„Davatkos ir rėksmingi šventeivos“ taip pat žmonės

Būtina sureaguoti į daug diskusijų visuomenėje sukėlusį „Lietuvos ryto“ dienraštyje išspausdintą interviu su psichoterapeutu E.Laurinaičiu - „Lietuvių tauta – tikrai neprasigėrusi“.
Pirmiausia keletas citatų iš straipsnio: „...Pertraukdamas sutartinį politikų ir davatkų chorą pirmasis apie tai išdrįso prabilti psichoterapeutas E.Laurinaitis“, „...Rėksmingoms šventeivoms pataikaujančiais sprendimais politikai tikisi pelnyti bent dalies visuomenės simpatijų“ ir t.t.
Kas gi tos davatkos ir rėksmingi šventeivos, kurie taip neįtinka dienraščio žurnalistui ir gerbiamam psichoterapeutui. Visuomenė turbūt pastebėjo, kad į alkoholio kontrolę įsitraukia vis daugiau nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų. Tai ne tokia jau maža visuomenės dalis. Tarp tokių organizacijų, kurios aktyviai reiškia savo nuostatas dėl alkoholio kontrolės paminėtinos tokios organizacijos kaip Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, Nacionalinė sveikatos taryba, Nacionalinė vartotojų konfederacija, Lietuvos nukentėjusiųjų autoįvykiuose asociacija, Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje, Lietuvos higienistų sąjunga, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, Lietuvos studentų medikų asociacija, Vysk. M.Valančiaus blaivybės sąjūdis, Lietuvos tėvų forumas ir t.t. Tai šitas organizacijas ir jas atstovaujančius asmenis dienraštis ir Laurinaitis išvadino davatkomis ir rėksmingais šventeivomis. Kai davatkų (arba kitaip sakant tikinčiųjų) baidosi komunistinį aklėjimą turintis premjeras, tai dar galima suprasti, tačiau kai tokiais terminais svaidosi žurnalistai ar net psichoterapeutas, jau darosi mažų mažiausiai keista.
Būdamas visuomenės sveikatos srityje dirbančiu mokslininku galiu atsakingai patvirtinti, kad dauguma publikacijoje išdėstytų E.Laurinaičio minčių yra realybės neatitinkančių ir melagingų faktų kratinys. Dar daugiau, kai kurios mintys beveik pažodžiui sutampa su alkoholio gamintojų ir ypatingai aludarių išsakomomis mintimis apie alkoholinių gėrimų reklamą ir pan. Derėtų priminti, kad, aludariai jau turi praktikos papirkinėdami garsius Lietuvos medikus, kultūros ir sporto veikėjus. Tai kodėl nenusipirkus ir vieno iš garsiausių Lietuvoje psichoterapeutų.
Nebematau prasmės faktais ir tyrimų duomenimis paneiginėti straipsnyje išdėstytų melagingų faktų. Mokslinių tyrimų duomenis gali rasti kiekvienas internetu besinaudojantis Lietuvos gyventojas mokslinių tyrimų domenų bazėse. Ten galima rasti ir tyrimus apie alkoholinių gėrimų reklamos žalą, jaunimo vartojimo paplitimą ir kitus dalykus, kurių E.Laurinaitis teigia neegzistuojant.
Alkoholio pramonė dabar tapo kaip niekada vieninga. Jos pageidavimu Premjeras sukūrė darbo grupę, kurioje surankiota pirmiausia šio verslo grietinėlė. Dar daugiau, šioje grupėje jau buvo pasiūlyta balsuoti už tai, kurie moksliniai tyrimai tinkami, o kurie ne. O pasipelnyti sumanę tyrėjai jau siūlosi už 200 000 litų atlikti „stebuklingus“ tyrimus, kurie nustatytų pagrindinę lietuvių girtavimo priežastį. Maža to aludariai pareiškė, kad reikia mažinti alkoholio daromą žalą, nemažinant alkoholio suvartojimo.
Keista, kad gerbiamas psichoterapeutas taip ir nesuprato, kad tokie pasisakymai ir alkoholio gamintojų pastangos baigia supriešinti gyventojus, nuolat priešina ir klaidina Lietuvos įstatymų leidėjus, kultūros ir sporto veikėjus. Viskas pajungiama vienam tikslui – pinigams. Ir nors alkoholio gamintojai teigia, kad jie nenori, kad žmonės prasigertų, tačiau atskirai paėmus, nė vienas nesutinka atsisakyti savo pelno dalies.
Kaip sakoma „kare visos priemonės tinkamos“, tik klausimas, kiek žmonių realiai suvokia koks karas kariaujamas, ir kad jo aukomis taps augantys vaikai, o Seimo kontrolieriaus tyrime pateikta išvada, kad toks alkoholio vartojimas kelia pavojų genofondui – tampa jau ne teiginiu bet realybe.

Alkoholio gamintojai kurs strategiją, kad žmonės negertų

Vyriausybė suskubo pasigirti Premjero potvarkiu sudariusi darbo grupę, kuri turėtų išanalizuoti alkoholio vartojimo priežastis ir pateikti kompleksinius pasiūlymus problemai spręsti. Visuomenė ir žiniasklaida jau pradėjo komentuoti ir aptarinėti būsimąjį komisijos darbą ir teksiančius uždavinius.
Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai gražu, ir vienintelis, daugeliui kylantis klausimas yra: kodėl vyriausybė taip vėlai susigriebė ir tik dabar pradėjo spręsti šias problemas ? Tačiau klausimų turėtų kilti ir daugiau. Dauguma jau spėjo pamiršti, kad alkoholio kontrolės politikos vertinimą jau atliko Seimo kontrolierius ir Nacionalinė sveikatos taryba. Be to, iki vasaros pabaigos dirbo to paties Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurios galutiniai pasiūlymai taip ir nepasiekė dienos šviesos, nes, pradėjus apie juos diskutuoti, jie neįtiko alkoholio gamintojams ir platintojams. Taip atsitiko todėl, kad darbo grupė siūlė apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą, nuo 2010 metų visiškai uždrausti alkoholio reklamą ir pan. Jau tada alkoholinių gėrimų gamintojų atstovas, atėjęs į darbo grupės posėdį, nedviprasmiškai pareiškė, kad grupė gali nebesivarginti, nes bus sudaryta nauja, „geresnė grupė“, kuri pasiūlys „geresnius“ sprendimus. Taip ir atsitiko. Aludarių pasiūlymu ir padedant Ūkio ministerijai buvo sušauktas pasitarimas, kuriame dalyvavo ministerijų, Narkotikų kontrolės departamento, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai ir du aludarių atstovai (abu turėjo po atskirą balsą balsuojant). Pasitarimo metu balsuojant dviejų balsų persvara buvo nuspręsta sudaryti naują grupę.
Tikrai patogus scenarijus. Dabar, matant naujosios grupės sudėtį, kyla dar daugiau klausimų. Grupėje labai daug tiesiogiai alkoholio gamyba ir prekyba suinteresuotų ar kitaip su alkoholio verslu susijusių asmenų. Sąrašą galima pradėti aludarių atstovais, kurių vienas dėl didesnio skaičiaus grupėje jau atstovauja Nealkoholinių gėrimų ir gamintojų bei importuotojų asociaciją, MG Baltic (Valdančios „Stumbrą“) atstovas grupėje jau atstovauja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją ir t.t. Akivaizdžiai matosi, kad toks gausus būrys „savų“ surinktas tam, kad, kilus balsavimo poreikiui, tiesiog būtų galima stabdyti verslui nepalankius pasiūlymus. Dar daugiau, Ūkio ministeriją atstovauja net du aukščiausio lygio asmenys: ministras, kuris yra ir grupės vadovas (esant lygiam balsų skaičiui turintis du balsus) ir ministerijos sekretorė. Tai rodo akivaizdų norą kontroliuoti visą procesą. Toks Ūkio ministerijos elgesys, kai vos tik aludariams paprašius inicijuojama darbo grupė, grupei vadovauja priešiškas nuostatas alkoholio kontrolei nuolat demonstruojantis ministras, surinkta visa gvardija alkoholio verslu suinteresuotų verslininkų, leidžia manyti, kad, prisidengiant šios grupės darbu, bus bandoma sustabdyti bet kokias veiksmingas alkoholio kontrolės iniciatyvas.
Alkoholio kontrolė pirmiausia yra visuomenės sveikatos objektas, todėl ministrui, kuris net neslepia atstovaujantis verslo interesą, nederėtų vadovauti tokiai grupei. Tą turėtų daryti šiuo klausimu neutralus Vidaus reikalų ar Teisingumo ministras. Tačiau to tikėtis, matyt, nerealu. Todėl belieka įsipareigoti, būnant grupės nariu, sistemingai teikti informaciją visuomenei apie vykstantį darbą tam, kad, esant reikalui, jau pati visuomenė galėtų laiku įsikišti ir sustabdyti tolesnę alkoholio pramonės organizuojamą „kontrolę“.