tag:blogger.com,1999:blog-29191288001982002272024-03-13T20:57:08.386-07:00blaivus*** ministerija įspėja: „Vartodami šį blogą, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“
Šiame puslapyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl kaip ir visur niekas už turinį neatsako. Vadovaujantis geriausiomis Lietuvos elektroninės komunikacijos tradicijomis bet kuris straipsnis bet kada gali būti pašalintas. Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.comBlogger172125tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-72539529162124507522016-06-06T06:57:00.003-07:002016-06-06T06:57:46.394-07:00www.veryga.lt<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-cTs0rLWNmAU/V1WBSomlS1I/AAAAAAAAJL4/VAOetA_l1CArFi-rscR2vzLcDThG_5hnwCLcB/s1600/www.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="190" src="https://1.bp.blogspot.com/-cTs0rLWNmAU/V1WBSomlS1I/AAAAAAAAJL4/VAOetA_l1CArFi-rscR2vzLcDThG_5hnwCLcB/s320/www.jpg" width="320" /></a></div>
<div style="margin-bottom: .0001pt; margin: 0cm; text-align: justify;">
<span style="font-size: 13.5pt;">Gerbiami ištikimieji
šio internetinio tinklaraščio skaitytojai. Noriu padėkoti jums visiems už tai,
kad domėjotės ir skaitėte mano parengtus tekstus. Jie nepretenduoja į aukšto
lygio analizes ar profesionalias žurnalistines publikacijas. Tačiau tai buvo mano
pasaulėžiūros, patirties ir mokslinės bei kitos profesinės veiklos atspindys.
Norėdamas daugiau funkcionalumo ir galimybių, savo straipsnius nuo šiol
skelbsiu svetainėje </span><a href="http://www.veryga.lt/" style="font-size: 13.5pt;">www.veryga.lt</a><span style="font-size: 13.5pt;"> , kurioje
galėsite skaityti ir komentuoti mano tekstus. Be to ten galėsite rasti video ir
audio įrašus, bei daugelį kitos naudingos informacijos. </span></div>
<div style="margin: 0cm 0cm 0.0001pt;">
<span lang="LT" style="font-size: 13.5pt;">Tikiuosi
susitiksime naujoje erdvėje. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-31018970464346642242016-06-05T06:09:00.001-07:002016-06-05T06:09:13.573-07:00Esamiems ir būsimiems tėčiams :)<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-L_iVlu2f-8A/V1QkbMvNg1I/AAAAAAAAJLc/gCpgsnKcRU0Mt79JTZH5ja_QFcRfIcp4wCLcB/s1600/1176158_10201154904786253_1303111679_n.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://4.bp.blogspot.com/-L_iVlu2f-8A/V1QkbMvNg1I/AAAAAAAAJLc/gCpgsnKcRU0Mt79JTZH5ja_QFcRfIcp4wCLcB/s320/1176158_10201154904786253_1303111679_n.jpg" width="213" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Šiandien mūsų diena... Labai keistai skamba. Nors iš tikrųjų net ir savo
kartoje matau didžiulį kokybinį lūžį, tarp to, kaip tėtis buvo įsivaizduojamas
mūsų tėvų kartoje ir kaip įsivaizduojamas dabar. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Labai džiaugiuosi, kad pamažu lūžta stereotipas, kad tikras vyras tai tas,
kuris prisideda tik prie vaikų atsiradimo, o jų auginimas ir dalyvavimas vaiko
gyvenime yra „bobų reikalas“. Viliuosi, kad kuo toliau, tuo mažiau, piktybiškai
nusiteikusiems veikėjams pavyks manipuliuoti nuvalkiotomis klišėmis, kad tikri
vyrai eina pagerti ir pasimušti į barą. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ir tai jokiais būdais nereiškia, kad vyrai taps moterimis arba bus kaip
moterys. Mes buvome, esame ir būsime labai skirtingi ir nereikia stengtis
padaryti mūsų panašiais. Bet meilė ir rūpestis savo vaiku yra labai natūralus
ir prigimtinis poreikis kiekvienam gyvam sutvėrimui, jau nekalbant apie tėčius.
Tik anksčiau tos laimės daugelis nepajusdavo dėl jau mano minėtų visuomenėje
gajų stereotipų ar pačių susikurtų išsigalvojimą. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tėtis turi nuostabią galimybę parodyti savo augančiam sūnui, kad tikras
vyras nebūtinai yra tas, kuris nepaleidžia butelio iš rankų ar cigaretės iš
dantų. Jis gali parodyti savo vaikams, kad sveikas pasirinkimas ir rūpestis savo
sveikata yra įmanomi. Tėtis turi galimybę savo dukroms parodyti ką reiškia
rūpestingas vyras ir mylintis tėtis savo žmonai ir vaikams, nepasmerkdamas savo
dukrų rinktis nuolatinius nepasisekėlius ir girtuoklius. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Mieli tėčiai, mes esam tie, kurių apkabinimo, trumpo, bet labai aiškaus
pasikalbėjimo reikia mūsų visų vaikams. Nesisavinkim jų. Kaip kažkas yra teisingai
pastebėjęs, vaikai nėra mūsų nuosavybė. Jie mums paskolinami labai trumpam. Nesugadinkim jų savo
tingėjimu, nesibaigiančiais pasiteisinimais ar baime pasirodyti nevyriškais. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Buvimas tėčiu yra nuostabi atsakomybė, kurios niekada nesinorėtų
atsisakyti. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Su tėčių diena mieli tėčiai. Mes jėga </span><span lang="LT" style="font-family: Wingdings; mso-ansi-language: LT; mso-ascii-font-family: Calibri; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-char-type: symbol; mso-hansi-font-family: Calibri; mso-hansi-theme-font: minor-latin; mso-symbol-font-family: Wingdings;">J</span><span lang="LT"><o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-66154160311369494732016-06-02T13:11:00.003-07:002016-06-02T13:11:40.687-07:00Jei Mahometas neina pas kalną?<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Mirtys nuo onkologinių susirgimų išlieka antra pagal dydį mirčių
priežastimi Lietuvos gyventojų mirčių struktūroje. Onkologinės ligos sudaro </span>22
proc. vyrų ir 17 proc. moter<span lang="LT">ų mirčių<a href="file:///C:/Users/Aurelijus/Downloads/Aurelijaus_skryningai_2016_05_23%20(1).docx#_edn1" name="_ednref1" title=""><span class="MsoEndnoteReference"><span class="MsoEndnoteReference"><span lang="LT" style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 11.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: LT; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-bidi-font-family: "Times New Roman"; mso-bidi-language: AR-SA; mso-bidi-theme-font: minor-bidi; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-fareast-theme-font: minor-latin; mso-hansi-theme-font: minor-latin;">[i]</span></span></span></a>.</span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-9kSd3JJLrZE/V1CS4fOUYuI/AAAAAAAAJEM/MeUj4bdIdVY1qMP6VlSotrpXk93rVz2vgCLcB/s1600/mirtys.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="155" src="https://4.bp.blogspot.com/-9kSd3JJLrZE/V1CS4fOUYuI/AAAAAAAAJEM/MeUj4bdIdVY1qMP6VlSotrpXk93rVz2vgCLcB/s400/mirtys.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Yra dešimtys onkologinių susirgimų, kurių ankstyva diagnostika yra itin
sudėtinga, o kartais ir visiškai neįmanoma. Tačiau yra onkologinių ligų, kurių
ankstyva diagnostika gali išgelbėti daugelį pacientų ir egzistuoja patikrinti
ir mokslu pagrįsti metodai šių ligų ankstyvam nustatymui. Kalbame apie organizuotas
vėžinių susirgimų patikros programas.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja įgyvendinti krūties vėžio, gimdos
kaklelio vėžio ir storosios žarnos vėžio patikros programas. Šių ligų ankstyvo
nustatymo metodai yra nebrangūs, nesudėtingi ir leidžia nustatyti ikivėžines
arba ankstyvas susirgimų stadijas. Patikros programų vykdymas yra labai
sudėtingas procesas, kurio vieni iš svarbiausių komponentų yra pakankamai
didelės tikslinės gyventojų dalies įtraukimas į programą ir tinkama kokybės
kontrolė. Lietuvoje, net ir pilnai finansuojant piktybinių navikų profilaktinius pasitikrinimus
iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, nemaža dalis gyventojų, kurie
galėtų pasinaudoti šiomis patikromis, neatvyksta pasitikrinti sveikatos ir
nepasinaudoja galimybe anksti pastebėti sveikatos problemas. Pvz. atrankinėje
gimdos kaklelio vėžio patikros programoje dalyvauja tik apie 40 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų, kai pagal tarptautines rekomendacijas
turėtų tikrintis bent 70 proc.. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Egzistuoja įvairios kliūtys, kurios apsunkina gyventojų dalyvavimą tokiose
programose. Neabejoju, kad dalis gyventojų negauna tinkamos informacijos apie
patikrą, o kartais, net ir gavę, nėra linkę keliauti tikrintis į gydymo
įstaigas, nes nesant nusiskundimų, kelionė į sveikatos priežiūros įstaigą
neretam gyventojui neatrodo svarbus prioritetas. Be to, kaimiškų ir labiau nuo
centrų nutolusių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams kelionė į gydymo
įstaigą yra susijusi su visos dienos praradimu, o kartais ir su realia
transporto ir finansine problema. Todėl
ypač kaimiškų vietovių gyventojus būtų sudėtinga kaltinti apsileidimu, žinant,
kad kelionė į gydymo įstaigą gali tapti realiu iššūkiu. O ypač tais atvejai,
kai pas patikrą vykdantį gydytoją gali tekti laukti, registruotis iš anksto ir
pan. Nepakankamas sveikatos paslaugų prieinamumas (net ir fizine prasme) didina
sveikatos netolygumus, kuomet labiau nutolusios vietovėse gyvenantys
gyventojai, mažiau išsilavinę ir mažiau pasiturintys, yra labiau atriboti nuo
profilaktinių sveikatos patikrinimų ir vėžio patikrų. Žinoma būtų galima
galvoti apie galimybę tokius gyventojus nuvežti iki sveikatos priežiūros
įstaigų, tačiau dėl skirtingų amžiaus grupių, užimtumo, sveikatos priežiūros
įstaigų darbo organizavimo tai būtų gana sudėtinga padaryti. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Todėl pasaulyje yra žinoma ir taikoma praktika, kuomet patikros vykdytojai
atvyksta pas gyventojus į jų gyvenamąją vietą. Galbūt vertėtų svarstyti
galimybę Lietuvai šią problemą pradėti spręsti sistemiškai, kad kiekvienam
Lietuvos gyventojui būtų sudaryta patogi galimybė pasitikrinti sveikatą. Manau,
kad nebūtų sudėtinga paskaičiuoti poreikį ir kelionių grafiką visoje Lietuvoje
ir įsigyti tokias transporto priemones ir įrangą, kurioje būtų galima atlikti valstybės remiams onkologinių susirgimų
patikras, nes keliaujančiame patikros
autobuse galėtų būti atliekamas tiek
mamografinis, tiek onkocitologinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas. Vertėtų
atlikti nesitikrinimo priežasčių vertinimą ir kaštų-efektyvumo analizę, paskaičiuojant kokią naudą duotų mobilių patikros punktų
įsigijimas, atsižvelgiant į sveikų gyvenimo metų išsaugojimą, nustatytų
ankstyvų susirgimo stadijų dažnį ir sutaupytų PSDF lėšų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Neabejoju, kad tokia priemonė galėtų padėti sumažinti sveikatos priežiūros
prieinamumo netolygumus ir pasiekti optimalų vėžio pasitikrinimo apimčių lygį Lietuvoje. Žinoma,
yra būtina, kad toks keliaujantis patikros punktas būtų sujungtas su nacionalinės sveikatos sistemos duomenų baze –
tuomet pasitikrinti galėtų tie žmonės, kuriems tai daryti yra rekomenduojama
(pagal amžių, lytį ir patikros intervalą) taip pat visa reikalinga informacija
galėtų nukeliauti į tolimesnius etapus pas šeimos gydytojus, gydytojus
specialistus, ir kitas dalyvaujančias
institucijas. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Jei tokie mobilūs punktai gali
egzistuoti kitose šalyse, kodėl negalėtų pas mus?<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<a href="http://www.toutenkamion.com/en/mobile-units/mammography.html?gclid=Cj0KEQjwjoC6BRDXuvnw4Ym2y8MBEiQACA-jWRQ3_b1VD0-fiWres80g-iXo0GLQOcOXJ4cn-Wr1h2AaAlr98P8HAQ"><span lang="LT">http://www.toutenkamion.com/en/mobile-units/mammography.html?gclid=Cj0KEQjwjoC6BRDXuvnw4Ym2y8MBEiQACA-jWRQ3_b1VD0-fiWres80g-iXo0GLQOcOXJ4cn-Wr1h2AaAlr98P8HAQ</span></a><span lang="LT"> <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div>
<!--[if !supportEndnotes]--><br clear="all" />
<hr align="left" size="1" width="33%" />
<!--[endif]-->
<div id="edn1">
<div class="MsoEndnoteText">
<a href="file:///C:/Users/Aurelijus/Downloads/Aurelijaus_skryningai_2016_05_23%20(1).docx#_ednref1" name="_edn1" title=""><span class="MsoEndnoteReference"><!--[if !supportFootnotes]--><span class="MsoEndnoteReference"><span style="font-family: "Calibri","sans-serif"; font-size: 10.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: EN-US; mso-ascii-theme-font: minor-latin; mso-bidi-font-family: "Times New Roman"; mso-bidi-language: AR-SA; mso-bidi-theme-font: minor-bidi; mso-fareast-font-family: Calibri; mso-fareast-language: EN-US; mso-fareast-theme-font: minor-latin; mso-hansi-theme-font: minor-latin;">[i]</span></span><!--[endif]--></span></a> http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Isankstiniai%20duomenys_2014.pdf<span lang="LT"><o:p></o:p></span></div>
</div>
</div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-62580024410342169782016-06-01T13:02:00.002-07:002016-06-01T13:14:28.436-07:00Pirmieji „gimusieji nerūkantys“ jau paaugliai<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-N_1iBqj8Vtw/V0871ZlfSOI/AAAAAAAAI7o/FG0bMDS0WtwAhznG4Wf5fy5fE3vLr0PlQCLcB/s1600/IMG_7595.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="https://4.bp.blogspot.com/-N_1iBqj8Vtw/V0871ZlfSOI/AAAAAAAAI7o/FG0bMDS0WtwAhznG4Wf5fy5fE3vLr0PlQCLcB/s320/IMG_7595.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Šiandien jau </span>15 <span lang="LT">kartą
Lietuvoje vyko nacionalinė akcija „Gimiau nerūkantis“. Laikas bėga labai
greitai ir pirmieji akcijos marškinėlius gavę naujagimiai šiandien jau yra
gimnazistai. Ir besikalbėdami prieš akciją su dabartine jos koordinatore Aina
Adomaityte, pagalvojom, kad po trijų metų jau būtų įdomu pakviesti atsišaukti
jau pilnamečius akcijos dalyvius ir pasidalinti savo gyvenimo istorijomis. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Kadangi šie metai jau jubiliejiniai, tai neatsilaikiau pagundai prisiminti
šios akcijos gimimo istoriją. Šios akcijos idėja parsivežiau dar </span>2002
metais i<span lang="LT">š Lenkijoje vykusių tabako kontrolės
mokymų, kuriuose tokios akcijos idėja pasidalino Amerikos vėžio draugijos
atstovai. Tuomet parsivežiau ir amerikietiškus marškinėlius su užrašu „I‘m a Born
Nonsmoker“. Pirmuoju marškinėlių nešiotoju tapo mano sūnus. Bet jau tada atrodė
tiesiog nedovanotina ta idėja nesidalinti su kitais ir tuomet tik Kauno
naujagimiams už savo pinigus nupirkome tiesiog paprastus marškinėlius iš
parduotuvės ir iš geranoriškų pagalbininkų gavom beveik nemokamą spaudą ant
marškinėlių. Tuomet akcija prasidėjusi tik Kaune, labai greitai išplito visoje
Lietuvoje ir greitai tapo vienu žinomiausiu Kauno jaunimo narkologijos pagalbos
centro (<a href="http://jaunimo-centras.lt/index.php?m=89">http://jaunimo-centras.lt/index.php?m=89</a>)
socialinės komunikacijos projektu. Vėliau, vadovavimą šiam centrui perėmusi
psichologė Aina Adomaitytė tapo šios akcijos koordinatore, kuri išlaikė akciją
gyvą iki šiandien. Dabar joje jau labai profesionaliai dalyvauja ir
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Akcijos idėja yra labai paprasta. Pasaulinę diena be tabako gimę
naujagimiai gauna marškinėlius su užrašu „Gimiau nerūkantis“. Kartu įteikiamas
ir akcijos diplomas, o tėvai paraginami gimusius nerūkančius savo vaikus ir
užauginti sveikais bei nerūkančiais. Tai yra kartu ir priminimas tėvams apie būtinybę saugoti vaikus nuo pasyvaus rūkymo. Esu labai dėkingas visiems, kurie
siūdavo marškinėlius, remdavo spauda ar teikdavo finansinę paramą juos
įsigyjant. Taip pat labai dėkoju Ainai už jos atsidavimą ir laiką, bei visiems
organizatoriams kituose miestuose. <o:p></o:p></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-T_02oXYQ0Ds/V08_GsODm0I/AAAAAAAAI8Q/_yHR-42IhD0PykUokbhc04_zVfHebVVowCLcB/s1600/gn1.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://4.bp.blogspot.com/-T_02oXYQ0Ds/V08_GsODm0I/AAAAAAAAI8Q/_yHR-42IhD0PykUokbhc04_zVfHebVVowCLcB/s320/gn1.jpg" width="157" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-DdmR2tPsHrQ/V08_NEu2byI/AAAAAAAAI8U/9GsMpt7Q6NUDBW-ls66CyC0f3ouxlZDIwCLcB/s1600/gn2.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="229" src="https://4.bp.blogspot.com/-DdmR2tPsHrQ/V08_NEu2byI/AAAAAAAAI8U/9GsMpt7Q6NUDBW-ls66CyC0f3ouxlZDIwCLcB/s320/gn2.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-7YiZNSnlYcU/V08_VoM5sVI/AAAAAAAAI8g/BQ8EnVeRq3wjbHRldETAsdKnHcc6FHWywCLcB/s1600/gn3.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://3.bp.blogspot.com/-7YiZNSnlYcU/V08_VoM5sVI/AAAAAAAAI8g/BQ8EnVeRq3wjbHRldETAsdKnHcc6FHWywCLcB/s320/gn3.jpg" width="164" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-f-sgCGTzXSI/V08_TxnegEI/AAAAAAAAI8c/4o1VVmQ3vF8kGCh_jYEkD8Pzp_Uy0FrtACLcB/s1600/gn4.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://2.bp.blogspot.com/-f-sgCGTzXSI/V08_TxnegEI/AAAAAAAAI8c/4o1VVmQ3vF8kGCh_jYEkD8Pzp_Uy0FrtACLcB/s320/gn4.jpg" width="264" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-qdWH4Is6H5E/V08-qXLshsI/AAAAAAAAI70/tvcD8G6qD206RBi8HMNZ-bffZKMxDKfjACLcB/s1600/IMG_7591.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="https://2.bp.blogspot.com/-qdWH4Is6H5E/V08-qXLshsI/AAAAAAAAI70/tvcD8G6qD206RBi8HMNZ-bffZKMxDKfjACLcB/s320/IMG_7591.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-W4wrCbXV7M4/V08-uqplgHI/AAAAAAAAI74/NiC7EYV273IXYrQGCADdNxAzoaoP0tgkACLcB/s1600/IMG_7592.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="https://2.bp.blogspot.com/-W4wrCbXV7M4/V08-uqplgHI/AAAAAAAAI74/NiC7EYV273IXYrQGCADdNxAzoaoP0tgkACLcB/s320/IMG_7592.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-8_1cZHQMHlI/V08-1AexpQI/AAAAAAAAI8A/MNgwWOMsFEQwiKiXtKxst7r270_JZWT_gCLcB/s1600/IMG_7608.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="https://3.bp.blogspot.com/-8_1cZHQMHlI/V08-1AexpQI/AAAAAAAAI8A/MNgwWOMsFEQwiKiXtKxst7r270_JZWT_gCLcB/s320/IMG_7608.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/--7CbfVj7sNk/V08-47oZCwI/AAAAAAAAI8I/kRRx3r9yhQ8x1QojvA18PTlwzzzq6VWdQCLcB/s1600/IMG_7613.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://4.bp.blogspot.com/--7CbfVj7sNk/V08-47oZCwI/AAAAAAAAI8I/kRRx3r9yhQ8x1QojvA18PTlwzzzq6VWdQCLcB/s320/IMG_7613.jpg" width="318" /></a></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-BZmPP4yyCjM/V08-7tCkljI/AAAAAAAAI8M/vPwj3Hf4erAKWk8ZaJ5UAq54hKmv6lNLwCLcB/s1600/IMG_7648.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="https://4.bp.blogspot.com/-BZmPP4yyCjM/V08-7tCkljI/AAAAAAAAI8M/vPwj3Hf4erAKWk8ZaJ5UAq54hKmv6lNLwCLcB/s320/IMG_7648.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-16316799397170544682016-05-31T11:44:00.002-07:002016-05-31T11:44:55.310-07:00Iniciatyvos „Už blaivią“ pasiūlymai pristatyti Seime<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-v4dMhAprrHs/V03bnLbfvKI/AAAAAAAAI7E/iHYtTDtEExEY10SW4WIreheRalZyWs3dwCLcB/s1600/DSCN0855.JPG" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="240" src="https://3.bp.blogspot.com/-v4dMhAprrHs/V03bnLbfvKI/AAAAAAAAI7E/iHYtTDtEExEY10SW4WIreheRalZyWs3dwCLcB/s320/DSCN0855.JPG" width="320" /></a><span lang="LT">Šiandien LR Seimo plenariniame posėdyje pristačiau piliečių iniciatyvos „Už
blaivią“ pateiktas LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, už kurias pasirašė
daugiau nei </span>61 <span lang="LT">tūkstantis
Lietuvos Respublikos piliečių. Šios pataisos parengtos vadovaujantis Pasaulio
sveikatos organizacijos rekomendacijomis dėl mokslu pagrįstų alkoholio
kontrolės priemonių. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Dar kartą labai ačiū visiems, kurie aukojote savo brangų laiką ir rinkote
parašus. Labai geras jausmas, kai pristatai siūlymus, už kurių stovi tokia
didžiulė jėga ir sąmoningų bei savo kraštu besirūpinančių žmonių palaikymas. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Surinkus piliečių parašus Seimas jau nebebalsuoja už pateikimą, tiesiog imasi
svarstyti. Pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Svarstymo data plenariniame posėdyje numatyta birželio </span>28 <span lang="LT">d. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Kaip ir reikėjo tikėtis, projektas iš karto buvo „pakrikštytas“ ir Darbo
partijos frakcija paprašė balsuoti už tai, kad būtų prašoma Vyriausybės
išvados. tai reiškia minimum kelias savaites laukimo ir delsimo. nepaisant
nieko, tai bus geras „lakmuso popierėlis“, kuris parodys, ar LR Vyriausybei iš
tikrųjų rūpi spręsti šalį skandinančias alkoholio problemas, ar tai tėra
gražios kalbos be realaus pagrindo. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Balsavimą dėl Vyriausybės išvados galite rasti čia:<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><a href="http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_klaus_stad&p_moment=20160531&p_kl_stad_id=-54856">http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_klaus_stad&p_moment=20160531&p_kl_stad_id=-54856</a><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Visą plenarinio </span>2016 05 31 d. vakarinio <span lang="LT">posėdžio įrašą galėsite rasti čia:<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><a href="http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15259&p_k=1&p5=2%2C3&q=%22Seimo+pos%C4%97dis%22&p1=&p2=&p4=&p3">http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15259&p_k=1&p5=2%2C3&q=%22Seimo+pos%C4%97dis%22&p1=&p2=&p4=&p3</a>=
<o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-70524667430326633222016-05-31T11:31:00.003-07:002016-05-31T11:31:41.620-07:00Kad mama netaptų priešu...<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-7HQ3IMPEm68/V03YVA8w_MI/AAAAAAAAI6s/qfuP4THz5oMdXrdnRJhsIR3fc84T4nRjgCLcB/s1600/mother.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="179" src="https://2.bp.blogspot.com/-7HQ3IMPEm68/V03YVA8w_MI/AAAAAAAAI6s/qfuP4THz5oMdXrdnRJhsIR3fc84T4nRjgCLcB/s320/mother.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Turbūt sunku būtų surasti ką nors labiau švento ir pasiaukojimo, kaip mamos
meilė savo vaikui. Turim tiek daug pasiaukojamo atsidavimo pavyzdžių. Tačiau
dėl išsivysčiusios priklausomybės tabakui arba dėl nepakankamo sveikatos
raštingumo beveik 15 proc. moterų prisipažįsta, jog rūkė nėštumo metu. Visiškai
to nenorėdamos mamos gali tapti blogiausiu savo vaiko priešu (</span><a href="https://www.youtube.com/watch?v=FkM1BU7N5x8"><span lang="LT">https://www.youtube.com/watch?v=FkM1BU7N5x8</span></a><span lang="LT">). Rūkymas nėštumo metu Lietuvoje yra
labiau paplitęs tarp žemesnio išsilavinimo moterų, o taip pat tarp tų, kurios
pastojo būdamos jaunesnės nei 20, kurių nėštumas buvo neplanuotas ar tų, kurioms
stigo pozityvaus emocinio palaikymo iš tėvo ar mamos (</span><a href="http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010660X16000215"><span lang="LT">http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010660X16000215</span></a><span lang="LT">). Rūkymas nėštumo metu didina ne tik
persileidimo ar neišnešiotumo riziką, tačiau tuo pat metu yra susijęs su
perinatalinėmis mirtimis, placentos komplikacijomis, vaiko plaučių funkcijos
sutrikimais, vystymosi ir elgesio problemomis. Skaičiuojama, kad rūkymas
nėštumo metu yra atsakingas už maždaug 15 proc. priešlaikinių gimdymų, 20–30
visų neišnešiotumo atvejų ir net 150 proc. padidina prenatalinių mirčių
tikimybę.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-oF2dsw9-AeI/V03YbTAeQjI/AAAAAAAAI6w/9gGRy7VqZuMomAWv4c2mOYBjTCSbya3rACLcB/s1600/rukymo%2Bvaikui.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="261" src="https://2.bp.blogspot.com/-oF2dsw9-AeI/V03YbTAeQjI/AAAAAAAAI6w/9gGRy7VqZuMomAWv4c2mOYBjTCSbya3rACLcB/s320/rukymo%2Bvaikui.jpg" width="320" /></a><span lang="LT">Vis tik nėra abejonės, kad kiekviena mama norėtų susilaukti sveiko vaiko. Todėl
Lietuvoje jau 15 metus iš eilės, gegužės 31 d. (Pasaulinę dieną be tabako)
gimusiems naujagimiams bus dovanojami marškinėliai su užrašu gimiau nerūkantis.
Tai yra simbolinis priminimas tėčiams ir mamos, apie tai, kad rūkymas ne tik
nėštumo metu, bet ir po jo gali neigiamai atsiliepti jų vaikų sveikatai. Todėl
tiek mamoms, tiek tėčiams vaiko gimimas gali tapti puikia proga atsisakyti
rūkymo ir apsaugoti savo vaikus nuo rūkymo keliamų pavojų. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Labai svarbu, kad sveikatos sistema padarytų viską, kad informuotų
būsimąsias mamas apie galimą neigiamą rūkymo poveikį nėštumo metu (</span><a href="http://www.ntakd.lt/files/leidiniai/METODINE_MEDZIAGA/n2.pdf"><span lang="LT">http://www.ntakd.lt/files/leidiniai/METODINE_MEDZIAGA/n2.pdf</span></a><span lang="LT">), o kiekvienai būsimai mamai, kuri
nepajėgia mesti rūkyti savo jėgomis, turėtų būti suteikta kvalifikuota ir efektyvi
pagalba metant rūkyti. <o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-52396426394289556322016-05-31T00:44:00.001-07:002016-05-31T00:44:20.312-07:00Kur mes pirmaujame ?<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-DcMaDfzssb8/V01AyO0cMyI/AAAAAAAAI6M/yYNXHR9BGyEhnnHFTPkvEBS3kmcw3Xy6wCLcB/s1600/tabako%2Bskal%25C4%2597.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://2.bp.blogspot.com/-DcMaDfzssb8/V01AyO0cMyI/AAAAAAAAI6M/yYNXHR9BGyEhnnHFTPkvEBS3kmcw3Xy6wCLcB/s320/tabako%2Bskal%25C4%2597.jpg" width="292" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ką tik per vieną iš radijo stočių išgirdau Seimo Sveikatos reikalų komiteto
pirmininkės Dangutės Mikutienės išsakytą mintį, kad Lietuva pirmauja tabako
kontrolėje. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Todėl ta proga keli nedideli pastebėjimai. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Lietuva </span>per 12 <span lang="LT">metų
nesugebėjo perkelti į nacionalinę teisę net Tabako pagrindų konvencijos nuostatos
dėl tabako pramonės rėmimo. Pataisos registruotos tik šiemet. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Visi su tabako akcizų didinimu susiję įsipareigojimai vykdomi su
ilgiausiais pereinamaisiais laikotarpiais ir tik atitinkant minimalius
reikalavimus. Džiaugiamės būsimais vaizdiniais įspėjimais apie žalą sveikatai
ant tabako pakuočių, tik tai ne pirmavimas, o būtinybė pagal direktyvą, o ir
perkėlėme minimalias nuostatas, nes direktyva leidžia įdiegti bendrinę tabako
gaminių pakuotę. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Iki šiol neteikiama sisteminė pagalba norintiems mesti rūkyti. Nesugebėjom
išlaikyti pagalbos metantiems rūkyti linijos. Dėl pinigų (o gal labiau
supratimo stokos) numarinome tokius projektus, kaip „Nerūkanti klasė“. Iki šiol
trypčiojame vietoje dėl nelegalios tabako gaminių prekybos kontrolės protokolo
ratifikavimo, kai tuo tarpu, galimai pažeidžiant konvencijos nuostatas, tabako
gaminių žymėjimo sistemas diegia patys tabako gamintojai, t.y. tie, kuriuos
privalu kontroliuoti dėl žymėjimo ir judėjimo pažeidimų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Galima pasakyti tik tiek, kad Lietuva kol kas nėra labai atsilikusi. Turėjome
puikių galimybių būti pažangūs, kai vieni pirmieji apgynėme nerūkančiųjų teises
kavinėse, baruose, restoranuose ir kt. Neabejotinai esam tarp pažangiųjų dėl
elektroninių cigarečių reglamentavimo. Ir čia, neabejotinai, už iniciatyvą ir lyderyste
reikia pasakyti ačiū tai pačiai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei
Dangutei Mikutienei, kuri ėmėsi lyderystės šituo klausimu. Neabejotinai turim
būti dėkingi ir dabar jau komisarui V.P.Andriukaičiui, kuris labai daug padarė,
kad nebūtų sužlugdytas naujosios ES Tabako produktų direktyvos priėmimas ir šiandien
Lietuva tiesiog nebeturi galimybės atsisakyti vykdyti mokslu pagrįstas tabako
kontrolės priemones. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tačiau daugeliu atveju, bandymas girtis, kad mes esam tarp lyderiaujančių
šalių pagal tabako kontrolės priemones, yra tas pats, kaip girtis, kad pas mus
žmonės pagaliau išmoko važiuoti dviračiu, kai kaimyninėse šalyse jie jau moka pilotuoti
lėktuvus. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">O kad mano pasisakymas nebūtų vertinamas kaip subjektyvus, siūlau
susipažinti su tabako kontrolės skale, kurioje Lietuva, pagal įgyvendintas
alkoholio kontrolės priemones, užima „garbingą“ </span>29 viet<span lang="LT">ą iš </span>34 <span lang="LT">vertinų šalių (<a href="http://www.europeancancerleagues.org/images/TobaccoControl/TCS_2013_in_Europe_13-03-14_final_1.pdf">http://www.europeancancerleagues.org/images/TobaccoControl/TCS_2013_in_Europe_13-03-14_final_1.pdf</a>). <o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-58909468416643748352016-05-30T11:41:00.002-07:002016-05-30T20:59:57.661-07:00Prireikė 11 metų...<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-9w7RloBqs90/V0yJSQaVAfI/AAAAAAAAI50/LsF8x2QZrGgCqL2n6h55gkoV9JRX-xPnQCLcB/s1600/20160530_170800.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="180" src="https://2.bp.blogspot.com/-9w7RloBqs90/V0yJSQaVAfI/AAAAAAAAI50/LsF8x2QZrGgCqL2n6h55gkoV9JRX-xPnQCLcB/s320/20160530_170800.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Dar 2005 metais Europos komisija patvirtino vaizdinių tabako gaminių įspėjimų
ir užrašų katalogą, kurį rekomendavo šalims, norinčioms geriau informuoti savo
rūkančiuosius piliečius apie rūkymo žalą sveikatai. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tačiau prireikė net </span>11 <span lang="LT">metų,
kad Lietuvos politikai perkeltų šias priemones į Lietuvą. Privalomi vaizdiniai
įspėjimai apie žalą sveikatai Lietuvoje įsigalios tik šiemet, ir tik po to, kai
tokių vaizdinių įspėjimų skelbimas tapo privalomu, nes tai padaryti įpareigoja
naujoji ES Tabako produktų direktyva. Ką rodo toks delsimas? Mano manymu tai
rodo, kad Lietuvos politikams didesnę įtaką daro tabako gamybos gigantai, jau
ne vienerius metus trukdantys šių sprendimų priėmimui, o ne moksliniai
argumentai, kurie rodo, jog vaizdiniai įspėjimai gali prisidėti prie rūkymo
paplitimo mažinimo, padaryti tabako gaminius mažiau patrauklius tiek
suaugusiems, tiek nepilnamečiams asmenims. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tarptautinė praktika rodo, kad tabako gamybos gigantai nevengia bylinėtis
ir teismų pagalba bandyti stabdyti mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių
diegimą šalyse. Tačiau galima tik pasidžiaugti, kad kol kas teismų sprendimai
yra nepalankūs tabako pramonei. <a href="http://www.ft.com/cms/s/0/57e0117e-1e9b-11e6-a7bc-ee846770ec15.html#axzz4AAEMFhzB">http://www.ft.com/cms/s/0/57e0117e-1e9b-11e6-a7bc-ee846770ec15.html#axzz4AAEMFhzB</a><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tuo metus, kai pažangiausios pasaulio šalys jau baigia praminti visus
įmanomus teisinius kelius, kad šalyse be kliūčių būtų galima diegti bendrinę
tabako gaminių pakuotę, Lietuvoje 11 metų turėjome laukti tik vaizdinių
įspėjimų apie žalą sveikatai. Dabartinė ES Tabako produktų direktyva ir dar 2004
metais Lietuvoje ratifikuota Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės
pagrindų konvencija sudaro visas galimybes šalims diegti bendrinę tabako gaminių
pakuotę. Būtent šiai priemonei skirta 2016 m. Pasaulinės dienos be tabako tema
(<a href="http://who.int/campaigns/no-tobacco-day/2016/en/">http://who.int/campaigns/no-tobacco-day/2016/en/</a>).
<o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">LR Seimo nariams dar 2010 m. buvo pristatytas galimas lietuviškos bendrinės
tabako gaminių pakuotės dizainas, lietuvių kalba išleistas leidinys apie vaizdinius
įspėjimus apie žalą sveikatai ir bendrinę tabako gaminių pakuotę. Buvo
pasiūlytos net reikiamos Tabako kontrolės įstatymo pakeitimų formuluotės, kad
šios priemonės būtų įgyvendintos Lietuvoje (<a href="http://www.ntakd.lt/files/leidiniai/kiti/vaizdiniai_ispejimai.pdf">http://www.ntakd.lt/files/leidiniai/kiti/vaizdiniai_ispejimai.pdf</a>).
Jokie argumentai politikams įspūdžio
nepadarė. Todėl galima kelti pagrįstą klausimą, kiek metų lauksime bendrinės
tabako pakuotės, jei vaizdinių įspėjimų teko laukti daugiau nei dešimtmetį? <o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-19152743156762161582016-05-08T04:03:00.001-07:002016-05-08T04:03:33.610-07:00Improvizacija „baltų arklių“ tema<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Pavadinimą padiktavo vienas L.Pociūnienės komentaras, kurios komentarą
padiktavo kitas, jau L.Tapino rašytas komentaras ir t.t. Turbūt gerai
polemizuoti, analizuoti, jei ta polemika nors kiek racionali. Bet gal apie
viską iš pradžių. Aišku kažkaip gaila tų arklių, kurie pavadinimuose varijuoja,
nuo mitinių iki psichozinių personažų, bet matyt tokia jau jų dalia. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Paskaičiau L.Pociūnienės komentarą apie baltą žirgą ar Trojos arklį (<a href="http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/l-pociuniene-baltas-zirgas-ar-trojos-arklys.d?id=71194506">http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/l-pociuniene-baltas-zirgas-ar-trojos-arklys.d?id=71194506</a>
) ir trumpai galėčiau apibūdinti: labai liūdnas ir piktas komentaras nelabai į
temą. Jo reziumė turbūt galėtų būti toks: problemas reikia spręsti, bet reikėtų
dar kokių labai brangių tyrimų, kurie pasakytų, kaip jas spręsti. Jei problemų
sprendimo imasi tie, kurie nepatinka, tada spręsti nereikia, nes tai politika
ir nuo jos autorei koktu. Knygos gerai, bet jei jas leidžia R.Karbauskis, tai
blogai. Daug geriau, kai ledai iš malūnsparnio... Reikėtų, kad žmonės mažiau
gertų, bet jei taip, kaip Naisiuose, tai negerai... Teko pabuvoti Naisiuose ir
pamatyti, kaip tos šventės atrodo ir nepamačiau aš ten nieko policinio, o tai,
kad tvarką padeda palaikyti aktyvūs paaugliai, tai net nežinau, kas tame galėtų
būti blogo. Ar ne apie tai, mes visi kalbam, bambėdami apie sunkiai į veiklas
įsitraukiančius kaimo jaunuolius ir merginas. Taigi, politikuoti alkoholio
kontrolės temomis yra blogai, bet visiškai natūralu „nepolitiniame“ komentare
sudėti į vieną vietą specifines alkoholio problemas ir mokesčių naštos
klausimus. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tiesa ta, kad alkoholis viešosios politikos klausimu tampa ne pirmą kartą
ir tikrai ne paskutinį. Ir gerb. L.Pociūnienei reikėtų pasakyti, kad jis
viešosios politikos klausimu yra ne tik Lietuvoje. Labai normalu tas problemas
aptarinėti ir spręsti labai demokratiškose valstybėse: Suomijoje, Norvegijoje,
Islandijoje, Prancūzijoje ir pan. Ir nelabai suprantu, kas yra blogo tame, kad
politikai deklaruoja kokiu būdu jie planuoja tas problemas spręsti. Ar ne
blogiau, jei jie iš viso nemato problemos, ir kaip dabartiniai mūsų verslininkai
kaltina neteisingą statistiką, o ne savo gobšumą, kuris dabar jau griauna ir
Lietuvos įvaizdį pasaulyje. </span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-ylKR1mNSA_A/Vy8a-otH7BI/AAAAAAAAI3A/QFqCrNMjWOcejlG5kFx1m1cA97uu6xL8ACLcB/s1600/risk%2Bfactors.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="298" src="https://1.bp.blogspot.com/-ylKR1mNSA_A/Vy8a-otH7BI/AAAAAAAAI3A/QFqCrNMjWOcejlG5kFx1m1cA97uu6xL8ACLcB/s400/risk%2Bfactors.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Dar blogiau, kai politikai įsirašę pažadus diegti
mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones ir su tais pažadais laimėję
rinkimus, vėliau padaro priešingai. Ne vienam politikui įsiūtį sukėlė
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolė koalicijos skelbiamas politikų
balsavimo reitingas (<a href="http://www.ntakk.lt/politiku-reitingas/">http://www.ntakk.lt/politiku-reitingas/</a>
), o mano aptariamuoju straipsniu socialiniame tinkle puolęs džiaugtis
politikas Kęstutis Masiulis, prieš praėjusius rinkimus išplatinus jo balsavimo
rezultatus rinkėjams, net grasino prokuratūra. Taip susižavėjęs straipsnio įžvalgomis
apie gilumines alkoholio vartojimo priežastis, politikas dar praeitos
kadencijos metu aiškino Žemaitijos mokytojams, kad kaime mokytojams nereikia
didesnių algų, nes jie gali augintis kiaules ir melžtis karves. Tiesiog puiku. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tiek, to. Kadangi alkoholio ir problemų tyrinėjimui paskyriau ne mažą savo
gyvenimo ir profesinės veiklos dalį, tai manau, kad galiu ir privalau
sureaguoti į tokius komentarus. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Pirmiausia dėl didelių ir išsamių tyrimų. Tai norėčiau patarti straipsnio
autorei kitą kartą prieš rašant apie tyrimų trūkumą pasidomėti ar jų iš tikrųjų
trūksta. Pridaryta tiek straipsnių ir tyrimų, kad užteks ilgam į priekį. Dėl jų
publikavimo, tai manau, kad kas norėjo, juos tikrai paskaitė. Tačiau turėčiau
keletą klausimų. Ar mes tikrai turėtumėm atlikti išsamius genetinius,
sociologinius, psichologinius ir kitus tyrimus, kad nustatyti, kodėl Lietuvos
vaikai kalba lietuviškai, Norvegijos vaikai - norvegiškai, o Rusijos vaikai –
rusiškai? O atlikti tyrimus, kodėl geria Lietuvos vaikai vis tik reikėtų? Daugybę
metų bendraudamas su tėvais ir mokytojais pastebėjau vieną aiškią tendencija:
suaugę nemano, kad jie yra viena iš svarbių vaikų alkoholio vartojimo priežasčių.
Ieškom, kažkokių giluminių priežasčių, o kai pasiūlai tėvams ir mokytojams
patiems pirmiausia pakeisti savo elgesį ir parodyti vaikams, kad gyventi
nevartojant alkoholio ir nerūkant yra įmanoma, tai prasideda gynyba ir
išvedžiojimai, kuriems socialinis neteisingumas neturi ir negali turėti jokios
įtakos. Turim lietuviškus tyrimus, kurie rodo, kad rūkančius ir reguliariai
alkoholį vartojančius tėvus turinčiose šeimose vaikai kelis kartus dažniau šias
medžiagas vartoja patys. Kai šis kontekstas sutampa su nuolatiniu vyriškumo,
jaunystės ir kitų socialinių teigiamybių siejimu alkoholio reklamose, užtaisas
tampa tiesiog sprogstamas. Sveiku protu nesuvokiama logika reklamuoti
produktus, kurių vartojimą siekiame mažinti. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Dar daugiau, jau turim patirtį, kuomet analogiškų tabako kontrolės
priemonių diegimas jau davė puikių rezultatų, ir vyrų rūkymo paplitimas mažėja
labai reikšmingai, iš paskos jau patraukdamas ir moterų bei vaikų vartojimą. Ar
tai kaip nors susiję su giluminėmis priežastimis ir jų tyrimai, apie kuriuos
kalba autorė? Ne. Tiesiog Lietuva įgyvendino mokslu pagrįstas tabako kontrolės
priemones, ir dabar pradeda džiaugtis rezultatais.
Tačiau alkoholis juk „visai kita kalba“. Kaip gi mes atrodysim be „kultūringo
išgėrimo“, etiketo knygose prirašyto gėrimų naudojimo išmanymo ir pan. Dabartinės
visuomenės normos, susijusios su alkoholio vartojimu yra tiesiog tragiškos. Daug
normaliau yra gerti, nei negerti. Ir tai pastebima toli gražu ne tik tose
grupėse, kurios yra socialiai nuskriaustos ir apleistos. Tos nuostatos yra
labai gyvos diplomatų, gydytojų, teisininkų ir net mokytojų grupėse. Tiesa
situacija pradeda keistis ir tai iš dalies paaiškina augantį Naisių fenomeno idėjinio
autoriaus ir mecenato populiarumą visuomenėje. <o:p></o:p></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-ERThLp5tMPY/Vy8axCY4a3I/AAAAAAAAI28/h8M3toX4Afk0dZtec_1GFOAfeYTXQbeAQCLcB/s1600/tobacco.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="300" src="https://2.bp.blogspot.com/-ERThLp5tMPY/Vy8axCY4a3I/AAAAAAAAI28/h8M3toX4Afk0dZtec_1GFOAfeYTXQbeAQCLcB/s400/tobacco.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Vis tik su dalimi autorės teiginių reikia sutikti. Labiau išsilavinę žmonės
geria ir rūko mažiau. Jie labiau domisi sveikata. Todėl išsilavinimas yra
vienas iš būdų siekti sveikesnės visuomenės. Tačiau norėčiau retoriškai
paklausti. Ar tokiu atveju jei duotumėm daugiau pinigų menkai išsilavinusiam ir
socialinių įgūdžių stokojančiam žmogui daugiau pinigų, jis pradėtų skaityti
knygas, lankytis teatre ir rūpintis sveikata? Mano patirtis, dirbant su
priklausomais pacientais, leidžia teigti, kad deja bet daugeliu atvejų visiškai
ne. Didžioji dalis tų žmonių nepasijaus oresniais, jie tiesiog pragers daugiau
pinigų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Todėl sutikčiau, kad daugumos problemų sprendimas yra ilgas ir skausmingas.
Tačiau turiu kitą retorinį klausimą. O kaip alkoholio reklamos draudimas, jo
kainos didinimas ir prieinamumo mažinimas trukdo šviesti visuomenę, mokėti jai
orumą užtikrinančius atlyginimus, teikti psichologinę pagalbą, tiems, kurie
išgyvena krizes ar susiduria su problemomis gyvenime? Ar iš autorės straipsnio
reikėtų suprasti, kad problemų kamuojamai visuomenei reikėtų alkoholį padaryti
labiau prieinamu? Pamenu vienas politikų ekonominės krizės laikotarpiu
piktinosi, kad alkoholis kainuoja brangiai ir ne visi praradę darbą sugeba jį
įpirkti. Tuomet buvo siūloma vėl jį atpiginti. O čia tai „brandu“. Tai gal
tuomet ir reikėjo galvoti, ne kaip alkoholį piginti, o kaip padėti netekusiems
darbo, nes pradėję gerti, grįžti į darbo rinką šansų jie turi labai mažai.
Tuomet didelė alkoholio kaina būtų dalį jų sustabdžiusi, bet...<o:p></o:p></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-eTQPzd3oRCU/Vy8bUJbe2qI/AAAAAAAAI3E/AeWQtwC6GRwbn4LXwDJmRJg1NDFS9WHwwCLcB/s1600/alcohol%2Bcontrol.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="303" src="https://4.bp.blogspot.com/-eTQPzd3oRCU/Vy8bUJbe2qI/AAAAAAAAI3E/AeWQtwC6GRwbn4LXwDJmRJg1NDFS9WHwwCLcB/s400/alcohol%2Bcontrol.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Straipsnio autorė jau gerokai atsiliko nuo Lietuvos aktualijų, nes kaimą
laikyti problemiškiausia vieta dėl alkoholio vartojimo, nebėra pagrindo. </span>2014
metais <span lang="LT">atlikti tyrimai vaikų grupėje
neberodo jokių didelių miesto ir kaimo vaikų alkoholio vartojimo skirtumų. Panašios
tendencijos yra ir suaugusiųjų grupėje. Didesni skirtumai yra išsilavinimo
grupėse. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Norėčiau pasidalinti dviem įžvalgomis. Prieš nepilnus du šimtmečius buvęs
vysk. M.Valančiaus blaivystės laikotarpis nepražudė Lietuvių tautos, kurios tuometinės
socialinės problemos ir socialinis neteisingumo lygis nelygintinas su
dabartiniu. Atvirkščiai. Tuometinis blaivystės judėjimas, lietuviškos spaudos
ir lietuviškų mokyklų plėtra neabejotinai prisidėjo prie vėliau įvykusio
sukilimo, o dar vėliau ir prie nepriklausomos Lietuvos atsiradimo. Antrasis
prasipagiriojimo periodas buvo dar sovietiniais Gorbačiovo valdymo laikais,
kuomet greta absurdiškų priemonių (tokių kaip vynuogynų naikinimas) buvo ir
daugybė tinkamų sprendimų, sumažinusių alkoholio vartojimą. Tą laikotarpį
viename savo interviu M.Gorbačiovas pavadino klaida. Ir kaip gi kitaip. Ta
klaida labai brangiai kainavo tuometiniams sovietų sąjungos funkcionieriams. Prasipagiriojus
tiek asmeniui, tiek visuomenei pradeda rūpėti tokie dalykai kaip demokratija,
rinkimai, valstybės valdymas, laisvė ir kt. Ir būtent taip, o ne atvirkščiai. Jau
daugybę kartų turėjom galimybę įsitikinti, kad girtą tautą valdyti yra labai
paprasta. Svarbu duoti išsvajoto gėrimo, daug, pigiai ir arti. Dar svarbiau
pasakyti, kad tai yra tikrosios laisvės išraiška. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Daugelis politikų turėtų tiesiog nekęsti blaivių žmonių. Keista, bet labai
panašūs dalykai atsitinka ir su kai kuriomis šeimomis, kuriose pvz. ilgus metus
girtavęs vyras pradeda sveikti ir meta gerti. Ilgą laiką buvęs blogiečiu,
netikėliu, apsileidėliu, nekultūringu ir neišsilavinusius degradu, jis pradeda
domėtis šeimos reikalais, išlaidomis, turėti savo nuomonę. Taigi, kartais tai
tampa naujo konflikto pradžia, nes kai kuriems sutuoktiniams labiau priimtinas
nesibaigiančio gebėtojo vaidmuo, kuomet gelbėjamasis yra tiesiog protiškai
neįgalus ir neturintis teisės turėti savo nuomonę. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Dabar absoliučiai tą patį matau ir Lietuvos politikoje. Labai patogu
kalbėti, kad žmonės neišsilavinę, kvaili (per kvaili, kad galėtų ką nors
spręsti referendumuose), kad jiems reikia didesnių pašalpų ir pan. Tuomet jie
nustos gerti. Tiek geriančioje visuomenėje kaip mūsų, visi sprendimai bus (sic</span>!),
nes palies labai daug gerian<span lang="LT">čių,
kurie nenori mažinti nei kiekių, nei dažnių. O kur dar apokalipsiniai aludarių
ir kitų veikėjų gąsdinimai šių pramonės šakų griūtimis, darbuotojų atleidimais
ir teiginiais, kad jie geriau žino ne tik kaip gaminti, bet ir kaip mažinti
vartojimą. Juks svarbu, kad gertų ne „nuodingą“, o „eskstra“ alų ir ne
pilstuką, o brangią ir už Europos sąjungos milijonus išvarytą „ekologišką“ ar „organic“
degtinę. Tada viskas bus organic. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">O dabar jau visiškai rimtai. Neabejoju, kad mes su alkoholio vartojimu susijusių
problemų nesugebam išspręsti ne todėl, kad pas mus didelis socialinis
neteisingumas (kurio niekaip nedrįsčiau neigti), bet todėl, kad nužudom net
negimusias beveik visas mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, ir taip
dar labiau padidinam socialinius ir sveikatos netolygumus. Tokiu būdu tie
išsilavinę dar labiau nutolsta nuo neišsilavinusių ir turinčių mažas pajamas. Mes
suaugusieji, negalim susitaikyti su būtinybe keisti savo elgesį, kad pasikeistų
mūsų vaikų elgesys. Tuo metu, kai Islandai diegė tas autorės kritikuojamas
priemones ir dabar mėgaujasi rezultatais, mes ginčijamės ko geriau nedaryti. <o:p></o:p></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-x44quaFcpQg/Vy8bex0xFEI/AAAAAAAAI3M/SLPWLxuv9oQf9RwdX56JNDBJ6bc_ab6awCLcB/s1600/best%2Bbuys.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="306" src="https://2.bp.blogspot.com/-x44quaFcpQg/Vy8bex0xFEI/AAAAAAAAI3M/SLPWLxuv9oQf9RwdX56JNDBJ6bc_ab6awCLcB/s400/best%2Bbuys.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Manau, kad buvo puiki idėja po straipsniais apie savižudybes dėti pagalbos
linijų telefonų numerius. Manau, kad tą idėją pritaikysiu ir savo straipsniams.
Ir visiems, kurie jaučia poreikį pakritikuoti alkoholio kontrolės priemones, ar
pasiūlyti savų sprendimų, pirmiausia pasiūlysiu paskaityti apie šios srities
tyrimus ir Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymus ir pateikinėsiu trumpą
savišvietos literatūros sąrašėlį šia tema. O tada jau būsiu atviras detalioms
diskusijoms iš esmės. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">https://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio_</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">http://www.ntakk.lt/wp-content/uploads/Alcohol_in_EU_LT.pdf</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">http://www.who.int/substance_abuse/activities/gsrhua/en/</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0020/74702/E82969.pdf</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">http://www.vdu.lt/lt/mokslininkai-apie-alkoholio-zala-ir-socialine-atskirti/</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">http://www.ntakk.lt/kaip-sumazinti-alkoholiniu-gerimu-vartojima/</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-38831116399224399172016-04-23T06:00:00.001-07:002016-04-23T06:00:06.707-07:00Alkoholio pramonė išsikasė sau duobę<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
</div>
<div style="text-align: justify;">
A<span lang="LT" style="text-align: justify;">r prisimenate, ką sovietmečiu darydavo su statistika, kuri neatitiko
tuometinės ideologijos? Kiek pamenu, tai ne keisdavo situaciją, o
"pakoreguodavo" statistiką. Taigi žiūriu, kad nelabai kas ir
pasikeitė. Klausydamas žinias išgirdau interviu su Lietuvos viešbučių ir
restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji užtikrintai tvirtino,
kad Lietuva negeria, tiek kiek suskaičiuojama, nes pagal apklausas užsieniečiai
neįvardina lietuvių kaip girtuoklių. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuvoje apie
</span><span style="text-align: justify;">2 </span><span lang="LT" style="text-align: justify;">litrus iš </span><span style="text-align: justify;">15 </span><span lang="LT" style="text-align: justify;">išgeria užsieniečiai. Esą jei tą kiekį
atimtumėm, tai išgertumėm „TIK“ apie </span><span style="text-align: justify;">13 litr</span><span lang="LT" style="text-align: justify;">ų ir neiškristumėm iš kitų šalių konteksto, bei
nebebūtumėm viena labiausiai girtaujančių šalių. Žinoma minėta ekspertė
nepaminėjo apie tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti
</span><span style="text-align: justify;">7 </span><span lang="LT" style="text-align: justify;">litrų vienam gyventojui per
metus ir net mažėjimas iki </span><span style="text-align: justify;">13 </span><span lang="LT" style="text-align: justify;">litrų </span><span style="text-align: justify;">b</span><span lang="LT" style="text-align: justify;">ūtų nieko vertas.
Bet šiems „ekspertams“ didelis suvartojimas yra įdomus tik tiek, kiek tai
gerina ar blogina šalies įvaizdį, nes niekas nenori važiuoti atostogauti, ar
investuoti į pragirdytą šalį. Reikėtų tik priminti, kad alkoholio ir tabako
gamintojams tai visiškai nėra joks stabdis investicijoms. Atvirkščiai, tai
labai mėgiamas kraštas, kur savo pinigus investavo JAV ir Skandinavijos bendrovės.
Seniai kartoju kitų sričių verslininkams, kad toks intensyvus alkoholio vartojimas
ilgainiui neigiamai atsilieps ir jau atsiliepia kitoms verslo šakoms. Šiandien
verslininkai jau diskutuoja apie palengvintas imigracijos sąlygas iš kitų šalių
atvykstantiems darbuotojams, nes kai kurie verslo sektoriai jau ne juokais
stinga darbuotojų. Tuo tarpu mūsiškiai darosi nelabai tinkami, nes niekas
nebenori darbinti darbuotojo, kuris pirmadienį yra nedarbingas, darbe gali bet
kada nugriūti girtas nuo pastolių ar sudaužyti milijonus kainuojančią techniką,
o po algos kelias dienas nesirodo darbe. Todėl dabar jau visu stiprumu
pasitvirtino tai, kas buvo daug kartų kartota: verslas išsikasė duobę patys
sau. Asocijuotos verslo struktūros ilgus metus stojo mūsų už alkoholio
gamintojus. Tą darė net profsąjungos. Šiandien jau skinam tų darbų vaisius. Niekam
nebuvo įdomu, kad dar </span><span style="text-align: justify;">1998 </span><span lang="LT" style="text-align: justify;">metais
Seime patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta sumažinti
alkoholio vartojimą </span><span style="text-align: justify;">25 procentais. Vietoje to, dėl </span><span lang="LT" style="text-align: justify;">nuolatinės liberalizacijos jis buvo išaugęs </span><span style="text-align: justify;">130
proc.</span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<o:p></o:p></div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-nQmzJizjqTY/VxtxHgGzF6I/AAAAAAAAI1k/bUyeZ0foCzMfrJJ4kZdlHB2PAJwXvHI9wCLcB/s1600/medicina.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://2.bp.blogspot.com/-nQmzJizjqTY/VxtxHgGzF6I/AAAAAAAAI1k/bUyeZ0foCzMfrJJ4kZdlHB2PAJwXvHI9wCLcB/s320/medicina.jpg" width="284" /></a>Tuomet mūsų šalies valdininkai ir
politikai taip pat mieliau klausėsi visokių švyturių, stumbrų ir pan. Jie, o ne
mokslininkai buvo tie, kurie aiškino kaip reikia daryti, nes “geriau žinojo”.
Ir rezultatas “pranoko lūkesčius”. Dabar tai, kaip teisingai paminėjo
E.Šiškauskienė, neigiamai veikia Lietuvos įvaizdį, nes <span lang="LT">į tai atsižvelgiama skaičiuojant įvairius
indeksus, vertinant investicinę aplinką ir pan. Tik reakcija visiškai
neadekvati. Net nebandoma siūlyti ar galvoti kaip spręsti problemas. Vietoje to,
samdomos neaiškią kompetenciją alkoholio srityje turinčios įstaigos, kurioms
iškeliamas tikslas perskaičiuoti alkoholio vartojimą. Žinoma, nurodant kokia
kryptimi turi būti pokytis. Dar įdomiau, kad interviu gautus duomenis
komentuoja net ne tyrėjai, o užsakovai, kurie apie alkoholio skaičiavimo metodikų
išmanymą negali net svajoti. Kelis kartus paminima, kad alkoholį pas mus
vartoja užsieniečiai, kad vežasi į kitas šalis lauktuvėms ir pan. Neišgirdau nė
žodžio apie tai, ką veikia Lietuviai išvažiavę į užsienį. Turbūt tik medituoja
ir smilkalus uosto. Tik kiek man teko girdėti, nemaža dalis mūsų tautiečių,
nusipirkę keliones į Turkiją su viskas įskaičiuota paketu, nelabai tos kelionės
ir atsimena, nes negerti tai, kas duodama už dyką, nesuderinama su dalies
lietuvių mentalitetu. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Pastarosiomis savaitėmis verslininkai vėl varstė LRS Sveikatos reikalų
komiteto ir LR Vyriausybės duris, pristatinėdami savo „teisingesnius tyrimus“
ir reikalaudami, kad Statistikos departamentas perskaičiuotų alkoholio
vartojimą. Panašu, kad Vyriausybėje pritarėjų nerado. Bet viešųjų ryšių
nenutraukė ir MG Baltic žiniasklaidos kanaluose tęsė viešųjų ryšių akcijas.
Galiu tik paspėlioti, koks tikrasis šių akcijų tikslas. Oficialiai pateikiama
versija tai, kad „nuoširdžiai susirūpino Lietuvos įvaizdžiu“. Tik turint
galvoje kontekstą, kuomet renkami piliečių parašai dėl LR Alkoholio kontrolės
įstatymo pataisų, ir tai, kad kai kurie seimo nariai ar partijos jau
registravos alkoholio kontrolės politikos pataisas Seime, atsirado rimtas noras
tas iniciatyvas gesinti ir nukreipti dėmesį į kažkokius neva netikslius
skaičius, kurie galimai eliminuotų tų pataisų pagrindimą, ir leistų pramonę
palaikantiems politikams mosikuoti tais skaičiais Seime. <o:p></o:p></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-KbKFBeg6uP4/VxtxHpNMSHI/AAAAAAAAI1g/oV5ua_KX_DkQb4m27FUgOO3q60TbgLpaACKgB/s1600/viesbuciai.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="186" src="https://3.bp.blogspot.com/-KbKFBeg6uP4/VxtxHpNMSHI/AAAAAAAAI1g/oV5ua_KX_DkQb4m27FUgOO3q60TbgLpaACKgB/s320/viesbuciai.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Panašu, kad alkoholio ir tabako gamintojai nėra labai originalūs. Ta pati asociacija
aktyviai priešinosi 200</span>6<span lang="LT"> metais
svarstytam draudimui rūkyti baruose ir restoranuose ir pasakojo Philip Morris
argumentus prieš tokį reguliavimą. Tuomet Lietuvos viešbučių ir restoranų
asociacijos puslapyje buvo aiškiai nurodyta, kad asociaciją remia tabako ir
alkoholio gamintojai. Niekas iš tuomet vardintų "mitų" apie tai, kad
lankytojai nebeis į restoranus, jei bus draudžiama rūkyti, ar kad tai sukels
kitų problemų, nepasitvirtino. Šį kartą, pasakojimai apie tai, kad alkoholio
vartojimo statistika neatitinka realybės, yra labiausiai naudingi už tą blogą
situaciją atsakingiems alkoholio gamintojams. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Jau ne kartą minėjau ir paminėsiu dar kartą E.Šiškauskienei, ir jai „pasakiškas“
kalbas rašantiems ir realybės neatitinkančius tyrimus darantiems veikėjams, kad
jei Lietuvoje alkoholį išgertų užsieniečiai, tai jie ir mirtų nuo alkoholio
sukeltų ligų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-khlbJF6NQW4/VxtxHhDB3AI/AAAAAAAAI1o/Gc34lxuYSJ8HVY2yzkY8giPgu6nWr2zUQCKgB/s1600/alco.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="225" src="https://1.bp.blogspot.com/-khlbJF6NQW4/VxtxHhDB3AI/AAAAAAAAI1o/Gc34lxuYSJ8HVY2yzkY8giPgu6nWr2zUQCKgB/s400/alco.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Deja realybė yra toli gražu ne tokia. Taigi panašu, kad verslininkams
girdymas bet kokia kaina atsisuko prieš juos pačius, o jie prisiminę geriausias
sovietmečio tradicijas nusprendė ne spręsti problemas, bet pataisyti
statistiką.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-42842606873918479082016-04-10T05:25:00.001-07:002016-04-10T05:25:21.460-07:00Tabako ir alkoholio pramonės "mikrobiologija"<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-fMsBDzijC50/VwpGBCTvvhI/AAAAAAAAIzw/xDgme_IrRvwfxSMB_KEANQp-T655YA4zw/s1600/parazitas.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="168" src="https://2.bp.blogspot.com/-fMsBDzijC50/VwpGBCTvvhI/AAAAAAAAIzw/xDgme_IrRvwfxSMB_KEANQp-T655YA4zw/s320/parazitas.jpg" width="320" /></a><span lang="LT">Kadangi dabar labai daug diskutuojama apie įvairias alkoholio kontrolės
priemones, o alkoholio gamintojai per įvairius tarpininkus ėmėsi iniciatyvų jas
stabdyti ar bandyti kompromituoti, manau reikėtų pakalbėti apie šias pramonės sritis
ir jų veiklos principus. Vienos iš tarptautinių konferencijų metu girdėjau
labai vaizdingą tabako pramonės palyginimą su gamtoje egzistuojančiais
parazitais (pvz. virusais), o tabako vartojimo plitimo palyginimą su epidemija
ar pandemija, kaip infekcinių ligų atvejais. Iš pažiūros grubus ir sunkiai
pritaikomas palyginimas, bet .... pažiūrėkim giliau. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Kuomet pradedama diskutuoti apie tai, kaip spręsti alkoholio vartojimo problemas,
nuolat primenama, kad reikia spręsti vartojimo priežastis, o ne pasekmes.
Pramonė teigia, kad priežastis yra aplinka, arba pats galutinis vartotojas,
kuris parazito plitimo atveju yra galutinis šeimininkas. O kas jei alkoholio ir
tabako pramonę ir įsivaizduotumėme, kaip parazitą? Tam, kad plistų parazitai
(pvz. jų sukeliamos infekcinės ligos) reikia kelių aplinkybių. Pirmiausia
reikia paties sukėlėjo (viruso, bakterijos). Tuomet reikia to, kuris tą virusą
ar bakteriją platintų (pernešėjo), kuris gali būti kitas nei galutinis
šeimininkas (pvz. uodai maliarijos atveju), arba pats žmogus (pvz. ŽIV atveju).
Dar reikėtų, kad būtų palanki aplinka virusui ar bakterijai plisti (pvz.
temperatūra, drėgmė ir kt.). Be abejonės yra svarbus ir pats galutinis
šeimininkas, t.y. jo imunitetas ir atsparumas infekcijoms. Paprastai, kuo
galutinis šeimininkas jaunesnis, tuo jis labiau pažeidžiamas, dėl nebrandžios
imuninės sistemos. Kalbant apie tai, kaip infekcinių ligų galima išvengti, tai
veikti galima visus etapus ir grandis. Galima naikinti patį sukėlėją, galima
naikinti pernešėją, skiepyti galutinį šeimininką, stiprinti jo imunitetą, veikti
aplinką ir daryti ją nepalankia ir t.t. <o:p></o:p></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-75HvgJpB-6I/VwpGHRRatlI/AAAAAAAAIz0/IBHeiB_jhZ0iFNCTACS-jnLr5LqxJHuKA/s1600/worldwide-smoking-epidemic-evans-2004.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="195" src="https://4.bp.blogspot.com/-75HvgJpB-6I/VwpGHRRatlI/AAAAAAAAIz0/IBHeiB_jhZ0iFNCTACS-jnLr5LqxJHuKA/s320/worldwide-smoking-epidemic-evans-2004.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">O dabar grįžkime prie analogijos pvz. su alkoholio pramone. Kiek tiesos
turi pasakymas, kad alkoholio pramonė yra ne priežastis, o savotiška pasekmė,
nes kaltas pats galutinis vartotojas ar aplinka? Dalis tiesos yra, nes jei
alkoholio platinimui sudaroma itin palanki aplinka (palanki įstatyminė bazė,
geras prieinamumas, reklama ir pan.), tai parazitas turi idealiais sąlygas
daugintis. Jei galutinio šeimininko imunitetas yra mažas (bloga socialinė aplinka,
apleistumas, alkoholį vartojantys tėvai ar draugai), tai jis yra labiau
pažeidžiamas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo atveju amžius taip pat yra labai
svarbus, nes iki 15 metų pradėjusių vartoti alkoholį vaikų apie 40 proc. tampa
alkoholikais, tuo tarpu jei vartojimas prasideda 20-21 metų amžiuje, tai
alkoholikais tampa jau tik apie 10 procentų vartotojų (kaip ir analogijoje su
infekcinėmis ligomis vaikų amžiuje). Alkoholio gamintojai nuolat linkę
pabrėžti, kad jie nenori prasigėrusių vartotojų, kad jie nenori žūstančio
galutinio šeimininko. Tačiau jei paimsime parazito analogiją, jo tikslas yra
kaip galima labiau pasidauginti, nes tai yra išlikimo gamtoje klausimas. Ar ne
panašus tikslas yra alkoholio ar tabako pramonės – kuo didesnė gamyba,
vartojimas ir pelnas. Viruso ar bakterijos atveju galutinio šeimininko gyvybė
nėra svarbi, nes tikslas yra išplisti. Ar tai nėra panašu į tabako ir alkoholio
pramonę? Ar jiems iš tiesų yra svarbus galutinis šeimininkas, kuris miršta? Iš
tiesų, tai ne, nes ji dauginasi ir tas mirštantis šeimininkas savo pavyzdžiu ar
asmenine įtaka jau išplatino „infekciją“ dar keliems naujiems vartotojams, ar
savo vartojimu sudarė palankią aplinką problemos plitimui. Ar parazitui yra svarbu, kad jis būtų
neatpažintas ir galėtų pridaryti kuo daugiau žalos? Taip, ir visi parazitai
prisitaikė arba labai greitai daugintis, arba patekti nepastebėti, kaip pvz.
įsisiurbiančios erkės. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tačiau sakysite tai tik pramonė, kaip ir bet kuri kita pramonė. Tačiau kitos
pramonės poveikį galutiniam šeimininkui būtų galima vadinti labiau simbioze,
nei parazitavimu (maisto, rūbų, technikos ir kt. pramonė), kuomet jų plitimas
nenužudo galutinio šeimininko, bet suteikia abipusę naudą, kuri gamtoje
vadinama simbioze. Pvz. mūsų žarnyne gyvenančios bakterijos nors ir yra
mikroorganizmai, bet negalėtų būti vadinami parazitais, nes be jų neišgyventų ir
žmogus ir tai yra tobulas simbiozės pavyzdys. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Todėl apibendrinant visą šitą gal kiek gruboką mikrobiologinį –
parazitologinį palyginimą vertėtų pasvarstyti, kiek tiesos yra tuose
pasakymuose, kad alkoholio ar tabako pramonė yra niekuo dėta poreikių
tenkintoja, o ne problemų priežastis. Ir tuo visiškai nenoriu pasakyti, kad ji
turi būti naikinama, tačiau kai kurių veikėjų pastarųjų dienų pasisakymai, kad
visuomenė per daug supriešinta su pramone, ir su ja reikia draugauti bei imti
pinigus iš jų vaikų prevencijos programoms verčia suabejoti, ar tie veikėjai
supranta, kad parazitas niekada nebus draugas galutiniam šeimininkui, ir jam
mirus tiesiog ieškos kito. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Nieko asmeniško, tik biznis...<o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-89735974323622078292016-04-09T11:46:00.000-07:002016-04-09T11:54:02.348-07:00Sveikatos sistemos „prakeiksmas” <div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-qCqOQ15t6NA/VwlNpMMAPrI/AAAAAAAAIzc/jnc1DErFKkEi7ZuxJHK7G56BWZKjdaX_w/s1600/02.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="234" src="https://2.bp.blogspot.com/-qCqOQ15t6NA/VwlNpMMAPrI/AAAAAAAAIzc/jnc1DErFKkEi7ZuxJHK7G56BWZKjdaX_w/s320/02.jpg" width="320" /></a></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad savotiškas naujadaras lietuvių kalboje
e-sveikata (elektroninė sveikata), jau senokai tapo savotišku keiksmažodžiu
daugeliui mano kolegų medikų ausims. Besirengdamas šitam straipsneliui
pabandžiau paieškoti nacionalinės sistemos kūrimo ištakų ir radau šią žinutę,
kurios paskelbimo data 2006 metai (<a href="https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/e-sveikatos-paslaugu-projektas-pristatytas-mediku-bendruomenei">https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/e-sveikatos-paslaugu-projektas-pristatytas-mediku-bendruomenei</a>).
Vadinasi e-sveikatos sistemos nesugebėjom sukurti per 10 metų. Dabar svarstau
jei taip koks nors verslas savo apskaitos ar valdymo sistemą kurtų tiek pat
laiko, ar nebūtų tas verslas jau penkis kartus bankrutavęs? Dar daugiau, jei
paskaitytumėte apie sumas, kurios buvo skirtos tai e-sistemai kurti, tai jos
verčia iš kojų, ypač turint galvoje, kad sistema iki šiol nesukurta, o jei ir
sukurta kažkokia jos dalis, tai ji neveikia arba veikia ne taip, kaip matyt buvo tikėtasi ir kada buvo tikėtasi. Jau anekdotu tapo e-recepto
startas, kuriam vaistinės sugebėjo pasiruošti per kelis mėnesius, o pati
sveikatos sistema nepasiruošė iki šiol. Ir labai natūralu, ne apie jos startą
televizijoje iškilmingai paskelbusi ministrė, blefavo apie tai, kad medikai yra
apmokyti ja naudotis. Tuo tarpu, kai patys atkakliausi mano kolegos , žinoma be
jokių mokymų, apie kuriuos kalbėjo ministrė, sugaišę mažiausiai pusvalandį tik
vedami smalsumo išrašė tuos kelis receptus, apie kuriuos buvo paskelbta.</div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Gerai pamenu vieno savo kolegos pasakojimą apie tai, kad jau kuriant
pirmąjį e-sveikatos variantą užsienio ekspertai aiškiai sakė, kad tokia sistema
yra pasmerkta neveikti. Ir... Panašu, kad jis buvo teisus. Jau nekalbu apie
tai, kokiais reikėjo būti trumparegiais, finansuojant e-sveikatos projektus
atskirose sveikatos priežiūros įstaigose, o tiems rengėjams net neiškeliant
tikslo, kad sistemas būtų galima suderinti tarpusavyje. Gerai pamenu vieną iš
diskusijų Sveikatos apsaugos ministerijoje prieš gerus 3 metus, tai tuomet buvo
kalbama, kad ruošiami reikalavimai duomenų suderinamumui. Praėjus 7 metams po
sistemos kūrimo pradžios.....?<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Per tą laiką sistemas sugebėjo susikurti VRM, ir jos puikiai veikia. Veikia
net e-policija. Sugebėjo susitvarkyti SODRA, jau nekalbu apie Valstybinę
mokesčių inspekciją, kuri kasmet darosi vis tobulesnė ir patogesnė vartotojui.
Valstybės įmonė Registrų centras, REGITRA ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kiek
ir kokių sistemų susikūrė ir įsidiegė privatūs sektoriai (logistika, pardavimai
ir t.t.). <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tai kas galų gale yra su sveikatos priežiūros sistema? Ar čia koks
prakeiksmas ant mūsų užleistas? Ar Lietuvoje nėra žmonių, kurie gali tą
padaryti kompetentingai? Kiek dar reikės išleisti pinigų, kad kas nors gautųsi?
Per tą laiką ir už tuos pinigus, kurie jau yra išleisti turbūt buvo galima
nusipirkti tris jau paruoštas, veikiančias ir kitur išbandytas sistemas. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Kad jūs suprastumėt, kodėl taip pikta, kad jos nėra, pabandysiu truputį
paaiškinti. Pabandykite įsivaizduoti, ką reikštų jei visi pacientų duomenys:
ligų epizodai, gydymosi informacija, skirti vaistai, tyrimų duomenys, rentgeno ir
kitos nuotraukos ir t.t. būtų skaitmenizuoti. Tai reikštų, kad jums nuvykus pas
bet kurį gydytoją, jis nebeturėtų burti iš kavos tirščių kas ir kada jums
daryta, kokie buvo tyrimų rezultatai, kuo sirgote vaikystėje, kam esate
alergiškas ir pan. Jūs ir atsiminti visko nelabai galite. Juo labiau, jei būtų
saugomi jūsų tyrimų vaizdiniai, pvz. nuotraukos ir kt. Kiek būtų galima
sutrumpinti paciento apklausos laiką ir išvengti klaidų dėl užmaršumo ar pan.
Įsivaizduokite ką tai reikštų greitosios pagalbos medikams, kuomet jums ištikus
sveikatai pavojingam įvykiui, jie turėtų visą informaciją apie jūsų ligas,
alergiją medikamentams, kraujo grupę ir t.t. Sunku suskaičiuoti, kiek gyvybių
tai padėtų išgelbėti. Ar suprantate, kad
atėjus pas gydytoją, jums nebereikėtų pasakoti, kad kitas gydytojas jums
paskyrė tas „geltonas ir apvalias tabletes mėlynoje dėžutėje“, nes jūs negalite
prisiminti jų pavadinimo, o juo labiau dozės ir tai yra kasdienybė, su kuria man
tenka susidurti asmeniškai. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ar įsivaizduojate kokias neišsemiamas galimybes ši sistema suteiktų jums ir
jūsų šeimos gydytojui, pradedant priminimais apie būtinus skiepus, atėjusį
laiką pasitikrinti sveikatą, informavimu apie jūsų tyrimų rezultatus, registracijos
ir atvykimo laiko suderinimu ir taip būtų galima vardinti be galo. Tokios
sistemos leistų jums kiekvienam į telefoną gauti žinutę apie vėžio patikras ir
kitas jums priklausančias paslaugas. Dar daugiau, ji leistų stebėti, kaip
skirtingoms gydymo įstaigoms sekasi įtikinti pacientus atvykti ir jiems
suteikti pagalbą. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ši sistema tik pradėjusi veikti padarytų sveikatos priežiūros sistemą
maksimaliai skaidrią, nes taptų skaidrūs visi pacientų siuntimai, eilių
problemos, medikamentų išrašymai. Ir tai būtų galima pažiūrėti ne tik gydymo
įstaigos, bet ir kiekvieno gydytojo lygiu. O tai labai sumažintų norą „mylėti“
kuriuos nors vaistus ar farmacijos kompanijas, kurios nesibodi gydytojų „paskatinti“
kelionėmis ar panašiais dalykėliais. Taptų labai aišku ar pacientai iš tikrųjų
įsigyja paskirtus medikamentus. Taip pat taptų aišku kurioms gydymo įstaigoms
pavyksta kontroliuoti tokias mūsų laikų sveikatos rykštes, kaip arterinė
hipertenzija, ar antro tipo cukrinis diabetas. Tuomet gal atsirastų realus stimulas
pacientus motyvuoti keisti gyvenseną, nes apmokėjimas pirminės sveikatos
priežiūros įstaigoms galėtų būti susietas ne tik su žmonių skaičiumi, bet ir su
gydymo rezultatais. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tai nukrautų labai daug darbo nuo gydytojų, kurie šiandien yra priversti
būti tikromis „popierinėmis žiurkėmis“ ir pildyti nesibaigiančius dokumentų
kalnus, nes iš kitos gydymo įstaigos atvykusio paciento nėra jokių duomenų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-3CdG4fy7Qzk/VwlNr2FcPfI/AAAAAAAAIzg/is8A8VGLYA0uWZf6zdpODlfVadgMWLnYQ/s1600/Mobile_Health_Platform.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="240" src="https://3.bp.blogspot.com/-3CdG4fy7Qzk/VwlNr2FcPfI/AAAAAAAAIzg/is8A8VGLYA0uWZf6zdpODlfVadgMWLnYQ/s320/Mobile_Health_Platform.jpg" width="320" /></a><span lang="LT">Jau užaugo vadinamųjų „tapšnotojų“ karta, kuri savo gyvenimo
nebeįsivaizduoja be mobilių technonolgijų, o pasaulyje sparčiai skinasi kelią
jau ne tik e- sveikata (elektroninė sveikata), bet ir m-sveikata (mobilioji
sveikata). Atsiranda vis daugiau galimybių šių technologijų pagalba patiems stebėti
savo sveikatos rodiklius, stebėti gyvensenos pokyčius, gauti pagalbą ją
keičiant ir pan. tik įsivaizduokite kokios galimybės atsivertų, jei tokių technologijų
pagalba, be didelių papildomų kaštų per mobilius įrenginius būtų galima stebėti
tą patį kraujospūdį, širdies ritmą ir jo sutrikimus, gliukozės kiekį ir pan. Ar
tai neleistų išvengti bereikalingų vizitų? O jei jūs, kaip vartotojas
leistumėte tuos duomenis matyti ir savo šeimos gydytojui, jis kiekvieną rytą
savo kompiuteryje galėtų matyti pacientų, kuriems yra reikšmingų problemų
duomenis ir galėtų aktyviai kviesti juos atvykti sveikatos patikrinimui. Jei
tokie duomenys būtų sukaupti, jūs, kaip ir bet kurios kitos sistemos vartotojas,
daug paprasčiau galėtumėte gauti sveikatos pažymą ir kitus jums reikalingus
dokumentus. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ir galima tęsti be galo, tik... Kur ta sistema? <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ir kuo toliau stebiu šitą nesibaigiančią nesąmonę, tuo labiau man pradeda
atrodyti, kad tos sistemos kažkas tiesiog labai nenori. Dėl ko jos galima
nenorėti? Manau dėl to, ką ir minėjau, dėl esminio sistemos išskaidrinimo. Kita
prielaida, tai, kad mes iki šiol nesugebame rasti kompetentingų žmonių, kurie
sugebėtų užbaigti tą nesibaigiantį projektą. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Kadangi iš buvusios sveikatos apsaugos ministrės nebuvo net teorinių
galimybių tikėtis supratimo apie tokią sistemą ar jos būtinumą, nes visos
kalbos net apie vieną jos komponentą e-receptą trenkė blefavimu, norisi
pasidžiaugti, kad asmenys pasikeitė ir dabartinis ministras jau vien dėl savo
amžiaus yra daug arčiau technologijų ir jų supratimo. Norėčiau paraginti
dabartinį Sveikatos apsaugos ministrą neatidėlioti darbų, juo labiau, kad iš
viešų jo pasisakymu galima buvo suprasti, kad bus duodami jau kiti terminai
darbų atlikimui (nebe metai, o savaitės). Taip pat noriu paraginti kuo greičiau
apgalvoti ir pradėti planuoti kas tuos surinktus duomenis analizuos ir
siūlyčiau nedelsiant pradėti kalbėtis su universitetais, kurių mokslininkams
turi būti sudarytos galimybės nuasmenintus e-sveikatos sistemos duomenis
analizuoti, ieškoti sistemos funkcionavimo problemų ir siūlyti kaip ją
tobulinti. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Man yra tekę su „baltu“ pavydu klausyti kolegos iš Izraelio Pasaulio
sveikatos organizacijos bendradarbiaujančios centro pranešimus apie tai, kaip tokios sistemos
sugeneruotų duomenų analizė jau padėjo išspręsti kai kurias Izraelio sveikatos
sistemos problemas, gerinant gydymo organizavimą, pamatant kur yra spragos ir
jas taisant. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Kupiškyje vykdomas savižudybių prevencijos projektas parodė, kad viena iš
didžiausių problemų, yra informacijos keitimosi tarp skirtingų sektorių
nebuvimas. Pvz. kuomet bandęs žudytis asmuo po gydymo ligoninėje grįžta namo,
apie jo grįžimą ir problemas nesužino niekas (nors ir turėtų, bet neretai
nesužino net šeimos gydytojas), jau nekalbu apie psichikos sveikatos centro
psichologą ar socialinį darbuotoją, kurie galėtų ir turėtų padėti grįžusiam
namo žmogui. Išsprendus asmens duomenų apsaugos problemas ir teisiškai įpareigojus
kitus sektorius laikytis konfidencialumo, tai būtų galima išspręsti. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Todėl noriu palinkėti Sveikatos apsaugos ministrui J.Požėlai stiprybės ir
atkaklumo tvarkant šią sistemos piktžaizdę. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Čia galima rasti informaciją apie e-sveikatos diegimą Lietuvoje: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/e-sveikata/informacine-medziaga-apie-e-sveikata</span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-50043302177100194922016-04-02T09:59:00.002-07:002016-04-07T20:46:02.319-07:00Buvusio alkoholiko „sėkmės“ istorija nėra prasčiausias būdas atbaidyti moksleivį nuo alkoholio. Prasčiausias būdas yra mokyti jį gerti, o į alkoholį žiūrėti kaip į „naminį gyvūnėlį“, kurį galima prisijaukinti<br />
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-Nz23rk5stEs/Vv_6MnnMCsI/AAAAAAAAIyM/4Yq9_nT16RASzZ5CXNa3avvK-zGQXcz7Q/s1600/alcohol_culture.gif" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="224" src="https://1.bp.blogspot.com/-Nz23rk5stEs/Vv_6MnnMCsI/AAAAAAAAIyM/4Yq9_nT16RASzZ5CXNa3avvK-zGQXcz7Q/s320/alcohol_culture.gif" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Kai iš švietimo atstovų girdi tokius teiginius,
kaip <i>„Suaugusiųjų draudimai, svaigalų
prekybos bei reklamos apribojimai jaunuolių dažnai nesustabdo nuo svaigalų
vartojimo – draudžiami dalykai juos traukia dar labiau.“</i>, tai nejučiom
pagalvoji, kokia čia pedagogikos rūšis? Gal čia kokia „patogioji šiuolaikinė“
pedagogika, kurią įkūnija "Šiuolaikinių didaktikų centras". Toji pedagogika leidžia vienu metu suaugusiems pateisinti savo netinkamą
elgesį, ir tuo pat metu suteikia teisę vaikams kalbėti apie jį, kaip apie
netinkamą. Dažnai tėvai klausia, kaip man paaiškinti vaikui, kodėl yra blogai
rūkyti, jei aš pats rūkau? Ogi niekaip, nes vaikas jūsų aiškinimo nesupras ir
greičiausiai vertins kaip melą. Tas pats ir su alkoholiu. Nuosaikus požiūris į
alkoholį yra suaugusiųjų terminas. Vaikams jis bet kokiu atveju nėra tinkamas.
O kalbant apie draudimus, tai nelabai suprantu, kaip Facebooke į „snukį
nebesidaužančios“ alkoholio reklamos panaikinimas, gali vaikus traukti dar
labiau. Kaip gali traukti dar labiau tai, kas tau tiesiog nekišama į veidą ir
nesiūlom kas dieną? Kaip dar labiau gali traukti tai, kad tai brangiai
kainuoja? Kaip labiau gali traukti tai, kad tai parduodama specializuotoje
parduotuvėje? O žinote, kas sudaro sąlygas tai traukai? O būtent tai, kad mes
suaugusieji, vaikų elgesiui taikom skirtingus standartus, ir juos pritaikom
atsižvelgdami į savo elgesį. Paprastas pavyzdys. Įsivaizduokite, kad mokykloje
prasideda vagiliavimas. Ar į tai žiūrima „nuosaikiai“? O gal galim vaikams
nesakyti, kad vogimas yra nepriimtinas elgesys, tiesiog paaiškinkim, kad vogti
reikia saikingai, arba, kad vogti yra negerai tik tuomet, kai esi nepilnametis.
Tas alkoholio saikingumo klausimas vis labiau praranda prasmę, dėl
nenuginčijamo jo kancerogeniškumo, kitų sveikatos pavojų ir rizikos
priklausomybei. Nuosaikumas, reikalingas alkoholio gamintojams, kurie jokiu
būdu negali leisti net ir vaikų pasaulyje atsirasti sampratai, kad alkoholis
nėra reikalingas. Ir kalbam ne apie draudimą, o apie esminę nuostatą, kurią
šiuo metu bandoma ginti, nes gamintojų noras yra išlaikyti nuomonę, kad
alkoholis yra blogai, tik tokiu atveju jei jo yra per daug. O kas yra per daug,
nesutinka kalbėti niekas, nes jei lietuviai tikrai vartotų ne daugiau alkoholio,
nei rekomenduoja pastarųjų metų pasaulyje skelbiamos rekomendacijos, tai pas
mus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui neviršytų </span>5 <span lang="LT">litrų vienam gyventojui, o ne </span>14 litrų,
kaip yra dabar. Jūs man parodykite verslą, kuris sutinka savo gamybą ir
pardavimus susimažinti bent 3 <span lang="LT">kartus.
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Vaikai yra raktas <span lang="LT">jų verslo sėkmę. Nepradėję vartoti iki pilnametystės,
vėliau alkoholį vartoja jau ženkliai mažesnė dalis, o ir priklausomais tampa </span>4
<span lang="LT">kartus rečiau, nei tie, kurie alkoholį
pradeda vartoti dar paauglystėje. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Todėl, kol tik bus įmanoma, alkoholio pramonė stengsis į mokyklas sukišti
savo ideologiją ir Lietuvoje jiems neblogai sekasi (<a href="http://blaivus.blogspot.lt/2016/03/absoliuto-gamintojai-per-tarpininkus.html">http://blaivus.blogspot.lt/2016/03/absoliuto-gamintojai-per-tarpininkus.html</a>).
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-aWry3CGNMsM/Vv_6M7CwQ8I/AAAAAAAAIyQ/7ffPA1EJygw1GYA02JyEO2pLzSOVbQmpQ/s1600/Ads-on-Alcohol-Addiction-Alcoholic-Parents.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="247" src="https://3.bp.blogspot.com/-aWry3CGNMsM/Vv_6M7CwQ8I/AAAAAAAAIyQ/7ffPA1EJygw1GYA02JyEO2pLzSOVbQmpQ/s320/Ads-on-Alcohol-Addiction-Alcoholic-Parents.jpg" width="320" /></a><span lang="LT">Šios informacijos paskelbimas sukėlė tam tikrą „diskomfortą“ tiems, kas,
kaip ir buvo minėta pasiėmė alkoholio pramonės užsakymu rengtą programą ir „adaptavo“
Lietuvai. Spėju, kad labiausiai „adaptavo“ pavadinimą, nes originaliai jis vadinasi „pasikalbėkim apie
alkoholį“, tuo tarpu Lietuvoje ji vadinasi tiesiog „kalbėkimės“. Prisimenant,
kad programa „blaivi klasė“ numirė iš dalies dėl valdininkų negebėjimo „praryti
ir suvirškinti“ pavadinimą, alkoholio gamintojų programos adaptuotojai
pasistengė labiau. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Minėto diskomforto išraiška ir bandymu „reabilituoti“ programos įvaizdį
manau tapo ši diskusija: <a href="http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/karstos-zinios/prasciausias-budas-atbaidyti-moksleivi-nuo-alkoholio-buvusio-alkoholiko-sekmes-istorija-234-604399#.Vv6-a0pZt9Q.facebook">http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/karstos-zinios/prasciausias-budas-atbaidyti-moksleivi-nuo-alkoholio-buvusio-alkoholiko-sekmes-istorija-234-604399#.Vv6-a0pZt9Q.facebook</a>.
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ir man baisiausia, kad išsilavinę ir gabūs pedagogai iš "Šiuolaikinių didaktikų entro" mano, jog su alkoholio
pramone REIKIA draugauti. O tą daryti reikia ir tam, kad būtų sumažintas
visuomenės susipriešinimas. Tik nelabai suprantu kas ir su kuo čia susipriešinę?
Man tokios kalbos yra panašaus lygio, kaip siūlymai avims būti mažiau
susipriešinusioms su vilkais, nes jie tiesiog nori valgyti. Taip ir mūsų ar
užsienio alkoholio gamintojai nenusipelno kritikos, nes jie tiesiog nori
pinigų. Dar daugiau, „inovatyvūs“ pedagogai galvoja, kad visada galima net ir
"blogųjų" pramonių pinigus panaudoti geriems darbams, o žmonėms,
kurie daro gerus darbus, <b><u>neturėtų
būti užduodami klausimai</u></b> apie tai, iš kur gautas finansavimas. Tokia
pedagogika tikrai galėtų būti vadinama „patogiąja“. Net jei pinigus geriems
darbams pasivogtum, šiuolaikinių pedagogų nuomone vagiui apie tai nereikėtų
užduoti „nepatogių klausimų“, jei
pinigai būtų naudojami geriems tikslams. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Priklausomų asmenų pokalbiai su vaikais yra daug mažesnė problema, kad ir
kaip jie būtų neprofesionalūs, nei sąmoningai gudriai užmaskuotos alkoholio
gamintojų programos vaikams, kaip nuosaikiai žiūrėti į alkoholį. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tai tiek šiuolaikinės „pedagogikos“. <o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com18tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-14142435555096198522016-03-25T07:30:00.004-07:002016-03-25T07:30:46.649-07:00Niekada nesakyk niekada...<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-D8zbInGZ-B0/VvVLbAJJHJI/AAAAAAAAIxI/EAP5B6hDUn0y_mQ0I5KPOJ9KLC0_69p4g/s1600/Y51A8019.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="286" src="https://4.bp.blogspot.com/-D8zbInGZ-B0/VvVLbAJJHJI/AAAAAAAAIxI/EAP5B6hDUn0y_mQ0I5KPOJ9KLC0_69p4g/s320/Y51A8019.jpg" width="320" /></a><span lang="LT">Nedaug yra panašių liaudies posakių, kurių
taiklumu būtų tekę įsitikinti asmeniškai. Asmeninis dalyvavimas tiesioginėje politikoje
buvo vienas iš mano „niekada“. Daugelį metų visiems siūliusiems dalyvauti
politikoje ar rinkimuose sugebėdavau atsakyti, kad mano supratimu savo ekspertinėje
srityje galiu pasiekti daug daugiau nedalyvaudamas tiesioginėje politikoje, nebūdamas
susietas su jokia politine jėga ir nesusilaukdamas priekaištų dėl politikavimo.
„Niekada“ buvo ir dėl to, kad vis tik teko ne vienerius metus sveikatos
politikoje dalyvauti netiesiogiai, kaip ekspertui, kaip Nacionalinė sveikatos
tarybos nariui, o pastaruoju metu ir kaip skėtinės ekspertinės nevyriausybinės organizacijos
vadovui. „Niekada“ buvo dėl to, kad daugybę kartų mačiau politikus
nesivadovaujant moksliniais įrodymais, priiminėjant abejotinus sprendimus ir pan.
Paskui skausmingai supratau, kad politika nėra medicina, kur galioja visiškai
kitos taisyklės ir principai. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Tačiau gyvenime ateina momentas, kai supranti, kad
norint ką nors pakeisti ar įgyvendinti neužtenka tik kritikuoti tuos, kurie
kažko nedaro ar daro ne taip. Teisingai sakoma – kritikuoti yra lengviausia. Ir
perfrazuojant žinomą teiginį, kad mokytojas atsiranda tada, kai mokinys būna
pasiruošęs, galėčiau pasakyti, kad pasiūlymas dalyvauti politikoje atsirado
tada, kai buvau pasiruošęs pabandyti ir kitus, ne mokslininko, gydytojo,
dėstytojo ar nevyriausybinės organizacijos vadovo veiklos būdus, kad mes
nebebūtumėm labiausiai geriantis, besižudantis ar kitų sveikatos bei socialinių
problemų kamuojamas kraštas. Kaip labai taikliai pastebėjo viena mano kolegių,
sprendimas bandyti dalyvauti politikoje yra savotiškas „atsistojimas į kitą
barikadų pusę“, kai vietoje to, kad kažko reikalauji, imiesi atsakomybės kažką
padaryti. Tai yra didelis, bet labai įdomus iššūkis. Jei vis tik atsidurčiau
politikoje, tai būtų labai didelis
posūkis mano gyvenime, nes tai reikštų gydytojo karjeros baigtį. Grįžimas į šį
darbą po kelių metų pertraukos jau būtų labai komplikuotas. Tai reikštų atsisakymą
akademinio darbo, kurį labai mėgstu ir vertinu, o darbas su studentais yra tai,
kas mane labiausiai motyvuoja. Bet tai kartu reiškia ir naujas patirtis, naują
matymą, naujus iššūkius, kurie motyvuoja tobulėti, mokytis ir siekti kažko
daugiau. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Žinau, kad toks mano sprendimas sukels labai daug
mano draugų ir artimųjų svarstymų, palaikymo ar kritikos. Taip pat suprantu ir
žinau, kad nuo šio momento nemažai žmonių nuo manęs nusisuks ir tai, ką aš ne
vienerius metus dariau laikys savanaudišku siekiu siekti politinės karjeros. Labai
stengiausi kuo daugiau darbų padaryti iki to momento, kol bus paskelbta apie
mano planus kandidatuoti į Parlamentą, tam, kad tie darbai nebūtų laikomi
politikavimo objektu. Padariau kiek spėjau, jūsų valia tai vertinti. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Turiu idėjų ir minčių, ką norėčiau padaryti ar
pakeisti, kad būtumėm sveikesni, labiau atsakingi už tai, kas vyksta mūsų
šalyje. Norėčiau, kad politikoje būtų mažiau pasipūtimo, arogancijos,
nekompetencijos. Norėčiau, kad kiekvienam politikui galiotų skaidrumo
reikalavimai, kuomet deklaruojama apie bet kokius susitikimus su
suinteresuotomis grupėmis, vengiama interesų konfliktų, tariamasi ir pasitikima
visuomene. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Norėčiau tikėti, kad kelias į progresą yra ne su visais
pykstantis ar kritikuojant už tai kas ko nepadarė, bet bendradarbiaujant ir
siekiant, kad net ir turėdami skirtingą matymą ar supratimą sutartumėm dėl
svarbiausių ir esminių dalykų. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Gražių visiems artėjančių šv. Velykų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/valstieciu-ambicijos-r-karbauskis-atskleide-daugiau-pavardziu.htm </span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-3813004040831888002016-03-20T04:33:00.000-07:002016-03-20T04:33:18.290-07:00Vagie, kepurė dega...<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-JFFAIu8y3lM/Vu6KDudbHzI/AAAAAAAAIwM/sNj__eKuKGMeE733b_LC4yaUCtIBkmLOw/s1600/AbsolutOnIce.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://1.bp.blogspot.com/-JFFAIu8y3lM/Vu6KDudbHzI/AAAAAAAAIwM/sNj__eKuKGMeE733b_LC4yaUCtIBkmLOw/s320/AbsolutOnIce.jpg" width="251" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Turiu pripažinti, kad pastaruoju metu suaktyvėjusi
alkoholio gamintojų ir juos atstovaujančių organizacijų veikla kelia pagarbią
šypseną. Labai teisingai sakoma, niekada nenuvertink savo oponento ir
priešininko. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Praėjusią savaitę pradėti rinkti piliečių parašai dėl
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis siekiama kelių tikslų: uždrausti
alkoholio reklamą, padidinti legalų alkoholio įsigijimo amžių iki </span>20 <span lang="LT">metų, prailginti prekybos alkoholiu naktį
apribojimą pratęsiant draudimą prekiauti alkoholiu nuo </span>20 val. vakaro iki
10 val. ryto ir perkelti prekyb<span lang="LT">ą alkoholiu
į specializuotas parduotuves. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Ne kartą savo straipsniuose esu minėjęs tabako
kontrolėje labai gerai žinomą „scream test“. Jei labai paprastai paaiškinti tai
jei siūlomos kontrolės priemonės negali turėti realios įtakos tabako gaminių
vartojimui, pramonė išlieka tyli ar santykinai tyli. Tačiau jei pasiūlomos
priemonės realiai paveiktų pardavimus ir vartojimą, pasipila gerai organizuota
dezinformacija ir klaidinimas, kuris taip vaizdingai ir vadinamas „pramonės
rėkimu“. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Šį kartą piliečių iniciatyva šį testą praėjo </span>100
<span lang="LT">proc. Alkoholio pramonė Lietuvoje
jau ne tik rėkia, kad tai yra klaidingos ir nereikalingos priemonės, bet
mobilizuoja jiems prijaučiančias organizacijas ar asmenis, kurie turėtų vietoje
pramonės visuomenei ištransliuoti alkoholio pramonės argumentus. </span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-FULxekQSLAY/Vu6KKO3s0VI/AAAAAAAAIwQ/_iCRvFtcHuodATBj8geGnJIrOwE_cfNQg/s1600/alkoholiniais-gerimais-prekiaujanciu-imoniu-asociacija-romas-apulskis-5.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="227" src="https://1.bp.blogspot.com/-FULxekQSLAY/Vu6KKO3s0VI/AAAAAAAAIwQ/_iCRvFtcHuodATBj8geGnJIrOwE_cfNQg/s320/alkoholiniais-gerimais-prekiaujanciu-imoniu-asociacija-romas-apulskis-5.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Ir tai nėra
šiaip organizacijos ar asmenys, tai bus organizacijos kurios iki šiol yra
sulaukusios vienokios ar kitokios alkoholio pramonės paramos, o tokiais
atvejais „ateina laikas atidirbti“ už paramą. Ir kaip ir visuomet bus labai
sunku suprasti, kur čia visuomenės grupių ar ekspertų nuomonė, o kur alkoholio pramonės
parengtų paruoštukų skaitovų konkursas su tomis pačiomis nuvalkiotomis
klišėmis: „draudimai neveikia“, „reikia šalinti priežastis“, „išeitis švietimas“.
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Todėl laikau savo pareiga pradėti nuosekliai
paaiškinti ir argumentuoti piliečių parašams pateiktas iniciatyvas. Ir šiandien
norėčiau pradėti nuo alkoholinių gėrimų reklamos. Ir pirmiausia norėčiau
pradėti nuo kreipimosi į žiniasklaidą, kuri jau įsitraukia į diskusijas ir vėl
girdime tuos pačius argumentus, kad nebus galima sukontroliuoti reklamos iš
užsienio, ar kad uždraudus reklamą pablogės žiniasklaidos turinys. Pirmiausia
dėl užsienio reklamos tai kai kurių televizijos kanalų skleidžiamo karo
kurstymo ir dezinformacijos valdymas parodė, kad norint įmanoma viskas. O
kalbant apie internetinę reklamą, galimybės yra dar didesnės. Dar daugiau, jau
seniai siūloma didinti akcizą alkoholiniams gėrimams ir dalį tų pajamų skirti
socialinei reklamai, kuri galėtų amortizuoti galimus žiniasklaidos praradimus
dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo. Tik vienoje iš „Žinių radijo“ laidų,
kurioje buvo kalbinama Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė
Žilinskienė paskubėjo paraginti, kad pirma turi būti sugeneruoti pinigai
žiniasklaidai, o tik po to įvedimas alkoholio reklamos draudimas. O aš manau,
kad prie to turi prisidėti būtent pati žiniasklaida, jei ji supranta, kad ji
taip pat yra šitos visuomenės ir valstybės dalis ir taip pat turi prisidėti
prie egzistuojančių problemų sprendimo, o ne patogiai laukti, kol kas nors
kitas užtikrins finansinį saugumą ir patogumą. Kas draudžia jau nuo rytojaus
žiniasklaidai paklausti Vyriausybės vadovų, kodėl visuomet subliūkšta buvę
pažadai reikšmingai branginti alkoholį ir savanoriškai atsisakoma pajamų į
biudžetą? </span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-Oli1QdUxHQ8/Vu6KSRvrCWI/AAAAAAAAIwU/RMBbMFgLlCUwzkKpt9TasBKy-2l5NtbAg/s1600/12782186_10153649602677928_836284634_n.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="https://3.bp.blogspot.com/-Oli1QdUxHQ8/Vu6KSRvrCWI/AAAAAAAAIwU/RMBbMFgLlCUwzkKpt9TasBKy-2l5NtbAg/s320/12782186_10153649602677928_836284634_n.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Būtų galima paklausti, kodėl sveikatingumo fondui, per kurį ir būtų
galima organizuoti valstybinius socialinės reklamos užsakymus, trupinami
juokingi trupiniai? Klauskit, reikalaukit, rašykit. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">O dabar dėl pačios alkoholio reklamos reikšmės.
Pirmiausia turim suprasti kam ir kodėl to reikia. Moksliniai tyrimai labai
aiškiai rodo, kad alkoholinių gėrimų reklama skatina jaunus žmones anksčiau pradėti
vartoti alkoholinius gėrimus, o tuos, kurie tuos gėrimus vartoja, tą daryti
intensyviau. Tą jau ne kartą patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija. O prieš
kelis metus tą patvirtino ir „Europos alkoholio ir sveikatos forumo“, kuriame
dalyvauja ir alkoholio gamintojai, mokslo grupė. Ši mokslininkų grupė
patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį
anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. <a href="http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum">http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum</a>.“<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Ir dar pora paprastų argumentų. Tabako kontrolės
istorija ir patyrimas parodė, kad daliniai draudimai yra labai mažai efektyvūs,
o kai kada ir visiškai neveikia, nes verslininkai randa būdų kaip pakeisti
reklamos formą ar vietą, kad apeiti draudimus. Dar daugiau, daliniai ribojimai
sukuria papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms, kurios privalo
prižiūrėti įstatyme numatytus ribojimus dėl laiko, vietos, turinio ir pan. Visiškas
reklamos draudimas tokių rūpesčių leidžia išvengti ir tą labai aiškiai parodė
Lietuvoje ir kitose šalyse įgyvendintas visiškas tabako gaminių reklamos
draudimas, dėl kurio jokia prognozuojama apokalipsė neįvyko. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Be to, turim suprasti, kad alkoholinių gėrimų
reklamavimas, kuomet valstybė aiškiai deklaruoja siekį mažinti alkoholinių
gėrimų vartojimą, tiesiog prieštarauja sveikai logikai. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Besidomintiems detalesne informacija rekomenduoju:<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><a href="http://issuu.com/draugas/docs/alkoholio_vartojimo_mazinimo_priemo_277f1fe6fd5f00/1?e=3403576/33652462">http://issuu.com/draugas/docs/alkoholio_vartojimo_mazinimo_priemo_277f1fe6fd5f00/1?e=3403576/33652462</a><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><a href="http://www.ntakk.lt/wp-content/uploads/Alcohol_in_EU_LT.pdf">http://www.ntakk.lt/wp-content/uploads/Alcohol_in_EU_LT.pdf</a> (86 psl.)<o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><a href="http://www.who.int/nmh/publications/best_buys_summary.pdf">http://www.who.int/nmh/publications/best_buys_summary.pdf</a> (7 psl.)</span><o:p></o:p></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-2382451695959234872016-03-20T03:11:00.001-07:002016-03-20T03:11:09.445-07:00Jaunieji medikai jau bus kitokie...<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Numanau kokį atspalvį pavadinimo turiniui nusipiešė
gal ne vienas labiau pesimistiškai nusiteikęs pilietis. Tik skirtingai nei kai
kurie bambantys apie materialėjantį ir iš Lietuvos bėgantį jaunimą aš turiu
visiškai kitą nuomonę apie tą jaunimo dalį, kuri ruošiasi tapti medikais. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Su didžiausiu malonumu praleidau šeštadienį
Lietuvos medicinos studentų asociacijos (http://limsa.lt/) organizuotoje konferencijoje „Bendravimas
su pacientais: iššūkiai gydytojo darbe“. Kaip ir sakiau studentams toje
konferencijoje, jie yra tai, kas mane labiausiai įkvepia būti jų dėstytoju. Jie
yra žingeidūs, norintys mokytis, atviri pokyčiams. Labai didžiuojuosi kiekvienu
iš jų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Labai džiaugiuosi, kad išsipildė sena svajonė ir
studentams pavyko į konferenciją pasikviesti advokatę Indrę Butvilę, kuri yra atstovavusi
ne vieną pacientą ir pacientų artimuosius, bylose dėl sveikatos priežiūros
įstaigose patirtos žalos. Manau, kad visiems būsimiems medikams buvo labai
svarbu išgirsti ir kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių klaidų yra kreipiamasi į
tesimą dėl paciento ar jų artimųjų patirtos žalos atlyginimo. O tikslas vis o
to yra ne gąsdinti būsimuosius kolegas, bet padėti susigaudyti kaip tokių
problemų išvengti ateityje, nes nė vienas gydytojas neturi tikslo sąmoningai
pakenti pacientui. O nepageidautini įvykiai ar net klaidos medicinoje yra vis
tik neišvengiama gyvenimo realybė. <o:p></o:p></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-_nF22Wep8-0/Vu53CT8hUdI/AAAAAAAAIwA/1DSv5CoXGvgHUjbAnqFVfPs_nc_69j0Ug/s1600/programa%2B%25282%2529.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://4.bp.blogspot.com/-_nF22Wep8-0/Vu53CT8hUdI/AAAAAAAAIwA/1DSv5CoXGvgHUjbAnqFVfPs_nc_69j0Ug/s320/programa%2B%25282%2529.jpg" width="227" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Labai svarbu tai, kad didelė dalis konfliktų su pacientais
ar jų artimaisiais kyla visiškai ne dėl klaidų, o dėl negebėjimo tinkamai
paaiškinti pacientui ar jo artimiesiems kas jų laukia ar informuoti apie
pasirinkimus. Mokymasis bendrauti su pacientais tampa vis svarbesnis. Gydytojo
profesija užkrauna didžiulę atsakomybę, kurią pabrėžia ir teismai bylose,
kuriose nukentėjo pacientai. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad pacientai
neturi jokios atsakomybės ir būtent jomis taip pat labai raginčiau pasidomėti.
Nes geras gydymo rezultatas priklauso nuo abiejų pusių (gydytojo ir paciento)
geranoriškumo ir bendradarbiavimo, nors pacientas ir yra silpnesnis ir pažeidžiamas,
kai kabame apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Ne mažiau svarbu suprasti, kokia svarbi mūsų
pacientams yra psichologinė pagalba ir jos prieinamumas sveikatos priežiūros
įstaigose. Su diabetu sergančiais pacientais dirbanti psichologė Jolanta
Žillinskienė papasakojo, kodėl paciento ir gydytojo santykyje yra
užprogramuotas konfliktas ir kaip jį būtų galima sumažinti, padedant tiek
pacientams, tiek gydytojams.<o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Bet labiausiai nudžiugino studentų klausimas
psichologei, o ar patiems gydytojams nėra reikalinga psichologo pagalba.
Vadinasi suaugam ir suprantam, kad gydytojas nėra antžmogis, kuris gali be
perstojo dirbdamas su kenčiančiu žmogumi išlikti visuomet ramus, nepažeidžiamas.
Vis dažniau kalbam apie perdegimą gydytojo darbe, kuris atitveria mediką nuo
paciento geležine siena ir verčia pacientus galvoti apie perdegusius gydytojus,
kaip apie arogantiškus ir bejausmius amatininkus. Šitie studentai kada nors
taps sveikatos sistemos administratoriais, o gal ir politikais. Ir jiems jau
nebereikės įrodinėti, kad žmogus yra ne tik kaulų, žarnų ir raumenų kombinacija
ir, kad psichikos sveikata yra labai svarbi tiek gydytojui, tiek pacientui. <o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-43185353007039323292016-03-20T02:37:00.001-07:002016-03-20T02:37:23.816-07:00Nauji iššūkiai sveikatos sistemai<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Praėjusį penktadienį Lietuvos sveikatos mokslų
universitete įvyko jau antroji Gyvensenos medicinai skirta konferencija (<a href="http://www.lsmuni.lt/lt/naujienos/naujienos/gyvensenos-medicina-raktas-i-letiniu-neinfekciniu-ligu-valdyma.html">http://www.lsmuni.lt/lt/naujienos/naujienos/gyvensenos-medicina-raktas-i-letiniu-neinfekciniu-ligu-valdyma.html</a>).
Kaip ir praėjusį kartą joje buvo gausu kolegų iš JAV ir Vokietijos. Pagrindinis
konferencijos akcentas – naujų (gyvensenos medicinos) specialistų rengimo
poreikis ir galimybės. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-igKoW1FLfHI/Vu5u9JgBvoI/AAAAAAAAIvw/TGCLbf2FSfcMCn1-AvYNyZCKGqczpJbYg/s1600/ic2wwr37487%2B%25281%2529.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="229" src="https://3.bp.blogspot.com/-igKoW1FLfHI/Vu5u9JgBvoI/AAAAAAAAIvw/TGCLbf2FSfcMCn1-AvYNyZCKGqczpJbYg/s320/ic2wwr37487%2B%25281%2529.jpg" width="320" /></a><span lang="LT">Vienas iš JAV kolegų tai pavadino tokių
specialistų rengimo pradžią netgi tam tikra aksomine revoliucija sveikatos
sistemoje. Aš dėl to pasiginčyčiau ir tą mieliau vadinčiau ne revoliucija (kuri
dažniausiai yra susijusi ne tik su kūrimu, bet ir griovimu), o veikiau
evoliucija. Tačiau ir tai evoliucijai teks vykti gana skausmingai ir sunkiai,
nes kaip ir kiekvienai evoliucijos veikiamai rūšiai, šiai būsimai specialybei
teks įrodyti, kad ji turi stiprius dantis ir gali išsikovoti savo vietą po
saule. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Bet apie viską iš pradžių. Vakarų civilizacijos
susiduria su dviem rimtais iššūkiais, tai yra visuomenės senėjimas ir lėtinių
neinfekcinių ligų plitimas, kuris pirmiausia yra susijęs su netinkama gyvensena.
Kuomet šie du fenomenai susitinka toje pačioje visuomenėje, turim užprogramuotą
problemą, nes žmonėms anksti pradėjus sirgti ir atsiradus galimybei medikamentų
pagalba juos išlaikyti gyvus ilgą laiką, sveikatos sistema pradeda springti nuo
nepakeliamos pacientų ir sveikatos išlaidų naštos. Neretai kalbėdami apie
sveikatos politiką žmonės apsiriboja vienu pagrindinių rodiklių, tai vidutinė
numatoma būsimo gyvenimo trukmė. Tačiau turėtumėm nepamiršti, kad gyventi ilgai
ir ilgesnę gyvenimo dalį sirgti ir kentėti vargu ar yra daugelio sąmoningų
žmonių svajonė. Vadinasi kalbėdami apie sveikatos politikos tikslus ir tvarią sveikatos
priežiūros sistemą, turim galvoti, kaip padaryti, kad žmonės ne tik ilgai
gyventų, bet ir kaip įmanoma ilgiau išliktų sveiki. Kaip labai taikliai
pastebėjo konferencijoje JAV kolegos: „To ad not only years to life, but also
life to years“. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė
yra pripažinta vienu prioritetinių Jungtinių tautų tvaraus vystymosi tikslų. Taip yra todėl, kad ne vien Lietuvoje visuomenės
susiduria lėtinių neinfekcinių ligų sukeliama priešlaikinių mirčių epidemija.
Labai gerai žinoma, kad didžioji sprendimų dalis priklauso visiškai ne nuo
sveikatos priežiūros sistemos (neneigiant jos lyderystės formuojant politiką),
nes nesveikai gyventi turėtų būti tiesiog per brangu, nepatogu ir nepatrauklu,
o tai galima užtikrinti per papildomą tabako, alkoholio, sveikatai nepalankių
maisto produktų apmokestinimą, kitas įstatymines reguliavimo priemones, kurios
nieko nekainuoja ir paliečia didžiąją visuomenės dalį. Tačiau vis tik negalim
paneigti to, kad sveikatos priežiūros sistema gali ir turi prisiimti tam tikrą
vaidmenį mažinant lėtinių neinfekcinių ligų plitimą ne tik jas gydydama ir
šalindama komplikacijas, bet ir anksti pastebėdama problemas, nukreipdama
pacientus gyvensenos keitimui tuomet, kol dar nereikalingas brangus sudėtingas
gydymas. Būtent šioje vietoje ir turim didžiausią problemą, nes tie, kam šiuo
metu yra deleguota anksti pastebėti problemas ir mokyti pacientus keisti
gyvenseną jau ir taip yra perkrauti darbu ir turi dirbti su sunkiai
įsivaizduojamais pacientų skaičiais. Todėl apie gyvensenos keitimo mokymą jiems
sudėtinga net pagalvoti. Kalbu apie šeimos gydytojus ir bendrosios praktikos slaugytojas.
Todėl sistema turi ieškoti naujų kelių ir būdų. Ir vienas tokių kelių galėtų
būti gyvensenos medicinos specialistų parengimas, kuris užpildytų šiandieninę
spragą tarp asmens ir visuomenės sveikatos ir galėtų sukurti realiais bei nebrangias
gyvensenos keitimo pagalbos paslaugas sveikatos priežiūros sistemoje ar už jos
ribų. Tokie specialistai padėtų išvengi paciento siuntinėjimo pas kelis
specialistus, kurių nė vienas negali užsiimti holistine pagalba (šiuo metu
skirtingi specialistai padeda keičiant skirtingus rizikos veiksnius: dietistai –
mitybą, kineziterapeutai ar treneriai – fizinį aktyvumą, psichiatrai – psichoaktyvių
medžiagų vartojimą, psichologai – streso valdymą ir pan.). Toks specialistas
suteiktų galimybę visą reikalingą žmogui pagalbą ir patarimus gauti iš vieno
žmogaus, ir tik esant papildomam poreikiui jį nukreipti labiau specializuoto
asmens pagalbai. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-k7DzlBBO32o/Vu5u82AC2dI/AAAAAAAAIvs/_irTX3p2G5A4ADWBKF6Pl53NOXOXaeymA/s1600/personalized-lifestyle-med.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="180" src="https://3.bp.blogspot.com/-k7DzlBBO32o/Vu5u82AC2dI/AAAAAAAAIvs/_irTX3p2G5A4ADWBKF6Pl53NOXOXaeymA/s320/personalized-lifestyle-med.jpg" width="320" /></a><span lang="LT">Tačiau tai yra labai nauja ir sveikatos sistemos
administratorius ir politikus gąsdinanti idėja. Pirmiausia dėl to, kad tokių
specialistų atsiradimas reikštų ir poreikį perskirstyti lėšas ir skirti daugiau
dėmesio ligų prevencijos apmokėjimui asmens sveikatos priežiūroje. Žinant, kaip
sunkiai kelią skinasi psichologinių paslaugų teikimo integravimas į sveikatos
priežiūros sistemą, nėra ko abejoti, kad ir šie specialistai susilauktų didelio
pasipriešinimo. Tačiau jų atsiradimas leistų išspręsti ar sumažinti net kelia problemas.
Jie leistų nukrauti dalį darbo nuo perkrautų šeimos gydytojų ir slaugytojų, o
tai leistų šiems specialistams geriau vykdyti kitas jiems pavestas funkcijas ir
skirti daugiau dėmesio pacientams. Ilgesnėje perspektyvoje tai leistų sutaupyti
didelę dalį sveikatos priežiūros sistemos lėšų, nes vien gyvensenos korekcijos
pagalba galima koreguoti apie </span>8<span lang="LT">0 proc. II tipo cukrinio diabeto. Ir tai tik vienas pavyzdys. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">Taigi, labai netolima ateitis parodys ar mūsų
sveikatos politikai turi pakankamai drąsos ir valios ieškoti naujų ir
reikalingų sprendimų sistemoje, ar kaip su psichologinės pagalbos teikimu
turėsim laukti labai ilgai, nepaisant visų priimtų strategijų ir planų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT">O čia galima rasti mano skaitytą pranešimą,
kuriame galbūt rasite daugiau jums įdomios informacijos apie tai, kur mes
galime labiausiai pasitempti. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify; text-indent: .5in;">
<span lang="LT"><a href="https://prezi.com/_aylvl9fis1-/chronic-non-communicable-disease-trends-in-lithuania-their/">https://prezi.com/_aylvl9fis1-/chronic-non-communicable-disease-trends-in-lithuania-their/</a></span></div>
<br />
<o:p></o:p>Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-67421867729297592512016-03-08T11:01:00.002-08:002016-03-08T12:09:28.838-08:00Vietoje to, kad spręstumėm problemas, sugalvosim, kaip pagražinti statistiką<div class="MsoNormal">
<div style="text-align: justify;">
Na ką mielieji verslininkai, atvažiavom, ar ne? Jūsų
"draugelių" aludarių ir mg baltikų su stumbrais ir mineraliniais
vandenimis vykdyta verslo plėtra, kai nebuvo svarbu niekas, išskyrus pinigus,
pagaliau duoda rezultatų. Į šalį, kuri garsėja girtavimu, nebenori važiuoti
turistai. Tai vietoje to, kad pagaliau suprastumėt, kad alkoholio pramonės
siautėjimas yra pražūtingas kitiems verslams, sugalvojot padailinti statistiką.
Tiksliau galvojat, kad lavonui į užpakalį įstačius ramunlėlę jis atrodys labiau
gyvas? Ir sugalvok tu man tokią idėją - pasakyti, kad pas mus alkoholį išgeria
užsieniečiai. Matyt lietuviai į užsienį nevažiuoja ir ten negeria. Galų gale
jei jau ir kilo tokia "geneali mintis", kaip išdurti naivius
turistus, kurie čia važiuoja ne gerti, vemti ir šlapintis ant prezidentūros, o
tuos kurie atvyksta pažinti šalies su vaikais ir šeimomis (nes jie ir palieka
daugiausiai pinigų), reikėjo pasižiūrėti į mirtingumą, susijusį su alkoholio
vartojimu. Pagal verslo logiką pas mus geria užsieniečiai, tai turbūt sutiksit,
kad jie ir mirti turėtų nuo alkoholio sukeliamų ligų. O iš tikrųjų situacija
yra toli nuo jūsų įsivaizdavimo. Realūs su alkoholio vartojimu susijusio
mirtingumo rodikliai pateikiami šiame paveiksle:<o:p></o:p></div>
</div>
<div class="MsoNormal">
<div style="text-align: justify;">
<o:p><br /></o:p></div>
</div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: justify;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-K50AZW-taxc/Vt8xVxrtUfI/AAAAAAAAIuA/zPfQY2uScdo/s1600/alco.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="225" src="https://4.bp.blogspot.com/-K50AZW-taxc/Vt8xVxrtUfI/AAAAAAAAIuA/zPfQY2uScdo/s400/alco.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal">
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
</div>
<div class="MsoNormal">
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal">
<div style="text-align: justify;">
Todėl mano patarimas jums, meskite iš draugelių ir savo
verslo asociacijų tuos, kurie baigia sugadinti ne tik Lietuvos įvaizdį, trinasi
šonais apie vyriausybės vadovus ir jiems pudrina smegenis, bet ir baigia
sunaikinti darbo jėgą Lietuvoje, o be jos ir viešbučiai, ir visi kiti verslai
bus nieko verti.<o:p></o:p></div>
</div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-70249908483882198482016-03-02T12:18:00.000-08:002016-03-02T12:53:13.573-08:00„Absoliuto“ gamintojai per tarpininkus Lietuvoje vaikus mokyklose moko „sveiko ir nuosaikaus“ požiūrio į alkoholį<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-XAkOxQjucAo/VtdJ8OT5UeI/AAAAAAAAIs4/IpftduSvm9U/s1600/Untitled.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="187" src="https://1.bp.blogspot.com/-XAkOxQjucAo/VtdJ8OT5UeI/AAAAAAAAIs4/IpftduSvm9U/s400/Untitled.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Sutikit, kad pavadinimas skamba kaip nevykęs juokelis. Bet dabar mieli
tėveliai siūlaus susikaupti. Būtent. Susikaupkit ir labai labai rimtai
paklausykit. Jūsų vaikai ir jų mokytojai Lietuvoje mokomi nuosaikiai žiūrėti į
alkoholį. Tai reiškia negalvoti, kad vaikai alkoholio neturi vartoti, o tai,
kad jį vartoti reikia saikingai. Pasirodo, kad alkoholio gamintojai ne šiaip „svaipatoja“
viešojoje erdvėje apie tai, kad reikia šviesti vaikus ir jie negers, bet ir
realiai imasi veiksmų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Taigi mielieji, Lietuvos
mokyklose, kaip beja ir kitose <span lang="LT">šalyse,
per tarpininkus, tokius kaip Šiuolaikinių didaktikų centras, organizuojamas ir
galimai alkoholio pramonės finansuojamas projektas „kalbėkimės“. O už to stovi tokia
kompanija, kaip „Pernod Ricard”, kuriai priklauso tokie prekių ženklai, kaip:
„Absolut”, „Ballantine’s”, „Chivas Regal”, „Kahlúa”, „Malibu”, „Beefeater”,
„Havana Club”, „Jameson”, „Martell”, “Ararat”, „The Glenlivet”, „Jacob’s
Creek”, „Mumm”, „Ricard” ir kiti. Tai yra vienas didžiausių pasaulyje alkoholio
pramonės gigantų (http://pernod-ricard.lt/). <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Panašu, kad viskas sudėliota kaip tikrame detektyve. Pirmiausia alkoholio
gamintojai randa veikėjų, kurie žinoma už pinigus imasi įgyvendinti „šventas
idėjas“. Lietuvoje tokiu įgyvendintoju tapo Šiuolaikinių didaktikų centras.
Kuris žinoma, pagal geriausius skaidrumo standartus, niekam ir nieko nepasakoja
apie tikruosius projekto sumanytojus ir rėmėjus. O svetainėje <a href="http://www.kalbekimes.lt/">www.kalbekimes.lt</a> nėra jokios informacijos
apie tai, kas programą finansuoja, kieno ji sukurta ir kaip ji susijusi su
alkoholio gamintojais. Dar daugiau, iš patikimų šaltinių gavome informaciją,
kad programos „kalbėkimės“ vykdytojai bandė programą pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui,
ten net primeluojant, kad Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras programai pritarė. Tačiau ten sėkmė nesišypsojo. Vis tik atkaklumas nugalėjo ir programa pasiekė
mokyklas. Kaip? Neklauskit, nes nežinau. Gal žurnalistai bus išradingesni ir
ras. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Toliau dar įdomiau. Lietuviškas programos puslapis <a href="http://www.kalbekimes.lt/">www.kalbekimes.lt</a> pateikia labai mažai
informacijos kas yra programos autoriai. Viskas labai gudriai paslėpta -
remiamasi dvejomis Švietimo ir mokslo ministerijos ir Jaunimo reikalų
departamento programomis. Patys rengėjai pateikia informaciją, jog programa
atitinka svarbiausius Nacionalinės alkoholio, tabako ir kitų psichiką
veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos uždavinius (nurodo net
kuriuos -
http://www.kalbekimes.lt/pradzia/apie-programa/programa-kalbekimes). Į
visus viešai pateikiamus literatūros sąrašus patenka tik lietuviški dokumentai.
Tas labai suklaidina apie tikruosius programos autorius. Pasirodo, yra išorinių faktų, kurie verčia sunerimti.
Pirmasis – programos atsiradimą parėmė Absoliuto kompanija, o jos įgyvendinimą
remia Europoje ir Lietuvoje – įmonė, kuri užsiima stipraus alkoholio ir vyno
gamyklų valdymu visame pasaulyje. Nenuostabu, kad pagrindinis tikslas – ugdyti
vaikų nuosaikų požiūrį į alkoholį. Jau nekalbant apie kai kurių užsiėmimų
turinį, kur yra tiesiogiai paslėpta alkoholio reklama.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Viešieji programos tikslai atrodo nepriekaištingai. Tačiau geriau
įsiskaičius į aprašymus, pasimato tikrieji tikslai - vienas jų - priimti sveiką
ir nuosaikų požiūrį į alkoholį (<a href="http://www.kalbekimes.lt/pradzia/metodika/metodikos-apzvalga--2">http://www.kalbekimes.lt/pradzia/metodika/metodikos-apzvalga--2</a>
, skyrelis Tikslai, 3 eilutė). Apie tai yra ir metodiniame leidinyje.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Čia nesustota. Gerais darbais jau suskubta pasigirti: <a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-12-alkoholizmo-prevencija-siuloma-pradeti-nuo-mokyklu/140745">http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-12-alkoholizmo-prevencija-siuloma-pradeti-nuo-mokyklu/140745</a>.
Ir atsitik tu man taip, kad tarp kalbėtojų „lyg netyčia“ pinasi Gediminas
Navaitis, kuris trynė kėdes Seime, kai buvos svarstomas prekybos alkoholiu
degalinėse klausimas ir kažką neaiškiai „vėlė“ apie tai, kad to daryti
nereikia, nes reikia spręsti ne draudimais, ir tuo metu niekas nesurezgė kuo
čia dėtas „garsus psichologas – politikas“ ir alkoholio pramonės argumentai. O
pasirodo kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi. Juk pinigai nekvepia, ar ne? Ir
kai nepapasakoji, kas tavo metodikos užnugaryje, tai ir sąžiningiausią
žiniasklaidą ar naivius mokytojus gali apgauti, jiems net nesupratus, jog jais
naudojamasi. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Visa tai būtų šakėmis ant vandens rašyta sąmokslo teorija, nes lietuviškame
puslapyje, nei normalių nuorodų, nei pavardžių, nei sąsajų. Bet internetas visagalis.
Estiškoje to paties projekto svetainėje surašyta viskas. Ir tai, kad projektą
finansuoja jau minėtas alkoholio gigantas, ir pavadinimas net neslepia tikrųjų
tikslų, ir vertime į rusų kalbą vadinasi „Pakalbėkime apie alkoholį“. Šis
pavadinimas Lietuvoje matyt labai apdairiai buvo perdirbtas, kad niekam
nesukeltų įtarimų. Bernardinuose
išspausdintame straipsnyje teigiama, kad Lietuvoje seminaruose 2015-aisias
dalyvavo ir metodą praktiškai išmėgino daugiau nei trys šimtai Lietuvos
pedagogų bei su vaikais dirbančių specialistų. Programos veiklos buvo
išbandytos su beveik 7000 moksleivių. Kaip jums Absoliuto degtinės gamintojų
metodikos diegimo mąstai Lietuvoje? Nedaro įspūdžio? Man daro. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://1.bp.blogspot.com/-rJ7U6zABAGE/VtdJJwpxU3I/AAAAAAAAIsw/vqcVHo4w980/s1600/unnamed.jpg" imageanchor="1" style="margin-left: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="508" src="https://1.bp.blogspot.com/-rJ7U6zABAGE/VtdJJwpxU3I/AAAAAAAAIsw/vqcVHo4w980/s640/unnamed.jpg" width="640" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ir atsitik tu man taip, kad tas pats Šiuolaikinių didaktikų centras „lyg
netyčia“ prikišo nagus ir prie Vyriausybėje cirkuliuojančio jau kitos pramonės,
tabako giganto Philip Morris remiamos projekto „Lietuva be šešėlio“ (kurio
svetainėje nuorodos į Philip Morris paramą taip pat apdairiai dingo) sukurpto „šedevro“,
t.y. alkoholio vartojimo mažinimo priemonių plano, kuriame aukštinami Lietuvos
laisvosios rinkos instituto nusišnekėjimai, menkinamos Pasaulio sveikatos
organizacijos rekomendacijos, siūlomos ir kaip prioritetai įvardinamos visos
įmanomos neefektyvios priemonės ir net nemanoma pasitelkti nė vienos tikrai ekspertinės
organizacijos. Labai apdairu. Ir projekte „pakalbėkim“, ir „Lietuva be šešėlio“,
sąsajos su tabako ar alkoholio pramone labai kruopščiai nutylimos. Labai įdomu,
kad apie šį „Lietuva be šešėlio“ projektą savo nuomonę išreiškė Nacionalinė sveikatos
taryba, Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje ir Nacionalinė tabako
ir alkoholio kontrolės koalicija. Raštas buvo išsiųstas į Vyriausybę ir kitas
institucijas, bet per porą mėnesių, net nesureaguota. Ir teisingai, kam čia
reaguoti į tokias organizacijas, kaip Nacionalinė sveikatos taryba, jei su
Vyriausybės kancleriu tiesiogiai pabendrauja „Lietuva be šešėlio“ vadovas,
kuris tiesiogiai susitikinėja ir siuntinėja savo rekomendacijas. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-MZOyzh1l7lY/VtdKSOg1tMI/AAAAAAAAIs8/_wbVFjQ2RQ0/s1600/12782186_10153649602677928_836284634_n.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="266" src="https://2.bp.blogspot.com/-MZOyzh1l7lY/VtdKSOg1tMI/AAAAAAAAIs8/_wbVFjQ2RQ0/s400/12782186_10153649602677928_836284634_n.jpg" width="400" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">„Lietuva be šešėlio“ parengtu planu besidangstantys „berniukai su
kostiumais“ jau varsto kiek mažiau sritį žinančių NVO duris ir ragina
prisijungti prie siūlymų, aiškindami, kad planas jau turi Premjero palaikymą.
VAU, taip sakant. Jie Premjeras čia niekuo dėtas, tai manau turėtų pasidomėti,
tais, kurie dangstosi jo vardu. O jei tai tiesa, tai... Dar daugiau, „berniukai“
teigia kalbinamoms organizacijoms, kad tam priemonių planui neabejotinai bus skirtas
naujojo sveikatingumo fondo finansavimas, nes jį palaikys vėl tas pats
paminėtas politikas. Tokius atveju tai yra arba manipuliacijos, arba .... <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Labai simptomiška, kad visi tie povandeniniai upeliukai srovena būtent
tada, kai Vyriausybėje iš tiesų rengiamas alkoholio vartojimo mažinimo
priemonių planas ir dar nėra paskirstyti minėto fondo pinigai. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Jei manote, kad toks „bespredielas“ Lietuvoje, kai alkoholio gamintojai
plauna smegenis mūsų vaikams ir pedagogams yra visiškai normalu, tai Lietuvoje
yra tikrai kaip tame taikliame Andriaus Tapino posakyje: “</span><span lang="LT">
</span><span lang="LT">Kai skęsti pelkėje, mėšlo
kruša – nebesvarbu“. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Lietuvoje jau yra buvęs panašus precedentas, kai Philip Morris, radęs
vykdytojų tuometiniame „Pilietinių iniciatyvų centre“, skyrė milijonus „jaunimo
žalingų įpročių prevencijos“ projektui „Aš galiu“ (<a href="http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/apgaulinga-tabako-gamintoju-parama-22418">http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/apgaulinga-tabako-gamintoju-parama-22418</a>).
O tuo pat metu „kniso“ smegenis
politikams apie tai, kad šie nesiimtų efektyvių tabako kontrolės priemonių,
kurios vis tik buvo priimtos ir duoda rezultatų. Dabar identiška situacija
vystosi su alkoholio gamintojais. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Manau, kad šita „velniava“ turi būti nedelsiant nutraukta, nes geriančių
vaikų Lietuvoje ir be Absoliuto mokymų užtenka, o apie tokius mokymus
garantuotai nežino nė vienas tėvas. Todėl mielus tėvelius siūlau taip pat
pasidomėti, kas ir kaip mokina jų vaikus, ir vieną kartą užbaigti šitas
partizaninio lobizmo ir įtakos formavimo praktikas. <o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-1142981815699043882016-02-18T12:42:00.000-08:002016-02-18T13:00:35.760-08:00Šmeižtas ar maištas?<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-5sBVuybcoWM/VsYscE95clI/AAAAAAAAIqw/HIXOXrV1_Po/s1600/veterans-administration-cemetery-headstones-1883.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="180" src="https://2.bp.blogspot.com/-5sBVuybcoWM/VsYscE95clI/AAAAAAAAIqw/HIXOXrV1_Po/s320/veterans-administration-cemetery-headstones-1883.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Turbūt žinot tą sparnuotą frazę „maištas laive“. Maištas laive suteikia
teisę kapitonui taikyti ypatingas priemones ir imtis visų įmanomų veiksmų
situacijai suvaldyti. Matyt kažkaip panašiai situacija pasirodė ir dabartinei
Seimo sveikatos reikalų pirmininkei Dangutei Mikutienei. Nes ji nusprendė, kad
reikia vieną kartą baigti su tais nevyriausybininkais – entiuziastais –
blaivininkais – prieplaukomis – nesusitaikėliais – talibanais ir t.t. Atsibodo
visokios budelių galerijos, proklamacijos rinkimų apygardoje Trakuose ir kt.
Kapitonas ėmėsi priemonių maištui suvaldyti. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Vis tik panašu, kad kai kurie Lietuvos politikai net nesiruošia suvokti kas
yra laisvė reikšti savo įsitikinimus (nes kai kuriuose politiniuose dariniuose
matyt būna tik vienasmenis įsitikinimas), laisvė kritikuoti politikus ir tą
daryti ne taip, kaip politikams patiktų, o taip moki ir nori. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Vienas tokio nesuvokimo pavyzdžių yra minėtoji parlamentarė, kuri kreipėsi
į teisėsaugą, kad būtų nubausti už šmeižtą Trakuose ją, kaip politikę,
kritikuojančius ir pašiepiančius plakatus klijavę jaunuoliai (<a href="http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/seimo-nare-pasijuto-apsmeizta.htm">http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/seimo-nare-pasijuto-apsmeizta.htm</a>).
Parlamentarės nuomone tai buvo šmeižtas. Nežinau, kas konkrečiai ten tuose
plakatuose galėjo būti įvardinta kaip šmeižtas, galit pažiūrėti straipsnyje pateiktą plakato nuotrauką ir
patys nuspręsti kur jis yra. Ne esmė. Politikė nusprendė, kad ji kritikuojama
nepagrįstai, nes ji viską daro, kad alkoholio prekyba būtų „suvaldyta“. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ir tiesą sakant nuo tokių politikų viražų jau darosi ir bloga, ir nejauku.
Aš jau net nebandysiu skaičiuoti nesuskaičiuojamų atvejų seime, kai patys Seimo
nariai klaidino savo kolegas, pateikinėjo iš lubų nukabintus skaičius, melavo,
manipuliavo, tuo akivaizdžiai siekdami naudos suinteresuotoms grupėms ir t.t.
Visa tai visų, į kuriuos kada bandėm kreiptis ir klausti ar nėra galimybės
reikalauti už tai atsakomybės, teigimu tėra nuomonė. O už nuomonę negi bausi?
Tai va mielieji. Kai nusišnekama ir akivaizdžiai siekiant naudos meluojama
Seime, tai yra nuomonė, o kai apie tuos melagius viešai pateikiama informacija,
tai yra šmeižtas, už kurį matyt galima būtų ir moralinės žalos atlyginimo
paprašyti. <o:p></o:p></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://3.bp.blogspot.com/-gWSX24LFBkg/VsYrj_RN_WI/AAAAAAAAIqo/tCJ66IR8IeA/s1600/Karikatura-platinta-Trakuose_budeliu-galerija.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="320" src="https://3.bp.blogspot.com/-gWSX24LFBkg/VsYrj_RN_WI/AAAAAAAAIqo/tCJ66IR8IeA/s320/Karikatura-platinta-Trakuose_budeliu-galerija.jpg" width="225" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Aš žengsiu dar vieną žingsnį toliau ir pažersiu dar įdomesnių dalykų.
Vaikinukų Trakuose platinti plakatai palyginus su mano šituo straipsniu yra
visiškas niekalas. Paskaitykite iki galo ir suprasit kodėl. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Kad suprastumėt apie ką kalbu, truputis priešistorės. Plakatus Trakuose
apie D.Mikutienę jaunuoliai platino tuomet, kai Seime vyko svarstymas
pasiūlymo, kuriuo buvo siekiama atšaukti dar nespėjusį įsigalioti draudimą
prekiauti alkoholiu degalinėse. Kadangi minima parlamentarė vadovauja Seimo
sveikatos reikalų komitetui, tai turi puikias galimybes velti ir suvelti visą
procesą taip, kad net ir labai besidominčiam būtų labai sunku išpainioti (<a href="http://www.ntakk.lt/prekybos-alkoholiu-degalinese-draudimo-reglamentavimo-chronologija-2011-2015-m/">http://www.ntakk.lt/prekybos-alkoholiu-degalinese-draudimo-reglamentavimo-chronologija-2011-2015-m/</a>).
Teko dalyvauti viename iš komiteto
posėdžių ir nebuvo įmanoma nepastebėti
D.Mikutienės palankumo degalinių atstovams. Nors alkoholio apribojimas
buvo svarstomas kaip sveikatos klausimas, nuolat buvo replikuojama apie būsimus
darbuotojų atleidimus ir klausiama kas prisiims atsakomybę už tai. Atsakyti būtų
galima paprastai. Pati gerbiama parlamentarė ir turėtų prisiimti atsakomybę. Na
dar tiesos dėlei reikėtų pasakyti, kad tą atsakomybę ji galėtų dalintis su
buvusiais bendrapartiečiais Kęstučiu Kuzmicku ir Gintautu Šivicku, su kuriais
kartu ir sugalvojo, kad alkoholiu turi būti prekiaujama degalinėse, nepaisant
to, kad šis siūlymas prieštaravo ir valstybės alkoholio kontrolės principams (<a href="http://www.delfi.lt/verslas/verslas/socialliberalai-alkoholi-i-degalines.d?id=473951">http://www.delfi.lt/verslas/verslas/socialliberalai-alkoholi-i-degalines.d?id=473951</a>).
Matyt būtent tuo ir būtų galima bandyti paaiškinti nepaaiškinamą Sveikatos
reikalų komiteto pirmininkės prielankumą ne gyventojų sveikatai, o degalinių
operatoriams. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">O dabar dar įdomiau. Priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir
leidus prekiauti alkoholiu degalinėse, Lietuvoje atsirado apie 700 papildomų
alkoholio prekybos vietų. Šis, ir kiti alkoholio kontrolės liberalizavimo
veiksmai parlamente lėmė, kad vietoje Lietuvos sveikatos programoje numatyto 25
proc. alkoholio vartojimo sumažėjimo, jis išaugo 130 proc. (<a href="http://medicina.lsmuni.lt/med/0912/0912-09e.htm">http://medicina.lsmuni.lt/med/0912/0912-09e.htm</a>).
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">O dabar nersim į skaičius dar giliau. Svarstymų metu buvo nuolat minima,
kad degalinėse parduodama apie 2 proc. šalyje realizuojamo alkoholio. 2013
metais atliktoje alkoholio žalos vertinimo studijoje (<a href="http://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio_">http://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio_</a>)
, buvo nustatyta, kad 2003-2011 m. laikotarpyje vidutiniškai nuo alkoholio
sukeliamų priežasčių kasmet mirė 6950 žmonės (vidutiniškai 9 proc. nuo viso
mirtingumo kasmet). Jei teigiama, kad degalinių pardavimai sudaro 2 proc. visų
alkoholio pardavimų t.y. ir vienodai priskiriant suvartojimo sukeliamų
priežastis, tai tiems 2 proc. pardavimų tektų kasmet vidutiniškai 139 mirtys
nuo alkoholio.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><b>Prekyba alkoholiu degalinėse leista berods nuo 2002 m., tai per 13 metų susidarytų 1807 mirtys
dėl prekybos alkoholiu degalinėse įteisinimo. Taigi, ponia D.Mikutienė yra
tiesiogiai prisidėjusi prie sprendimo, dėl kurio išmirė toks miestelis, kaip
Pagėgiai (Statistikos departamento duomenimis 2013 m. - 1886 gyventojai) ar
Vilkija (2013 m. - 2101 gyventojai).<o:p></o:p></b></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><b>Gerai, kad būtumėm iki galo teisingi, reikia prisiminti, kad iniciatoriai
buvo trys. Tai padalinkim visiems po lygiai. Jei padalinsim visiems trim
iniciatoriams po lygiai, tai bus apie 603 lavonai kiekvienam.</b><o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Pridėkim dar prie viso šito nuskandintus, sumuštus, nuskriaustus ir
normalaus gyvenimo nemačiusius vaikus, sutuoktinius, žmonų ašaras ir šito
siaubo jokiais skaičiais nepavaizduosi. Sakysit žiauru, ir kaip jis drįsta taip
netaktiškai rašyti. O man jau bloga nuo taktiškumo, kai tie, kurie priiminėja
sprendimus, dėl kurių be laiko anapilin iškeliauja tūkstančiai mūsų tautiečių
ir mūsų artimųjų, vėliau šaltu veidu pridavinėja juos drįstančius pakritikuoti
jaunuolius teisėsaugai. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Jau išmečiau iš galvos idėją, kad kada nors būtų galima iš tokių politikų
pareikalauti teisinės atsakomybės. Sprendimai kolektyviniai, taip veikia
demokratija ir t.t. Ir jau išmokau pamoką, kad tokius politikus galima nubausti
tik vienu būdu: neberinkti jų daugiau į Seimą (išskyrus apkaltos galimybę, kuri
šiuo atveju akivaizdžiai neturi jokių šansų). Pasiekti, kad apie politikų
darbus sužinotų rinkėjai taip pat galima tik vienu būdu – juos viešinant. Tai
dabar pasakykit, kaip tą padaryti, jei dėl to grasinama teismais, teisėsauga,
bandoma pritempti prie šmeižto ir pan. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Manau, kad dabar jau ir aš galėsiu būti perduotas teisėsaugai už baisius
palyginimus ir šmeižtą. Tik su manim bus sudėtingiau. Norint įrodyti, kad tai
šmeižtas, teks paneigti mokslinius tyrimus ir akivaizdžius įrodymus. Sėkmės.<o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-76583383933680770032016-02-14T10:46:00.003-08:002016-02-14T10:46:36.559-08:00Aviacinio saugumo klausimas<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-TEyvbtKZK98/VsDKhOD2iHI/AAAAAAAAIps/piYXOFNEZ88/s1600/73012332_e75ba26d34_o.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="240" src="https://2.bp.blogspot.com/-TEyvbtKZK98/VsDKhOD2iHI/AAAAAAAAIps/piYXOFNEZ88/s320/73012332_e75ba26d34_o.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Kadangi šiandien
teko dėliotis dokumentus ir rengtis artėjančiai komandiruotei, kurios metu vėl teks
skristi lėktuvu. Noriu pasidalinti su jumis vienu įdomiu pastebėjimu, kuris
manau neabejotinai turėtų susilaukti už aviacijos saugumą atsakingų tarnybų
dėmesio ar bent diskusijos jei iki šiol nebuvo diskutuotas. O jei jau buvo
diskutuotas, tai būtų idealu išgirsti kokį nors komentarą. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">O klausimas gimė visiškai
atsitiktinai vieno iš oro uostų tualete, kur vaikinai mėgsta pasamprotauti įvairiomis
temomis. Tiksliau mano klausimu tapo vienas atsitiktinai nugirstas dviejų
draugų pašnekesys apie tai, kad aviacijos saugos patikros metu yra atimami
menkiausi aštrūs daiktai (pvz. manikiūrinės žirklutės), kurios skrydžio metu gali
tapti šaltuoju ginklu ir sukelti pavojų įgulai ar keleiviams. Ir labai
natūralus jų klausimas buvo kodėl į lėktuvo saloną leidžiama įsinešti Duty free
zonose nusipirktus gėrimų butelius, kurie sudaužyti gali tapti daug rimtesniu
šaltuoju ginklu, nei manikiūrinės žirklutės. Maža to, jų kiekis, skirtingai nei
į oro uostą įsinešamų skysčių, nėra ribojamas. Tuo tarpu mes kalbame apie
degius skysčius, kurie tam tikromis aplinkybėmis gali tapti ypatingo pavojaus
šaltiniu. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://2.bp.blogspot.com/-BSUN6Gfm954/VsDK0k2-3UI/AAAAAAAAIpw/mSH0buxJ_xQ/s1600/17644585-Male-hand-with-broken-glass-bottle-isolated-on-white-Stock-Photo.jpg" imageanchor="1" style="clear: right; float: right; margin-bottom: 1em; margin-left: 1em;"><img border="0" height="190" src="https://2.bp.blogspot.com/-BSUN6Gfm954/VsDK0k2-3UI/AAAAAAAAIpw/mSH0buxJ_xQ/s320/17644585-Male-hand-with-broken-glass-bottle-isolated-on-white-Stock-Photo.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Taigi, tas „pisuarinis“
paplepėjimas iš pradžių pasirodė naivokai juokingas. Bet kuo daugiau apie jį
galvoju, tuo rimtesni man atrodo vaikinukų argumentai. Buteliai, nudaužtais
dugnais jau seniai yra savotiški gatvių ir barų kovų ginklai. Kodėl jie nekelia
jokių emocijų aviacijos saugumo ekspertams?<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT"><br /></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tarptautinės organizacijos jau yra svarsčiusios ir atkreipusios dėmesį į nemokamo alkoholio dalinimą skrydžių metu, kaip padidintos rizikos veiksnį (http://nordan.org/activities/alcohol-and-flying/), tačiau stiklinių alkoholio butelių nešimasis į lėktuvų salonus yra visiškai kitas klausimas, į kurį būtų gerai gauti atsakymą. </span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-82847263060832443132016-02-14T02:24:00.001-08:002016-02-14T03:08:16.538-08:00Kaip Philip Morris perka Lietuvą<br />
<div style="text-align: justify;">
<br /></div>
<br />
<div style="text-align: justify;">
<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="https://4.bp.blogspot.com/-pgrXRLRftGA/VsBVtdS8ZWI/AAAAAAAAIpc/1xWrYpNBrXQ/s1600/pmorriss-ounce.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="232" src="https://4.bp.blogspot.com/-pgrXRLRftGA/VsBVtdS8ZWI/AAAAAAAAIpc/1xWrYpNBrXQ/s320/pmorriss-ounce.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT">Man labai gaila, kad dėl valstybės "biednumo", tokie monstrai,
kaip Philip Moris gali tikrąja ta žodžio prasme pirkti valstybę su visomis jos
institucijomis. Pirma "nusipirko" Valstybinę mokesčių inspekciją, su kuria
pasirašė "slaptus susitarimus" apie codentify sistemos diegimus,
nusipirko Valstybės sienos apsaugos tarnybą pripirkusi jiems džipų, dabar "perka" Policijos departamentą, kaip tėvai vaikams per Kalėdas pridovanodami
planšetinių kompiuterių. Ir niekam nekyla jokių klausimų, nes dovanas dovanoja
veikėjai, kuriuos išvardintos tarnybos privalo tiesiogiai kontroliuoti. Jei jau
to nevertinti, kaip rafinuoto papirkinėjimo ar kyšininkavimo, tai reikėtų
įvertinti bent per tarptautinių įsipareigojimų prizmę. Lietuva pažeidinėja
Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kurią
ratifikavo ir kuria įsipareigojo uždrausti tabako gaminių reklamą ir RĖMIMĄ. Ir
jau informavo PSO, kad tą padarė. O tuo tarpu palikta spraga leidžia bendrovei,
kuri padavinėja valstybes į teismus dėl tabako kontrolės priemonių, papirkinėti
valstybės institucijas ir joms dovanoti brangias dovanas ar žaislus. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT">Teko klausyti pranešimą apie tai, kad pasirašytos sutartys su tabako
gamintojais dėl to, kad jie sumokės mokesčius už kontrabanda į šalį patekusias
kitose jų gamyklose gamintas cigaretes yra nieko daugiau, kaip dar vienas
kvailinimo mechanizmas. O taip yra dėl to, kad cigarečių autentiškumo
patikrinimą (ar jos nėra padirbtos) paprastai atlieka patys gamintojai. Ir
atsitik tu man taip, kad kai tikrina muitinės kriminalinės laboratorijos, tai
95 proc. kontrabanda gabentų cigarečių yra nepadirbtos, tik kontrabanda
atgabentos. Teoriškai už visas jas gamintojas pagal susitarimą turėtų sumokėti
mokesčius valstybei, kurioje jos sulaikomos. Tačiau, kai autentiškumo nustatymą
atlieka patys gamintojai, tai 95 proc. cigarečių jų teigimu yra padirbtos.
Vadinasi mokesčiai sumokami jau tik už 5 proc. sulaikytos produkcijos. Ir man
tik įdomu, kodėl tai neįdomu jokioms STT ir t.t. „Vsio zakonno“. Labai gaila
pareigūnų, kurie tampa tokių manipuliacijų įkaitais.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<br /></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT"><a href="http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/cigareciu-gamintojai-pasienieciams-padovanojo-visureigiu.htm">http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/cigareciu-gamintojai-pasienieciams-padovanojo-visureigiu.htm</a>
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT"><a href="http://blaivus.blogspot.lt/2013/06/tabako-gamintojai-nesuinteresuoti.html">http://blaivus.blogspot.lt/2013/06/tabako-gamintojai-nesuinteresuoti.html</a>
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT"><a href="http://blaivus.blogspot.lt/2013/09/sveicariskos-kontrabandos-kontroles.html">http://blaivus.blogspot.lt/2013/09/sveicariskos-kontrabandos-kontroles.html</a>
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<br /></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT">The tobacco industry’s secretive behaviour means that there has been no
full independent assessment of the security of the Codentify system. Without
such an assessment, governments could be opting for a “black box” system, with
features and possible weaknesses that only the tobacco industry is aware of.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT"><a href="http://www.fctc.org/images/stories/Codentify_final_220515.pdf">http://www.fctc.org/images/stories/Codentify_final_220515.pdf</a>
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<br /></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT">Big Tobacco’s lobbying efforts are an attempt to promote the industry’s
in-house technology, called Codentify, over systems pushed by the world’s
largest printers and packaging companies. Codentify was developed by a
consortium of the world’s top four tobacco companies: British American Tobacco,
Imperial Tobacco Group, Japan Tobacco International and Philip Morris
International.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<br /></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT"><a href="http://www.politico.eu/article/commission-blocks-tobacco-lobbys-cigarette-repackaging-bid-technology-business-politics-commission-debate/">http://www.politico.eu/article/commission-blocks-tobacco-lobbys-cigarette-repackaging-bid-technology-business-politics-commission-debate/</a>
<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<br /></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT">Codentify is controlled and operated by the industry through the Digital
Coding and Tracking Association. In June 2014, the DCTA signed an agreement
with Lithuania to use the Codentify system in that country, which stated that:
“using data of a digital tax verification/authentication system for purposes of
excise administration and prevention of illegal turnover of tobacco products,
as well as evaluation of the system may guarantee compliance with upcoming regulation
(Protocol to Eliminate Illicit Trade in Tobacco Products”. The agreement also
stated that: “DCTA remains holder of any and all intellectual property rights
in the Digital System and/or other technologies proprietary to DCTA. The
Ministry of Finance of the Republic of Lithuania acknowledges that it will not
acquire any such intellectual property rights”. The FCTC Secretariat has
reported that: “the tobacco industry actively promotes its own technology
solution, Codentify, which it claims complies with the Protocol. However, based
on desktop research, it appears that this system does not meet the requirement
of Article 8.2 that the tracking and tracing system has to be “controlled by
the Party”.<o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal">
<br /></div>
<div class="MsoNormal">
<span lang="LT"><a href="http://www.ntakk.lt/wp-content/uploads/SFP_conference_report_leuven.pdf">http://www.ntakk.lt/wp-content/uploads/SFP_conference_report_leuven.pdf</a>
<o:p></o:p></span></div>
</div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-14394945207299080632016-02-01T13:37:00.002-08:002016-02-01T13:37:26.263-08:00Kai visi pasiilgstam žmogiškumo…<div class="separator" style="clear: both; text-align: center;">
<a href="http://4.bp.blogspot.com/-K8Ko9eZsjqA/Vq_OhuU3xFI/AAAAAAAAInk/VpQ43hdaciw/s1600/162707157.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="213" src="http://4.bp.blogspot.com/-K8Ko9eZsjqA/Vq_OhuU3xFI/AAAAAAAAInk/VpQ43hdaciw/s320/162707157.jpg" width="320" /></a></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
Vis stebiu visokias reakcijas
spaudoje dėl Sveikatos apsaugos ministr<span lang="LT">ės leptelėjimo apie kyšį medikams. Tai jau sukėlė diskusijų bangą ne tik
apie ministrės pasitraukimą iš posto, bet ir apie korupcijos problemą
medicinoje. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Pirmiausia apie ministrės poelgį. Suprantu ką turi galvoje ją palaikantys,
kurie teigia, kad ji prisipažino davusi kyšį ir dėl to prarado postą (nors tai
mano manymu mažiausiai svarbi traukimosi priežastis), o kiti kyšius duoda tik
meluoja, kad neduoda. Tai mes esam veidmainių valstybė ir tiek. Tai manau, kad
neneigiant visų kitų panašaus elgesio, ministrė vis tik nėra „visi kiti“. Ir
tai yra sistemos apie kurią kalbam ministrė. Todėl jai galioja kiek kiti
reikalavimai nei „visiems kitiems“. Galų gale kaip tą žinutę turėjo suprasti
visuomenė? Galbūt taip: „net ministrė kyšius medikams duoda, tai ką daryti man,
paprastam žmogeliui“? Todėl manau, kad nereikia čia nieko teisinti ir
palaikyti, nes ji buvo atsakinga politikė, kad to nebūtų ir savo interviu tik
pasigyrė, kad davė kyšį, o ką padarė, kad to daugiau nebebūtų neišgirdau nė
žodžio. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">O dabar mano diletantiška nuomonė apie tai, kodėl šita sistema yra tokia,
kokia yra. Pirmiausia noriu priminti, kokie žmonės renkasi gydytojo specialybę.
Be jokių užuolankų, tai yra vieni gabiausių Lietuvos vaikų. Ar niekam nekilo
mintis, kad geriausiais gabumai pasižymintys žmonės yra užprogramuoti siekiui
turėtų jei ne prabangų, bet bent orų gyvenimą. Daugiau nei dešimt metų trunkančios
studijos juos ir taip laiko per geroką „atstumą“ nuo vadinamos darbo rinkos.
Dar daugiau, jei gabūs ir protingi žmonės nueina į verslą, tai jie savo
intelektu gali tiesiogiai susigeneruoti uždarbį vystydami verslą ir kažką
kurdami ar parduodami. Kuo daugiau parduodi, tuo daugiau gauni. Ką šitoje
situacijoje gali parduoti jaunas gabus gydytojas? Na jis gali parduoti save. Baigę
studijas dalis taip ir padaro. O kaip manote, ar geras gydytojo darbas reiškia
geresnį uždarbį? Na pavyzdžiui jei man pasveiksta </span>80 proc. <span lang="LT">pacientų, o mano kolegai tik </span>50. Pasirodo tai nieko nereiškia, nes čia ne fabrikas ir mokama už etatą. <span lang="LT">Kokiame nors fabrike ar braškių lauke, kur mokama už
sukurtą produktą ar surinktas braškes, būtų gal kitaip. Pagrindinė gydytojo galimybė daugiau uždirbti
yra turėti daugiau etatinio krūvioo, o šeimos gydytojo praktikoje tiesiog turėti
daugiau prisirašiusių pacientų ir kai kuriais atvejais taikyti skatinamaisias paslaugas.
Todėl nemaža dalis mano kurso draugų „ardosi“ per kelis darbus, kuomet vos
baigę naktinį budėjimą vienoje ligoninėje ir ką tik išėję iš operacinės, jau
važiuoja „normaliai“ darbo dienai į kitą ligoninę. Toks darbas keliose vietose nesukrauna
turtų, o leidžia tiesiog gyventi taip, kad galėtų auginti vaikus ir leisti sau
minimalius malonumus (tokius kaip trumpas atostogas ne Lietuvoje). Kitas būdas
uždirbti daugiau, tai imti kyšius, nes tai jau tiesiogiai susiję su turimų
pacientų, o ne etatų skaičiumi. Čia jau įsijungia savotiška fabriko logika, kad
kuo daugiau dirbi, tuo daugiau gauni. Tik pavieniai gydytojai be kyšių dirba tokius
darbus, kur pinigais savotiškai „lyja“. Ir tie patys neretai yra labai
savotiški, nes darbas vėl savotiškai susijęs su „prekių“ pardavinėjimu. Pvz.
implantų į visas įmanomas kūno vietas siuvinėjimu ir pan. ir tai jau neretai ne
tiek medicina, kiek reali komercija. Taigi mes turime savotišką problemos
programavimą, kai sistema nesudaro realių legalių galimybių užsidirbti tam,
kuris to nori ir galėtų. Kaip tą spręsti? Nežinau. O ir mano supratimu pati sąvoka "paslaugų teikimas" medicinoje neturėtų būti taikoma. Nes jei gydytojas tampa ne gydytoju, o paslaugų teikėjų, tai ir požiūris į žmogų pasikeičia iš žmogaus į daiktą, kuriam reikia paslaugos, kaip automobilių servize. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tai, kad mes nesugebam kaip valstybė mokėti gydytojams tokio atlyginimo, už
kurį gabiausi sutiktų dirbti čia, jau kainuoja mums labai nemažus pinigus. Nes
šiuo metu mes ruošiame specialistus ne tik sau, bet ir kitoms, turtingesnėms
šalims. Ir aš nekalbu apie būsimuosius gydytojus, kurie atvažiuoja į Lietuvą
studijuoti, kad čia įgytų profesiją, moka už mokslą ir vėliau grįžta į tėvyne.
Kalbu apie mūsų Lietuvos studentus, kurie įgiję profesiją ir nenorėdami dirbti
trijuose darbuose palieka šalį ir keliauja ten, kur kyšių niekas net nesiūlo,
bet gydytojai ten veržiasi. Vadinasi kyšių ėmimas nėra šių žmonių pašaukimas,
nes jei taip būtų, neabejotinai jau būtumėm prisiklausę istorijų apie
Norvegijoje ar Švedijoje dirbančius Lietuvius gydytojus – kyšininkus. Kadangi
nelabi girdėjom, tai reikia manyti, kad nelabai toks fenomenas ten egzistuoja. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Šiandien klausiausi Žinių radijuje transliuoto Aurimo Perednio interviu su kitais
dviem žurnalistais apie kyšius medicinoje ir apie medikų elgesį su pacientais. Buvo
įvardinta, kad gydytojai nemoka bendrauti su pacientais, yra arogantiški ir
nesikalba su pacientais. Aš žinau iš teisininkų, kad absoliuti dauguma pacientų
skundų sveikatos sistemai kyla dėl bendravimo problemų, nes su jais personalas
nemokėjo tinkamai bendrauti. O dabar jums visiems turėčiau klausimą. Ar jūsų
manymu natūralu būtų galvoti, kad būsimasis gydytojas yra ruošiamas
psichologiškai, kaip tinkamai bendrauti su pacientu, kaip pranešti blogas
žinias, kaip pasakyti apie komplikacijas ir pan.? Manau dauguma tikite, kad
toks parengimas egzistuoja, nes bendravimo yra mokomi net vadybininkai. O dabar
daugelį jūsų nustebinsiu. Toks mokymas atsirado palyginti neseniai. Ir mano
Alma Mater tik keli metai būsimi gydytojai yra intensyviau mokomi sveikatos
psichologijos, bendravimo su pacientu ir pan. Nežinau ar jie to mokosi kitose
institucijose. Bet patys studentai, paragavę psichologijos, veržiasi jos
mokytis ir prašo daugiau galimybių suprasti save ir pacientus. Anksčiau, tai tekdavo išmokti patiems, tiesiog
susidūrus su gyvenimu prie paciento lovos. Pasisekdavo tiems, kurie turėjo labai
gerus bendravimo įgūdžius turinčius mokytojus, ir mokytis galėjo bent
stebėdami. Didžioji dalis vyresniosios ar viduriniosios kartos medikų
psichologijos nesimokė. Todėl jų bendravimo kokybė labiau priklauso nuo jų
bendražmogiškųjų savybių, o ne nuo profesinių žinių ar įgūdžių. Taigi dar ilgai
neturėtumėt tikėtis labai aukšto lygio bendravimo iš tų, kurie to tiesiog
nebuvo mokyti. Norėtumėt, kad ir jie geriau bendrautų? Tuomet sistema turėtų
skirti išteklius papildomam kvalifikacijos kėlimui. Ir tai nėra toks jau
nepadaromas dalykas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Tačiau yra ir dar viena priežastis, dėl kurios dar ilgai pacientų ir
gydytojų bendravimas bus labai rimtas iššūkis. Taip yra todėl, kad patys
medikai praktiškai neturi realios galimybės gauti tinkamą psichologinę pagalbą
darbo vietoje. Siūlau jums pagalvoti, kokie reikalavimai yra keliami gydytojui.
Jis juk turi neklysti, kas iš principo gyvam
žmogui nėra įmanoma, tačiau to yra reikalaujama, nes klaida gali
kainuoti žmogaus gyvybę. Klaida gali taip pat lemti tai, kad nesant tinkamos
draudimo sistemos, gydytojas bus priverstas klajoti po teismus, o gal ir
prarasti teisę praktikuoti mediciną. Todėl klaidas stengiamasi neigti ir
slėpti. Manau iš to galite nesunkiai suprasti ką reikėtų daryti, kad tai
baigtųsi. Kiekvienas nukentėjęs asmuo, privalėtų gauti kompensaciją ir žalos
atlyginimą, tačiau tai turi būti daroma taip, kad klaidą (kurių dauguma daroma
ne iš blogos valios, kaip daugumai atrodo) padaręs gydytojas nebūtų
suinteresuotas jos slėpti. Nes klaidos turi būti ne slepiamos, o iš jų
mokomasi. Ar ne toks principas yra aviacijoje, kuomet iš padarytų klaidų mokosi
visi būsimi pilotai. Tą galima būtų padaryti ir medicinoje, ir pavyzdžių būtų
kur paieškoti. Be to, kad gydytojas turi būti neklystantis, jis dar turi būti
empatiškas, užjaučiantis, daug dirbantis (kavos pertrauka medicinoje turėtų
būti uždrausta ir už ją turėtų būti baudžiama mirties bausme), moralinis
autoritetas, gerai atrodantis, susitvarkęs ir pasitempęs ir pan. Taigi grįžkim prie empatijos pacientui.
Tenka dėstyti įvairių kursų medicinos studentams. Patikėkit empatijos pas juos
gali rasti tiek, kad ir aplinkiniams užtektų. Tai kas su jais atsitinka, kai
jie jau tampa pilnaverčiais „cecho“ nariais. Neabejoju, kad esate girdėję apie
perdegimo sindromą. Kažkada mano kolegos mokslininkai universitete tyrinėjo
Lietuvos mokytojų psichologinę savijautą. O mačiusiems tuos rezultatus kildavo
natūralus klausimas, kaip tie mokytojai gali kažko mokyti kitus, jei nemažai
daliai jų reikia rimtos psichologinės pagalbos dėl perdegimo, depresiškumo ar
net savižudiškų minčių. Negirdėjau ar toks tyrimas buvo darytas tarp Lietuvos
gydytojų. Bet manau, kad rezultatai būtų iškalbingi. Nes iš savo kurso draugų
juo susitikęs labai retai neišgirstu apie tai, kad jie yra pervargę ir
persitempę. Kad pavargo nuolat lakstyti per kelias vietas, kad išvargino
augantys pacientų srautai ir darbo krūvis, bet vis dar vietoje stovintis
atlyginimas. Ir taip nuolat. O ar žinojot, kad pvz. Britanijoje, prie kelis
dešimtmečius, medikai buvo viena dažniausiai besižudančių profesijų? Tikriausiai
iš gero gyvenimo. Galų gale įtikėję pasaulio gelbėtojo vaidmeniu, jie neretai
ir sveikata nesirūpina. Dažną mediką pamatysi sergantį beslankiojantį po darbą,
nes jis gelbėja žmones ir jam sirgti tiesiog nėra leistina. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Grįžtant prie perdegimo. Kaip ir sakiau, jauni būsimieji medikai turi daug
empatijos ir geros psichologinio nusiteikimo, tačiau labai greitai susiduria su
realiu gyvenimu. Chronišku miego stygiumi, pacientų netektimis, o kai kurie su
itin dideliu psichologiniu krūviu. Jei manote, kad gydytojai yra cinikai,
tuomet siūlyčiau visiems taip manantiems padirbėti kad ir sanitarais ten, kur
mirtis ir kančia yra kasdienis reiškinys. Tai negali neveikti žmogaus ir
trauminės patirtys nuolat kaupiasi. Laiku nesuteikus tinkamos pagalbos, tai
tampa labai rimtų problemų pradžia, nes nežinantis kaip tvarkytis su savo
psichologinėmis problemomis gydytojas turi dvi išeitis: pradėti gerti, ir tokių
netrūksta, arba tapti savotišku ciniku su akmenine kauke. Ir tai nėra poza. Tai
yra tiesiog psichologinės gynybos mechanizmas. Norite išspręsti problemą,
tuomet pasirūpinkite, kad psichologinę pagalbą gydymo įstaigose gautų ne tik pacientai
(kurie tiesą sakant taip pat jos negauna, išskyrus retas išimtis), bet ir
gydytojai. Ir vėl, tai pasaulyje jau seniai nėra naujiena. Tai naujiena tik
mums. Tokią pagalbą gavęs medikas galėtų išlikti empatiškas ir malonus, vietoje
to, kad stengtųsi užsidaryti ir apsaugoti save. Sakysite, kad yra ir gerų
gydytojų, kurie ir be viso šito moka ir gali bendrauti. Yra. Tik sutikite, kad
nedaug. O būdą jų skaičių padidinti jau įvardinau. Posakis „Medice, cura te
ipsum“ šiandien neprarado prasmės. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Yra nedidelė grupė žmonių, kurie iš viso neturėjo atsidurti sveikatos
apsaugos sistemoje. Tai nėra kvaili žmonės. Gerai žinoma, kad aukštas
intelektas be vertybinės sistemos netrukdo daryti nusikaltimų žmogui ar net
žmogiškumui. Ir istorija žino ne vieną tokį atvejį. Garsiausias ir mums gal
žinomiausias pavyzdys yra Jozefas Mengelė. Tačiau nekalbant apie tokius
kraštutinumus, veikėjų, kurie į sveikatos sistemą atėjo tik pinigų pasidaryti
ar kitų neaiškių poreikių patenkinti atsiranda ir šiandien. Ne veltui
tarptautinė bendruomenė jau diskutuoja apie tai, kad stojant į sveikatos
mokslus, turėtų būti vertinamas ne tik pažymių vidurkis ar žinios, bet ir
psichologinės žmogaus savybės bei vertybinė sistema. Tačiau lengva pasakyti,
tik sunku padaryti. Nes sunku bent šiandien įsivaizduoti, kaip tą būtų galima
padaryti taip, kad tai vėl netaptų savotišku korupcijos mechanizmu,
iškreipiančiu visą idėją. Bet gal pasaulio protai bus kūrybingesni. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Daug prirašiau. Nenorėčiau, kad mane neteisingai suprastumėt. Aš ne už
kyšių išsaugojimą sveikatos sistemoje. Ir ne už tai, kad viskas būtų
sprendžiama tik atlyginimų padidinimu medikams. Aš esu už tai, kad prieš pradedant
gaudyti kyšininkus, būtų pagalvota ką reikės daryti ten, kur medikų jau ir taip
trūksta, ir kur jie nebenori važiuoti dirbti, nes nemato perspektyvos. Reikėtų
pagalvoti kaip „išpešti“ iš gydytojo empatijos ir dėmesio pacientui ten, kur jam
tėra skirta tik </span>15 mi<span lang="LT">nučių, o
visos priemonės, skirtos tai užduočiai palengvinti (kad ir e-sveikata) išlieka
tik už milijonus perkamais pažadais. Jei norime iš gydytojo daugiau bendravimo,
tai ypač šeimos gydytojo praktikoje reikėtų ieškoti būdų, kaip leisti gydytojui
uždirbti neturint tūkstančių pacientų, o dirbant su tokiu skaičiumi, kuriam
realiai užtektų laiko ir ambulatorinių kortelių nereikėtų pildyti parsinešus
namo kai vaikai sumiega. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Manau, kad visi supranta, jog jei nori važinėti su Mersedesu, tai brangiai
kainuoja. O mes norim, kad būtų gerai, bet nemokamai. Ir tai ne apie kyšius, o
apie tai, kad norint geros sistemos, už ją teks mokėti visiems, nes „nemokama“
sveikatos priežiūra buvo tik sovietmečiu, o realiai už ją mokam visi. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Esu optimistas. Jau rašiau, kad mano studentai man leidžia galvoti, kad
pasveiksim nuo tų sovietmečio palikimų ir „ligų“. Tik nesudeginkim tų, iš kurių
paskui reikalausim baltumo. <o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-77989590079768717792016-01-30T11:01:00.006-08:002016-01-30T11:01:55.169-08:00Klausim tol, kol išgirsim tai, ką norim girdėti<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-yn5hGKosll0/Vq0IWJD-0NI/AAAAAAAAInM/Jy_8B1WsGGo/s1600/We%2BWill%2BSave%2BYou%2BFrom%2BUs.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="155" src="http://3.bp.blogspot.com/-yn5hGKosll0/Vq0IWJD-0NI/AAAAAAAAInM/Jy_8B1WsGGo/s320/We%2BWill%2BSave%2BYou%2BFrom%2BUs.jpg" width="320" /></a><span lang="LT">Vyriausybė paskelbė viešą konsultaciją dėl alkoholio problemų. Panašias
konsultacijas skelbė ir Europos komisija</span>, kuri <span lang="LT">susilaukė šimtų tūkstančių tabako pramonės
pasamdytų „piliečių“ „nuomonės“. Sunku pasakyti ar taip bus ir Lietuvoje, bet
tikėtis galima visko. Aš turiu pasiūlymą, sumaniusiems šias konsultacijas su
visuomene, neapsiriboti tokios geros idėjos pritaikymu alkoholio problemos
sprendimui. Siūlau daryti viešas konsultacijas kai bus svarstomas sekantis
valstybės biudžetas ir paklausti, ar žmonės norėtų, kad būtų didinamas
minimalus atlyginimas, senatvės pensija ir išmokos besilaukiančioms mamoms. Aš
norėčiau. Ir kas iš to? <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Jei klausiate ar žmonės norėtų, kad alkoholio vartojimo problemos būtų
sprendžiamos valstybėje, tai beveik visi pasakytų, kad taip. Jei paklausite ar
jie kiekvienas asmeniškai sutiktų mažiau vartoti alkoholio. Atsakymų įvairovė
būtų ženkliai didesnė. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Panašu, kad Nacionalinė sveikatos taryba ir Pasaulio sveikatos organizacija
Vyriausybei nėra joks rodiklis, nes pastarosios manymu reikia klausti tol, kol
kas nors pasakys, kad politikams šioje kadencijoje nereikės pasikarti ant savo
kaklaraiščio priimant realias alkoholio kontrolės priemones, nes „visuomenė“
nori švietimo, o ne kokių „talibaniškų“ draudimų. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Dar daugiau. Vyriausybės koridoriuose ir internetiniuose labirintuose
cirkuliuoja „Lietuva be šešėlio“ siųstas
dokumentas, už kurio kyšo pramonės ir pramonės remiamo Lietuvos laisvosios
rinkos instituto „ausys“. Ten „leitmotyvas“ nelabai keičiasi. Absoliuti dauguma
duomenų išgalvoti, pasiūlymai neturi jokios kitos, išskyrus pramonės norus
atitinkančią logiką. Tik įdomu tai, kad šis raštas cirkuliuoja ir yra
svarstomas, kai tuo tarpu reakcija į ekspertinių organizacijų raštą, bei mokslu
grįsti pasiūlymai, išdėstyti Nacionalinės sveikatos tarybos, Pasaulio sveikatos
organizacijos biuro Lietuvoje ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės
koalicijos kreipimesi, nesulaukia net formalaus atsako, jau nekalbant apie jų
aptarinėjimą. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Alkoholio gamintojai ir jų atstovai interviu su žurnalistais mekena kaip
kokie „perkūno oželiai“, kad jie taip pat nenori prasigėrusios Lietuvos, nes
jiems reikia „atsakingų vartotojų“. Paklausti ar pramonė mato savo indėlį į
vartojimo mažinimą pradeda kažką nerišliai „atrajoti“, sakydami, kad ir taip
prisideda prie šalies gerbūvio, nes valstybė susirenka pinigus iš akcizo. Tik
kaip jie prisideda, jei akcizą moka pirkėjas? Taip pat priduria, kad nereikia
skubotų priemonių. Aš tai nuo savęs dar pridėčiau, kad geriausiai realias
kontrolės priemones reikėtų atidėti mažiausiai iki to laikotarpio, kol žmonės
reguliariais reisais skraidys į mėnulį. O ir alkoholio vartojimas išnyks
savaime, nes ten gerti nebus galima. Tai vietoje draudimų reikėtų siūlyti
geriau greičiau vystyti kosminio turizmo programas šalyje. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Visiems konsultacijų ir „stebuklingų priemonių“ paieškų entuziastams noriu
priminti, kad dar </span>1998 <span lang="LT">metais
buvo priimta Lietuvos sveikatos programa, buvo Valstybės alkoholio kontrolės
programa, kuriose buvo numatytos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės.
Tačiau tų programų ne tik, kad niekas nefinansavo, bet viską darė priešingai
nei numatyta. Tokie veikėjai kaip dabartinė LRS Sveikatos reikalų komiteto
pirmininkė padarė viską, kad alkoholis atsidurtų degalinėse. Per tą laikotarpį
Alkoholio kontrolės įstatymas keistas tiek kartų, kad užkulisiuose jau buvo
pradėtas vadinti Seimo narių „pageidavimų knyga“. Tuomet, drastiškai liberalizavus alkoholio
kontrolę, jo vartojimas nesumažėjo, kaip kad norėtų bandyti įteigti „sveiko
proto“ liberalai, o išaugo </span>130 <span lang="LT">proc. Kriziniu laikotarpiu dėl taikytų kontrolės priemonių ir alkoholio
įperkamumo mažėjimo vartojimas buvo sumažėjęs trečdaliu, tuo pačiu tokiu pat
lygiu sumažindamas ir mirčių bei kitų problemų skaičių. Šiuo metu augant
gyventojų pajamoms, radus naujus efektyvius reklamos kanalus ir būdus kaip
apeiti kai kuriuos ribojimus, vėl atsidūrė rekordinėse aukštumose. Ir dabar net
nesiruošiama mokytis iš praeities
klaidų, o yra ieškoma „stebuklingų“ receptų numalšinti visuomenėje kylantį pasipiktinimą dėl visiško
nesaugumo, kurį kelia prasigėrinėjanti tos pačios visuomenės dalis. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Ir drambliui aišku, kad momentinių priežasčių, kodėl pradedama išgėrinėti
yra daug. Ir tikrai ne visos jos yra susijusios su kokiu nors konfliktu, darbo
praradimu ar stresu. Didžioji dalis žmonių pradeda vartoti alkoholį
pasilinksminimo tikslu, ir tik vėliau jis tampa problema. Tai iš vienos pusės
problema yra pačių žmonių problemos, dėl kurių kaip teigiama ir geriama, iš
kitos pusės yra pasilinksminimas ir per geras gyvenimas, dėl kurio geriama. Sukūrę
laimės ministeriją, žmonių laimingais nepadarysit, o lozungai apie tai, kad
reikia gerinti gyvenimą ir žmonės dėl to negers yra niekuo nepagrįstos
fantazijos. Reikėtų paklausti ar į nelaimę patekusiam ir stresą patiriančiam
žmogui geras alkoholio prieinamumas ir maža kaina padeda susimažinti stresą ir
išspręstų gyvenimo problemas? O gal atvirkščiai? <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Viskas galų gale susiveda į skaičius. Juk didelis alkoholio vartojimas nėra
kažkokia filosofinė sąvoka. Mes kalbam apie konkretų produktą ir jo litrus,
kurie išgeriami ir vėliau tampa problema. Tai ir vartojimo mažinimas yra ne
siekis, kad visi plūduriuotų nirvanoje gerdami ir tuo pat metu neturėdami
problemų, o labai konkretus tikslas tam tikra apimtimi sumažinti realų
suvartojimą. Pagal rekomendacijas jis turėtų mažėti maždaug </span>3 <span lang="LT">kartus. Ar alkoholio gamintojai sutinka su
tokiu tikslu, kad ir ne greitame etape? Ar su tuo tikslu sutinka jų akcininkai
ir investuotojai? Jei jau žinot atsakymus, greičiausiai žinosit atsakymą ir į
klausimą, kam reikia „ieškoti sliekų pažastyje“ ir klausinėti visuomenės, kaip
mažinti alkoholio vartojimą. Dar paklauskit ar visuomenės nariai norėtų jachtos
su aikštele malūnsparniui ar, kad alga būtų kaip vokiečių gydytojo, o mokesčių
nebūtų, kad vaikai lankytų prestižinę gimnaziją, kad maistas visas būtų
ekologiškas, kad mokytojai būtų atsidavę savo darbui, kad automobilių kuras
būtų pigus, kad visi turėtų po prabangų automobilį ir t.t. Gal ir aš daug ko
norėčiau, tik kaip tai susiję su alkoholio vartojimu? Kada žmogus kažką
turėdamas nenorėjo daugiau? Ar yra taip, kad turtingi žmonės neserga
alkoholizmu? <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT">Kai teigiama, kad gamintojai tiesiog patenkina paklausą darosi tiesiog
keista, kad tokia didelė dalis žmonių tuo tiki. O dėl gamintojų, tai jų klausti
apie tai, kaip mažinti jų gaminamo produkto vartojimą yra tas pats, kaip klausti
dešrų gamintojų, kaip žmones padaryti vegetarais. <o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-2919128800198200227.post-60669967038504920432016-01-21T10:26:00.000-08:002016-01-21T10:26:00.835-08:00Siekis mažinti alkoholio vartojimą šalyje taps išbandymu žiniasklaidos savininkams ir vadovams<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<a href="http://3.bp.blogspot.com/-QlO_6R18KpM/VqEinYKjlII/AAAAAAAAImA/LqImgrNRvk8/s1600/Press-Image.jpg" imageanchor="1" style="clear: left; float: left; margin-bottom: 1em; margin-right: 1em;"><img border="0" height="212" src="http://3.bp.blogspot.com/-QlO_6R18KpM/VqEinYKjlII/AAAAAAAAImA/LqImgrNRvk8/s320/Press-Image.jpg" width="320" /></a><span lang="LT" style="font-size: 12.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-font-size: 11.0pt;">Manau
ne vienas jūsų pastebėjote, kad per Lietuvą vėl nuvilnijus alkoholio sukeltų
problemų bangai, kilo ir politinių diskusijų banga. Kurį laiką jaučiausi, kaip
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų renginyje, nes beveik visi politikai
sutartinai kartojo Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas mokslu pagrįstas
alkoholio kontrolės priemones, tarp kurių ir alkoholinių gėrimų reklamos
draudimas. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-font-size: 11.0pt;">Dabar
jaučiuosi, lyg tolčiau nuo to ekspertų susitikimo sėdėdamas mane vežančiame
autobuse, ir pasiekiam mane jau tik tų pažadų nuotrupos ar silpnas aidas. Tas aidas,
atsimušęs nuo sienų jau įgauna naujus garsinius atspalvius ir išsikreipia, vis
dažniau efektyvių priemonių pavadinimus paversdamas kažkur girdėtais
burtažodžiais: „draudimais nieko neišspręsi“, „reikia šviesti, o ne drausti“ ir
t.t. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-font-size: 11.0pt;">Kažkaip
beklausydamas prisiminiau lietuvišką pasaką apie kalvio mokinį, kuris išvykęs
mokytis kalvystės amato pragulėjo nieko neveikdamas, o paskui grįžęs namo
paprašytas pademonstruoti ko išmokęs iš pradžių bandė nukalti noragą, vėliau
pasagą, vinį ir galutinėje sąskaitoje iš į vandenį įmerkto žaizdre įkaitinto
geležies teliko tik garsas „pššš“. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-font-size: 11.0pt;">Bet šį
karta ne apie viską, o tik apie reklamą. Pabandysiu paaiškinti kodėl ji tokia
svarbi. Pirmiausia tik pora mokslu patvirtintų faktų. Alkoholio reklama skatina
vaikus anksčiau pradėti vartoti alkoholinius gėrimus (o tai reiškia, kad
daugiau jų taps priklausomais nuo alkoholio) ir tuos, kurie jau vartoja,
skatina vartoti daugiau. Bet yra ir kiti efektai. Jau dabar stebėdamas
nacionalinio transliuotojo laidas, žurnalistų pasisakymus ir nuomones, matau
kokybiškai ir kiekybiškai reikšmingus skirtumus kalbant apie alkoholio problemas.
Jau galima išgirsti žurnalistų klausimus apie dingstančius pasiūlymus apie alkoholio
reklamos draudimą ir pan. Tą buvo sunku išgirsti tuomet, kai nacionalinis
transliuotojas pats gaudavo pajamas iš alkoholio reklamos. Ir tikrai nenoriu
pasakyti, kad tai buvo žurnalistų papirkinėjimas, tiesiog spjaudyti į šulinį,
iš kurio paskui reikės gerti, nėra priimta. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-font-size: 11.0pt;">Kad būtų
aiškiau, alkoholio reklamos draudimą savotiškai palyginsiu su alternatyvių
aprūpinimo dujomis šaltinių užtikrinimu šaliai. Kol kažkas turi savo rankose
svertus, kurie gali lemti, kad vieną dieną liksi be kuro (šiuo atveju be
reklamos įplaukų), atsiranda motyvas rinktis ką sakai, tam kuris valdo
situaciją ir kaip su juo elgtis. Su alkoholio reklama visiškai identiška
situacija. Ji labai sunkina padėti, nes žiniasklaida vaidina itin svarbų
vaidmenį supažindinant visuomenę su politikų rengiamomis ir siūlomomis visuomenės
sveikatos priemonėmis, aktyvinant kokybišką diskusiją apie tų priemonių svarbą.
Tai yra savotiškas visuomenės parengimo garantas, be kurio dalis priemonių būna
pasmerktos ilgam merdėjimui ar nepilnam įgyvendinimui, kuomet visuomenė nebūna
pasiruošusi jų priimti. Ir jei žiniasklaida gali labai kokybiškai supažindinti visuomenę
su išorės grėsmėmis, tai nebūtų sudėtinga supažindinti ir su tomis, kurios
griauna mus iš vidaus ir tam nepakanka parodyti į šulinį sumestus vaikus ar
stiklinėmis akimis žiūrinčius tą padariusius veikėjus. Visuomenė turi atsibusti
ir suprasti, kad be visų prisidėjimo ir susitaikymo su laikinais nepatogumais,
kuriuos sukelia alkoholio kontrolės priemonės, joks tikslas nebus pasiektas.
Nes tik visuomenė yra garantas, kad priimtos įstatymo nuostatos galios. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-font-size: 11.0pt;">Tačiau
sėdint alkoholio reklamą užsakančių asmenų kišenėje, tos žinutės eterio gali ir
nepasiekti. <o:p></o:p></span></div>
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-font-size: 11.0pt;">Todėl
norisi užduoti klausimą žiniasklaidos savininkams ir vadovams (ne
žurnalistams), ar jūs ruošiatės prisidėti prie to, kad Lietuva pagaliau pradėtų
lipti iš alkoholizacijos duobės, ir jūs patys ir jūsų vaikai pagaliau galėtų
saugiau gyventi šitoje šalyje? Ar prie problemų turi prisidėti tik kiti, kaip
įprasta manyti mūsų visuomenėje, kuri kaltų visuomet ieško tik kituose, o ne
savyje? Ar žiniasklaidos savininkai yra pasiruošę solidarizuotis su sergančia
visuomene ir trumpuoju laikotarpiu kažko atsisakyti ir ieškoti sprendimų? O gal
rūpestis visuomenės problemomis yra apsimestinis ir tai tik poza, kuri neturi
nieko bendro su gerais norais, nes kuo tragiškesni įvykiai vyksta sergančioje
visuomenėje, tuo daugiau „klikų“ surenka baisios antraštės žiniasklaidoje?
Norėtųsi tikėti, kad taip nėra. <o:p></o:p></span></div>
<br />
<div class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<span lang="LT" style="font-size: 12.0pt; line-height: 115%; mso-ansi-language: LT; mso-bidi-font-size: 11.0pt;">Todėl
matydamas tendenciją, kad bet kokia rimtesnė diskusija apie alkoholio reklamos atsisakymą
sulaukia savotiško „duslintuvo“ efekto, noriu paklausti ar tarp žiniasklaidos vadovų
ir savininkų atsirastų geranoriškų, kurie sutiktų sėsti prie bendro stalo ir
ieškoti išeičių. Viena jų jau buvo siūlyta tuo metu, kai Lietuva turėjo šansą
įgyvendinti alkoholio reklamos draudimą, tačiau jį atšaukė, taip ir nespėjus
jam įsigalioti. Tas pasiūlymas yra labai paprastas. Tereikėtų įtikinti
parlamentą reikšmingai didinti rekordines žemumas siekiančią alkoholio kainą,
nes dabar akcizu apmokestinti gėrimai kainuoja pigiau nei tokio mokesčio
neturintis vanduo ar sultys. Iš sugeneruotų papildomų biudžeto pajamų, būtų
galima skirti nemažas lėšas socialinei reklamai, kuri galėtų bent iš dalies
kompensuoti žiniasklaidos praradimus iš alkoholio reklamos. Kitą prarastos
reklamos dalį neabejotinai užimtų kitų produktų reklama, nes šventa vieta
tuščia nebūna. <o:p></o:p></span></div>
Anonymoushttp://www.blogger.com/profile/09043825899929279474noreply@blogger.com1