Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2015 m. balandžio 22 d., trečiadienis

Degantis degalinių klausimas...

Manau artimiausiu metu Lietuvoje subręs bent du „svarbūs“ ieškiniai teismams. Vienas tokių ieškinių bus dėl visuomenininkų, kurie nesugeba patikrinti visų prekybos vietų ir užtikrinti, kad jose nebūtų parduodamas alkoholis nepilnamečiams, o kitas ieškinys galėtų būti dėl pačių nepilnamečių, kurie atrodo per daug suaugę ir maskuoja savo jauną amžių, taip trikdydami pardavėjų darbą ir keldami jiems bereikalingą stresą parduodant alkoholinius gėrimus.
Juokas juokais, bet kartais juoktis jau ir nebesinori. Labai nejuokinga pasidarė klausant mūsų verslo atstovų ir Seimo narių ir to kaip jie sureagavo į pilietišką jaunuolių bandymą pademonstruoti, kaip nepilnamečiui Lietuvoje lengva įsigyti alkoholinių gėrimų degalinėse. Keli entuziastai paslėpta kamera užfiksavo degalinėse daromus įstatymo pažeidimus ir juos paviešino. Vietoje, to, kad pripažintų akivaizdų faktą, degalinių atstovas Vidas Šukys, pradėjo ieškoti ko nepametęs ir labiausiai susirūpino, kad pažeidimai užfiksuoti neteisėtai ir pradėjogrąsinti, kad jaunuolius reiktų paduoti į teismą. Viešai pareiškęs, kad jau konsultuojasi su advokatais, degalinių atstovas dar pridūrė, kad tokią akciją tikriausiai  užsakė kokie nors pikti dėdės iš kitų verslų ir kad jie gins savo teises ir bla bla bla... Dar žinoma suabejojo, kad tyrimas nereprezentatyvus, nes Vilniuje yra apie 60 degalinių, o jaunuoliai aplankė tik 17...
Nenaudodamas necenzūrinės kalbos gal galėčiau sau leisti tokius verslo atstovus pavadinti proto vargšais. Tikrų tikriausiais vargšais. Kažkodėl man degalinių atstovas pasirodė labai panašus į kriminalinius veikėjus filmuojančios laidos „Farai“ personažus, kuriuos užklupus įvykio vietoje darant nusikaltimą bandoma apsimesti nieko nežinančiu, ar suversti kaltę kažkam kitam. Aš labai kviesčiau atsiliepti ką nors iš tėvų, kurių vaikas nukentėjo autoįvykyje ar buvo fiziškai sužalotas ar patyrė kitokią žalą po to, kai jam degalinėje buvo parduotas alkoholis. Jei tokių atsirastų, mes taip pat pasitartumėme su teisininkais ir tada pagalvotumėm, kiek būtų galima išsireikalauti žalos atlyginimo iš tos degalinės operatoriaus. Kadangi tokių vaikų Lietuvoje būtų net ne dešimtys, o galbūt triženkliai skaičiai, tai pasitelkus norinčius gerai uždirbti advokatus, manau būtų galima tokius verslininkus priversti susimokėti bent jau šešiaženkles kompensacijas. Kaip jums mieli verslininkai toks planas?
Manau degalinių atstovams reikėjo paskelbus visai Lietuvai, kad jie stumia per Seimą draudimo prekiauti alkoholiu atidėjimą ar atšaukimą ir įtikinėjant, kad degalinės yra labai saugi vieta prekiauti alkoholiu pasirūpinti, kad tas alkoholis nebūtų parduodamas bet kam, bent jau kol bus priimtas sprendimas Seime. Bet panašu, kad Lietuvoje įstatymų laikytis neplanuojama net ir dėl vaizdo. Galbūt, jei Seimo narių neveikia moksliniai argumentai dėl prekybos alkoholiu degalinės draudimo reikalingumo ir veiksmingumo, juos paveiks bent jau bukas įžūlumas ir visiškas nesiskaitymas su net elementariausia logika ir įstatymais.
Dar labiau šokiravo Seimo nario, vieno iš pataisų, kuriomis siekiama atidėti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse, iniciatoriaus E.Šablinsko vieši komentarai. Jo teigimu jaunuoliai nepatikrino visų parduotuvių: kaimuose, didžiųjų prekybos centrų ir pan. Norėtųsi paklausti gerbiamo parlamentaro ar tą turėtų daryti pilietiški jaunuoliai? Ir kokią jis turi teisę svaidytis tokiais komentarais ir kaltinimais kažko reikalaudamas iš savo asmenines lėšas valstybės bėdų demonstravimui leidžiančių jaunuolių? Seimo narys  gali pats už savo pinigus vykdyti panašius eksperimentus ir patikrinti visas prekybos vietas, gal tada ir kaltinti nebereikės. Bet panašu, kad teisininku save tituluojantis parlamentaras komentaruose įsijautė tiek, kad pamiršo ir teisę, ir pareigas, ir visa kita. Jo teigimu, prekybos centruose, kasininkės „išvarvėjusiomis akimis“ nuolat pardavinėja gėrimus nepilnamečiams. Įdomu, kiek kartų ponas Šablinskas apie tai yra informavęs policiją? Manau nebus sudėtinga užklausti policiją ir sužinoti šią informaciją. Nes jei Seimo narys nuolat mato vykdomus įstatymo pažeidimus ir apie tai nepraneša atsakingoms institucijoms, vadinasi jis pats dangsto nukaltimus ir savotiškai prisideda prie to, kad šie būtų vykdomi toliau. Tuo tarpu nevengia dėtis itin susirūpinusiu, kad verslas būtų tik legalus, nesuklestėtų bobutės ir pan. Aš dažnai lankausi prekybos centruose, ir skirtingai nei Seimo narys Šablinskas jau seniai nebematau kasininkių „išvarvėjusiomis akimis“. Anaiptol, panašu, kad centrai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojams. Nemačiau ir pardavinėjant nepilnamečiams, nes praneščiau policijai ir pareikalaučiau peržiūrėti video įrašus, kuriuos dabar jau galima rasti daugelyje parduotuvių. Dar daugiau, teisininkas panašu tiek įsijautė į vaidmenį, kad susirūpino etiniais dalykais, teigdamas, kad po video  paviešinimo įstatymų pažeidėjai nepatogiai jausis prieš savo kolegas ar šeimos narius. Norėčiau klausti, o kodėl jie turėtų jausti patogiai? Kaip suprantu už įstatymų pažeidimus baudžiama ne tam, kad žmogaus savijautą pagerinti. Viešinimas ir bausmė reikalingi tam, kad žmonės nekartotų pažeidimų ir pakeistų savo elgseną. Bet matyt kai kurie žmonės yra tiesiog nepajėgūs to suprasti.
Niekaip nenustoju stebėtis, kaip gerai veikia taisyklė, kad kuo didesnis melas, tuo dažniau jis priimamas kaip tiesa, nes žmonėms sunku patikėti, kad taip galima meluoti ir apgaudinėti. Degalinių atstovų teiginiai apie tai, kad draudimas prekiauti alkoholiu pažeistų LR Konstituciją yra niekiniai. Manau prasminga priminti, ką teigia jų cituojamas 46 straipsnis. Jame parašyta: “Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.” Paryškinau esminius punktus, nes dėl jų, kaip tik kalbant apie tabako ir alkoholio kontrolę dar 1997 metais yra pasisakęs LR Konstitucinis teismas, kuris išaiškino, kad „Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai.“ Manau, kad degalinių tinklų teisininkams nesudarys didesnių sunkumų paskaityti visą nutarimą ir nustoti svaidytis konstituciniais žaibais.
Visiškai neadekvačiais riekėtų laikyti ir teiginius apie konkurencijos pažeidimus. Jau ir iki to konkurencija alkoholio srityje buvo, yra ir bus ribojama, nes alkoholiu neleidžiama prekiauti bet kur ir bet kam. Ir leidimas prekiauti degalinėse nėra prigimtinis. Be to degalinės, pradėdamos šį verslą žinojo ir pagrindines valstybės nuostatas šiuo klausimu: mažinti bendrą alkoholinių gėrimų vartojimą. Jei ta nuostata nesutrukdė investuoti į valstybės sąmoningai diskriminuojamą verslo rūšį, vadinasi atsakomybę už nepasiteisinusius lūkesčius turėtų prisiimti tie, kas priėmėm sprendimus į tai investuoti. Teiginiai apie darbo vietų mažėjimą uždraudus šią prekybą yra daugiau nei juokingi. Jei norime girtų sąskaita sukurti daugiau darbo vietų, tai gal jau ir vaikų darželiuose vaikams alkoholį pardavinėkim. Ne vieną dešimtį darbo vietų sukursim ir dar daugiau prarasim, kai „klientai“ prasigers. Ne viena ir ne dvi Europos valstybės neleidžia prekiauti alkoholiu degalinėse, ir dėl to nekyla jokių problemų. Problemas bandė kelti vienas iš degalinių tinklų Taline, kai šio miesto savivaldybė nusprendė apriboti prekybą alkoholiu degalinėse ir net kreipėsi į teismą dėl tokio savivaldos sprendimo. Tačiau Estijos aukščiausiasis teismas verslininkų pretenzijas atmetė. Jei jau leistis į polemiką apie diskriminaciją, tai gal diskriminacija reikėtų laikyti ir tai, kad maisto prekių parduotuvėms neleidžiama prekiauti benzinu ir dyzelinu.
Tik priminsiu, kad jau ir taip esame trečia šalis pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą. Esam tarp lyderių pagal vaikų alkoholio vartojimą, žuvusių keliuose ir nusižudžiusiųjų skaičių. Ar tai per menki argumentai nustoti gaminti darbo vietas alkoholio prekybos sąskaita? O gal, iš tikrųjų reikia užduoti klausimą: kas galėtų paneigti, kad degalinių atstovai „paremia“ tokius uolius Seimo narius, kurie nebesivargina rinkti nei žodžių, nei galvoti logiškų argumentų, kad pateisintų savo globotinių veiklą. Ir žinoma, kad geriausia gynyba yra puolimas. Dabar degalinės bando užsipulti jų darbo trūkumus ir nusikaltimus paviešinusius jaunuolius ir taip nukreipti dėmesį nuo esminių dalykų: alkoholio prieinamumo mažinimo.


2015 m. kovo 21 d., šeštadienis

Déjà vu...

Man greičiausisi tik atrodo, kad visą tai jau teko matyti ir išgyventi.
2009 metai. Artėjantis draudimo prekiauti alkoholiu kioskuose įsigaliojimas. Sutelktos socialdemokratų pajėgos ir draudimas perkeliamas į 2012 metus.
2011 metai. Artėjantis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. Greiti, gerai koordinuoti, brangiai apmokami veiksmai, kad pakeisti įstatymą iki jam įsigaliojant. Argumentai geležiniai, net geopolitiniai. Draudimas atšaukiamas negrįžtamai.
2015 metai. Artėja draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse įsigaliojimas. Socialdemokratai J.Požėla, A.Palionis, E.Šablinskas registruoja įstatymo pataisą, kuri nukeltų draudimą iki 2019 metų.
Jei klaustumėte manęs, kaip man atrodo šie žaidimai, tai mano manymu jie yra labai sąmoningi. Tik pasikartosiu gal šimtąjį kartą, kad visišką alkoholinių gėrimų reklamos draudimą berods 2008 metais pasiūlė patys alkoholio gamintojai, kad atidėtų siūlomus reklamos apribojimus vėlesniam laikui. Vadinasi tai tampa savotiška politikos formavimo tradicija. Seimo nariai nuolat siūlo įvairius sprendimus, kurie būtų priimami tam, kad nusiramintų niekaip nenurimstančios nevyriausybinės organizacijos, medikai ir mokslinikai ir, kad būtų galima pasakyti, kad alkoholio vartojimo klausimai sprendžiami. Kuomet ateina sprendimo įsigaliojimo laikas, jis sutelktomis pastangomis atšaukiamas ar perkeliamas jo įsigaliojimo terminas. Tai sukuria nesibaigiančio darbo ir veiksmo įvaizdį, kai tuo tarpu iš to veiksmo yra tik labai daug viešų batalijų, kalbų ir kaltinimų verslo žlugdymu, kai tuo tarpu realiai nelabai kas ir įvyksta.
Panaši situacija kartojasi ir dabar. Degalinių operatoriams susirūpinus, kad jie praras savo pajamas iš prekybos alkoholiniais gėrimais, Seimo nariai labai geranoriškai ir įsijausdami į skriaudžiamo verslo padėti iš karto ėmėsi veiksmų. Buvo pateikti net skaičiai, kad degalinėse parduodama apie 2 proc.[i] visų alkoholinių gėrimų ir, kad uždraudus prekybą alkoholiu degalinėse labai išaugs nelegali prekyba alkoholiu, kuri esą ir dabar yra labai didelė.
Na tuos 2 proc., net jei jie visi be išimčių pereitų į nelegalią rinką, vargu ar būtų galima vadinti reikšmingu nelegalios rinkos augimu. O ta neapskaityta (net ne nelegali) alkoholio rinka Lietuvoje sudaro maždaug 6 proc.[ii] Todėl net ir teoriškai, nelegali rinka galėtų išaugti iki 8 proc. Be to ne viename ekspertų susitikime Vidaus reikalų ministerijos atstovai aiškiai pabrėžė, kad skirtingai nei tabako gaminiai, nelegalus alkoholis Lietuvoje nėra reikšminga problema.
Už širdies griebia nuoširdus Seimo narių rūpesti mūsų kaimo žmogumi. „Daugelyje miestelių degalinės yra likusios vienintelės vietos, kur žmonės gali legaliai įsigyti alkoholio“, - BNS teigė J.Požela. Įdomu ar su tokiu pat rūpesčiu yra rūpinamasi kiek kaimuose yra užtikrintas susisiekimas autobusais su rajonų centrais, kur žmogui reikia nuvykti pas šeimos gydytoją, kokia galimybė tuose miesteliuose, kurių alkoholio aprūpinimu taip rūpinamasi, naudotis bibliotekomis, pažiūrėti filmą ar spektaklį kultūros namuose ir pan.  Gerai prisimenu politikų „rūpestį“ ekonominės krizės metu, kai buvo siūloma piginti alkoholį, nes praradę pajamas žmonės nebeišgali nusipirkti alkoholio.
Visa tai vyksta šalyje, kuri Pasaulio sveikatos organizacijos yra paskelbta trečiaja pasaulyje pagal suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui[iii].
Siūlymai vis ką nors atidėti geresniems laikams nuolat registruojami nepasiant to, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymo pirmasis sakinys teigia: „Šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui...“. Jei prekybos alkoholiu degalinėse termino pratęsimas kaip nors prisideda prie šio tikslo, žemai lenkiu galvą. Jei ne, tai tokie siūlymai tiesiog prieštarauja įstatymo tikslui. Tai kažkas panašaus, kaip Baudžiamajame kodekse numatyti premijas ir būsto įsigijimo lengvatas už prievartavimą ar žudymą.
Visa tai vyksta, kai Lietuva jau turi detalią situaciajos analizę ir jau savo, o ne kitų šalių patirtimi gali pasakyti, kad alkoholinių gėrimų apribojimai sumažino jų vartojimą, sumažino ligų ir mirčių skaičių ir beveik neįtakojo nelegalios rinkos[iv]. Šiems tyrimams atlikti valstybė skyrė finansinius ir administracinius resursus, tačiau kaip visada geriau vadovautis „VBS“ agentūros pranešimais, kuriuose teigiama: draudimais nieko neišspręsi ir taškas.
Įdomu, kad bangas „bananų respublikose“ nevengia kelti tokios save gerbiančios kompanijos kaip „Statoil“, kuri ir šį kartą neatsiribojo nuo gana apibendrintų šio sektorius atstovų išvedžiojimų apie šio sektoriaus netektis nelikus alkoholio degalinėse[v], nors Skandinavijoje alkoholio prekyba degalinėse skamba šventvagiškai. Prieš keletą metų ši kompanija šantažavo Lietuvos politikus dėl naktinių apribojimų ir po paviešinimo Norvegijos žiniasklaidoje atsiprašė Norvegijoje, tik ne Lietuvoje[vi]. Neseniai estams teko su šia kompanija aiškintis santykius net teismuose. Tiesa estai sugebėjo apginti savo piliečių sveikatos interesus[vii]. Kaip spaudimas bus daromas Lietuvoje, galim tik paspėlioti.

O pabaigai jei jau pageidaujate, šiek tiek geopolitikos, Nes dabar viskas ja prasideda ir pasibaigia. Nežinau kiek atidžiai stebite įvykius Rusijoje, tačiau jei vis tik esate atidūs, turėjote pastebėti, kad kol situacija Rusijoje buvo santykinai stabili ir visuomenė nekėlė didesnės grėsmės ten esančiai valdžiai, alkoholinių gėrimų prieinamumas buvo nuolat mažinamas, didinamos kainos ir pan. [viii] Dabar, kai kyla reali visuomenės nepasitenkinimo ir bruzdėjimų grėsmė, degtinė piginama, ir galiu tik paspėlioti kodėl. Oficialiai tegiama, kad dėl krizės[ix]. Tuo tarpu jei prisiminti du ilgesnį laiką trukusius reikšmingus mūsų tautos prablaivėjimus vysk. M.Valančiaus laikais ir M.Gorbačiovo antialkoholinės politikos metu, po šių laikotarpių sekė labai reikšmingi valstybės kūrimosi ar atsikūrimo reiškiniai. Manau Rusijos strategai šias pamokas tikrai išmoko. O kokias pamokas išmoko mūsų politikai ir kam šiandieninėje geopolitinėje situacijoje reikalingi girti ir situacijoje nesigaudantys, bet labai lengvai per rinkimus perkami kaimiečiai?