Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2012 m. sausio 24 d., antradienis

Baikim vogti iš savęs ir savo vaikų

Bėgom nuo sovietų ir komunistų, bet nubėgom labai netoli. Savotiška rezistencijos forma laikytas visuotinis „kombinavimas“, tempimas namo ir vogimas iš valstybės niekur nedingo ir atkūrus nepriklausomą valstybę, kurios šeimininkai yra ne kažkokie okupantai, bet mes patys.
Tačiau mentalitetas pasikeitė labai neženkliai. Vienas iš aiškių pavyzdžių yra net pakankamai inteligentiškų ir išsilavinusių žmonių palaikoma nelegali tabako, alkoholio ir degalų prekyba bei šių produktų vartojimas.
Dar įdomiau, kad viešosios nuomonės apklausose dalis gyventojų kontrabandinių cigarečių, rusiškos ar baltarusiškos degtinės ir rusiško kuro naudojimą vadina kerštu valdžiai.
O dabar tik keli pastebėjimai apie „kerštą“. Pirkdami kontrabandines prekes (tabaką, alkoholį, kurą) pirmiausia remiate ne „bobutę“ ar kaimyną, kuris taip prisiduria prie algos, bet už to stovintį organizuotą nusikalstamumą, kuris be šitų „versliukų“ neretai užsiiminėja prekyba žmonėmis, narkotikais, ginklais ir t.t.
Pirkdami rusiškas, baltarusiškas, ukrainietiškas kontrabandines cigaretes, kurios kitose šalyse dažniausiai būna nupirktos legaliai, tik pas mus realizuojamos nesumokėjus mokesčių, remiate Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ekonomiką. Mūsų valdžiai tokiu būdu tikrai neatkeršysit, nes pinigus pavagiat iš savęs ir savo vaikų, nes savo vaikų, nei Rusijoje, nei Baltarusijoje į mokyklą neleidžiate, jiems tos šalys neperka vadovėlių, Rusija netiesia kelių Lietuvoje, kuriais kas dieną važinėjate, Rusija nemoka pensijų ir t.t. Nemokėdami mokesčių tokiu būdu atimate teisę tais pinigais pasinaudoti savo pačių vaikams ir artimiesiems. Jei norite atkeršyti valdžiai ateikit į rinkimus ir daugiau neberinkit Seimo narių pagal fotografijas rinkiminėse apygardose ir pasidomėkite jų darbais bei mažiau tikėkit rožiniais pažadais.
Labai dažnai girdime, kad norėtumėm gyventi taip, kaip gyvena vokiečiai ar skandinavai. Tačiau vienintelė prielaida svajonei išsipildyti yra mūsų elgesys, mes ir elgtis turime pradėti taip, kaip elgiasi mūsų išsvajotųjų šalių gyventojai. Negalima nuolat vogti ir tikėtis didelių socialinių išmokų ar puikiai suremontuotų mokyklų. Gerai gyvenančių šalių gyventojai seniai suprato, kad vogdamas vagi ne iš valdžios, o iš savęs. Ten klesti ne kalėjimo, o civilizuoto pasaulio kultūra. Ten pranešimas apie pažeidimą yra suvokiamas kaip savo paties ir savo vaikų bei artimųjų apsauga, o ne skundimas. Lietuvoje pranešimas vadinamas „skundimu“, o pranešėjai „stukačiais“, „gaidžiais“ ir panašiais epitetais. Tai yra į normalią visuomenę perkelta kalėjimo kultūra. Keista, bet neskųsti vaikus jau nuo trijų metų moko net auklėtojos. Esą turi išmokti susitvarkyti pats. O paskui stebimės, kad atsiradus smurtui ir patyčioms vaikai tyli ir nieko nesako.
Ilgą laiką svajojome apie sistemą, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų pranešti apie nelegalios prekybos tabaku, alkoholiu, narkotikais ir degalais taškus. O taip pat apie vietas, kur naktį prekiaujama alkoholiu, kur cigaretės ir alkoholis parduodamas nepilnamečiui ir pan. Pagaliau tokia galimybė atsirado. Policijos departamentas, skirtingai nei sveikatos sistema sugebėjo pinigus ne iššvaistyti, bet panaudoti pagal paskirtį ir skirtingai nei sveikatos sistemoje, kur e-sveikatos sistemos laukti teks dar ne vienerius metus, e-policija jau funkcionuoja.
Todėl norime paraginti ir pakviesti visus, kuriems rūpi jūsų pačių, jūsų vaikų ir artimųjų saugumas ir gerovė, prisidėti prie tos gerovės kūrimo ir sistemingai pranešinėti policijai apie pažeidimus. Tą padaryti galima tiek anonimiškai, tiek identifikavus savo tapatybę tinklapyje www.epolicija.lt . Atsidariusio tinklapio kairės pusės viršuje yra nuoroda „Pranešti policijai“. Ten galite suvesti duomenis apie pažeidimą. Jei registruositės ir suvesite duomenis apie save, gausite žinutes apie tai kaip vyksta tyrimas. Tačiau norint pranešti , savęs identifikuoti nebūtina. Toje sistemoje galite sužinoti ir apie tai, kokie nusikaltimai ar pažeidimai nustatyti jūsų gyvenamojoje vietoje (gatvėje).
Kviečiu visus aktyviai naudotis sistema ir aktyviai paraginti tą daryti savo draugus ir artimuosius.

2012 m. sausio 10 d., antradienis

Seimo narių E.Tamašausko ir K.Masiulio svajonės pildosi, arba pagiriamasis žodis Lietuvos leidėjams


Nebūtų sudėtinga rasti Seimo plenarinio posėdžio įrašą, kuriame Seimo narys E.Tamašauskas agitavo priešintis alkoholinių gėrimų reklamos draudimui bei paslėptos alkoholinių gėrimų reklamos draudimui ir išsaugoti A.Adamkienės fondo išleistą knygelę vaikams, kurioje vaikai supažindinami su alaus vartojimu. Didžiulį susirūpinimą literatūros Ekonomikos komitete literatūros „šedevrų“ išsaugojimu reiškė gerb. profesorius ir Seimo narys K.Masiulis, taip pat labai aktyviai gynęs alkoholinių gėrimų reklamą.
                             Ką gi, manau žmonės turėtų susipažinti ir giliau suvokti ką gina šie ir daugelis kitų Seimo narių. Nenoriu būti sąmokslo teorijų šalininku, bet manau, kad kažkas piktybiškai stengiasi galutinai sugadinti mūsų vaikų gyvenimą. Todėl norėčiau paraginti tėvus pradėti reikalauti atsakomybės, ir pirmiausia iš tų, kurie tą problemą turėjo spręsti valstybės mastu.
                             O dabar ypatinga padėka už pastangas paversti Lietuvos žmones zombiais leidyklai Jotema, kuri turėjo pakankamai įžūlumo išleisti knygą, apie kurios manipuliatyvius ir klaidinančius tekstus jau rašiau (http://tomasviluckas.blogas.lt/tiesa-apie-%E2%80%9Evyno-dieta%E2%80%9C-1607.html). Šią knygą vis dar galite rasti internetinės prekybos portaluose, o perskaičius ir įgyvendinus joje išdėstytas rekomendacijas sveikatos problemos garantuojamos. Tik atsakyti už tai žinoma nebus kam, nes mes juk laisva ir drąsi šalis.

Tačiau neabejotinai dar didesnę drąsą drąsioje šalyje pademonstravo Alma littera, pamaloninusi mūsų vaikus visa serija leidinių, kuriuose vaikai įvedami į šaunų mažųjų girtuoklėlių pasaulį. Drąsios šalies drąsūs leidėjai net dviem leidimais užtikrino, kad vaikai mūsų šalyje būtų supažindinti su alkoholio gamybos ir degustavimo subtilumais, alkoholio teikiamais malonumais ir pan.





Tik pacituosiu: „Ir ko gi norėtum mus išmokyti? – Ogi gerti kalvadosą ne tik tada, kai šalta, bet ir kai šilta, sušuko Ežys ir tik mirkt.“ Kitos teksto dalys ne mažiau iškalbingos.
Bet tuo pamokos mūsų vaikams nesibaigia, nes mūsų šaunieji leidėjai negali leisti, kad pinigų neturinčių tėvų vaikai, kuriems tėveliai nenupirks ir nepaskaitys pasakų apie nykštukų gaminamą ir geriamą alkoholį, liktų nesužinoję, kaip smagu yra svaigintis. 
Todėl leidykla šį klausimą išsprendė labai kūrybingai. 4 klasės Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinyje Pupa puikuojasi eilėraštis apie tris kaukus. Vėlgi tik pacituosiu:
„Gera po laiptais mums švęst,
Pypkę surūkėm ten jaukiai,
traukiam dabar į gatves
kiemo kaimynai - trys kaukai.
Ką tik išgėrėm alaus,
šokam dabar po žibintais.
Tu nematei, jei kas klaus...
Sniegas tik krinta ir krinta.“

Šis eilėraštukas skirtas ketvirtos klasės moksleiviams, besimokantiems būdvardžius.

Taigi dabar norėčiau paklausti pirmiausia gerbiamų Seimo narių, prisidėjusių prie tiesioginės ir netiesioginės alkoholio reklamos išsaugojimo, kaip siūlote nuo viso šito saugoti savo vaikus? Bet matyt jūsų klausti neverta, nes jūs vadovaujatės protu ir į emocijas nesileidžiate.  

2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

Viščiukus skaičiuoja rudenį

Tapo savotiška mada metų pabaigoje įvairiose laidose, diskusijose ir apžvalgose aptarti praėjusių metų politinį sezoną, svarbiausius įvykius ekonomikos srityje, apdovanoti per metus labiausiai pasižymėjusius menininkus ir pan. Neatsispyriau šiai madai ir aš, tad nusprendžiau pažiūrėti, kokie praėjusieji metai buvo tabako ir alkoholio kontrolės politikos požiūriu.
Labai svarbiu įvykiu galima pavadinti dviejų valstybės institucijų: Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos bei Narkotikų kontrolės departamento reorganizavimą. Tiksliau – šį procesą reikėtų vadinti nepavykusiu bandymu sunaikinti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, jos funkcijas paskirstant kitoms institucijoms. Kad taip įvyktų, daug pastangų padėjo Vyriausybės sudaryta Saulėlydžio komisija ir joje ypač aktyviai besireiškiantys Laisvosios rinkos instituto atstovai. Reikia pasidžiaugti, kad sutelktų visuomeninių organizacijų bei kai kurių politikų pastangų dėka pavyko to išvengti ir balandžio mėnesį veiklą pradėjęs jau naujas departamentas pradėjo dirbti išsaugojęs visas iki tol turėtas funkcijas.
Galima pasidžiaugti, kad tarp pirmųjų departamento darbų buvo iniciatyvos pradėti formalų bendradarbiavimą su nevyriausybiniu sektoriumi, tai yra daryti tai, apie ką daugelis valstybinių institucijų kol kas tik svajoja arba tik kalba.
Manau, niekas neprieštaraus, kad esminis 2011 metų įvykis ir akcentas buvo tikras karas dėl alkoholinių gėrimų reklamos.
Šio klausimo svarstymas tapo išbandymu visiems: alkoholio pramonei, žiniasklaidai, Seimui, Vyriausybei, Prezidentei ir, be abejonės, nevyriausybinėms organizacijoms. Kad šitas karas prasidės, buvo galima spėti jau tada, kai pačių alkoholio gamintojų siūlymu atsiradęs visiškas reklamos draudimas buvo priimtas praėjusios kadencijos Seimo.
Manau, tada alkoholio gamintojai buvo visiškai ramūs, nes net neabejojo, kad atėjus laikui draudimą įtvirtinančią nuostatą pavyks be didesnių pastangų pašalinti iš įstatymo. Tačiau ne viskas vyko pagal numatytą scenarijų ir teko imtis Lietuvai dar nematytų priemonių.
Pirmoji išbandymo neišlaikė Seimo narių grupė, tarp kurių didelei visų nuostabai nemažą dalį sudarė TS-LKD nariai, pateikę pataisas dėl draudimo atšaukimo. Vėliau du iš jų atsiėmė savo nuomonę ir prisipažino suklydę, tačiau procesas jau buvo įgavęs eigą. Seimas šio klausimo svarstymui visuomet rasdavo laiko užimtoje Seimo darbotvarkėje, jam visuomet buvo skiriamas išskirtinis dėmesys.
Šį kartą buvo mobilizuotos partijų viršūnės, sutarta dėl paramos iš gamintojų ir žiniasklaidos rinkimų kampanijų metu. Tai bloga žinia, nes tai reiškia, kad partijos tapo dar labiau priklausomos nuo verslo struktūrų. Tačiau gera žinia ta, kad žinome pačius piktybiškiausius Seimo narius, kuriems tinkamai atsidėkosime per rinkimus. Seimo veiksmų jau nebebuvo galima vadinti politika, tai buvo itin nešvarus verslo grupių užsakymo vykdymas, užmerkiant net į akivaizdžius Seimo statuto pažeidimus, kai akivaizdų interesų konfliktą turintys Seimo nariai nesusišalino nuo balsavimų.
Ko verti vien bandymai rengti uždarus komitetų posėdžius tuo klausimu, atsisakymas įsileisti pasikalbėti į frakcijas ir kt. Seimas šiuo klausimu tikrąja to žodžio prasme tapo UAB, kuriame sprendimus priima akcininkai.
Gal kiek mažiau nustebino tai, kad išbandymo neišlaikė ir didžioji dalis komercinės žiniasklaidos, kuri už uždarų durų susitikusi su  gamintojais nusprendė imtis ypatingos informacinės blokados ir vienpusės informacijos pateikimo strategijos. Iš tiesų tokiose televizijose kaip TV3 ar LNK nebuvo nė vieno objektyvaus reportažo šia tema. Bet tai ir neturėtų stebinti, nes TV3 ir be šito buvo pripažinta neetiška televizija, o LNK valdo „Stumbro“ savininkas „MG Baltic“. Gera naujiena yra ta, kad su nedidelėmis išimtimis bet išbandymą išlaikė nacionalinis transliuotojas LRT, nors jo tarybos pirmininkas nesugebėjo perlipti per save ir pažvelgti toliau žurnalistų profesijos finansinių interesų. Tačiau nacionalinis transliuotojas sudarė sąlygas išsakyti visas nuomones. Objektyvus ir nešališkas išliko „Žinių radijas“, katalikiškoji žiniasklaida bernardinai.lt, tikiu.lt, kai kurie regioniniai interneto portalai ir kt.
Tačiau vienas didžiausių naujienų portalų delfi.lt šiuo klausimu buvo ypač šališkas ir suinteresuotas. Ką gi, blogos naujienos yra taip pat naujienos, ir dabar daugeliui bus lengviau pasirinkti, kurios žiniasklaidos verta klausytis, o kurios – ne.
Tačiau, ko gero, didžiausiu siurprizu visuomenei tapo Prezidentės sprendimas pasirašyti įstatymo pataisas. Nepaisant jos ankstesnių pasisakymų apie tai, kad reikia atsispirti suinteresuotų verslo grupių spaudimui, ji buvo paskutinis barjeras, kuris šio spaudimo taip pat neatlaikė. Šį kartą visuomenės nuomonė nebuvo svarbi, buvo įsiklausyta tik į užsienio alkoholio gamybos bendrovių interesus.
Įdomu, kad įstatymas buvo pasirašytas iš karto po Prezidentės užsienio vizito, ir dabar jau būtų įdomu pasidomėti, ar tada su ja neturėjo progos pasikalbėti J. M. Barroso, atvirai flirtuojantis ir demonstruojantis simpatijas Europos alaus gamybos magnatams. Prezidentė pademonstravo, kad Europos Komisiją ir Europos Parlamentą infiltravusi alkoholio pramonė gali daryti poveikį ir tiesiogiai ES valstybių vadovams. Tą suprasdama, Prezidentės spaudos tarnyba šį kartą nepuolė girtis „geru“ Prezidentės darbu, ir viskas buvo pateikta be įprastinio patoso ir pagyrų, stengiantis maksimaliai nutylėti įvykį.
Neabejotinai visa ši istorija tapo išbandymu nevyriausybinėms organizacijoms. Žinoma, labai sunku būti objektyviam pačiam atstovaujant šiam sektoriui, bet manau, kad išbandymą nevyriausybinės organizacijos išlaikė su kaupu. Alkoholio gamintojams teko mobilizuoti ne tik vietos klapčiukus, atidirbančius už alkoholio gamintojų paramą: sporto įžymybes, renginių organizatorius, žiniasklaidą ir pan., bet ir tarptautines pajėgas. Ko vertas vien tik vieno didžiausių Europos alaus gamybos koncernų viceprezidento vizitas pas Lietuvos premjerą. Sunku vertinti, kiek pasiteisino viena ar kita nevyriausybininkų naudota taktika bendraujant su politikais, bet galima konstatuoti, kad ji buvo kitokia nei įprasta. Informacinės blokados ir visiško ignoravimo Seime sąlygomis nebebuvo įmanoma ramiai pateikinėti mokslinių tyrimų įrodymų, faktų, statistikos duomenų, nes jie niekam nebuvo reikalingi. Nevyriausybinės organizacijos sugebėjo pasiekti, kad net ir informacinės blokados sąlygomis problema tapo žinoma visuomenei. Akivaizdžiausia to iliustracija yra tik per 2 dienas surinkti 256 nevyriausybinių organizacijų parašai, raginantys Prezidentę vetuoti įstatymą.
Nevyriausybinės organizacijos sukaupė neįkainojamos informacijos apie politikų elgesį: melą, šmeižtą, interesų konfliktus, įstatymų nepaisymą ir t.t. Ji bus ypač vertinga atėjus rinkimams. Nevyriausybinės organizacijos privertė alkoholio gamintojus ypatingai išlaidauti šiuo klausimu, o tai teikia vilties, kad anksčiau ar vėliau norėdami susigrąžinti politikams sukištus pinigus gamintojai turės branginti savo produkciją ir apie tai aludariai jau pradėjo kalbėti.
Metų pabaiga buvo turtinga ir kitų su alkoholio bei tabako kontrole susijusių įvykių. Pagaliau buvo svarstomas 2 metus stalčiuje pradulkėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų paketas. Dabar galima tik teoriškai samprotauti, kiek šansų turėjo visas paketas būti priimtas Seime. Manau, kad šiame Seime – jokių.
Taip ir įvyko. Dauguma svarbių priemonių: specializuotos alkoholio parduotuvės, amžiaus cenzo didinimas, paslėptos alkoholio reklamos draudimas buvo atmesti. Tiesa, vis dėlto kai kurie pasiūlymai buvo išsaugoti. Išliko nuostatos pagaliau sutvarkyti naktinių pseudobarų veiklą, numatant reikalavimą, kad ten gėrimai būtų parduodami tik vartojimui vietoje. Išliko reikalavimai alkoholinių gėrimų tarai siekiant, kad išnyktų didelių talpų alaus „bambaliai“. Įsigalios ir draudimas vartoti alkoholį patalpose, kur vyksta sporto varžybos.
Žinoma, šios priemonės skirtos tik suaugusiųjų ir daugiausia probleminių vartotojų grupei, tačiau jos taip pat svarbios ir reikalingos. Todėl tai yra neabejotinas žingsnis į priekį. 2012 m. sausio 1 dieną įsigalioja draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose, vadinasi, probleminių vartotojų pamėgtos ir didelę grėsmę viešam saugumui kėlusios abejotinos prekybos vietos išnyks arba sumažės jų skaičius. O tai – taip pat pasiekimas.
Kalbant apie tabako kontrolę, esminių įvykių Lietuvoje 2011 metais neįvyko. Tiesa, paskutinėmis metų dienomis konservatoriaus V. Matuzo iniciatyva buvo priimtos tabako pramonės parengtos pataisos dėl cigarečių kainų spausdinimo ant tabako pakuotės, siekiant palengvinti naštą tabako pramonei. Gaila, kad, įvėlus šį klausimą tarp kitų, jis liko beveik nepastebėtas tabako kontrolės specialistų, nes naštos palengvinimas tabako pramonei yra naštos valstybei pasunkinimas. Be to, pataisų teikėjas pamiršo, kad Lietuva yra ratifikavusi Tabako kontrolės pataisų konvenciją, kurioje valstybė įpareigojama vengti tabako pramonės įtakos, o ne kurti jai palankesnes sąlygas.
Bet, matyt, linksmai pradėjęs su aludariais, V. Matuzas nusprendė savo „gerus darbus“ pratęsti ir su tabako pramone. Turbūt „kartą paragavęs, tikrai negali sustoti“. Kitu svarbiu žingsniu, kurį dar anksti vadinti sėkmingu, reikėtų vadinti po pateikimo Seime pritarimą gavusiai idėjai steigti Tabako ir alkoholio prevencijos fondą, kuris būtų sudaromas iš tabako ir alkoholio akcizų surenkamos dalies. Tai leistų bent iš dalies atsverti alkoholio pramonės siautėjimą skiriant stabilias lėšas visuomenės informavimui, socialinės reklamos kūrimui, nevyriausybinių organizacijų finansavimui ir kt.
Praėjusieji metai buvo gausūs renginių. Lietuvoje jau antrą kartą vyko Šiaurės šalių narkotikų ir alkoholio politikos tinklo (NORDAN) metinė konferencija ir generalinė asamblėja. Joje apsilankę žymiausi pasaulio mokslininkai, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų vadovai iš daugiau kaip 10 šalių ragino Lietuvos parlamentą neatšaukti alkoholio reklamos draudimo, tačiau, kaip ir Lietuvos mokslininkai bei nevyriausybininkai, liko neišgirsti.
ačiau tai buvo puiki proga šiaurės ir kitų Europos šalių atstovams susipažinti su įvykiais, vykstančiais Lietuvoje, ir savo akimis pamatyti, kokiomis jėgomis ir kaip brutaliai Lietuvoje siautėja alkoholio pramonė. Lietuvoje įvyko ir viena iš tarptautinių mokymų apie tabako mokesčius (TOBTAXY) dalių, kurioje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Suomijos atstovai, o pačius mokymus vedė žymiausi šios srities ekspertai. Įvyko ir daugiau tiek nacionalinių, tiek tarptautinių konferencijų, kuriose daugiau ar mažiau buvo paliesti tabako, alkoholio ar narkotikų kontrolės klausimai. Pabaigai norėtųsi pasidžiaugti, kad, nepaisant visų nesėkmių ar sunkumų, tabako ir alkoholio kontrolės klausimai išlieka tarp tų, dėl kurių kyla vienos aršiausių diskusijų, o tai reiškia, kad pramonė jau nebėra vienintelė jėga, diktuojanti sąlygas šiame procese.