Pirmiausia ekonomistas nepraleido
progos paminėti, kad akcizo didinimas nemažins vartojimo, nes to niekad
neatsitiko. Esą anksčiau didinant akcizą vartojimas nemažėdavo, o pajamos
augdavo nežymiai. N.Mačiulis taip pat paminėjo, kad visiems žinoma, kaip
Lietuviai geria iš techninio spirito gaminamus gėrimus ir t.t. Keista girdėti
tokius pasakojimus, jei jau taip viskas gerai žinoma, tai kas daroma, kad taip
nebūtų? O gal tik tiek ir žinoma, kiek pasakoja alkoholio gamintojai, kuriems akcizo
didinimas reiškia peilį po kaklu. N.Mačiulio teigimu alkoholis Lietuvoje tik
brango ir jis neatsimena, kad būtų pigęs.
Bet
apie viską iš eilės.
Pirmiausia apie teiginius,
kad alkoholio vartojimas nemažėja, augant alkoholio kainai. Tai turiu nuvilti
poną ekonomistą, bet jis nepaminėjęs nė vieno skaičiaus jis vadovavosi liaudyje
populiariai vadinama VBS „viena boba sakė“ agentūros duomenimis, nes jo
teiginiai neatitinka realybės. Pirmiausia dėl teiginių, kad alkoholis niekada
nepigo ir visą laiką brango, tai norėčiau ponui ekonomistui priminti 1999
metus, kai akcizas stipriam alkoholiui buvo sumažintas 40 proc., matyt tuo
pačiu tikslu – mažinti nelegalaus alkoholio vartojimą. Tik niekas nesumažėjo,
po to stabiliai augo mirčių, apsinuodijimų, psichozių ir kiti rodikliai.
Buvo ir kitų iniciatyvų,
pvz. lengvatiniai tarifai alui, atseit gelbėjant nuo degtinės gėrimo ir
lengvatos alkoholiniams kokteiliams (matyt tam, kad vaikai odekolono nepradėtų
gerti). Taip pat priminsiu ekonomistui, kad 2007 metais prasidėjus krizei ir
pradėjus mažėti perkamajai galiai, bei augant santykinei kainai mažėjo
vartojimas ir mažėjo apsinuodijimų, mirčių ir kiti rodikliai. Vadinasi nelegalus
vartojimas jei ir augo, tai tik simboliškai.
Beja kalbant apie
santykinę alkoholinių gėrimų kainą, labai aiškiai matyti, kad santykinė kaina stabiliai
mažėja (išskyrus krizinį laikotarpį), ir išlieka labai maža lyginant su kitais
produktais, kurie brangsta pakankamai greitai.
Šiuos
ir kitus skaičiavimus bei sveikatos rodiklius galima rasti 2013 metais
atliktoje alkoholio žalos vertinimo studijoje, kuri prieinama kiekvienam (http://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio).
Manau, kad ekonomistas
turėtų žinoti tokius elementarius dalykus, kaip santykinai elastinga gėrimų
kaina, kurios dėka valstybė didindama akcizą sumažina vartojimą ir tuo pat metu
gauna papildomas pajamas. Pasaulyje atlikti tyrimai nustatė, jog kainos
elastingumas skirtingų grupių alkoholiniams gėrimams yra skirtingas. Mažiausias
kainos elastingumas paprastai nustatomas alui ir vynui (nuo -0,4 iki -0,8) ir
ženkliai didesnis stipriems alkoholiniams gėrimams (nuo -1 iki -1,5). Europos
komisijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad jei penkiolikoje
senųjų ES valstybių alkoholio kaina padidėtų 10 proc., tai per ateinančius
metus būtų išvengta daugiau kaip 9000 mirčių ir surinkta maždaug 13 milijardų
eurų papildomo akcizo mokesčio.
Tas pats pasakytina ir
apie tabako gaminius, kurių kainos didinimas padidino valstybės gaunamas
pajamas ne neženkliai, kaip teigia, ekonomistas, o apie 3 kartus. Tuo pat metu
vartojimas mažėjo apie 41 proc. (http://andreevin.narod.ru/journal/2012/02/TCPHEE_02_02_81.pdf).
Bet labiausiai mane
nustebino mano kolega psichiatras R.Alekna, su savo teiginiais, kad mažinti
alkoholio vartojimą reikia pirmiausia šviečiant vaikus. Jo teigimu akcizų
didinimas nemažino alkoholikų, besikreipiančių gydymo skaičiaus, o atvirkščiai
jį padidindavo. R.Aleknos teigimu skandinavai gerų rezultatų pasiekia mokydami
vaikus saikingai gerti. Į sveikatą orientuoti vaikai Skandinavijoje užauga jau
mokykloje. Iš karto norėtųsi paklausti kuo mokymui mokykloje trukdo brangus
sidras, alus ir alkoholiniai, kuriuos ir geria vaikai, kurie paprastai
kontrabandinio spirito neperka?
Bet
apie viską iš eilės.
Pirmiausia kolegos psichiatro
kalboje pastebėjau tą patį „džiazavimą“ ir VBS agentūros pėdsakus. Pirmiausia patys
skandinavai savo sėkmę sieja toli gražu ne su mokymu (jam tenka mažiausia
sėkmės dalis), o būtent su taikytomis mokslu pagrįstomis alkoholio kontrolės
priemonėmis. Tą patvirtina ir mokslinių tyrimų duomenys. Tai, kad alkoholio
kaina yra viena efektyviausių alkoholio kontrolės priemonių patvirtino ir
dešimtys kelis metus mokslinę informaciją analizavusių Europos mokslininkų,
kurių darbo apibendrinimą galima rasti svetainėje (http://www.amphoraproject.net/). Bet,
kam tas mokslas kai yra VBS ir asmeninė nuomonė.
Labai įdomu, kad gerbiamas
psichiatras ir politikas pasakė įdomų dalyką, kuris patvirtina akcizų didinimo
veiksmingumą. Jo pastebėjimu didinant akcizą besikreipiančių dėl gydymosi
skaičius padidėja. Tai yra puiku, vadinasi teiginiai, kad ekonominės priemonės
veikia geriausiai yra 200 proc. teisingi. Augant akcizui didėjantis
besikreipiančių skaičius rodo, kad žmonės nusprendžia ne gerti pilstuką, o
ieškoti pagalbos. Neabejoju, kad taip elgiasi ta dalis visuomenės, kurią
išgelbėti dar įmanoma, nes į privačias klinikas, kur gydymas kainuoja šimtus, o
kartais ir tūkstančius, odekoloną ir pilstuką geriantys piliečiai tikrai
nesikreipia. Keistai atrodo ir kolegos pastebėjimai apie bendravimą su
pilstukus ir surogatus geriančiais pacientais. Abejoju, kad į Vilniuje esančia
privačią kliniką gydytis alkoholizmo iš Lietuvos provincijos plūsta pinigų
degtinei nebeturintys pacientai. Tai ir žinios apie juos labai abejotinos. O
jei jau tikrai domina Lietuvos kaimo padėtis ir ten geriantys žmonės, tai
turėčiau nuliūdinti kolegą psichiatrą, kad susirūpinta per vėlai. Apie kaimą
reikėjo galvoti prieš 10-15 metų, nes dabar jau vėloka. Ten vaikai jau
pragerti, o vyrai pasikorė, mirė nuo cirozės, nuskendo, sušalė ir t.t.
geriančių ten nebe daug. Tai gal gelbėkit tuos kas liko, ir pirmiausia vaikus.
Nesu prieš švietimo
priemone, tik joms, kaip ir minėjau, brangus alkoholis netrukdo. O šiaip
stebina „išmanymas“ nematant prie ko tas išmanymas privedė. Mes labai gerai
žinoma kaip gydyti ir visą pasaulį juokinam su savo „kodavimais“ ir „torpedavimais“,
o paskui stebimės, kad rezultatai prasti. Mes gerai žinom kaip mažinti
vartojimą, tik mūsų politikų priimamos priemonės vartojimą didina. Tai gal jau
laikas nustoti vaidinti visažinius ir pasižiūrėti ką jau prieš kelis
dešimtmečius išsiaiškino pasaulio mokslininkai ir baigti išradinėti dviratį.