Be pigaus alkoholio Lietuva neišgyvens

                     

Šiandien tik įsijungęs radiją išgirdau, kad nuspręsta pensijų gražinimui reikalingus pinigus susirinkti didinat akcizą alkoholiui. Labai apsidžiaugiau, nes pamaniau, kad tai būtų vienas didžiausių indėlių į žmonių sveikatą ateinančiais metais, tačiau paskui išgirdęs „Žinių radijo“ eteryje ta tema kalbinamus „Swedbanko“ vyriausią ekonomistą Nerijų Mačiulį ir mano kolegą psichiatrą Raimundą Alekną supratau, kad nieko čia lengvo ir paprasto nebus. Neabejoju, kad šiuo metu, kai rašau šį straipsnelį, jau apskambinti visi laisvosios rinkos institutai, aludarių gildijos ir visa panaši gvardija, kuri taip pat sėdi ir rašo straipsnius apie tai, kad padidinus alkoholio akcizą padidės kontrabanda, kad lietuviai masiškai nuodysis surogatais ir t.t. Žodžiu kas bus straipsniuose parašyti galiu jau šiandien. Ir manau, kad  jų straipsniai už pinigus suksis visuose didžiausiuose interneto pataluose ir žiniasklaidoje. Todėl šis straipsnis yra mažiausiai, ką galiu padaryti atsakydamas į eteryje jau plintančią demagogiją be jokių skaičių ir tyrimų.

                      Pirmiausia ekonomistas nepraleido progos paminėti, kad akcizo didinimas nemažins vartojimo, nes to niekad neatsitiko. Esą anksčiau didinant akcizą vartojimas nemažėdavo, o pajamos augdavo nežymiai. N.Mačiulis taip pat paminėjo, kad visiems žinoma, kaip Lietuviai geria iš techninio spirito gaminamus gėrimus ir t.t. Keista girdėti tokius pasakojimus, jei jau taip viskas gerai žinoma, tai kas daroma, kad taip nebūtų? O gal tik tiek ir žinoma, kiek pasakoja alkoholio gamintojai, kuriems akcizo didinimas reiškia peilį po kaklu. N.Mačiulio teigimu alkoholis Lietuvoje tik brango ir jis neatsimena, kad būtų pigęs.

Bet apie viską iš eilės.

                      Pirmiausia apie teiginius, kad alkoholio vartojimas nemažėja, augant alkoholio kainai. Tai turiu nuvilti poną ekonomistą, bet jis nepaminėjęs nė vieno skaičiaus jis vadovavosi liaudyje populiariai vadinama VBS „viena boba sakė“ agentūros duomenimis, nes jo teiginiai neatitinka realybės. Pirmiausia dėl teiginių, kad alkoholis niekada nepigo ir visą laiką brango, tai norėčiau ponui ekonomistui priminti 1999 metus, kai akcizas stipriam alkoholiui buvo sumažintas 40 proc., matyt tuo pačiu tikslu – mažinti nelegalaus alkoholio vartojimą. Tik niekas nesumažėjo, po to stabiliai augo mirčių, apsinuodijimų, psichozių ir kiti rodikliai.

                      Buvo ir kitų iniciatyvų, pvz. lengvatiniai tarifai alui, atseit gelbėjant nuo degtinės gėrimo ir lengvatos alkoholiniams kokteiliams (matyt tam, kad vaikai odekolono nepradėtų gerti). Taip pat priminsiu ekonomistui, kad 2007 metais prasidėjus krizei ir pradėjus mažėti perkamajai galiai, bei augant santykinei kainai mažėjo vartojimas ir mažėjo apsinuodijimų, mirčių ir kiti rodikliai. Vadinasi nelegalus vartojimas jei ir augo, tai tik simboliškai.

                      Beja kalbant apie santykinę alkoholinių gėrimų kainą, labai aiškiai matyti, kad santykinė kaina stabiliai mažėja (išskyrus krizinį laikotarpį), ir išlieka labai maža lyginant su kitais produktais, kurie brangsta pakankamai greitai.

Šiuos ir kitus skaičiavimus bei sveikatos rodiklius galima rasti 2013 metais atliktoje alkoholio žalos vertinimo studijoje, kuri prieinama kiekvienam (http://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio).

                      Manau, kad ekonomistas turėtų žinoti tokius elementarius dalykus, kaip santykinai elastinga gėrimų kaina, kurios dėka valstybė didindama akcizą sumažina vartojimą ir tuo pat metu gauna papildomas pajamas. Pasaulyje atlikti tyrimai nustatė, jog kainos elastingumas skirtingų grupių alkoholiniams gėrimams yra skirtingas. Mažiausias kainos elastingumas paprastai nustatomas alui ir vynui (nuo -0,4 iki -0,8) ir ženkliai didesnis stipriems alkoholiniams gėrimams (nuo -1 iki -1,5). Europos komisijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad jei penkiolikoje senųjų ES valstybių alkoholio kaina padidėtų 10 proc., tai per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 9000 mirčių ir surinkta maždaug 13 milijardų eurų papildomo akcizo mokesčio.

                      Tas pats pasakytina ir apie tabako gaminius, kurių kainos didinimas padidino valstybės gaunamas pajamas ne neženkliai, kaip teigia, ekonomistas, o apie 3 kartus. Tuo pat metu vartojimas mažėjo apie 41 proc. (http://andreevin.narod.ru/journal/2012/02/TCPHEE_02_02_81.pdf).

                      Bet labiausiai mane nustebino mano kolega psichiatras R.Alekna, su savo teiginiais, kad mažinti alkoholio vartojimą reikia pirmiausia šviečiant vaikus. Jo teigimu akcizų didinimas nemažino alkoholikų, besikreipiančių gydymo skaičiaus, o atvirkščiai jį padidindavo. R.Aleknos teigimu skandinavai gerų rezultatų pasiekia mokydami vaikus saikingai gerti. Į sveikatą orientuoti vaikai Skandinavijoje užauga jau mokykloje. Iš karto norėtųsi paklausti kuo mokymui mokykloje trukdo brangus sidras, alus ir alkoholiniai, kuriuos ir geria vaikai, kurie paprastai kontrabandinio spirito neperka?

Bet apie viską iš eilės.

                      Pirmiausia kolegos psichiatro kalboje pastebėjau tą patį „džiazavimą“ ir VBS agentūros pėdsakus. Pirmiausia patys skandinavai savo sėkmę sieja toli gražu ne su mokymu (jam tenka mažiausia sėkmės dalis), o būtent su taikytomis mokslu pagrįstomis alkoholio kontrolės priemonėmis. Tą patvirtina ir mokslinių tyrimų duomenys. Tai, kad alkoholio kaina yra viena efektyviausių alkoholio kontrolės priemonių patvirtino ir dešimtys kelis metus mokslinę informaciją analizavusių Europos mokslininkų, kurių darbo apibendrinimą galima rasti svetainėje (http://www.amphoraproject.net/). Bet, kam tas mokslas kai yra VBS ir asmeninė nuomonė.

                      Labai įdomu, kad gerbiamas psichiatras ir politikas pasakė įdomų dalyką, kuris patvirtina akcizų didinimo veiksmingumą. Jo pastebėjimu didinant akcizą besikreipiančių dėl gydymosi skaičius padidėja. Tai yra puiku, vadinasi teiginiai, kad ekonominės priemonės veikia geriausiai yra 200 proc. teisingi. Augant akcizui didėjantis besikreipiančių skaičius rodo, kad žmonės nusprendžia ne gerti pilstuką, o ieškoti pagalbos. Neabejoju, kad taip elgiasi ta dalis visuomenės, kurią išgelbėti dar įmanoma, nes į privačias klinikas, kur gydymas kainuoja šimtus, o kartais ir tūkstančius, odekoloną ir pilstuką geriantys piliečiai tikrai nesikreipia. Keistai atrodo ir kolegos pastebėjimai apie bendravimą su pilstukus ir surogatus geriančiais pacientais. Abejoju, kad į Vilniuje esančia privačią kliniką gydytis alkoholizmo iš Lietuvos provincijos plūsta pinigų degtinei nebeturintys pacientai. Tai ir žinios apie juos labai abejotinos. O jei jau tikrai domina Lietuvos kaimo padėtis ir ten geriantys žmonės, tai turėčiau nuliūdinti kolegą psichiatrą, kad susirūpinta per vėlai. Apie kaimą reikėjo galvoti prieš 10-15 metų, nes dabar jau vėloka. Ten vaikai jau pragerti, o vyrai pasikorė, mirė nuo cirozės, nuskendo, sušalė ir t.t. geriančių ten nebe daug. Tai gal gelbėkit tuos kas liko, ir pirmiausia vaikus.

                      Nesu prieš švietimo priemone, tik joms, kaip ir minėjau, brangus alkoholis netrukdo. O šiaip stebina „išmanymas“ nematant prie ko tas išmanymas privedė. Mes labai gerai žinoma kaip gydyti ir visą pasaulį juokinam su savo „kodavimais“ ir „torpedavimais“, o paskui stebimės, kad rezultatai prasti. Mes gerai žinom kaip mažinti vartojimą, tik mūsų politikų priimamos priemonės vartojimą didina. Tai gal jau laikas nustoti vaidinti visažinius ir pasižiūrėti ką jau prieš kelis dešimtmečius išsiaiškino pasaulio mokslininkai ir baigti išradinėti dviratį.

Š...kac nuo lošimų...

               

           2013-12-18 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete (toliau - BFK) buvo svarstomas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriam vadovauja įtakingas socialdemokratas B. Bradauskas. Visiems susirinkusiems p. Bradauskas pirmiausia pareiškė, kad užsakovai nesivargintų ir nesistengtų viešinti, kaip jis desperatiškai stengiasi prastumti naują Azartinių lošimų įstatymą (toliau - ALI), kuris, be kitų naujovių, įteisintų naują azartinių lošimų rūšį B1 kategorijos lošimų automatais, kurie galės būti eksploatuojami praktiškai visur: viešbučiuose, moteliuose, laisvalaikio praleidimo vietose. B. Bradauskas pabrėžė, kad viešinimas jo nuostatos nepakeis ir jis elgsiąsis pagal sąžinę. Apie tai, kaip B. Bradauskas stumia ALI pataisas galite paskaityti čia: 

http://koalicija.org/index.php?option=com_content&task=view&id=265&Itemid=154  

                  B.Bradausko teigimu kalbos apie šį įstatymą jam jau labai atsibodo. Matyta atsibodo todėl, kad kilo nepasitenkinimas. Matyt šiam parlamentarui nenusibosta tie įstatymai, kurių svarstymas nekelia streso, kuris šiame amžiuje jau nėra labai pageidautinas. Keista, kad B.Bradauskas praktiškai vienas sugeba diriguoti visam komitetui, o jam nesipriešina net ir aršiausi opozicijos atstovai, nuolat kritikuojantys socialdemokratus. Keita ir tai, kad B.Bradausko bendrapartiečio vadovaujama Vyriausybė taip pat nepritaria jo norams ir siekiams plėsti B1 lošimų automatų verslą Lietuvoje. B.Bradauskui neįdomi ir Lošimų priežiūros tarnybos nuomonė, nes jis juk išmano viską geriau ir jo manymu svarbiau nei ekspertų nuomonė yra jo sąžinė, pagal kurią jis balsuoja. Panašu, kad tos sąžinės vardas yra Kacas. Dar daugiau, viskas styguojama taip, kad nuo lošimus prižiūrinčios institucijos vadovo skyrimo būtų nušalinta Sveikatos apsaugos ministerija, kuri žiūri žmonių sveikatos, o ne verslo grupių interesų tenkinimo. Žodžiu valstybėje kaip savame medžiotojų būrelyje.

                  Svarstant naują ALI redakciją naują B1 kategorijos lošimų automatų įteisinimo reikalingumą B. Bradauskas motyvavo tuo, kad tai leis papildyti biudžeto pajamas. Įdomūs p. B. Bradausko sąžinės veikimo principas: B1 kategorijos lošimų automatais biudžetą reikia pildyti, tuo tarpu, kai Seimo narys N. Puteikis pasiūlė papildomai surinkti po beveik 4 mln. litų padidinant mokesčius lažyboms ir B kategorijos lošimų automatams, B. Bradauskas pareiškia, kad tokiu būtu biudžeto pildyti negalima. Lažybos ir B kategorijos lošimų automatų verslas pastaraisiais metais augo po 25-35 %. Tai parodo, kad šioms lošimų rūšims vystyti, aplinka (įskaitant palyginti mažą apmokestinimą) Lietuvoje yra labai patraukli. Telefonu B. Bradausko pasitikslinus, ką reiškia jo "elgesys pagal sąžinę", jis pareiškė: "man rūpi taip, kad neiškeliautų pinigai į Latviją, į Estiją ar dar kitur, kad jie liktų Lietuvoj.... Jo iliustracija šiam teiginiui daugiau nei vaizdinga: „šnapsą gėrė ir gers (matyt gerbiamas Seimo narys sprendžia pagal save), azartinius žaidžia ir žais.." Peršasi išvada, kad ponas B. Bradauskas laiko visus aplinkinius kvailiais ir traukia iš po stalo S. Kaco pateiktas kitų šalių azartinių lošimų pajamų lenteles, kuriose surašyti skaičiai neturi jokio ryšio su B1 kategorijos automatais. Pvz. Latvijoje iš viso nėra riboto išlošimo automatų - Latvijoje yra tik A kategorijos lošimų automatai. Numatytais B1 kategorijos automatais bus galima vienu statymu pralošti ne daugiau nei 50 centų, išlošti ne daugiau nei 100 litų. Ir p. B. Bradauskas mano, kad lietuviai masiškai važiuoja lošti į kaimynines šalis, nes Lietuvoje neturi galimybės palošti po 50 centų! Deja, bet tokie, jokios logikos neturintys argumentai, įtikino daugumą BFK narių: jie pritarė B1 lošimų automatų įteisinimui Lietuvoje, nekreipdami dėmesio į tai, kad jie nepritaria Vyriausybė (Sveikatos apsaugos ministerija giežtai pasisako prieš, Finansų ministerija taip pat nepritaria), STT, nevyriausybinės organizacijos, ir daugelis kitų. Tik potencialūs B1 kategorijos lošimų automatų verslo vystytojai jiems pritaria.

                  Reziumuojant galima pasakyti taip, kad B. Bradauskas elgiasi pagal sąžinę: yra pažadėjęs S. Kacui ir jo atstovams prastumti B1 kategorijos lošimų automatus ir elgiasi "sąžiningai" - laikosi savo duoto pažado.

                  Keista ta Lietuva, labai panaši į sovietinį kolūkį, kuriam vadovauja sąžine besivadovaujantis pirmininkas B.Bradauskas. Keista tik, kad tai niekam nekelia jokių emocijų. Vadas pasakė ir bus tvarka, nusišvilpt ant Vyriausybės, STT, LPT ir t.t.