Vyriausybė suskubo pasigirti Premjero potvarkiu sudariusi darbo grupę, kuri turėtų išanalizuoti alkoholio vartojimo priežastis ir pateikti kompleksinius pasiūlymus problemai spręsti. Visuomenė ir žiniasklaida jau pradėjo komentuoti ir aptarinėti būsimąjį komisijos darbą ir teksiančius uždavinius.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai gražu, ir vienintelis, daugeliui kylantis klausimas yra: kodėl vyriausybė taip vėlai susigriebė ir tik dabar pradėjo spręsti šias problemas ? Tačiau klausimų turėtų kilti ir daugiau. Dauguma jau spėjo pamiršti, kad alkoholio kontrolės politikos vertinimą jau atliko Seimo kontrolierius ir Nacionalinė sveikatos taryba. Be to, iki vasaros pabaigos dirbo to paties Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurios galutiniai pasiūlymai taip ir nepasiekė dienos šviesos, nes, pradėjus apie juos diskutuoti, jie neįtiko alkoholio gamintojams ir platintojams. Taip atsitiko todėl, kad darbo grupė siūlė apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą, nuo 2010 metų visiškai uždrausti alkoholio reklamą ir pan. Jau tada alkoholinių gėrimų gamintojų atstovas, atėjęs į darbo grupės posėdį, nedviprasmiškai pareiškė, kad grupė gali nebesivarginti, nes bus sudaryta nauja, „geresnė grupė“, kuri pasiūlys „geresnius“ sprendimus. Taip ir atsitiko. Aludarių pasiūlymu ir padedant Ūkio ministerijai buvo sušauktas pasitarimas, kuriame dalyvavo ministerijų, Narkotikų kontrolės departamento, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai ir du aludarių atstovai (abu turėjo po atskirą balsą balsuojant). Pasitarimo metu balsuojant dviejų balsų persvara buvo nuspręsta sudaryti naują grupę.
Tikrai patogus scenarijus. Dabar, matant naujosios grupės sudėtį, kyla dar daugiau klausimų. Grupėje labai daug tiesiogiai alkoholio gamyba ir prekyba suinteresuotų ar kitaip su alkoholio verslu susijusių asmenų. Sąrašą galima pradėti aludarių atstovais, kurių vienas dėl didesnio skaičiaus grupėje jau atstovauja Nealkoholinių gėrimų ir gamintojų bei importuotojų asociaciją, MG Baltic (Valdančios „Stumbrą“) atstovas grupėje jau atstovauja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją ir t.t. Akivaizdžiai matosi, kad toks gausus būrys „savų“ surinktas tam, kad, kilus balsavimo poreikiui, tiesiog būtų galima stabdyti verslui nepalankius pasiūlymus. Dar daugiau, Ūkio ministeriją atstovauja net du aukščiausio lygio asmenys: ministras, kuris yra ir grupės vadovas (esant lygiam balsų skaičiui turintis du balsus) ir ministerijos sekretorė. Tai rodo akivaizdų norą kontroliuoti visą procesą. Toks Ūkio ministerijos elgesys, kai vos tik aludariams paprašius inicijuojama darbo grupė, grupei vadovauja priešiškas nuostatas alkoholio kontrolei nuolat demonstruojantis ministras, surinkta visa gvardija alkoholio verslu suinteresuotų verslininkų, leidžia manyti, kad, prisidengiant šios grupės darbu, bus bandoma sustabdyti bet kokias veiksmingas alkoholio kontrolės iniciatyvas.
Alkoholio kontrolė pirmiausia yra visuomenės sveikatos objektas, todėl ministrui, kuris net neslepia atstovaujantis verslo interesą, nederėtų vadovauti tokiai grupei. Tą turėtų daryti šiuo klausimu neutralus Vidaus reikalų ar Teisingumo ministras. Tačiau to tikėtis, matyt, nerealu. Todėl belieka įsipareigoti, būnant grupės nariu, sistemingai teikti informaciją visuomenei apie vykstantį darbą tam, kad, esant reikalui, jau pati visuomenė galėtų laiku įsikišti ir sustabdyti tolesnę alkoholio pramonės organizuojamą „kontrolę“.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai gražu, ir vienintelis, daugeliui kylantis klausimas yra: kodėl vyriausybė taip vėlai susigriebė ir tik dabar pradėjo spręsti šias problemas ? Tačiau klausimų turėtų kilti ir daugiau. Dauguma jau spėjo pamiršti, kad alkoholio kontrolės politikos vertinimą jau atliko Seimo kontrolierius ir Nacionalinė sveikatos taryba. Be to, iki vasaros pabaigos dirbo to paties Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurios galutiniai pasiūlymai taip ir nepasiekė dienos šviesos, nes, pradėjus apie juos diskutuoti, jie neįtiko alkoholio gamintojams ir platintojams. Taip atsitiko todėl, kad darbo grupė siūlė apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą, nuo 2010 metų visiškai uždrausti alkoholio reklamą ir pan. Jau tada alkoholinių gėrimų gamintojų atstovas, atėjęs į darbo grupės posėdį, nedviprasmiškai pareiškė, kad grupė gali nebesivarginti, nes bus sudaryta nauja, „geresnė grupė“, kuri pasiūlys „geresnius“ sprendimus. Taip ir atsitiko. Aludarių pasiūlymu ir padedant Ūkio ministerijai buvo sušauktas pasitarimas, kuriame dalyvavo ministerijų, Narkotikų kontrolės departamento, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai ir du aludarių atstovai (abu turėjo po atskirą balsą balsuojant). Pasitarimo metu balsuojant dviejų balsų persvara buvo nuspręsta sudaryti naują grupę.
Tikrai patogus scenarijus. Dabar, matant naujosios grupės sudėtį, kyla dar daugiau klausimų. Grupėje labai daug tiesiogiai alkoholio gamyba ir prekyba suinteresuotų ar kitaip su alkoholio verslu susijusių asmenų. Sąrašą galima pradėti aludarių atstovais, kurių vienas dėl didesnio skaičiaus grupėje jau atstovauja Nealkoholinių gėrimų ir gamintojų bei importuotojų asociaciją, MG Baltic (Valdančios „Stumbrą“) atstovas grupėje jau atstovauja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją ir t.t. Akivaizdžiai matosi, kad toks gausus būrys „savų“ surinktas tam, kad, kilus balsavimo poreikiui, tiesiog būtų galima stabdyti verslui nepalankius pasiūlymus. Dar daugiau, Ūkio ministeriją atstovauja net du aukščiausio lygio asmenys: ministras, kuris yra ir grupės vadovas (esant lygiam balsų skaičiui turintis du balsus) ir ministerijos sekretorė. Tai rodo akivaizdų norą kontroliuoti visą procesą. Toks Ūkio ministerijos elgesys, kai vos tik aludariams paprašius inicijuojama darbo grupė, grupei vadovauja priešiškas nuostatas alkoholio kontrolei nuolat demonstruojantis ministras, surinkta visa gvardija alkoholio verslu suinteresuotų verslininkų, leidžia manyti, kad, prisidengiant šios grupės darbu, bus bandoma sustabdyti bet kokias veiksmingas alkoholio kontrolės iniciatyvas.
Alkoholio kontrolė pirmiausia yra visuomenės sveikatos objektas, todėl ministrui, kuris net neslepia atstovaujantis verslo interesą, nederėtų vadovauti tokiai grupei. Tą turėtų daryti šiuo klausimu neutralus Vidaus reikalų ar Teisingumo ministras. Tačiau to tikėtis, matyt, nerealu. Todėl belieka įsipareigoti, būnant grupės nariu, sistemingai teikti informaciją visuomenei apie vykstantį darbą tam, kad, esant reikalui, jau pati visuomenė galėtų laiku įsikišti ir sustabdyti tolesnę alkoholio pramonės organizuojamą „kontrolę“.
