Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2013 m. balandžio 27 d., šeštadienis

Pagaliau Seimas rado ekonomikos gelbėjimo būdą




Kaip sakoma dar nespėjo senosios kadencijos Seimo ir kvapas išsivėdinti, o naujosios kadencijos Seimas jau ėmėsi rimto darbo. Ir niekam nekyla abejonių, kad vienu svarbiausių darbų laikytinas Lietuvos ekonomikos skatinimas. Kaip ir pridera, vienu aktyviausių ekonomikos gaivinimo idėjų generatorių yra Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Tik mielieji klystate, jei manote, kad kylant tiek debatų dėl energetikos, mokesčių peržiūrėjimo ir kitų svarbių su ekonomika susijusių dalykų apie juos ir kalbėsime. Nelabai išmanau paminėtus dalykus, todėl ir nosies ten nekišiu. Tačiau mane itin suintrigavo R.Žemaitaičio pateiktas kaimo gelbėjimo receptas. O tas receptas pasirodo yra labai paprastas, jo cheminė formulė yra C2H5OH. Trumpai tariant Žemaitaitis panūdo legalizuoti naminės degtinės gamybą. Ko gero labai stebėtis nereikėtų, nes Seimo nariai vadovaujasi ne kokiais nors ten moksliniais ar teisiniais argumentais, o savo organoleptiniais pojūčiais. O tuos pojūčius labai pastimuliuoja draugiškai nusiteikę rinkėjai, nepaisydami jokių įstatymų sėkmingai sau verdantys naminę degtinę ir su pasididžiavimu ją pilstantys nuo rinkėjų pervargusiems politikams, ar net nuo pacientų norintiems pailsėti medikams. Po tokių degustacijų sukyla nenumaldomas noras tas degustacijas iškelti iš gėdingo nelegalumo šešėlio.Todėl nepaisant nesėkmingų buvusių kadencijų parlamentarų pastangų įteisinti naminės degtinės gamybą, šioje kadencijoje to ėmėsi pats Ekonomikos komiteto pirmininkas, kaip ir pridera pateikdamas  argumentus apie tai, kaip toks žingsnis didins biudžeto surinkimą, kurs darbo vietas ir t.t.
Būtų gražu, jei nebūtų apgailėtina dėl kelių dalykų. Paanalizuokim Seimo narių aiškinamąjį raštą[i]. Jame teigiama, kad „Nepaisant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų ir Baudžiamajame kodekse numatytų griežtų bausmių namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamyba vyksta didžiuliais mastais, dažnai gaminami ir realizuojami ne tik sveikatai, bet ir gyvybei pavojingi alkoholio produktai. „  Norisi tik paklausti gerbiamų Seimo narių, o kiek jų ranką prie širdies pridėję galėtų patvirtinti, kad neprisidėjo prie tos gamybos skatinimo, bent jau tuo, kad kas kartą važinėdami pas rinkėjus tą naminę degtinę geria? Vadinasi patys Seimo nariai nesilaikydami įstatymų daro prielaidą, kad tų įstatymų laikysis kiti? Šiuo atveju jau kalbant apie sušvelnintą reguliavimą, kurio vis tik tektų laikytis. Kokia tikimybė, kad iki šiol įstatymus pažeidinėję ir naminę gaminę veikėjai, jos gamybą įsiteisinę staiga taps uoliais įstatymų vykdytojais ir gamins tiek kiek galima ir elgsis pagal įstatymo raidę? Žinant lietuvių būdą ieškoti ne įstatymo įgyvendinimo, o apėjimo būdų, aš tuo naujų atsivertėlių nuoširdumu nuoširdžiai suabejočiau.
Tiesa daug kuo matyt abejoja ir patys pataisų rengėjai. Vienoje vietoje jie rūsčiai mini į šalį plūstančią kontrabandą, pilstuko fabrikėlius ir panašius baubus „Į šalį plūsta alkoholio kontrabanda, veikia pogrindiniai „pilstuko“ fabrikėliai, todėl nuodijami šalies žmonės ir valstybės biudžetas dėl nelegalios veiklos negauna pajamų dėl nesumokamo akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Priėmus įstatymo projektą atsiras tam tikra galimybė kontroliuoti stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gamybos ir pardavimo procesus.“, ir nuoširdžiai tikisi naminės degtinės legalizavimu prisidėti prie nelegalios prekybos mažinimo, kitoje vietoje jau teigia, kad naminę galės gaminti tik tie, kas „Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Tik tokiose kaimo turizmo sodybose galės veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga ir poilsiautojai turės galimybę stebėti šių gėrimų gamybos procesą. Pagaminti gėrimai bus vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.“ Tai lyg ir bandoma pademonstruoti šio reiškinio ribotumą ir nepavojingumą. Tai gal ponas Žemaitaiti galėtumėt apsispręsti ar tas reiškinys bus toks mažas, kad apsiribos tik ragavimu ir proceso demonstravimu, ar taps tokiu masiniu, kad mažins visą nelegalią prekybą alkoholiu.
Vienoje radijo laidoje R.Žemaitaitis teigė jog esą jis girdėjo, kad Latvijoje legalizavus naminę aplink tose vietose išnyko taškai, nes ūkininkai patys juos išnaikino. Labai įdomus argumentas, tik ar Seimo narys pats supranta ką kalba? Jei jau ta naminė skirta degustacijai ir proceso demonstravimui, tai prie ko čia tie taškai, kuriuose paprastai perka ir geria prasigėrę alkoholikai. Vaidinasi Seimo narys pats pripažįsta, kad leidus varyti naminę degtinę ja užtvindomi visi aplinkiniai kaimai.
Dar juokingesni atrodo argumentai apie perteklinių grūdų panaudojimą. Aiškinamajame rašte teigiama, kad 200 ūkių pagamins po 400 litrų samanės. Vadinasi iš viso per metus būtų apie 80 000 litrų. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti, kad iš tonos grūdų galima gauti apie 370 litrų etanolio. Vadinasi visam paminėtam kiekiui pagaminti reikėtų maždaug 216 tonų grūdų. O Lietuva per metus prikulia virš 3 milijonų tonų grūdų. Ko gero tie 216 tonų šiame kontekste atrodo daugiau nei juokingai. Matyt Ekonomikos komiteto  pirmininką labiau domina mokslinė fantastika ir pasakos, o ne realūs skaičiai ir argumentai.
Žinoma vėl prisiminta dar K.Starkevičiaus vadovautoje ministerijoje pagaminta frazė „Naminė degtindarystė ir kiti tradiciniai gėrimai yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, todėl saugotina ir eksponuotina kultūros vertybė.“ Pati istorija, kaip Žemės ūkio ministerijoje sudaryta grupė degustavo naminę degtinę (kurią pasak specialistų kažkas atnešė ir paliko prie ministerijos durų, nes jos gaminti ir pirkti negalima) ir pripažino ją kulinariniu paveldu, yra verta atskiros istorijos. Įdomu tik ar čia tokia įprasta praktika, kai ministerijos atstovai geria viską ką randa paliktą prie ministerijos durų. Jei taip, tai gal ir nereikia stebėtis tokiais pasiūlymais. Jei jau pats alkoholis yra pripažįstamas vertybe (nors moksliškai tai yra kancerogenas, teratogenas ir klasikinė psichoaktyvi medžiaga), tai turbūt ir alkoholizmas bei po to sekančios savižudybės turėtų būti pripažintos kultūrinėmis vertybėmis. Gal jas reikėtų net pasiūlyti į UNESCO sąrašą įtraukti, kad neišnyktų.
Tikėtis, kad naminės degtinės gamybą kas nors kontroliuos yra daugiau negu naivu, nes jau dabar policija neturi lėšų ir pajėgumų tvarkytis su visais jai užkrautais darbais. O atidarius dar vienus vartus jau kaip Latvijoje reikėtų galvoti apie ligoninių uždarymą, nes valstybė nebepajėgi visiems sumokėti už gydymą. 
Naminės deginės reikia ne kaimui ir ne ūkininkams, o iš gero gyvenimo nebežinantiems kuo beužsiimti ir kaip save bepalinksminti politikams.
Matant, kad politikai imasi legalizuoti tą ką patys pabando ir jiems patinka, galima tik spėti, kad sekantys pasiūlymai bus legalizuoti marihuanos vartojimą ir viešnamius.

2013 m. balandžio 17 d., trečiadienis

ES namų darbus paruošė: tabako gamintojai blefuoja, o jų priekaištai dėl naujos ES Tabako produktų direktyvos yra laužti iš piršto



                          Pastaruoju metu viešojoje erdvėje itin suaktyvėjo diskusijos, dėl šiuo metu svarstomos naujosios ES Tabako produktų direktyvos. Neatsitiktinai Lietuvos viešojoje erdvėje galima stebėti ypatingą susidomėjimą šia tema. Taip yra todėl, kad būtent Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai metu ir gali būti priimta minėta direktyva. Todėl tabako gamintojai Lietuvos politikams ir jų nuomonės formavimui skiria išskirtinį dėmesį.
                           Kaip pastebėjo Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato vadovas Haikas Nekogosianas vizito Lietuvoje metu, tabako pramonė agresyvėja dėl ją apimančios desperacijos. O nerimauti tabako gamintojams iš tiesų yra dėl ko. Nepaisant milijoninių investicijų į visuomenės klaidinimą bendrinės tabako gaminių pakuotės klausimu Australijoje, išleistų  pinigų teisininkams ir bylinėjimuisi teismuose, Australijos Aukščiausiasis teismas atmetė tabako gamintojų ieškinius ir visam laikui įtvirtino valstybės teisę riboti ūkinę veiklą taip, kad ji pirmiausia tarnautų šalies gyventojų sveikatai, o ne vienos verslo grupės interesams.
                           Tabako gamintojai nerimauja ir dėl to, kad sparčiai tobulėjančios technologijos greitai leis visiškai kontroliuoti tabako gaminių gamybą ir gabenimą, o tai reiškia, kad tabako gamintojai praras galimybę pasinaudodami laisvųjų ekonominių zonų teikiamais privalumais, bei kitais gerai pasaulyje žinomais mechanizmais, pradanginti nuo 10 iki 30 proc. savo gaminamos produkcijos, už kurią nesumokami mokesčiai. Tabako pramonę jaudina ir tai, kad jau pralaimėjus bylas dėl tabako gaminių kontrabandos organizavimo ir sumokėjus milijardines baudas, idėja pasidomėti pačių tabako gamintojų organizuojama juodąja prekyba sudomina ir kitas šalis. Taigi, laukia dar daugiau ieškinių ir galimai naujų išmokų valstybėms už patirtus nuostolius.
                           Neatsitiktinai dalis tabako gamintojų priėmus PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją svarstė galimybę savo verslą perorientuota į kitas sritis, tačiau matyt bent šiam momentui buvo nuspręsta kovą dėl savo pelno tęsti.
                           Naujoji Tabako produktų direktyva pirmiausia paveiktų tabako gamintojams patį svarbiausią segmentą: vaikus ir jaunimą, be kurio tabako gamintojų pelno išsaugojimas neįsivaizduojamas. Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje įtvirtintas siekis visiškai uždrausti tabako gaminių reklamą pamažu skinasi kelią. Bendrinė tabako gaminių pakuotė jau de jure ir de facto egzistuoja Australijoje, o pastaruoju metu apie tokią priemonę prabilo ir Didžioji Britanija. Bendrinė tabako gaminių pakuotė ne padidintų padirbinėjimo tikimybę, kaip bando teigti tabako gamintojų samdomi ir apmokami ekspertai, o sumažintų produkto patrauklumą vaikams, eliminuotų rožines ir žalsvas gėlytes nuo „mergaitėms skirtų“ cigarečių pakelių bei nutrauktų dėl informacinių technologijų galvas pametusių paauglių vyliojimą „nanotec“ stiliaus pakuotėmis. Šiandien jau rūkantys žmonės ir taip yra priklausomi, tą tabako pramonė užsitikrina pačių cigarečių kūrimo technologija ir jo pagrindinio ingrediento – nikotino egzistavimu jų gaminiuose. Tačiau neatsiradus naujų vartotojų, šis verslas labai greitai bankrutuotų. Statistika kol kas negailestinga, dauguma pradedančių rūkyti yra nepilnamečiai. Vadinasi jų netekus, tabako gamintojai per artimiausią dešimtmetį prarastų apie 50 proc. rinkos.
                           Europą viena svarbiausių savo rinkų tebelaikanti tabako pramonė supranta, kad naujos priemonės tik dar labiau pablogins situaciją, nes Europoje masiškai įgyvendinant pasyvaus rūkymo prevencijos priemones, t.y. draudžiant rūkymą darbo vietose ir baruose ar restoranuose, draudžiant tabako gaminių reklamą, didinant tabako gaminių akcizą ir įgyvendinant kitas efektyvias tabako kontrolės priemones, rūkančių europiečių skaičius neišvengiamai mažėja. Taigi Tabako produktų direktyvos susilpninimas yra gyvybės ar mirties klausimas, į kurį investuojamos didžiulės lėšos. Vien tiesioginiam tabako įmonių intereso atstovavimui Europos Parlamente samdoma daugiau, kaip 90 tabako lobistų. O kiek jų dirba nedeklaravę lobistinės veiklos, belieka tik paspėlioti. Turint galvoje, kad Europos parlamente yra 751 narys, kiekvienam lobistui tenka mažiau nei 10 parlamentarų. O žinant, kad dalis jų iš principo pasisako už tabako kontrolę, tai skaičius tų, su kuriais reikia realiai dirbti galimai sumažėja iki 5 asmenų kiekvienam lobistui. O tai jau, sutikite, prabanga. To sau leisti negali netgi daugelis valstybių narių. Panašią prabangą Europos institucijose sau gali leisti nebent alkoholio gamintojai.
                           Tačiau šį kartą Europos Komisija teikdama naująjį Tabako produktų direktyvos variantą kaip reikiant pasirengė ir atliko namų darbus. Parengta didžiulės apimties poveikio vertinimo studija[i], konsultuotasi su daugybe ekspertų ir teisininkų. Apibendrinta gausybė mokslinių tyrimų. Žinant tabako pramonės potraukį teisiniams procesams, pasvertas kiekvienas žodis.
                           Dabar kiekvienoje valstybėje tabako gamintojais stengiasi dirbti išnaudodami tos šalies įstatymus, palankius tabako pramonei. Lietuvoje tradiciškai  pasitelkiamas nelegalios prekybos tabako gaminiais argumentas, teigiant, kad galimas bendrinės tabako gaminių pakuotės įvedimas galimai padidins tabako gaminių kontrabandą ar jų klastojimą, visiškai pamirštant, kad tabako gaminių klastojimas kaip problema, šiame regione beveik neegzistuoja. Tiesa kaip tai didins kontrabandą taip ir nenurodoma, nes pakuotės dizainas su kontrabanda neturi jokio ryšio. Kitose šalyse apeliuojama į galimą tabako augintojų ar perdirbėjų pajamų mažėjimą.
                           Taip pat apeliuojama į intelektinės nuosavybės išsaugojimą. Tačiau Europos komisijos siūlomos priemonės visiškai atitinka tarptautinės intelektinės nuosavybės teisės normas (pvz., Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS)) ir ES teisę[ii]. Pagrindinė intelektinės nuosavybės teisės paskirtis – neleisti naudoti prekės ženklo asmeniui, kuriam šis ženklas nepriklauso[iii]. Jei bus priimtos priemonės, pagal kurias bus įvesta paprasta standartinė pakuotė, prekių ženklų savininkai vis dar turės savo prekės ženklus ir bus apsaugoti nuo neleistino jų naudojimo. Paprastos standartinės pakuotės priemonėmis bus kontroliuojamas tik logotipų arba spalvų naudojimas, saugant visuomenės interesus ir sveikatą, o tai leidžiama tiek pagal tarptautinę intelektinės nuosavybės teisę[iv][v] , tiek pagal ES teisę[vi]. Tai patvirtinta ir Punta del Estės deklaracija, kurią 2010 m. lapkritį vienbalsiai priėmė TKPK šalys per ketvirtąją konferenciją (COP4) ir kurioje teigiama, kad šalys gali priimti priemones, apsaugančias visuomenės sveikatą, taip pat kontroliuoti intelektinės nuosavybės teisių taikymą pagal nacionalinę visuomenės sveikatos politiką, jeigu šios priemonės neprieštarauja TRIPS sutarčiai[vii] . Kadangi paprastos standartinės pakuotės priemonės atitiks TRIPS sutartį ir jomis bus siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, tokios priemonės bus teisiškai tinkamos ir gali būti priimtos. Be to tokios priemonės atitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytas tarptautinės prekybos taisykles. Jos iš tiesų atitinka visuomenės sveikatos išimtims taikomus reikalavimus, numatytus tiek PPO bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), tiek PPO susitarime dėl techninių kliūčių prekyboje (TBT)[viii]. Apeliuodami į tarptautinių susitarimų laužymą tabako gamintojai patys paprastai nepateikia jokių nuorodų.
                           Pataruoju metu tabako gamintojų platinamuose straipsniuose netgi apeliuojama į LR Konstituciją. Tačiau ši apeliacija taip pat yra bevertė, nes LR Konstitucinis teismas dar 1997 metais išsakė nuomonę, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o ne siauram verslo interesui[ix], o bet kokie tabako gamintojų nurodymai, kad tabako gaminių pakuočių reguliavimą prieštaraujančiu LR Konstitucijai įvardino kuris nors Seimo komitetas yra beverčiai, nes apie tokius prieštaravimus Seimo nariai negali spręsti, tokius sprendimus priima tik Konstitucinis teismas.
                           Europoje verdant debatams paaiškėja, kad Jungtinėje Karalystėje veikiančių organizacijų dėka antrą kartą buvo nutraukta melaginga tabako gamintojų viešųjų ryšių kampanija[x]. Tabako gamintojui Gallaher surengus viešų ryšių kompaniją, kurios tikslas – įrodyti, jog nelegali tabako gaminių rinka sparčiai auga, o standartinė pakuotė tik pagilins šią problemą, Jungtinės Karalystės nevyriausybinėms organizacijoms pavyko pažaboti tabako gamintojų iniciatyvas, nukreiptas prieš standartinės pakuotės įvedimą. Įrodžius, kad abejonių dėl šios priemonės teigiamo poveikio mažinant tabako vartojimą nėra, Gallaher kampanija buvo nutraukta. Tabako kompanijai pateiktame kaltinime paneigiamas nelegalių tabako gaminių rinkos augimas ir nurodomi oficialūs duomenys, pažymintys, kad „per pastarąjį dešimtmetį nelegalių tabako gaminių rinka žymiai sumažėjo“.
                           Taigi tabako gamintojams nelieka nieko kito: pasitelkti visus iki tol finansuotus „draugus“, teisininkus ir žiniasklaidą ir blefuoti. Blefas gali galutinai sužlugdyti ir tai nepavydėtiną tabako gamintojų įvaizdį visuomenėje, tačiau tokios rizikos kaina milijardai eurų, kurie gali būti prarasti tabako gamybos bendrovių vis didesniam žmonių skaičiui metant rūkyti ir vis didesniam skaičiui vaikų nepradedant rūkyti.  
Detalesnę informaciją apie ES Tabako produktų direktyvą, jos teisinius ir kitus aspektus galima rasti adresu:


[ii] 9 McGrady B., TRIPS ir prekių ženklai: tabako atvejis, Pasaulio prekybos apžvalga (2004 m.).
[iii] Katz J, Dearden R., Plain Packaging and International Health Treaties, skelbtas leidinyje Luik J, red., „Plain packaging and the marketing of Cigarettes“. Oksfordšyras. Admap Publications, 1998.
[iv] Žr. Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, 8.1 ir 20 straipsnius.
[v] McGrady B., TRIPS ir prekių ženklai: tabako atvejis, Pasaulio prekybos apžvalga (2004 m.), p. 69
[vi] Nr. C-491-01; R. (dėl „British American Tobacco (Investments) Ltd.“ paraiškos) prieš Sveikatos ministrą, 2002 m. gruodžio 10 d
[vii] Punta del Estės deklaracijos 4 straipsnis dėl PPO TKPK įgyvendinimo, 2010 m. lapkričio 19 d.
[viii] Žr. GATT XX(b) straipsnį ir Thailand – Restrictions on Importation of and Internal Taxes on Cigarettes, specialistų
grupės ataskaitos, patvirtintos 1990 m. lapkričio 7 d. (BISD 37S/2000), 21–35 dalis.