Melas ir šantažas jau tampa tradicija...

Kaip ir reikėjo tikėtis, nuslūgus alkoholio reklamos apribojimų svarstymo sukeltoms bangoms ir pradėjus svarstyti kitas alkoholio kontrolės priemones, šį kartą prieinamumo mažinimo, ir vėl atsirado suinteresuotų subjektų, kuriems jos neįtiko. To ir reikėjo tikėtis, juk jokia mokslu pagrįsta alkoholio kontrolės politikos priemonė negali tikti verslui, nes grasina sumažinti iki šiol stabiliai augusius pelnus.

Trumpa ekskursija į netolimą praeitį. Juk, kaip sakoma, neišmokę istorijos būsime priversti kartoti jos klaidas. O išmokti buvo ką. Vis dar galim gyvai patikrinti reklamos apribojimų priešininkų argumentų tikrumą. Sekusieji įvykius turėtų prisiminti dabar jau ex LRT generalinio direktoriaus K.Petrauskio kalbas, kuriose jis net Seimo darbo grupėje teigė, kad apribojus alkoholio reklamą, lietuviai nematys Europos futbolo čempionato, nes LRT pasirašė sutartį, pagal kurią prieš kiekvienas rungtynes turės būti ištransliuojamas vieno iš alaus gamintojų klipas, kuriame alus bus įvardinamas kaip čempionato rėmėjas. Tiesa tą sutartį parodyti K.Petrauskis atsisakė. Tada protingos galvos galvojo ir ieškojo kompromiso, kaip nenuskriausti sporto sirgalių ir tuo pačiu apsaugoti nuo žalingos informacijos vaikus. Laukiau čempionato, kad pasižiūrėti į tą „legendinį“ klipą, ir ką jūs manote, prieš rungtynes galima pamatyti vienos iš kreditinių kortelių ir greito maisto restoranų reklamines užsklandas. To žymiojo alaus pavadinimą vos galima įžiūrėti aikštelėje tarp daugelio kitų reklaminių skydų. Ką gi, melas ir šantažas pasiteisino. Ir tokius melagingus pasisakymus būtų galima vardinti be galo.

Tačiau dabar svarstomi nauji prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimai, kurie padėtų sumažinti jo praeinamumą, t.y.apribotų prekybos laiką ir vietą (uždraustų prekybą kioskuose ir degalinėse). Ir dabar tenka skaityti ir klausytis naujų išsigalvojimų, melo, gąsdinimų ir šantažo. Ir štai tik keli, gal labiausiai pastebimi „perliukai“. Labai įdomu stebėti, kai daugiausia užsienio kompanijų valdomų stambiausių Lietuvos alaus gamybos kompanijų interesus atstovaujančios Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas A.Vidžys staiga viešai pradeda verkšlenti ir aimanuoti, kad uždraudus alkoholio prekybą kioskuose nukentės smulkieji aludariai, kurių neva neįsileidžia stambieji prekybos centrai. Nors dar prieš gerą pusmetį tas pats Vidžys aiškino, kad smulkieji aludariai yra tie blogiečiai, kurie teršia jų (supraskite didžiųjų alaus gamintojų) gerą vardą, gamindami stiprų alų ir pilstydami jį į didelės talpos „bambalius“. Bet juk ko nepadarysi, kad išsaugoti, net ir vienu procentu sumažėsiantį pelną.

Labai įdomiai atrodo ir smulkiųjų verslininkų gynėja, teigianti, kad draudimas alkoholiu prekiauti kioskuose sužlugdys smulkiuosius verslininkus. Tik kur tie smulkieji, nes pati smulkiųjų verslininkų gynėja turi licencijas verstis didmenine prekyba tabako ir alkoholio gaminiais. O ir kam reikalingas toks smulkusis verslas, kuris gali išgyventi tik iš girdymo. Labai keistai atrodo ir gynėjos postringavimai, kad kioskai yra labai tikrinami ir per metus kiekvienas kioskas patikrinamas bent du kartus, tuo tarpu Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos teigimu tokių patikrinimų (ne tik kioskų) per metus iš viso būna iki 1500. Bet viską žinoma reikia pagrąžinti, kad įspūdingiau atrodytų.

Aišku fantazija tuo nesibaigia. Naftos produktais prekiaujančių įmonių atstovai sugebėję pramiegoti Sveikatos komitete vykusio klausimo dėl prekybos alkoholiu degalinėse svarstymą ėmėsi matyt „avarinio plano“ ir labai sumaniai pasinaudodami šių dienų kuro brangimo aktualijomis pradėjo grasinti, kad uždraudus prekiauti alkoholiu degalinėse 5 centais pabrangs degalai. Aišku jokių skaičiavimų tokiais atvejais niekas nepateikia (o ir kam jų reikia). Tik mielieji per mažai užsimojote, nes tokiais šuoliais ir be jūsų brangstant degalams, tie jūsų 5 centai liktų nepastebėti jei ir būtų pridėti. O ir bet kokį pabrangimą jūs galėtumėte aiškinti alkoholio prekybos apribojimu. Tik tuo aišku neapsiribota, nesibodėta pareikšti, kad degalinėse nelikus alkoholio neįgalieji gali likti be tualetų degalinėse. Va tik būtų įdomu sužinoti, kaip iš naftos verslo išgyvena verslininkai kitose šalyse, kuriose negalima alkoholiu prekiauti degalinėse. Kiek teko lankytis tai aptarnavimas ir infrastruktūra ten gerokai aukštesnio lygio nei Lietuvoje, matyt ten nesilanko girtuokliai, kurie sulaužo ir sugadina už didelius pinigus įrengtus tualetus ar kitą turtą. Kaip visada apeliuota į padarytas investicijas. Tik į ką investuota? Kiek kainuoja ta „brangi“ medžio drožlių plokštė, iš kurios padaryta lentyna alkoholiniams gėrimams ir varžtai, kuriais ji pritvirtinta?

Kaip sakoma - kare visos priemonės geros. Šiais metais pakilus alkoholinių gėrimų akcizui ir įsigaliojus reklamos apribojimams, ženkliai sumažėjo kai kurių alkoholinių gėrimų pardavimai. Alkoholio gamintojai visą sumažėjimą nedelsiant suvertė „išaugusiai nelegaliai prekybai“, nors gerai žinoma, kad nelegalios prekybos vertinimas Lietuvoje iki šiol neatliktas, tam net neparengta metodika, o Statistikos departamento pateikiami nelegalios prekybos skaičiai juokina ne tik sveikatos specialistus, bet ir pačius gamintojus. Augsiančios nelegalios prekybos korta metama ir kalbant apie laiko ir vietos apribojimus. Bet norisi paklausti garbių verslininkų gal jau laikas baigti švaistyti savo laką, energiją ir pinigus bereikalingai propagandai bei žmonių kvailinimui ir susitelkti bendrai veiklai su valstybės institucijomis tam, kad ne formaliai, o realiai būtų pažabota nelegali prekyba alkoholiu.

Melo ir šantažo aprašą būtų galima tęsti be galo. Tai jau tikrai tampa tradicija. Juk gerai žinoma, kad visus išsigalvojimus žmonės greitai pamiršta. O garbieji verslininkai ir teisininkai, kurie nesibodi Seimo posėdžių metu pareikšti, kad ne kiekvienas akušeris (suprask Antanas Matulas) gali suprasti ir reguliuoti tokius sudėtingus dalykus kaip alkoholio verslas, jau po kelių dienų puikuosis elito žurnaluose kaip nepriekaištingos reputacijos žmonės. Reikės nepagailėti laiko ir pasidomėti, kuris universitetas Lietuvoje taip parengia teisininkus, kad jie puikiausiai išmano visuomenės sveikatos, medicinos, psichologijos ir kitus mokslus, kad jie paskui gali jaustis viršesnias už kitus ir būti ekspertais bet kokioje srityje.

Ir pabaigai keli faktai: prekybos laiko ir prekybos vietų alkoholiniais gėrimais apribojimas priklauso prieinamumą mažinančių priemonių grupei, kurių efektyvumas yra moksliškai įrodytas. Dar daugiau, prekybos laiko ir vietos apribojimas mokslinėje literatūroje įvardinamos ne tik kaip priemonės mažinančios alkoholio vartojimą, bet ir kaip priemonės, mažinančios nusikalstamumo lygį ir didinančios visuomenės saugumą.

O ar ne to mes visi siekiame?

Kodėl Lietuvos valdininkams nusispjauti į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas

Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė skurdžios žinutės apie Seimo valdybos sudarytos darbo grupės sprendimą siūlyti Seimui gražinti silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją ir radiją. Todėl visuomenei būtina žinoti, kas darbo grupėje vyko iš tikrųjų.
Pats grupės sudarymas labai aiškiai parodė, kieno interesai bus atstovaujami. Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų neleisti alkoholio pramonės atstovams formuoti alkoholio kontrolės politikos, Seimo valdyba, pasistengė, kad į darbo grupę būtų įtrauktas nemažas būrys verslo, susijusio su alkoholio pramone, atstovų. Nevyriausybinėms organizacijoms teko atskirai kreiptis į Seimo pirmininką, kad į darbo grupę patektų ir visuomenės interesą atstovaujančios organizacijos. Kad tos organizacijos neturėtų pakankamo balsų skaičiaus ir, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Domarkas į darbo grupę įtraukė ir dvi savo patarėjas. Jos balsavo taip, kaip ir komiteto pirmininkas, kuris būdamas darbo grupės vadovu, balsams pasiskirsčius tolygiai, ir taip būtų turėję du balsus. Vadinasi, Seimo valdyba apdairiai pasirūpino taip suformuoti darbo grupę, kad joje, alkoholio verslo atstovų bei verslo interesus ginančių Seimo narių persvara jau buvo nulemta dar grupei nepradėjus darbo.
Kuriant darbo grupę pagrindinis jai keliamas uždavinys buvo išspręsti su alkoholinių gėrimų logotipais, matomais sporto varžybų metu, kilusią painiavą. Tačiau tikrasis interesas pasimatė jau pirmųjų posėdžių metu, kuomet alkoholio gamintojai, pritariant Semo nariams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui bei Algimantui Salamakinui, drąsiai pažėrė siūlymų gražinti silpnų alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu, už tai mainais skiriant 10 proc. reklamos pajamų socialinei reklamai. Nors į klausimą kuo remiantis apskaičiuoti tie 10 procentų ir kaip jie gali neutralizuoti 100 proc. reklamos per televiziją, nesugebėjo atsakyti nei tuos siūlymus teikę alkoholio gamintojų atstovai, nei juos gynusi Ūkio ministerijos atstovė. Posėdžio metu buvo pareikšta, kad alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas sukūrė nepatogumų alkoholio gamintojams ir reklamos transliuotojams, todėl derėtų duoti bent pereinamąjį laikotarpį reklamos apribojimų įsigaliojimui. Daugumai darbo grupės narių, tame tarpe ir pirmininikui V.Domarkui, nerūpėjo visuomenės atstovų pastabos, kad darbo grupė Seime turėtų labiau rūpintis ne dėl alkoholio verslo patiriamų nuostolių nutraukus alkoholio reklamą, bet dėl nuostolių, kurie daromi visuomenei propaguojant alkoholį.
Valstybės alkoholio kontrolės politikos vienas iš principų yra mažinti bendrą alkoholio suvartojimą. Taigi šiuo atveju gamintojų patiriami nepatogumai turėtų džiuginti, o ne kelti susirūpinimą.
Šioje darbo grupėje bene pagrindiniu oratoriumi tapo Saulius Galdauskas, atstovaujantis alaus gamintojus. Jis dar kartą viešai pareiškė, kad alkoholio reklama neskatina jo vartojimo, taip prajuokindamas ne tik nevyriausybininkus, bet ir stipriųjų gėrimų gamintojų atstovus. Demagogija ir atviras alkoholio gamintojų intereso atstovavimas liejosi per kraštus. Gamintojų pastangas suprasti galima, tačiau kaip paaiškinti tai, kad alkoholio gamintojų interesus akivaizdžiai atstovavo tiek Seimo narys Eiligijus Masiulis, tiek vėliau jo atsiųstas patikėtinis Gintaras Steponavičius, LRT generalinis direktorius Petrauskis, Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė ir kt. Jiems neberūpėjo išspręsti problemų su logotipais, visos pastangos buvo skirtos alkoholio reklamos sugražinimui. Tą parodė ir priešpaskutiniame posėdyje vykęs balsavimas, kuriame alkoholio verslą palaikanti dauguma nusprendė net nesvarstyti logotipų klausimo, o nagrinėti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, gražinančias alkoholio reklamą dienos metu. Po tokio balsavimo, grupės nariai, atstovaujantys visuomenės interesams, atsisakė dalyvauti tolimesnėse diskusijose ir liko tik stebėtojais bei parengė savo atskirą nuomonę. Paskutiniame posėdyje vėl buvo balsuojama ir žinoma balsų dauguma grupės buvo nuspręsta neteikti Seimo valdybai dviejų siūlymų (t.y. atmesti dalies grupės narių atskirą nuomonę) ir siūlyti tik tas pataisas, kurios gražintų alkoholio reklamą.
Matyt puikiai žinodami darbo rezultatus ir baigtį, grupės nariai, tarp jų ir pirmininkas Domarkas uždraudė nevyriausybinėms organizacijoms filmuoti posėdžius (kurie buvo vieši), nes, pasak V.Domarko „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimines kampanijas“. Tai suprantama, nes žmones, mačiusius kaip „dirba“ Seimo nariai, būtų sunku įtikinti, kad jie atėjo į Seimą atstovauti ne alkoholio gamintojų interesams.
Taigi, tendencingai sudaryta, tendencingai vadovauta ir tendencingai dirbusi darbo grupė priėmė tendencingą sprendimą. Taip trumpai būtų galima apibūdinti tai kas vyko. Nebuvo atsižvelgta nei į Pasaulio sveikatos organizacijos, ne į Nacionalinės sveikatos tarybos, nei į nevyriausybinių organizacijų ir net į Seimo teisės departamento teisininkų rekomendacijas.
Darbo grupės nariai, nesutikę su grupės sprendimu, savo siūlymus pateikė Seimo pirmininkui ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui. Atskirąją nuomonę parengė ir pasirašė Seimo narys Antanas Matulas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas Romualdas Žekas, Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Vysk. M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio tarybos narys Vytautas Turčinavičius ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Paradoksalu, bet atskirąją nuomonę suformulavo ir pasirašė institucijų, kurios turėtų dalyvauti formuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką, atstovai. Tuo tarpu suinteresuotų struktūrų pateikta nuomonė yra pateikiama kaip pagrindinė.