Konkursas „Blaivi klasė“ žemina moksleivius ar aludarius ir degtindarius?

Ilgai dvejojau ar verta reaguoti į šiuo metu masiškai spaudoje pasipylusią kritiką dėl nacionalinio konkurso „Blaivi klasė“. Teigiama, kad toks konkursas žemina vaikus ir jų tėvus, bet nė vienoje publikacijoje nepaaiškinama kuo būtent tas žeminimas pasireiškia. Vienoje iš publikacijų teigiama „Neslėpdami sarkazmo klaipėdiečiai stebėjosi, negi miesto švietimo įstaigose alkoholio vartojimas tarp moksleivių pasidarė norma ir jie net baigia nusigerti, kad pribrendo būtinybė aiškintis, kurie iš jų į pamokas renkasi blaiviausi.“ Pirmiausia nustebino toks siaurakaktiškas žurnalistų požiūris į konkurso pavadinimą. Terminas blaivus buvo suprastas ir interpretuotas tik kaip girtumo nebuvimas, tuo tarpu, kai sąvoka blaivus yra ženkliai platesnė. Juk Lietuvių kalboje ši sąvoka naudojama ne tik negirtumo būsenai apibūdinti, sakoma, kad žmogus yra „blaivaus proto“ ir tai nereiškia, kad jis nėra girtas. Be to, pavadinimas nėra ir negali būti tas rodiklis, pagal kurį vertinamas visas konkursas. Galbūt jį kritikuojantiems žurnalistams vertėjo atsiversti visiems internetinėje svetainėje prieinamus konkurso nuostatus ir paskaityti koks yra konkurso tikslas ir kas iš tiesų turima galvoje minint sąvoką blaivus. Būtų įdomu sužinoti kokį pavadinimą ar sąvoką pasiūlytų patys kritikuojantys žurnalistai ar mokytojai. Ne vieno iš jų buvo bandyta klausti prieš tai, bet tuomet labai gudrių neatsirado. Manau, kad niekas iš organizatorių neprieštarautų, jei būtų pasiūlyta tinkama alternatyva žodžiui blaivus ir ji apimtų ne tik alkoholio, bet ir tabako ar narkotinių medžiagų nevartojimo sąvoką. Taigi, gerbiami kritikuotojai, laukiame pasiūlymų.

Konkursas startavo 2005 metais kaip „Nerūkanti klasė“ ir tuomet buvo skirtas tik rūkymo prevencijai. Tuomet niekam nekilo nei diskusijų, nei pamąstymų, kad jei renkama nerūkanti klasė, tai visos kitos yra rūkančios. Dvejonės kilo tik tuomet, kai buvo pasikėsinta į Lietuvos tautinę – kultūrinę vertybę (kuri yra „geriausia, ką turime“) alkoholio gėrimą. Galbūt tas konkursas pagaliau tapo gyvu priekaištu tėveliams, kurie savo vaikams 14 gimtadienio proga jau perka sidrą, kad tie mokytųsi gerti, o gal tai nuskambėjo kaip priekaištas mokytojams ir kai kurių švietimo skyrių vadukams, kurie mokytojo dienos šventimo nesugeba įsivaizduoti be stikliuko rankoje ir tą be jokių skrupulų daro mokykloje. Iš tiesų dėl pavadinimo buvo labai ilgai diskutuojama ir tariamasi. Buvo ieškoma sąvokos, kuri apimtų ne tik nerūkymą, bet ir alkoholio ir narkotinių medžiagų nevartojimą. Ir buvo pasirinktas gražus lietuviškas žodis – blaivumas. Atitinkamai buvo išplėsti ir konkurso tikslai bei uždaviniai, įtraukiant naujas prevencijos sritis.

Dabar trumpas ekskursas tiems, kurie tai nuoširdžiai stebisi ir abejoja tuo, kad moksleiviai masiškai girtauja. Galima tik paminėti, kad nuo 2001 iki 2007 metų (t.y. per 6 metus) dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvos ligoninėse gydytų 7-14 metų amžiaus vaikų skaičius buvo išaugęs 17 kartų. ESPAD tyrimo duomenimis alkoholio 2003 metais visiškai nevartojančių alkoholio 15-16 metų amžiaus moksleivių buvo „net“ 2,1 proc. Galbūt nebloga iliustracija tiems faktams yra ir balandžio 9 dienos „Lietuvos žinių“ publikacijos citata „Neblaivų septintoką iš mirties nagų teko traukti reanimatologams, o pedagogai iš vyresnių moksleivių nespėjo atiminėti alkoholio pilnų "bambalių" ir skardinių.“

Tai gal reikėtų nustoti stebėtis ir pradėti dirbti. Gal mokytojai ir konkursą kritikavę švietimo skyrių veikėjai galėtų pagaliau užsiimti veikla, kuri pakeistų tuos skaičius. Bet šiuo metu tokių vilčių matyt puoselėti neverta, nes švietimo ministrui prisiminimai apie studijų metais kanistrais nešiotą ir gertą alkoholį yra labai normalus dalykas.

Tiek to. Pavadinimas pavadinimu, gal jis ir keistinas, bet svarbu ne pavadinimas. Šiuo metu pasipylusiuose straipsniuose teigiama, kad konkursas žemina moksleivius ir t.t. Nors praktiškai nė vienoje publikacijoje nepatikau pačių moksleivių nusiskundimų. Vienoje publikacijoje lyg tarp kitko buvo paminėta, kad konkurse dalyvaujantys moksleiviai konkursu yra patenkinti. Žodžiu kuo toliau, tuo įdomiau. Kad tai nebūtų tuščiažodžiavimas, noriu pasakyti, kad konkursas yra itin gerai vertinamas tarptautinių ekspertų, kurie „Nerūkančios klasės“ tipo konkursus organizuoja visoje Europoje. Lietuvos konkursas diskusijose nuolat būdavo pateikiama kaip vienas iš geriausių ir intensyviausių, reikalaujančiu itin daug darbo ir ypatingo kruopštumo jį organizuojant. Daugelyje šalių moksleiviai tiesiog užpildo dalyvio anketą ir pasižada nerūkyti, tuo tarpu Lietuvoje dalyviai patys įtraukiami į prevencinę veiklą, o nugalėtoją lemia ne atsitiktiniai burtai, bet už veiklą ir pasiekimus surinkti taškai. 2010 metais buvo atliktas tuomet dar „Nerūkančios klasės“ konkurso vertinimas. Šia tema Lietuvos sveikatos mokslų universitete buvo parašytas ir sėkmingai apgintas magistro diplominis darbas. Iš viso buvo apklausti apie 1000 konkurse dalyvavusių moksleivių. Taip pat buvo apklausti ir konkurse dalyvavusių klasių vadovai. Priešingai nei teigiama publikacijose, niekas nieko nežemino ir nesipiktino. 72 proc. konkurse dalyvavusių moksleivių nurodė, kad jiems patiko dalyvauti konkurse, 17 proc. nežinojo ar patiko ir 11 proc. nurodė, kad jiems konkursas nepatiko. Paklausti kaip jie vertina konkursą, 74 proc. moksleivių nurodė, kad konkursą vertina labai gerai arba gerai, 19 proc. vertino vidutiniškai ir tik 7 proc. įvertino kaip labai prastą ar prastą. Žiūrint į šituos skaičius nepanašu, kad konkursas būtų buvęs vertinamas neigiamai. Atvirkščiai, jis patiko daugeliui moksleivių ir jų mokytojų.

Todėl dabar belieka klausimas kam, dėl ko ir kodėl būtent šiuo metu užkliuvo konkursas? Šituo klausimu tikrai nepretenduoju į faktinę informaciją, bet turiu savų pasvarstymų. Kadangi daugumoje publikacijų minimas Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, tai galbūt priežastis labai lietuviška – atsirado norinčių „pagerinti biuro veiklą“ ir užimti vadovo postą, o gal konkursui skirti pinigai nepateko, kam nors, kas jų norėjo labiau už konkursą dalyvaujančias mokyklas.

Nesinori būti sąmokslo teorijų šalininku, bet puolimas prieš konkursą prasidėjo būtent po vienos iš televizijos laidų, kurioje buvo diskutuojama apie artėjantį alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Gal ir sutapimas, bet toje laidoje dalyvavo būtent Klaipėdoje veikiančios alkoholio gamybos įmonės vadovas. Laidoje buvo paminėtas ir šiuo metu aršiai kritikuojamas konkursas. Kas gali paneigti, kad alkoholio gamintojai nusprendė tiesiog atkeršyti ir rado palankių žurnalistų ir jų „socialinę reklamą“ spausdinančių leidinių, kurie panūdo su žemėmis sumaišyti ir švietimo bei sveikatos ugdymo priemonę. Nenustebčiau jei viešoje erdvėje po kurio laiko pasirodytų komentarai, kad tokie „moksleivius žeminantys“ konkursai, turėtų būti pakeisti aludarių finansuojamomis „socialinėmis reklamomis“, raginančiomis jaunimą negerti. Be to būtų galima eilinį kartą priminti, kad jei bus uždrausta alkoholio reklama, jie nebekurs išganingosios „socialinės reklamos“, kuri yra ne kas kitas kaip aludarius vienijančios asociacijos, o kartu ir alaus, kaip gėrimo rūšies, reklama.

Ką gi, čia Lietuva, čia lietūs lyja. Teisus buvau sakydamas, kad Lietuvoje nebus priimtina nė viena priemonė (ar tai būtų prekybos apribojimai, alkoholio akcizų didinimas, alkoholio reklamos draudimas ar taip alkoholio gamintojų giriamos švietimo priemonės), jei jos bus tikrai efektyvios ir grės realia žala alkoholio rinkai. Noriu tik palinkėti konkursą kritikuojantiems žurnalistams kiek išsamiau pasidomėti konkursu ir užuot nuteikinėjus prieš jį moksleivių tėvus ir pačius moksleivius, prisidėti prie to, kad moksleiviai iš tiesų negertų alkoholio, nerūkytų ir nevartotų narkotikų.