Toks klausimas kyla paskaičius viltingas žinutes apie
Sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio iniciatyvą vėl imtis svarstyti
alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimą. Prisiminus prieš dvejus metus
vykusį nervų karą, kurio pasekoje areštinėse atsidūrė, net lobistai, buvo
pažeidinėjamas Seimo statutas, meluojama, manipuliuojama, gasinama,
papirkinėjama ir t.t., o dalis itin aktyviai reklamą gynusių asmenų jau
nebepateko į Seimą, toks ministro žingsnis vertas ypatingos pagarbos. Manau jis
puikiai supranta, kad dalis žiniasklaidos yra tiesiogiai susijusi su reklamos
ar alkoholio verslu ir ta dalis nebūtinai yra sąžininiga ir pozityvi
žiniasklaida, kuriai rūpi visuomenės interesas. Šiendien laukinio kapitalizmo
sąlygomis veikianti didžioji žinisklaidos dalis yra suinteresuota tik
reitingais ir su tuo susijusiais reklamos pinigais. Taigi ministrui teks
atlaikyti ne tik liberaliais save vadinančių, o iš tikrųjų dažniausiai nieko
daugiau nežinanančių kaip tik frazę „draudimais nieko neišspręsi“ politikų, bet
ir tiesiogiai alkoholio reklamos pinigais suinteresuotos žinisklaidos puolimą.
Labai gali būti, kad dėl tokios iniciatyvos žiniasklaida pradės kasti ministrui
duobę visai ne dėl reklamos, o dėl kitų jo daromų darbų sveikatos sistemoje. Šitas
mechanizmas labai gerai žinomas, kuomet ieškant kompromato ar jį dirbtinai
kuriant žmogus tiesiog šalinamas iš posto. Labai gerai pamenu vieno iš mano
tiesioginių vadovų pasakojimą apie tai, kad aludariai siūlė pinigų moksliniams
tyrimams, mainais už kompromituojančią informaciją apie mano darbą
universitete.
Taigi,
šitos kompanijos veiklos metodai žinomi. Belieka laukti užsakytų straipsnių ir
purvo. Kas jau pradeda aiškėti, tai, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto
pirmininkė Dangutė Mikutienė nė nesiruošia keisti praeitoje kadencijoje turėtos
nuomonės šiuo klausimu ir interviu žurnalistams jau užsiminė, kad tokius
griežtinimus reikia pagrįsti rinkos tyrimais ir pan., derinti su Europos
komisija ir pan. Taip pat jau pareiškė, kad tai savotiškas politikavimas prieš
artėjančius rinkimus. Norėtųsi tik priminti gerbiamai komiteto pirmininkei, kad
politikų darbas ir yra politikuoti, tai yra vykdyti vienokią ar kitokią
politiką. Ką dar jie turėtų daryti tapę politikais? Ir gerai jei politikai daro
darbus visą kadenciją, o ne pabaigoje prieš rinkimus ir manau, kad
V.Andriukaičio neveiklumu apkaltinti negalėtų nė vienas. Tegul kai kurie
sprendimai vieniems ar kitiems atrodo nepriimtini, bet apkaltinti ministrą
neveiklumu būtų sudėtinga. Tiesa galima būtų paminėti gerbiamos komiteto
pirmininkės reakciją į Seimo narių alkoholio kontrolės politikos reitingą,
kuriame ji tarp 141 praėjusios kadencijos parlamento narių atsidūrė tik 100 –
ojoje vietoje ir viename iš posėdžių atvirai pareiškė nepasitenkinimą tokiais
vertinimais. Ką gi gaila, kad Seimo nariai ne tik priiminėja sprendimus,
kuriais matyt patys nesididžiuoja, bet ir piktinasi jei tie sprendimai
viešinami, o tai jau daro gėdą demokratinės valstybės politikui. Bet matyt ten
tokia tvarka. Ne veltui D.Mikutienė dar man tebesant Nacionalinės sveikatos
tarybos nariu priėjusi per Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą mano
kolegų akivaizdoje pareiškė, kad raštus aš dabar rašysiu tik kai ji paprašys tą
daryti. Taip davusi suprasti, kad mano parašytas atsiliepimas dėl alaus prekybos
bambaliais yra jai nepriimtinas. Kadangi nepuoliau tam pritarti, tai ir Nacionalinėje
sveikatos taryboje vietos man nebeatsirado. To nesureikšminu ir manau, kad
gerai jei žmonės keičiais, bet jei tai daroma tik tam, kad nutildyti
kalbančius, tai rodo tam tikrą politinės kultūros lygį.
Kitas
nerimą keliantis ženklas yra dabar jau ex Seimo pirmininko V.Gedvilo
susitikimas su MG Baltic vadovu D.Mockumi. Ši bendrovė valdo ne tik dalį
žinisklaidos priemonių, bet kartu yra vienos didžiausių alkoholio gamybos ir
didmeninės prekybos įmonių. O turint galvoje, kad V.Gedvilo padėjėju
ankstenioje kadencijoje buvo aludarių atstovas S.Galadauskas, o ir šiandien jį
galima sporto reportažų metu pamatyti besipuikuojantį šalia A.Sabonio,
A.Butkevičiaus ir kt., galima tikėti kas sunkioji krepšinio korta su visomis
sėklomis ir marčiulioniais Seimo balkone, bus mesta dar kartą.
Tiesa
S.Galadauskas siekį dar kartą svarstyti šį klausimą Seime praėjus tik dviems
metams po sprendimo priėmimo pavadino negarbingu. Gal tas Galadauskas juokauja?
O grįžti prie jau priimto įstatymo atšaukimo, kuomet turėję dvejus metus pasiruošti
reklamos draudimui prieš pat jo įsigaliojimą aludariai viską sugadino matyt
galima pavadinti džentelmenų elgesio kodekso etalonu. O ir piktintis
Galadauskui yra dėl ko, nes sukišus matyt tikrai nemenką sumelę į praėjusį
procesą, dabar jų jau tiesiog gaila. Ir galima tik paspėlioti kokius ir kokių
politikų labdros fondus šį kartą rems alkoholio gamintojai ir kas šį kartą
atsidurs su kaltinimais teisme. Be to ir vėl metama Baltarusijos ir kitų rinkos
dalyvių kortos, teigiant, kad tai neva pablogins sąlygas mūsų verslininkams. O
realybė yra tokia, kad Rusija reklamą jau reguliuoja kitaip nei prieš dvejus
metus, be to paties Galadausko atstovaujami aludraiai nesibodi vežtisRusijoje
pagamintą alų ir jį pardavinėti su lietuviškais prekių ženklais. Taip pat
reikia pastebėti ir tai, kad didieji aludariai jau seniai ne Lietuvos kapitalo
įmonės. Jie Lietuvoje sumoka tik pelno mokestį, o akcizą ir PVM sumokant
pirkėjams, jų indėlis į biudžetą yra labiau nei simbolinis. Taip pat būtina
pastebėti ir tai, kad Lietuvoje lieka tik pelno mokestis, pelnas iškeliauja į
Skandinaviją įmonių savininkams. O kalbantiems apie darbo vietų svarbą norėtųsi
pasiūlyti paklausti tų pačių aludarių, kieik darbo vieto jie sunaikino
automatizavę procesus ir pradėję masinę pigaus alaus gamybą. Taip pat reikėtų
paklausti ką apie milijonus kainuojančią alaus reklamą mano mažieji Lietuvos
aludariai, kurie neturi tų skandinaviškų milijonų ir yra iš tikrųjų
diskriminuojami.
Taip
pat nereikia pamiršti šalies Prezidentės, nes didelis aludarių draugas J.M. Barosso
gali nepatingėti pakelti telefono ragelį ir gali atsitikti kaip prieš keletą
metų, kuomet ilgą laiką signalus apie pritarimą alkoholio reklamos draudimui
siuntusi Prezidentūra staiga persigalvojo ir nekreipusi dėmesio į kelių šimtų Lietuvos
nevyriausybinių organizacijų prašymą vetuoti įstatymą jį pasirašė, kažką
neaiškai pakomentavusi, kad taip alkoholio reklamą reguliuoja tik Norvegija. O
mums su ja matyt ne pakeliui.
Taigi
laukia naujas nervų karas. Mokslo ir įrodymą apie tai, kaip alkoholio reklama
keičia vaikų alkoholio vartojimo įpročius yra daugiau nei reikia, todėl
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė gali būti rami. Jei tik bus poreikis, jie
visi bus pateikti politikams, tik ar bus noro klausytis.