Kaip sakoma dar nespėjo senosios
kadencijos Seimo ir kvapas išsivėdinti, o naujosios kadencijos Seimas jau ėmėsi
rimto darbo. Ir niekam nekyla abejonių, kad vienu svarbiausių darbų laikytinas
Lietuvos ekonomikos skatinimas. Kaip ir pridera, vienu aktyviausių ekonomikos
gaivinimo idėjų generatorių yra Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus
Žemaitaitis. Tik mielieji klystate, jei manote, kad kylant tiek debatų dėl
energetikos, mokesčių peržiūrėjimo ir kitų svarbių su ekonomika susijusių
dalykų apie juos ir kalbėsime. Nelabai išmanau paminėtus dalykus, todėl ir
nosies ten nekišiu. Tačiau mane itin suintrigavo R.Žemaitaičio pateiktas kaimo
gelbėjimo receptas. O tas receptas pasirodo yra labai paprastas, jo cheminė
formulė yra C2H5OH. Trumpai tariant Žemaitaitis panūdo legalizuoti naminės
degtinės gamybą. Ko gero labai stebėtis nereikėtų, nes Seimo nariai vadovaujasi
ne kokiais nors ten moksliniais ar teisiniais argumentais, o savo
organoleptiniais pojūčiais. O tuos pojūčius labai pastimuliuoja draugiškai
nusiteikę rinkėjai, nepaisydami jokių įstatymų sėkmingai sau verdantys naminę
degtinę ir su pasididžiavimu ją pilstantys nuo rinkėjų pervargusiems
politikams, ar net nuo pacientų norintiems pailsėti medikams. Po tokių
degustacijų sukyla nenumaldomas noras tas degustacijas iškelti iš gėdingo
nelegalumo šešėlio.Todėl nepaisant nesėkmingų buvusių kadencijų parlamentarų
pastangų įteisinti naminės degtinės gamybą, šioje kadencijoje to ėmėsi pats
Ekonomikos komiteto pirmininkas, kaip ir pridera pateikdamas argumentus apie tai, kaip toks žingsnis
didins biudžeto surinkimą, kurs darbo vietas ir t.t.
Būtų gražu, jei nebūtų
apgailėtina dėl kelių dalykų. Paanalizuokim Seimo narių aiškinamąjį raštą[i].
Jame teigiama, kad „Nepaisant
Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų ir Baudžiamajame kodekse numatytų
griežtų bausmių namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamyba vyksta
didžiuliais mastais, dažnai gaminami ir realizuojami ne tik sveikatai, bet ir
gyvybei pavojingi alkoholio produktai. „ Norisi tik paklausti gerbiamų Seimo narių, o
kiek jų ranką prie širdies pridėję galėtų patvirtinti, kad neprisidėjo prie tos
gamybos skatinimo, bent jau tuo, kad kas kartą važinėdami pas rinkėjus tą
naminę degtinę geria? Vadinasi patys Seimo nariai nesilaikydami įstatymų daro
prielaidą, kad tų įstatymų laikysis kiti? Šiuo atveju jau kalbant apie
sušvelnintą reguliavimą, kurio vis tik tektų laikytis. Kokia tikimybė, kad iki
šiol įstatymus pažeidinėję ir naminę gaminę veikėjai, jos gamybą įsiteisinę
staiga taps uoliais įstatymų vykdytojais ir gamins tiek kiek galima ir elgsis
pagal įstatymo raidę? Žinant lietuvių būdą ieškoti ne įstatymo įgyvendinimo, o
apėjimo būdų, aš tuo naujų atsivertėlių nuoširdumu nuoširdžiai suabejočiau.
Tiesa daug kuo matyt abejoja ir
patys pataisų rengėjai. Vienoje vietoje jie rūsčiai mini į šalį plūstančią
kontrabandą, pilstuko fabrikėlius ir panašius baubus „Į šalį plūsta alkoholio kontrabanda, veikia pogrindiniai „pilstuko“
fabrikėliai, todėl nuodijami šalies žmonės ir valstybės biudžetas dėl
nelegalios veiklos negauna pajamų dėl nesumokamo akcizo ir pridėtinės vertės
mokesčio. Priėmus įstatymo projektą atsiras tam tikra galimybė kontroliuoti
stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gamybos ir pardavimo procesus.“,
ir nuoširdžiai tikisi naminės degtinės legalizavimu prisidėti prie nelegalios
prekybos mažinimo, kitoje vietoje jau teigia, kad naminę galės gaminti tik tie,
kas „Žemės ūkio ministerijos nustatyta
tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Tik tokiose kaimo turizmo
sodybose galės veikti namų gamybos alkoholinių gėrimų įranga ir poilsiautojai
turės galimybę stebėti šių gėrimų gamybos procesą. Pagaminti gėrimai bus
vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.“ Tai
lyg ir bandoma pademonstruoti šio reiškinio ribotumą ir nepavojingumą. Tai gal
ponas Žemaitaiti galėtumėt apsispręsti ar tas reiškinys bus toks mažas, kad
apsiribos tik ragavimu ir proceso demonstravimu, ar taps tokiu masiniu, kad
mažins visą nelegalią prekybą alkoholiu.
Vienoje radijo laidoje R.Žemaitaitis
teigė jog esą jis girdėjo, kad Latvijoje legalizavus naminę aplink tose vietose
išnyko taškai, nes ūkininkai patys juos išnaikino. Labai įdomus argumentas, tik
ar Seimo narys pats supranta ką kalba? Jei jau ta naminė skirta degustacijai ir
proceso demonstravimui, tai prie ko čia tie taškai, kuriuose paprastai perka ir
geria prasigėrę alkoholikai. Vaidinasi Seimo narys pats pripažįsta, kad leidus
varyti naminę degtinę ja užtvindomi visi aplinkiniai kaimai.
Dar juokingesni atrodo argumentai
apie perteklinių grūdų panaudojimą. Aiškinamajame rašte teigiama, kad 200 ūkių
pagamins po 400 litrų samanės. Vadinasi iš viso per metus būtų apie 80 000
litrų. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti, kad iš tonos grūdų galima gauti
apie 370 litrų etanolio. Vadinasi visam paminėtam kiekiui pagaminti reikėtų
maždaug 216 tonų grūdų. O Lietuva per metus prikulia virš 3 milijonų tonų
grūdų. Ko gero tie 216 tonų šiame kontekste atrodo daugiau nei juokingai. Matyt
Ekonomikos komiteto pirmininką labiau
domina mokslinė fantastika ir pasakos, o ne realūs skaičiai ir argumentai.
Žinoma vėl prisiminta dar
K.Starkevičiaus vadovautoje ministerijoje pagaminta frazė „Naminė degtindarystė ir kiti tradiciniai gėrimai yra Lietuvos
kulinarijos paveldo dalis, todėl saugotina ir eksponuotina kultūros vertybė.“
Pati istorija, kaip Žemės ūkio ministerijoje sudaryta grupė degustavo naminę
degtinę (kurią pasak specialistų kažkas atnešė ir paliko prie ministerijos
durų, nes jos gaminti ir pirkti negalima) ir pripažino ją kulinariniu paveldu,
yra verta atskiros istorijos. Įdomu tik ar čia tokia įprasta praktika, kai
ministerijos atstovai geria viską ką randa paliktą prie ministerijos durų. Jei
taip, tai gal ir nereikia stebėtis tokiais pasiūlymais. Jei jau pats alkoholis
yra pripažįstamas vertybe (nors moksliškai tai yra kancerogenas, teratogenas ir
klasikinė psichoaktyvi medžiaga), tai turbūt ir alkoholizmas bei po to
sekančios savižudybės turėtų būti pripažintos kultūrinėmis vertybėmis. Gal jas
reikėtų net pasiūlyti į UNESCO sąrašą įtraukti, kad neišnyktų.
Tikėtis, kad naminės degtinės
gamybą kas nors kontroliuos yra daugiau negu naivu, nes jau dabar policija
neturi lėšų ir pajėgumų tvarkytis su visais jai užkrautais darbais. O atidarius
dar vienus vartus jau kaip Latvijoje reikėtų galvoti apie ligoninių uždarymą,
nes valstybė nebepajėgi visiems sumokėti už gydymą.
Naminės deginės reikia ne kaimui
ir ne ūkininkams, o iš gero gyvenimo nebežinantiems kuo beužsiimti ir kaip save
bepalinksminti politikams.
Matant, kad politikai imasi
legalizuoti tą ką patys pabando ir jiems patinka, galima tik spėti, kad
sekantys pasiūlymai bus legalizuoti marihuanos vartojimą ir viešnamius.