Šiandien
perskaičiau žinutę apie tai, kad nebebus leidžiamas popierinis „15 minučių“
laikraščio formatas. Ir kilo kelios mintys apie tai kaip pokyčius žiniasklaidoje
matau iš savo varpinės.
Ir
žinote kas juokingiausia, ogi tai, kad kai buvo diskutuojama apie alkoholio
reklamos draudimą, buvo paišomas apokaliptinis vaizdas apie tai, kad draudimas
privers bankrutuoti spaudą ir jei „15 minučių“ sprendimas nutraukti leidybą
būtų priimtas vis tik įsigaliojus draudimui, tai būtų parodyta kaip pražūtingas
reklamos draudimo poveikis. Tuo tarpu visi šitie procesai nuo alkoholio
reklamos visai nepriklauso. Kai kuriuos pokyčius matau ir kitoje žiniasklaidoje.
Pirmiausia
pamasčiau kas pasikeitė mano paties elgesyje. Po itin neprofesionalių ir
sakyčiau įžeidžių Delfi redaktorės parengtų ir publikuotų komentarų su pagrindiniu
DELFI valdančios „Ekspress Group“ akcininku Hansu Luikasu apie alkoholio
reklamos draudimą, bei po to kai šitas portalas maksimaliai šališkai
nušvietinėjo alkoholio reklamos draudimo procesą, nusprendžiau, kad šio portalo
nebeskaitysiu, išskyrus gerus straipsnius, kuriais pasidalins draugai. Ir jau
daugiau kaip metai savo kompiuteryje ieškodamas naujienų nebeatsidarinėju šio
portalo. Juo labiau, kad mano akimis žiūrint šis portalas nusigyveno. Ko vertos
vien sveikatos žinutės apvainikuotos degtinės ar alaus reklamomis. Tai rodo,
kad savininkams visiškai vienodai ar jų straipsnių turinys kaip nors dera su
reklama ar ne. Be to paskaičius šio portalo straipsnių komentarus, pasidaro
aišku, kad su jo skaitytojais ko gero visai ne pakeliui ir galima tik
konstatuoti, kad Delfi su savo išprotėjusiais komentatoriais puiki terpė
alkoholio reklamomis apkabinėtiems sveikatos straipsniams.
Yra
ir kitų įdomių pastebėjimų. Pvz. žurnalas „Iliustruotasis mokslas“, kuris kaip
teigia jo leidėjai atsakymuose į alkoholio reklama pasipiktinusių skaitytojų
laiškus, yra skirtas ne vaikams, yra prifarširuotas
alkoholio reklamos. Paklausta apie tokią praktiką redakcija teigia, kad
žurnalas ne vaikams, nors tuo pat metu teikia žurnalus kaip prizą laidos „Lietuvos
tūkstantmečio vaikai“ dalyviams. Tiesa po skaitytojų laiškų žurnale esantis
alkoholio reklamos kiekis kiek sumažėja, tačiau alkoholio reklamos neatsisakoma. Todėl
dabar, nors žurnalą užprenumeravau tikėdamasis, kad iliustruotos mokslo žinutės
sudomins vaikus, esu priverstas išplėšyti žurnalą su dalimi joje pateikiamos
informacijos ir manau, kad jei situacija nesikeis, žurnalo prenumeratos
atsisakysiu, ir paraginsiu kitus padaryti tą patį, nes tokio žurnalo vaikams
duoti negalima. Turėjau mintį siųsti išplėšytus puslapius leidėjams ir
pareikalauti gražinti pinigus už dalykus kurių neplanavau prenumeruoti, bet
pagailėjau pinigų pašto ženklui, nes atsakymą galiu nuspėti iš anksto:
nepatinka – neskaityk. Turbūt taip ir padarysiu. Manau tas pats likimas laukia ir prenumeruojamo žurnalo "Valstybė", kur jau radau ne tik tabako gamintojų pakištas ir net aprėmintas žinutes, gudriai įpintas į straipsnį apie kontrabandą. Svarbiausia ne žinutė, o tai, kad ji visiškai neturi jokio pagrindimo ir yra žodid žodin nurašyta nuo tabako gamintojų skleidžiamų kliedesių. Maža to, žurnalas taip pat prifarširuotas alkoholio reklamos. Taigi, pasibaigus prenumeratai nepadės ir A.Čekuolio reklama.
Kitas
pavyzdys, tik jau visiškai priešingas yra savaitraštis „Veidas“. Po ypatingai
konstruktyvaus bendravimo su šio leidinio žurnaliste Giedre Bolzane šiame
žurnale pasirodė net trys numerio temos nusipelnę analitiniai straipsniai apie
svarbiausius gyvensenos veiksnius: rūkymą, alkoholio vartojimą ir fizinį
aktyvumą. Nusipirkau visus žurnalus, nors retai taip darau ir perverčiau. Ir ką
jūs manot, apie alkoholio reklamą nėra nė užuominos ir sekantis mano žingsnis
buvo žurnalo prenumerata sekančiam pusmečiui. Jau nekalbu apie drąsų straipsnį apie
tai kaip tabako kompanijos pralaimėjo bylas dėl žalos sveikatai ir kaip dabar
JAV bylinėjamasi su savo vartotojus apgaudinėjančia maisto pramone. Galit
sakyti, kad tai nieko nereiškia ir tokių „prietrankų“ kaip aš yra vienetai. Bet
stebint viešąją erdvę ir diskusijas matau, kad žmonių nuostatos į sveikatą
keičiasi į gerąją pusę ir žmonės darosi sąmoningesni.
Taigi ir anksčiau ar vėliau skaitytojai pareikalaus jų poreikius atitinkančio
turinio.
Be
to Giedrės Bolzanės darbą vertinu ne tik dėl to, kad jos straipsniai yra apie
visuomenės sveikatos problemas, bet ir dėl to, kad tai viena iš nedaugelio
žurnalisčių, kuri surinko ir perskaitė tiek mokslinės informacijos ir ją
apibendrino. Sutikite, tai labiau įprasta mokslininkams, o žurnalistų tarpe
tokia praktika yra labiau išimtis, o ne taisyklė. Ir čia prisimenu Dainiaus
Radzevičiaus nuogąstavimus, kad alkoholio reklamos draudimas pablogins
žurnalistų darbo sąlygas ir pan. Tuo tarpu šitas pavyzdys rodo visiškai
priešingus dalykus ir pasirodo alkoholio reklama nėra būtina, kad leidinys
dirbtų profesionaliai.
Iš
to, kad patys tėvai pradėjo pastebėti rūkymą ir gėrimą propaguojančias vaikų
knygas, pradėjo apie tai informuoti atsakingas tarnybas ir prašyti spręsti tas
problemas, rodo, kad visuomenė nors ir iš lėto, bet vis tik bręsta ir darosi sąmoningesnė. O tokiai
visuomenei bus nereikalingi portalai, kuriuose kiekvienas straipsnis apkabinėtas
iššokančias buteliais ir kur net tragiškų, su alkoholio vartojimu susijusių įvykių reportažai,
prasideda alkoholio reklama, bus nebereikalingi. Ir tada portalams reikės
nuspręsti ar jų tikslinė auditorija yra girti, nepilnavertiškumo kompleksų
kamuojami ir gyvenimu nepatenkinti infantilai, ar šiek tiek kita auditorija.
Turbūt
teigiama prasme informaciniais flagmanai galima laikyti Lietuvos radiją ir
televiziją, „Žinių radiją“. Sveikatai palankesnė buvo ir BTV, tačiau po to kai
ją nusipirko MG Baltic, valdantys alkoholio gamybos ir importo bendroves,
didesnių vilčių pamatyti naujienas apie sveikatos klausimus matyt nebereikėtų
puoselėti. Internetinėje erdvėje vis dar galima pailsinti akis skaitant www.bernardinai.lt, ten ir auditorija
švelniai tariant kita. Matyt galima rasti nemažai ir kitų pozityvių ir
profesionaliai dirbančių žiniasklaidos priemonių, tačiau neturiu tikslo daryti
jų apžvalgą. Galiu tik paraginti, galvokim ką skaitom, žiūrim ir klausom.