Viščiukus skaičiuoja rudenį

Tapo savotiška mada metų pabaigoje įvairiose laidose, diskusijose ir apžvalgose aptarti praėjusių metų politinį sezoną, svarbiausius įvykius ekonomikos srityje, apdovanoti per metus labiausiai pasižymėjusius menininkus ir pan. Neatsispyriau šiai madai ir aš, tad nusprendžiau pažiūrėti, kokie praėjusieji metai buvo tabako ir alkoholio kontrolės politikos požiūriu.

Labai svarbiu įvykiu galima pavadinti dviejų valstybės institucijų: Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos bei Narkotikų kontrolės departamento reorganizavimą. Tiksliau – šį procesą reikėtų vadinti nepavykusiu bandymu sunaikinti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, jos funkcijas paskirstant kitoms institucijoms. Kad taip įvyktų, daug pastangų padėjo Vyriausybės sudaryta Saulėlydžio komisija ir joje ypač aktyviai besireiškiantys Laisvosios rinkos instituto atstovai. Reikia pasidžiaugti, kad sutelktų visuomeninių organizacijų bei kai kurių politikų pastangų dėka pavyko to išvengti ir balandžio mėnesį veiklą pradėjęs jau naujas departamentas pradėjo dirbti išsaugojęs visas iki tol turėtas funkcijas.

Galima pasidžiaugti, kad tarp pirmųjų departamento darbų buvo iniciatyvos pradėti formalų bendradarbiavimą su nevyriausybiniu sektoriumi, tai yra daryti tai, apie ką daugelis valstybinių institucijų kol kas tik svajoja arba tik kalba.

Manau, niekas neprieštaraus, kad esminis 2011 metų įvykis ir akcentas buvo tikras karas dėl alkoholinių gėrimų reklamos.

Šio klausimo svarstymas tapo išbandymu visiems: alkoholio pramonei, žiniasklaidai, Seimui, Vyriausybei, Prezidentei ir, be abejonės, nevyriausybinėms organizacijoms. Kad šitas karas prasidės, buvo galima spėti jau tada, kai pačių alkoholio gamintojų siūlymu atsiradęs visiškas reklamos draudimas buvo priimtas praėjusios kadencijos Seimo.

Manau, tada alkoholio gamintojai buvo visiškai ramūs, nes net neabejojo, kad atėjus laikui draudimą įtvirtinančią nuostatą pavyks be didesnių pastangų pašalinti iš įstatymo. Tačiau ne viskas vyko pagal numatytą scenarijų ir teko imtis Lietuvai dar nematytų priemonių.

Pirmoji išbandymo neišlaikė Seimo narių grupė, tarp kurių didelei visų nuostabai nemažą dalį sudarė TS-LKD nariai, pateikę pataisas dėl draudimo atšaukimo. Vėliau du iš jų atsiėmė savo nuomonę ir prisipažino suklydę, tačiau procesas jau buvo įgavęs eigą. Seimas šio klausimo svarstymui visuomet rasdavo laiko užimtoje Seimo darbotvarkėje, jam visuomet buvo skiriamas išskirtinis dėmesys.

Šį kartą buvo mobilizuotos partijų viršūnės, sutarta dėl paramos iš gamintojų ir žiniasklaidos rinkimų kampanijų metu. Tai bloga žinia, nes tai reiškia, kad partijos tapo dar labiau priklausomos nuo verslo struktūrų. Tačiau gera žinia ta, kad žinome pačius piktybiškiausius Seimo narius, kuriems tinkamai atsidėkosime per rinkimus. Seimo veiksmų jau nebebuvo galima vadinti politika, tai buvo itin nešvarus verslo grupių užsakymo vykdymas, užmerkiant net į akivaizdžius Seimo statuto pažeidimus, kai akivaizdų interesų konfliktą turintys Seimo nariai nesusišalino nuo balsavimų.

Ko verti vien bandymai rengti uždarus komitetų posėdžius tuo klausimu, atsisakymas įsileisti pasikalbėti į frakcijas ir kt. Seimas šiuo klausimu tikrąja to žodžio prasme tapo UAB, kuriame sprendimus priima akcininkai.

Gal kiek mažiau nustebino tai, kad išbandymo neišlaikė ir didžioji dalis komercinės žiniasklaidos, kuri už uždarų durų susitikusi su  gamintojais nusprendė imtis ypatingos informacinės blokados ir vienpusės informacijos pateikimo strategijos. Iš tiesų tokiose televizijose kaip TV3 ar LNK nebuvo nė vieno objektyvaus reportažo šia tema. Bet tai ir neturėtų stebinti, nes TV3 ir be šito buvo pripažinta neetiška televizija, o LNK valdo „Stumbro“ savininkas „MG Baltic“. Gera naujiena yra ta, kad su nedidelėmis išimtimis bet išbandymą išlaikė nacionalinis transliuotojas LRT, nors jo tarybos pirmininkas nesugebėjo perlipti per save ir pažvelgti toliau žurnalistų profesijos finansinių interesų. Tačiau nacionalinis transliuotojas sudarė sąlygas išsakyti visas nuomones. Objektyvus ir nešališkas išliko „Žinių radijas“, katalikiškoji žiniasklaida bernardinai.lt, tikiu.lt, kai kurie regioniniai interneto portalai ir kt.

Tačiau vienas didžiausių naujienų portalų delfi.lt šiuo klausimu buvo ypač šališkas ir suinteresuotas. Ką gi, blogos naujienos yra taip pat naujienos, ir dabar daugeliui bus lengviau pasirinkti, kurios žiniasklaidos verta klausytis, o kurios – ne.

Tačiau, ko gero, didžiausiu siurprizu visuomenei tapo Prezidentės sprendimas pasirašyti įstatymo pataisas. Nepaisant jos ankstesnių pasisakymų apie tai, kad reikia atsispirti suinteresuotų verslo grupių spaudimui, ji buvo paskutinis barjeras, kuris šio spaudimo taip pat neatlaikė. Šį kartą visuomenės nuomonė nebuvo svarbi, buvo įsiklausyta tik į užsienio alkoholio gamybos bendrovių interesus.

Įdomu, kad įstatymas buvo pasirašytas iš karto po Prezidentės užsienio vizito, ir dabar jau būtų įdomu pasidomėti, ar tada su ja neturėjo progos pasikalbėti J. M. Barroso, atvirai flirtuojantis ir demonstruojantis simpatijas Europos alaus gamybos magnatams. Prezidentė pademonstravo, kad Europos Komisiją ir Europos Parlamentą infiltravusi alkoholio pramonė gali daryti poveikį ir tiesiogiai ES valstybių vadovams. Tą suprasdama, Prezidentės spaudos tarnyba šį kartą nepuolė girtis „geru“ Prezidentės darbu, ir viskas buvo pateikta be įprastinio patoso ir pagyrų, stengiantis maksimaliai nutylėti įvykį.

Neabejotinai visa ši istorija tapo išbandymu nevyriausybinėms organizacijoms. Žinoma, labai sunku būti objektyviam pačiam atstovaujant šiam sektoriui, bet manau, kad išbandymą nevyriausybinės organizacijos išlaikė su kaupu. Alkoholio gamintojams teko mobilizuoti ne tik vietos klapčiukus, atidirbančius už alkoholio gamintojų paramą: sporto įžymybes, renginių organizatorius, žiniasklaidą ir pan., bet ir tarptautines pajėgas. Ko vertas vien tik vieno didžiausių Europos alaus gamybos koncernų viceprezidento vizitas pas Lietuvos premjerą. Sunku vertinti, kiek pasiteisino viena ar kita nevyriausybininkų naudota taktika bendraujant su politikais, bet galima konstatuoti, kad ji buvo kitokia nei įprasta. Informacinės blokados ir visiško ignoravimo Seime sąlygomis nebebuvo įmanoma ramiai pateikinėti mokslinių tyrimų įrodymų, faktų, statistikos duomenų, nes jie niekam nebuvo reikalingi. Nevyriausybinės organizacijos sugebėjo pasiekti, kad net ir informacinės blokados sąlygomis problema tapo žinoma visuomenei. Akivaizdžiausia to iliustracija yra tik per 2 dienas surinkti 256 nevyriausybinių organizacijų parašai, raginantys Prezidentę vetuoti įstatymą.

Nevyriausybinės organizacijos sukaupė neįkainojamos informacijos apie politikų elgesį: melą, šmeižtą, interesų konfliktus, įstatymų nepaisymą ir t.t. Ji bus ypač vertinga atėjus rinkimams. Nevyriausybinės organizacijos privertė alkoholio gamintojus ypatingai išlaidauti šiuo klausimu, o tai teikia vilties, kad anksčiau ar vėliau norėdami susigrąžinti politikams sukištus pinigus gamintojai turės branginti savo produkciją ir apie tai aludariai jau pradėjo kalbėti.

Metų pabaiga buvo turtinga ir kitų su alkoholio bei tabako kontrole susijusių įvykių. Pagaliau buvo svarstomas 2 metus stalčiuje pradulkėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų paketas. Dabar galima tik teoriškai samprotauti, kiek šansų turėjo visas paketas būti priimtas Seime. Manau, kad šiame Seime – jokių.

Taip ir įvyko. Dauguma svarbių priemonių: specializuotos alkoholio parduotuvės, amžiaus cenzo didinimas, paslėptos alkoholio reklamos draudimas buvo atmesti. Tiesa, vis dėlto kai kurie pasiūlymai buvo išsaugoti. Išliko nuostatos pagaliau sutvarkyti naktinių pseudobarų veiklą, numatant reikalavimą, kad ten gėrimai būtų parduodami tik vartojimui vietoje. Išliko reikalavimai alkoholinių gėrimų tarai siekiant, kad išnyktų didelių talpų alaus „bambaliai“. Įsigalios ir draudimas vartoti alkoholį patalpose, kur vyksta sporto varžybos.

Žinoma, šios priemonės skirtos tik suaugusiųjų ir daugiausia probleminių vartotojų grupei, tačiau jos taip pat svarbios ir reikalingos. Todėl tai yra neabejotinas žingsnis į priekį. 2012 m. sausio 1 dieną įsigalioja draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose, vadinasi, probleminių vartotojų pamėgtos ir didelę grėsmę viešam saugumui kėlusios abejotinos prekybos vietos išnyks arba sumažės jų skaičius. O tai – taip pat pasiekimas.

Kalbant apie tabako kontrolę, esminių įvykių Lietuvoje 2011 metais neįvyko. Tiesa, paskutinėmis metų dienomis konservatoriaus V. Matuzo iniciatyva buvo priimtos tabako pramonės parengtos pataisos dėl cigarečių kainų spausdinimo ant tabako pakuotės, siekiant palengvinti naštą tabako pramonei. Gaila, kad, įvėlus šį klausimą tarp kitų, jis liko beveik nepastebėtas tabako kontrolės specialistų, nes naštos palengvinimas tabako pramonei yra naštos valstybei pasunkinimas. Be to, pataisų teikėjas pamiršo, kad Lietuva yra ratifikavusi Tabako kontrolės pataisų konvenciją, kurioje valstybė įpareigojama vengti tabako pramonės įtakos, o ne kurti jai palankesnes sąlygas.

Bet, matyt, linksmai pradėjęs su aludariais, V. Matuzas nusprendė savo „gerus darbus“ pratęsti ir su tabako pramone. Turbūt „kartą paragavęs, tikrai negali sustoti“. Kitu svarbiu žingsniu, kurį dar anksti vadinti sėkmingu, reikėtų vadinti po pateikimo Seime pritarimą gavusiai idėjai steigti Tabako ir alkoholio prevencijos fondą, kuris būtų sudaromas iš tabako ir alkoholio akcizų surenkamos dalies. Tai leistų bent iš dalies atsverti alkoholio pramonės siautėjimą skiriant stabilias lėšas visuomenės informavimui, socialinės reklamos kūrimui, nevyriausybinių organizacijų finansavimui ir kt.

Praėjusieji metai buvo gausūs renginių. Lietuvoje jau antrą kartą vyko Šiaurės šalių narkotikų ir alkoholio politikos tinklo (NORDAN) metinė konferencija ir generalinė asamblėja. Joje apsilankę žymiausi pasaulio mokslininkai, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų vadovai iš daugiau kaip 10 šalių ragino Lietuvos parlamentą neatšaukti alkoholio reklamos draudimo, tačiau, kaip ir Lietuvos mokslininkai bei nevyriausybininkai, liko neišgirsti.

ačiau tai buvo puiki proga šiaurės ir kitų Europos šalių atstovams susipažinti su įvykiais, vykstančiais Lietuvoje, ir savo akimis pamatyti, kokiomis jėgomis ir kaip brutaliai Lietuvoje siautėja alkoholio pramonė. Lietuvoje įvyko ir viena iš tarptautinių mokymų apie tabako mokesčius (TOBTAXY) dalių, kurioje dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Suomijos atstovai, o pačius mokymus vedė žymiausi šios srities ekspertai. Įvyko ir daugiau tiek nacionalinių, tiek tarptautinių konferencijų, kuriose daugiau ar mažiau buvo paliesti tabako, alkoholio ar narkotikų kontrolės klausimai. Pabaigai norėtųsi pasidžiaugti, kad, nepaisant visų nesėkmių ar sunkumų, tabako ir alkoholio kontrolės klausimai išlieka tarp tų, dėl kurių kyla vienos aršiausių diskusijų, o tai reiškia, kad pramonė jau nebėra vienintelė jėga, diktuojanti sąlygas šiame procese.