Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2016 m. sausio 30 d., šeštadienis

Klausim tol, kol išgirsim tai, ką norim girdėti

Vyriausybė paskelbė viešą konsultaciją dėl alkoholio problemų. Panašias konsultacijas skelbė ir Europos komisija, kuri susilaukė šimtų tūkstančių tabako pramonės pasamdytų „piliečių“ „nuomonės“. Sunku pasakyti ar taip bus ir Lietuvoje, bet tikėtis galima visko. Aš turiu pasiūlymą, sumaniusiems šias konsultacijas su visuomene, neapsiriboti tokios geros idėjos pritaikymu alkoholio problemos sprendimui. Siūlau daryti viešas konsultacijas kai bus svarstomas sekantis valstybės biudžetas ir paklausti, ar žmonės norėtų, kad būtų didinamas minimalus atlyginimas, senatvės pensija ir išmokos besilaukiančioms mamoms. Aš norėčiau. Ir kas iš to?
Jei klausiate ar žmonės norėtų, kad alkoholio vartojimo problemos būtų sprendžiamos valstybėje, tai beveik visi pasakytų, kad taip. Jei paklausite ar jie kiekvienas asmeniškai sutiktų mažiau vartoti alkoholio. Atsakymų įvairovė būtų ženkliai didesnė.
Panašu, kad Nacionalinė sveikatos taryba ir Pasaulio sveikatos organizacija Vyriausybei nėra joks rodiklis, nes pastarosios manymu reikia klausti tol, kol kas nors pasakys, kad politikams šioje kadencijoje nereikės pasikarti ant savo kaklaraiščio priimant realias alkoholio kontrolės priemones, nes „visuomenė“ nori švietimo, o ne kokių „talibaniškų“ draudimų.
Dar daugiau. Vyriausybės koridoriuose ir internetiniuose labirintuose cirkuliuoja  „Lietuva be šešėlio“ siųstas dokumentas, už kurio kyšo pramonės ir pramonės remiamo Lietuvos laisvosios rinkos instituto „ausys“. Ten „leitmotyvas“ nelabai keičiasi. Absoliuti dauguma duomenų išgalvoti, pasiūlymai neturi jokios kitos, išskyrus pramonės norus atitinkančią logiką. Tik įdomu tai, kad šis raštas cirkuliuoja ir yra svarstomas, kai tuo tarpu reakcija į ekspertinių organizacijų raštą, bei mokslu grįsti pasiūlymai, išdėstyti Nacionalinės sveikatos tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos kreipimesi, nesulaukia net formalaus atsako, jau nekalbant apie jų aptarinėjimą.  
Alkoholio gamintojai ir jų atstovai interviu su žurnalistais mekena kaip kokie „perkūno oželiai“, kad jie taip pat nenori prasigėrusios Lietuvos, nes jiems reikia „atsakingų vartotojų“. Paklausti ar pramonė mato savo indėlį į vartojimo mažinimą pradeda kažką nerišliai „atrajoti“, sakydami, kad ir taip prisideda prie šalies gerbūvio, nes valstybė susirenka pinigus iš akcizo. Tik kaip jie prisideda, jei akcizą moka pirkėjas? Taip pat priduria, kad nereikia skubotų priemonių. Aš tai nuo savęs dar pridėčiau, kad geriausiai realias kontrolės priemones reikėtų atidėti mažiausiai iki to laikotarpio, kol žmonės reguliariais reisais skraidys į mėnulį. O ir alkoholio vartojimas išnyks savaime, nes ten gerti nebus galima. Tai vietoje draudimų reikėtų siūlyti geriau greičiau vystyti kosminio turizmo programas šalyje.
Visiems konsultacijų ir „stebuklingų priemonių“ paieškų entuziastams noriu priminti, kad dar 1998 metais buvo priimta Lietuvos sveikatos programa, buvo Valstybės alkoholio kontrolės programa, kuriose buvo numatytos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės. Tačiau tų programų ne tik, kad niekas nefinansavo, bet viską darė priešingai nei numatyta. Tokie veikėjai kaip dabartinė LRS Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė padarė viską, kad alkoholis atsidurtų degalinėse. Per tą laikotarpį Alkoholio kontrolės įstatymas keistas tiek kartų, kad užkulisiuose jau buvo pradėtas vadinti Seimo narių „pageidavimų knyga“.  Tuomet, drastiškai liberalizavus alkoholio kontrolę, jo vartojimas nesumažėjo, kaip kad norėtų bandyti įteigti „sveiko proto“ liberalai, o išaugo 130 proc. Kriziniu laikotarpiu dėl taikytų kontrolės priemonių ir alkoholio įperkamumo mažėjimo vartojimas buvo sumažėjęs trečdaliu, tuo pačiu tokiu pat lygiu sumažindamas ir mirčių bei kitų problemų skaičių. Šiuo metu augant gyventojų pajamoms, radus naujus efektyvius reklamos kanalus ir būdus kaip apeiti kai kuriuos ribojimus, vėl atsidūrė rekordinėse aukštumose. Ir dabar net nesiruošiama  mokytis iš praeities klaidų, o yra ieškoma „stebuklingų“ receptų numalšinti  visuomenėje kylantį pasipiktinimą dėl visiško nesaugumo, kurį kelia prasigėrinėjanti tos pačios visuomenės dalis.
Ir drambliui aišku, kad momentinių priežasčių, kodėl pradedama išgėrinėti yra daug. Ir tikrai ne visos jos yra susijusios su kokiu nors konfliktu, darbo praradimu ar stresu. Didžioji dalis žmonių pradeda vartoti alkoholį pasilinksminimo tikslu, ir tik vėliau jis tampa problema. Tai iš vienos pusės problema yra pačių žmonių problemos, dėl kurių kaip teigiama ir geriama, iš kitos pusės yra pasilinksminimas ir per geras gyvenimas, dėl kurio geriama. Sukūrę laimės ministeriją, žmonių laimingais nepadarysit, o lozungai apie tai, kad reikia gerinti gyvenimą ir žmonės dėl to negers yra niekuo nepagrįstos fantazijos. Reikėtų paklausti ar į nelaimę patekusiam ir stresą patiriančiam žmogui geras alkoholio prieinamumas ir maža kaina padeda susimažinti stresą ir išspręstų gyvenimo problemas? O gal atvirkščiai?
Viskas galų gale susiveda į skaičius. Juk didelis alkoholio vartojimas nėra kažkokia filosofinė sąvoka. Mes kalbam apie konkretų produktą ir jo litrus, kurie išgeriami ir vėliau tampa problema. Tai ir vartojimo mažinimas yra ne siekis, kad visi plūduriuotų nirvanoje gerdami ir tuo pat metu neturėdami problemų, o labai konkretus tikslas tam tikra apimtimi sumažinti realų suvartojimą. Pagal rekomendacijas jis turėtų mažėti maždaug 3 kartus. Ar alkoholio gamintojai sutinka su tokiu tikslu, kad ir ne greitame etape? Ar su tuo tikslu sutinka jų akcininkai ir investuotojai? Jei jau žinot atsakymus, greičiausiai žinosit atsakymą ir į klausimą, kam reikia „ieškoti sliekų pažastyje“ ir klausinėti visuomenės, kaip mažinti alkoholio vartojimą. Dar paklauskit ar visuomenės nariai norėtų jachtos su aikštele malūnsparniui ar, kad alga būtų kaip vokiečių gydytojo, o mokesčių nebūtų, kad vaikai lankytų prestižinę gimnaziją, kad maistas visas būtų ekologiškas, kad mokytojai būtų atsidavę savo darbui, kad automobilių kuras būtų pigus, kad visi turėtų po prabangų automobilį ir t.t. Gal ir aš daug ko norėčiau, tik kaip tai susiję su alkoholio vartojimu? Kada žmogus kažką turėdamas nenorėjo daugiau? Ar yra taip, kad turtingi žmonės neserga alkoholizmu?

Kai teigiama, kad gamintojai tiesiog patenkina paklausą darosi tiesiog keista, kad tokia didelė dalis žmonių tuo tiki. O dėl gamintojų, tai jų klausti apie tai, kaip mažinti jų gaminamo produkto vartojimą yra tas pats, kaip klausti dešrų gamintojų, kaip žmones padaryti vegetarais. 

2016 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Siekis mažinti alkoholio vartojimą šalyje taps išbandymu žiniasklaidos savininkams ir vadovams

Manau ne vienas jūsų pastebėjote, kad per Lietuvą vėl nuvilnijus alkoholio sukeltų problemų bangai, kilo ir politinių diskusijų banga. Kurį laiką jaučiausi, kaip Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų renginyje, nes beveik visi politikai sutartinai kartojo Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, tarp kurių ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.
Dabar jaučiuosi, lyg tolčiau nuo to ekspertų susitikimo sėdėdamas mane vežančiame autobuse, ir pasiekiam mane jau tik tų pažadų nuotrupos ar silpnas aidas. Tas aidas, atsimušęs nuo sienų jau įgauna naujus garsinius atspalvius ir išsikreipia, vis dažniau efektyvių priemonių pavadinimus paversdamas kažkur girdėtais burtažodžiais: „draudimais nieko neišspręsi“, „reikia šviesti, o ne drausti“ ir t.t.
Kažkaip beklausydamas prisiminiau lietuvišką pasaką apie kalvio mokinį, kuris išvykęs mokytis kalvystės amato pragulėjo nieko neveikdamas, o paskui grįžęs namo paprašytas pademonstruoti ko išmokęs iš pradžių bandė nukalti noragą, vėliau pasagą, vinį ir galutinėje sąskaitoje iš į vandenį įmerkto žaizdre įkaitinto geležies teliko tik garsas „pššš“.
Bet šį karta ne apie viską, o tik apie reklamą. Pabandysiu paaiškinti kodėl ji tokia svarbi. Pirmiausia tik pora mokslu patvirtintų faktų. Alkoholio reklama skatina vaikus anksčiau pradėti vartoti alkoholinius gėrimus (o tai reiškia, kad daugiau jų taps priklausomais nuo alkoholio) ir tuos, kurie jau vartoja, skatina vartoti daugiau. Bet yra ir kiti efektai. Jau dabar stebėdamas nacionalinio transliuotojo laidas, žurnalistų pasisakymus ir nuomones, matau kokybiškai ir kiekybiškai reikšmingus skirtumus kalbant apie alkoholio problemas. Jau galima išgirsti žurnalistų klausimus apie dingstančius pasiūlymus apie alkoholio reklamos draudimą ir pan. Tą buvo sunku išgirsti tuomet, kai nacionalinis transliuotojas pats gaudavo pajamas iš alkoholio reklamos. Ir tikrai nenoriu pasakyti, kad tai buvo žurnalistų papirkinėjimas, tiesiog spjaudyti į šulinį, iš kurio paskui reikės gerti, nėra priimta.
Kad būtų aiškiau, alkoholio reklamos draudimą savotiškai palyginsiu su alternatyvių aprūpinimo dujomis šaltinių užtikrinimu šaliai. Kol kažkas turi savo rankose svertus, kurie gali lemti, kad vieną dieną liksi be kuro (šiuo atveju be reklamos įplaukų), atsiranda motyvas rinktis ką sakai, tam kuris valdo situaciją ir kaip su juo elgtis. Su alkoholio reklama visiškai identiška situacija. Ji labai sunkina padėti, nes žiniasklaida vaidina itin svarbų vaidmenį supažindinant visuomenę su politikų rengiamomis ir siūlomomis visuomenės sveikatos priemonėmis, aktyvinant kokybišką diskusiją apie tų priemonių svarbą. Tai yra savotiškas visuomenės parengimo garantas, be kurio dalis priemonių būna pasmerktos ilgam merdėjimui ar nepilnam įgyvendinimui, kuomet visuomenė nebūna pasiruošusi jų priimti. Ir jei žiniasklaida gali labai kokybiškai supažindinti visuomenę su išorės grėsmėmis, tai nebūtų sudėtinga supažindinti ir su tomis, kurios griauna mus iš vidaus ir tam nepakanka parodyti į šulinį sumestus vaikus ar stiklinėmis akimis žiūrinčius tą padariusius veikėjus. Visuomenė turi atsibusti ir suprasti, kad be visų prisidėjimo ir susitaikymo su laikinais nepatogumais, kuriuos sukelia alkoholio kontrolės priemonės, joks tikslas nebus pasiektas. Nes tik visuomenė yra garantas, kad priimtos įstatymo nuostatos galios.
Tačiau sėdint alkoholio reklamą užsakančių asmenų kišenėje, tos žinutės eterio gali ir nepasiekti.
Todėl norisi užduoti klausimą žiniasklaidos savininkams ir vadovams (ne žurnalistams), ar jūs ruošiatės prisidėti prie to, kad Lietuva pagaliau pradėtų lipti iš alkoholizacijos duobės, ir jūs patys ir jūsų vaikai pagaliau galėtų saugiau gyventi šitoje šalyje? Ar prie problemų turi prisidėti tik kiti, kaip įprasta manyti mūsų visuomenėje, kuri kaltų visuomet ieško tik kituose, o ne savyje? Ar žiniasklaidos savininkai yra pasiruošę solidarizuotis su sergančia visuomene ir trumpuoju laikotarpiu kažko atsisakyti ir ieškoti sprendimų? O gal rūpestis visuomenės problemomis yra apsimestinis ir tai tik poza, kuri neturi nieko bendro su gerais norais, nes kuo tragiškesni įvykiai vyksta sergančioje visuomenėje, tuo daugiau „klikų“ surenka baisios antraštės žiniasklaidoje? Norėtųsi tikėti, kad taip nėra.

Todėl matydamas tendenciją, kad bet kokia rimtesnė diskusija apie alkoholio reklamos atsisakymą sulaukia savotiško „duslintuvo“ efekto, noriu paklausti ar tarp žiniasklaidos vadovų ir savininkų atsirastų geranoriškų, kurie sutiktų sėsti prie bendro stalo ir ieškoti išeičių. Viena jų jau buvo siūlyta tuo metu, kai Lietuva turėjo šansą įgyvendinti alkoholio reklamos draudimą, tačiau jį atšaukė, taip ir nespėjus jam įsigalioti. Tas pasiūlymas yra labai paprastas. Tereikėtų įtikinti parlamentą reikšmingai didinti rekordines žemumas siekiančią alkoholio kainą, nes dabar akcizu apmokestinti gėrimai kainuoja pigiau nei tokio mokesčio neturintis vanduo ar sultys. Iš sugeneruotų papildomų biudžeto pajamų, būtų galima skirti nemažas lėšas socialinei reklamai, kuri galėtų bent iš dalies kompensuoti žiniasklaidos praradimus iš alkoholio reklamos. Kitą prarastos reklamos dalį neabejotinai užimtų kitų produktų reklama, nes šventa vieta tuščia nebūna. 

2016 m. sausio 6 d., trečiadienis

Lietuva - stebuklų kraštas...

Ir kas pasakys, kad Lietuva ne stebuklų kraštas. Štai tokia įmonė "Saurida" šiandien išplatina žinutę (http://www.delfi.lt/verslas/verslas/degaliniu-tinklas-skelbia-apie-atleidimus.d?id=70035056) apie tai, kad kaip ir buvo žadėjusi, dėl draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse atleis darbuotojus. Išplatintame pranešime teigiama, kad Sauridoje dirba 450 darbuotojų ir 100 iš jų bus atleisti, dėl prekybos alkoholiu degalinėse draudimo. Čia būtų galma dėti tašką, jei... O tada ir prasideda STEBŪŪŪKLAI. Užsukam į svetainę, kur pristatoma įmonė, ir ten jau ups... tik 400 darbuotojų (http://www.visisavi.lt/katal…/…/171/degaline-saurida-oil-gas). 
Ir jau, kad tikrai pajustumėt Kalėdinių stebuklų egzistavimą, užsukam į dar vieną svetainę ir randam, kad įmonėje 2016-01-06 buvo 286 darbuotojai (http://rekvizitai.vz.lt/imone/saurida/darbuotoju-skaicius/

). Ir iš statistikos matosi, kad darbuotojų skaičius mažėjo ir iki šiol. 

Pasiknisam dar giliau ir paskaitom atsiliepimus ir matom, kad tai SVAJONIŲ degalinė, kurioje į 35 litrų talpos balionus žmonės prisipila 43 litrus kuro. Ir visą nykštukų ir kalėdinių elnių paradą vainikuoja faktas, kad ši įmonė nuo 2005 metų yra turėjusi beveik 176 bylas.
Gerai gerai:) jau tiktrai pabaigai: šios įmonės savininkas Saulius Rancas be viso to yra įsivėlęs į milijoninę mokesčių slėpimo aferą (http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seima-sokdinancio-degaliniu-tinklo-saurida-savininko-sauliaus-ranco-pavarde-milijonineje-aferoje-56-553041)

Tai štai jums ir prašom. 
Ir kas galėtų paneigti...
Ir pagaliau debesys sklaidosi dar labiau. Aiškėja tikrasis degalinių tinklo "Saurida" darbuotojų atleidimo pretekstas. Jau esu minėjęs, kad "Saurida" anksčiau jau dalyvvo 176 bylose. Teismo sprendimai priimti dėl šios įmonės rodo, kad įmonės padėtis itin prasta: neatsiskaito su tiekėjais, darbuotojais, darbuotojai atleidžiami be realaus pagrindo ir t.t. Tačiau šios problemos nesusiję su šiandiena ar juo labaiu su alkoholio prekybos degalinėse draudimu. 
Dar 2013-11-19 pagal paties direktorius S. Ranco ieškinį bendrovei UAB “Saurida” iškelta restruktūrizavimo byla. O šiandien 2015-01-07 Šiaulių apygardos teisme turėtų būti nagrinėjamas pareiškėjo UAB „Conlex“ pareiškimas dėl UAB „Saurida“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad įmonė restruktūrizuojama greičiausiai ir yra realus darbuotojų atleidimo pagrindas, o pačiai restruktūrizacijai nepavykus teisme sprendžiama dėl bankroto bylos kėlimo. 
Kam įmonei buvo reikalingas piaras žiniasklaidoje, savo dviejų metų senumo problemas suvverčiant prekybos alkoholiu draudimui, galim tik paspėlioti. Aš statyčiau už tai, kad tai yra savotiškas bandymas kurti spaudimą teismui, kuris turi priimti sprendimus dėl bankroto bylos. 
Šiandien iš Seimo narių gavau patvirtinimą, kad kitų Lietuviškų degalinių atstovai jau mina slenksčius Seime ir matyt ieško patikėjusių graudulingomis "Sauridos" darbuotojų atleidimo istorijomis. Tam, kad bandyti gražinti alkoholį į degalines nepraėjus 6 mėnesiams nuo įsigaliojusio sprendimo, jiems reikėtų surinkti 49 Seimo narių parašus. Manau, kad tie Seimo nariai turėtų būti arba girti, arba savižudžiai. Bet mes juk garsėjam, kaip savižudžių ir girtuoklių kraštas. 
Ir pabaigai, reikia pasakyti, kad normalios degalinės jokių atleidimų neplanuoja, nes kaip ir bet kuris normalus verslas turėjo 4 metus pasiruošti ir prisitaikyti prie būsimų pokyčių bei draudimo. 
Visos degalinės, kurios geriausias lentynas laiko tuščias, yra tiesiog bukos ir pasmerktos žlugimui. Bet kuri labiau nuo miestų nutolusi ir kaimiškoje vietovėje įrengta degalinė galėtų parduoti tenykščiams realiai reikalingas prekes ar produktus, kad ir duoną ar šalčiams atėjus reikalingas pirštines. Tik vietoje to, jų atstovai toliau gurkšnoja brendžiuką Seime ir plauna seimo nariams smegenis, grasindami kolektyviniais ieškiniais ir atleidimais. 
O "Sauridos" istorija, mano kukliu ir ribotu supratimu, nusipelno atskiro bent jau žurnalistų pasidomėjimo, nes tokių ižūlių melagių ir aferistų dabar jau reikia gerokai paieškoti. 

http://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/ne-visi-degaliniu-tinklai-del-alkoholio-draudimo-atleis-darbuotoju-663-564127   

2016 m. sausio 4 d., pirmadienis

Kai ieškosite kaltų, nepamirškite žvilgtelti į veidrodį

Labai natūralu, kad bet koks skaudesnis įvykis, kuriame užgęsta žmogaus gyvybės, išprovokuoja didesnes ar mažesnes viešas diskusijas, vertinimus, siūlymus ir kt. O jei tas įvykis, kaip pastarųjų dienų Lietuvoje, pareikalauja ne vieno vaiko gyvybės, tai sukelia savotišką emocijų ir diskusijų audrą. Labai natūralu, kad norisi rasti kaltus ir ką nors daryti. Blogiausia, kad nemaža dalis beieškančių kaltųjų, save drąsiai galėtų įsirašyti į tą sąrašą.
Visi dabar ieško kaltų. Ieškojo po Kražių įvykių. Ieškos ir dabar. Labai gali būti, kad ras. Tik ar suprantame, kad tai tebus labai trumpalaikis nusiraminimas, nes kurioje kitoje Lietuvos vietoje, po kiek laiko atsitiks vėl kažkas panašaus. Ir vėl...ir vėl.... Ir taip bus tol, kol žmonės supras, kad kaip ir meningokokinės infekcijos atveju dėl žmogaus mirties kalti būna ne medikai, o mirtinos ligos sukėlėjas.
Perskaičiau spaudoje pakalbinto degalinės savininko, kurioje gėrimus sau mėgo pirktis vaikus nuskandinęs veikėjas, interviu. Tai degalinės atstovas nemano, kaip nors prisidėjęs prie problemos. O kiek tokių „nekaltų“ sąžiningo verslo atstovų Lietuvoje, kurie nepaisydami jokių įstatymų nuolat pardavinėja gėrimus neblaiviems asmenims ar nepilnamečiams. Jų teigimu, apribojimai tik skatina šešėlį. Tai norėtųsi jų paklausti, apie kiek jų rajone veikiančių nelegalios prekybos taškų pranešė patys degalinių ar parduotuvių savininkai, kuriems taip rūpi, kad verslas būtų tik skaidrus? Matyt tik gerų norų vedini ir kupini gailesčio kenčiančioms šeimoms ir geriantiems tautiečiams, tie „balti ir pūkuoti“ verslininkai pardavinėja pašalpų gavėjams alkoholinius gėrimus į skolą.
Norisi paklausti ir kitos šviesuomenės dalies. Kiek Lietuvoje dar yra mokyklų, kur mokytojai geria švenčių metu su tėvais jų vaikų akivaizdoje pačioje mokykloje, taip pažeidinėdami įstatymus? Ar ne tokie pavyzdžiai ir „šou elito“ fotografijos su taurėmis nuolatiniuose pobūviuose ir sukuria regimybę mažiau išsilavinusiems ir taip gyvenimo nuskriaustiems mūsų šalies piliečiams, kad kietumas ir slypi gebėjime ignoruoti „kvailus įstatymus“, gebėjime įpirkti, o dar geriau – daug pakelti.
Vis tik būčiau iki galo neobjektyvus jei nepaminėčiau dalies to paties šou verslo žmonių, kuriems akys jau atsivėrė, ir kuriems šeima, jų pačių sveikata ir visuomenė gerbūvis buvo aukščiau už jų gyvenimus griovusį gėrimą. Ir šiandien tie žmonės jau tampa matomi ir girdimi. Didelis ačiū jiems.
Šiandien kažkaip įdomiai nuskambėjo vieno iš žinomų žurnalistų komentaras vaikus nužudžiusio asmens tema tema. Kadangi jis visus, besiūlančius mokslu pagrįstas alkoholio kontroles priemones vadina verygininkais, leisiu jį sau meiliai pavadinti valatkininku. Jis paprastai sau leidžia ir riebesnius apibūdinimus, tokius kaip „valančininkai su špižine sąmone, kuriai draudimas yra viskas, ką jų rievelės gali sugalvoti,
Šį kartą valatkininkai (verygininkų oponentai aut.past.) vietoje to, kad protingai patylėtų, nes jų anksčiau vadovauti dienraščiai ėmė ir šiandien tebeima didelius pinigus ir gyvena iš alkoholinių gėrimų reklamos, kuri yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien tiek daug girtauja jauni žmonės ir moterys, nepraleido progos vėl parėkauti apie tai, kad valdžia vėl imsis draudimų, kad draudimais nieko neišspręsi. Ir reikia būti ypatingu genijumi, kad padaryti tokią rimtą išvadą, kad jau vieną dieną galiojantis draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse nesustabdė vaikžudžio. O jis ir negalėjo sustabdyti, nes valatkininkai, padedami perkamų ir parduodamų politikų, jau daugiau kaip dešimtmetį vykdo intensyvią alkoholio rinkos plėtrą. Ir jie ne kartą buvo įspėti, kad bus pasekmės. Kad pasekmės bus tokios, kurios privers šiurpti ir visko mačiusius. Kad teks laidoti vis jaunesnius, ir kad turėsim daugybę nelaimingų apsigimusių vaikų, apleistų šeimų, nedarbingų ir ligotų žmonių. Ar tai kam nors padarė įspūdį?
Draudimais nieko neišspręsi... Matyt tuos žodžius valatkininkai kartoja, kaip rožančiaus maldą kiekvieną vakarą prieš miegą, kad nepamirštų, kam dar neatidirbo už gautus pinigus ar įtaką. Matyt žiūrint į dabartinę Lietuvos situaciją reikėtų teigti, kad leidimais išspręsime viską. Juk nuo 2000 metų pasipylę leidimai: prekiauti alkoholiu visą parą, prekiauti degalinėse, reklamuoti alkoholį, nuolat augo alkoholinių gėrimų įperkamumas, sumažintas amžiaus cenzas, pritaikytos mokesčių lengvatos kai kurios gėrimų grupėms, pridalinta 19 000 neriboto galiojimo prekybos alkoholiu licencijų, "išsprendė" daugelį problemų. Tad norėtųsi paklausti neradikalių, sovietmečio traumų nekamuojamų, laisvų ir intelektualių valatkininkų, kiek per tą laiką sumažėjo alkoholio vartojimas Lietuvoje? O kad jums nereikėtų labai ilgai ir sunkiai ieškoti priminsiu, kad jis nuo 1998 iki 2010 metų užuot pagal planą mažėjęs 25 proc., kaip buvo suplanuota Lietuvos sveikatos programoje, išaugo 130 proc. Tai turbūt tai ir leidžia jums daryti išvadas, kad leidimai, o ne draudimai  turėtų „išspręsti problemas“.
O kai jau atsitinka nelaimė, matyt kažkur giliai likę sąžinės likučiai verčia elgtis kaip toje liaudies patarlėje: „pat muša, pats rėkia“. Ar didžiųjų portalų ir žiniasklaidos priemonių atstovai nebuvo tarp tų, kurie 2011 metais neleido, kad Lietuvoje neliktų alkoholinių gėrimų reklamos? Žinoma, viešo atsakymo į tą klausimą negausi, bet manau, kad užuot ieškoję kaltų tarp kitų, šie viešumoje komentarus išsakantys ir rašantys žiniasklaidos verslo (nes žurnalistai čia niekuo dėti) atstovai, turėtų tai prisiminti ir suprasti, kad badydami pirštais į kitus, jie turėtų pasižiūrėti į veidrodį.
Jau tuomet buvo sakoma, kad alkoholinių gėrimų reklama didina vaikų alkoholio vartojimo paplitimą, jį ankstina, o ankstyva vartojimo pradžia iki 4 kartų padidina priklausomų nuo alkoholio asmenų skaičių. Ir tie žmonės dabar jau suaugo. Dabar jie jau turi savo vaikus, kuriuos pradėjo skandinti ar kitaip naikinti.
Ir atsakingų reikėtų pirmiausia ieškoti ne tarp tų socialinių darbuotojų seniūnijose, kurios neretai už savo pinigus važiuoja lankyti socialiai degradavusių nelaimėlių, ar pareigūnų, kurie ant mūsų patogumo ir gobšumo užaugusias visuomenės piktžaizdes turėtų užgydyti visus sukišdami į kalėjimą.
Ar nepastebėjote, kad pagaliau atsidūrėm akligatvyje. Reiktų baigti gerti, bet nebegalim, nes nemaža dalis net ir labai socialios visuomenės jau priklausoma. Sakysite reikia gydyti prievarta. Tai, kad ir savanoriškai besikreipiantiems ne visuomet pavyksta gauti efektyvią ir kvalifikuotą pagalbą. Norite, kad nebūtų vaikų globos namų, bet vaikus iš geriančių tėvų šeimų norite paimti. Norite, kad visuomenė mažiau gertų, bet alkoholio versloves laikote kertiniu šalies ekonomikos ramsčiu. Ar jums ponai šita situacija nepanaši į savotišką šizofreniją?
Ir vėl tos kalbos apie mirties bausmes ir priverstinį gydymą. Ir norisi paklausti, kaip jūsų manymu mirties bausmė vaikus nužudžiusiam tėvui išspręs girtaujančios visuomenės problemas, kuri vėl gavo eilinę žinutę iš prekybos tinklo, kad šį savaitgalį degtinei 40 proc. nuolaida? Juk dauguma prabangius gėrimus prabangiuose restoranuose gurkšnojantys veikėjų muštųsi į krūtinę ranka sakydami, kad jie su gėrimų problemų neturi ir jiems tokia situacija yra nereali. Taip. Vaikai šulinyje gal ir nelabai reali, bet besiritanti savižudybių banga, girti aukšti pareigūnai už prabangių automobilių vairo visiškai reali situacija, taip pat tampanti kasdienybe. Kasdienybe tai tapo dabar jau dvigubus reitingus renkančtiems žiniasklaidos verslo atstovams, kurie viena ranka ima pinigus už alkoholio reklamą, kita ranka ima dar didesnius pinigus už tą pačią reklamą, nes jos pagimdyti padariniai surenka maksimalų susidomėjimą jau iki iškrypimo žiaurumais besidominčioje ir apie tai skaitančioje visuomenėje.
Kadangi tik kritikuoti jau nebėra gero tono ženklas, pasidalinsiu keletu nemokamų patarimų. Jie jau ne kartą siūlyti. Manau, kad taip, kaip sudirgusioje ir savo šešėlio bijančioje visuomenėj nebūtų protinga reklamuoti ir ant kiekvieno kampo pardavinėti ginklus, taip ir geriančioje ir jau save dėl to naikinančioje visuomenėje reklamuoti alkoholį ir jį pardavinėti ant kiekvieno kampo yra savižudiška, o reklamuoti tai, ko vartojimą nori mažinti yra dar ir kvaila. Todėl kuo greičiau neliks alkoholio reklamos, tuo greičiau ir efektyviau bus galima visuomenei paaiškinti kitas atsipalaidavimo ir laisvalaikio praleidimo galimybes.
Kitas patarimas. Kadangi alkoholinių gėrimų įperkamumas nuo 1995 metų išaugo apie 500 proc. tai siūlyčiau be jokių dvejonių akcizą alkoholiniams gėrimams kasmet didinti po 50 proc., kol bus pasiektas toks lygis, kad alkoholis taps ne pirmo pasirinkimo, o prabangos preke. Jei norite, kad visiškai prasigėrę asmenys nepultų gerti odekolono, nemokamai dalinkite jiems seniūnijose pačią brangiausią ir labiausiai reklamuojamą lietuvišką degtinę, ir tai bus pigiau nei pigiu alkoholiu pragirdyti dar neprasigėrusią visuomenės dalį. Greta to galėsite jiems ir apie gydymą užsiminti. Maža to, visus papildomai surinktus pinigus skirkite vaikų užimtumui, prevencinėms programoms, alternatyvių pramogų plėtrai ir blaiviam laisvalaikiui skatinti, mokytojų, socialinių darbuotojų ir pareigūnų algų didinti. Jei tiksliau, tai tiems, kurie paprastai kritinėse situacijose padaromi atpirkimo ožiais ir apkaltinami už neveiklumą. Likusius pinigus reikėtų skirti priklausomų žmonių gydymui, jų motyvavimui, ir gražinimui į visuomenę. Ir jei taip atsitiktų, garantuoju, kad po 10-15 metų šiandieninė situacija atrodytų kaip liguistas košmariškas sapnas. Tik ar taip kada nors bus?