Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2009 m. spalio 2 d., penktadienis

Naminė degtinė – kultūrinis paveldas?... Arba ką Lietuvoje labiausiai kankina troškulys?

Seimas ėmėsi svarstyti naminės degtinės legalizavimo klausimą. Argumentai kaip visada „nepalenkiami“ ir, kaip visada tie patys: „uždraustas vaisius saldesnis“, „visi žino, kad verdama, tai nėra ko slėpti galvų kaip stručiams“, „tai pagyvins kaimo turizmo verslą“ ir t.t.

Matyt šią idėją geriausia būtų sulyginti su A.Zuoko „oranžinių dviračių“ projektu. Nors visi sakė, kad Lietuvai dar ne laikas tokiems projektams ir visi dviračiai bus pavogti, tas nesulaikė mero nuo geros, bet nesavalaikės idėjos įgyvendinimo.

Bet prieš pradedant kalbėti apie argumentus už ir prieš, visuomenei derėtų žinoti, kas yra tikrieji naminės degtinės legalizavimo „architektai“. Tai toli gražu ne liberalai, kaip galvoja dauguma, o Kazio Starkevičiaus vadovaujama Žemės ūkio ministerija, kuri vadovaujama konservatorių atstovo nesiryžo pati imtis iniciatyvos ir teikti įstatymų projektus Seimui. Vienas iš pagrindinių naminės degtinės idėjos puoselėtojų yra Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, vienas iš Nacionalinės naminės degtinės gamintojų asociacijos kūrėjų. Jau pats tokios asociacijos registravimo faktas teisinėje valstybėje yra sunkiai suvokiamas, nes naminės degtinės gaminimas yra nusikaltimas, vadinasi visi tokios asociacijos nariai pagal sąrašą galėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Jei Lietuvoje galima įregistruoti tokią asociaciją, matyt greitai sulauksim ir Nacionalinės kišenvagių asociacijos ir Nacionalinės samdomų žudikų konfederacijos. O konservatorių deleguotiems Žemės ūkio ministerijos vadovams ne pro šalį būtų pasiskaityti partijos programą, kurioje alkoholio kontrolei buvo paskirtas atskiras skyrius. Jį matyt pamiršo ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma ir vis dar „mažai alkoholio atsigėręs“ tos pačios frakcijos seniūno pavaduotojas Arvydas Vydžiūnas, balsavę už naminę degtinę įteisinančius įstatymo projektus. Tačiau labiausiai emocijos balsavimo metu liejosi jokio šou be naminės neįsivaizduojančiam Arūnui Valinskui, kuris net paaiškėjus, kad dalis Seimo narių suklydo balsuodami, griežtai užprotestavo perbalsavimą ir visiems savo partijos kolegoms, kaip dirigentas orkestrui, rodė ženklus kaip „tinkamai“ balsuoti. Būtų juokinga jei nebūtų graudu, nes visas spektaklis vyko būtent prieš Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą Seime, kuriame buvo kalbama apie alkoholio vartojimo sukeltas pasekmes.

Grįžtant prie naminės degtinės legalizavimo šalininkų argumentacijos reikia pasakyti, kad niekas nesivargina net susitarti kaip ir ką meluoti, nes net ir Seimo posėdžio metu klausimą pristatinėję Seimo nariai priskaldė tiek malkų ir prikalbėjo nebūtų dalykų apie būsimą griežtą naminės degtinės gamybos kontrolę, apie kurią neužsimenama nė viename dokumente. O vienoje radijo laidoje šiuo klausimu pasisakinėjęs Seimo narys Audrius Endzinas į beveik visus žurnalistės klausimus apie dabar egzistuojantį teisinį alkoholio kontrolės ir pažeidimų kontrolės reglamentavimą atsakinėjo: „nežinau“ arba „neesu įsigilinęs“. Tai gal vertėtų įsigilinti, o tik paskui teikti siūlymus naujiems prekybos palengvinimams.

Neįtikina argumentai, kad reiškinys vis tiek egzistuoja ir nėra ko slėpti galvas smėlyje, kaip stručiams. Dėl reiškinio egzistavimo tikra tiesa, bet egzistuoja daugybė šiandien nelegalių dalykų: prostitucija, vagystės, žmogžudystės, „Extazy“ gamyba, nelegali prekyba ginklais ir t.t. Ar tai reiškia, kad viską reikia legalizuoti? Ir kažin ar pats Endzinas tiki savo išvedžiojimais, kad šalia legalaus žvejo nelieka brakonierių. Teigiama, kad naminės degtinės gamyba būtų griežtai prižiūrima, būtų skaitikliai, ribojamas kiekis ir t.t. O kas uždraus be to vieno legalaus aparato su skaitikliais, turėti dar keturis nelegalius ir varyti degtinę neribotais kiekiais, juk už naminės degtinės laikymą iš esmės nebūtų baudžiama, svarbu, kad tas rastas kiekis neviršytų 1000 litrų. Juk būtent toks kiekis yra įvardinamas, kaip leistinas pagaminti pavaišinimui ir paragavimui. Tik kiek tų ragautojų turėtų būti, kad suvartotų tokius kiekius? Kitas klausimas ir dėl kokybės. Juk šiuo atveju nuolatinis kokybės užtikrinimas nebūtų įmanomas, čia ne alkoholio gamybos įmonė, kurioje technologinis procesas yra labai tikslus ir, bet kurį butelį paėmus, galima nustatyti ar jis tikrai pagamintas to gamintojo. Tuo tarpu būsimųjų „kulinarinio paveldo“ puoselėtojų kaimo turizmo sodybose tokie įsipareigojimai nevaržytų ir nebūtų galima nustatyti kas pagamino konkretų gėrimą, o kokybę būtų galima patikrinti tik momentiškai tuo metų rastoje produkcijoje, kurią dėl tikrintojų galima padaryti tikrai išskirtinai geros kokybės.

Seimo nariai ir Žemės ūkio rūmų atstovai teigia, kad naminę degtinę galima laisvai gaminti Austrijoje. Taip, bet Austrijoje pamatę eismo taisykles pažeidinėjantį vairuotoją, aplinkiniai skambina ir informuoja policiją. Ten įstatymų laikymasis yra norma, o ne egzotika. Tuo tarpu Lietuvoje patys Seimo nariai prisipažįsta vartojantys naminę degtinę, važinėja girti automobiliu ir t.t. Ir tie patys žmonės teigia, kad bus užtikrinta kontrolė. Kažkodėl sunku tuo patikėti. Todėl ir idėja legalizuoti naminę yra ne laiku ir ne vietoje, kaip ir Zuoko dviračiai. Galbūt po 25-50 metų, kai Lietuviai taip pat gerbs įstatymus kaip Austrai, ir naminės legalizavimo idėja bus savaime suprantama.

Teigiama, kad naminės degtinės gamyba yra paveldas, kurį būtina saugoti ir puoselėti. Tik įdomu kaip ji tapo paveldu, jei visada buvo nelegali? Labai panašu į savotišką kriminalinį paveldą, kurį vargu ar verta saugoti ir puoselėti, nes tai suteikia kitų nusikalstamų veikų atstovams, kad vieną dieną ir jų „verslas“ taps paveldu ir bus legalizuotas. O gal geriau paveldu pripažinkim savižudybes, juk būtent jos yra mūsų nacionalinis skiriamasis bruožas, išskiriantis Lietuvius iš viso pasaulio.

Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko teimu reikia pabandyti legalizuoti, o po to jei tai nepasiteisins, bus galima vėl uždrausti. Tik ar ne per prabangūs eksperimentai ponas Markauskai? Juk šito eksperimento dalyviai bus gyvi žmonės, o ne laboratorinės žiurkės ar naujos kviečių veislės. Markausko teigimu visada lengviau uždrausti nei įteisinti. O čia jau absoliuti nesąmonė. Geriausiu to pavyzdžiu galėtų būti prekyba alkoholiu degalinėse. Įteisinti buvo nesudėtinga, o pabandykit dabar uždrausti. Iš karto pasipila kalbos apie teisėtų lūkesčių pažeidimą, darbo vietų praradimą ir pan. Taip būtų ir su namine degtine, nes paties Markausko teigimu technika yra brangi, tai susiję su investicijomis ir pan.

Patys iniciatoriai nuolat painiojasi. Vienu metu teigia, kad kaimo turizmo sodybose būtų tik demonstruojamas gamybos procesas ir duodama paragauti, t.y. dalinama nemokamai, ir čia pat kalbama apie akcizo lengvatą naminei degtinei kurią bus norima parduoti.

Taigi norisi paklausti naminės legalizavimu besižavinčių politikų ar ne laikas jiems būtų užsiimti rimtesniais darbais, kurių Seime tikrai netrūksta, o savo nerealizuotas paauglystės svajones, gerti visur ir visada, palikti tolimesnei ateičiai, nesukeliant pavojaus likusiems šalies gyventojams.

O Teisingumo ministerijai ir prokuratūrai derėtų pasidomėti, kokiu pagrindu Lietuvoje registruojamos ir veikia nelegalia veikla užsiimančius asmenis vienijančios asociacijos, kurių buvę nariai šiuo metu užima aukščiausiu valstybės valdymo postus.

2009 m. birželio 9 d., antradienis

Iš kur tas netikėtas noras kontroliuoti?

Šiuo metu Vyriausybei svarstant „Saulėlydžio komisijos“ siūlymą naikinti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą (VTAKT) vis aktyviau reiškiasi norintieji perimti tarnybos funkcijas. Saulėlydžio komisijai dar tebesvarstant šį klausimą, apie pasiryžimą perimti VTAKT funkcijas pareiškė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas. Dar daugiau jis patikino, kad jo vadovaujama institucija jau šiuo metu kontroliuoja ir alkoholio prekybą ir net ...reklamą? Jis patikino, kad jo vadovaujama tarnyba VTAKT funkcijas perimtų net ir be papildomų žmogiškųjų išteklių.

Ką gi, viskas atrodytų labai valstybiška ir pavyzdinga šių dienų krizinės situacijos kontekste, tačiau iš kur tas noras gauti papildomų funkcijų? Ką nors kaltinti būtų sunku, bet galbūt toliau išdėstytos mintys ir faktai padės geriau suprasti tokius norus. Privataus pokalbio metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, rodanti itin aktyvias asmenines pastangas siekiant panaikinti VTAKT pasakė, kad kontrolę reikia atiduoti institucijoms, kurios tinka verslui. Pabandykim pažvelgti kuo tas tinkamumas pasireiškia. Jau anksčiau didelį norą kontroliuoti tabako ir alkoholio reklamą rodė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas. To noro priežastis paaiškėjo, kai atsirado galimybė minėtą tarnybą panaudoti Seimo narių spaudimui ir šantažavimui. Visa Lietuva dar prisimena TV3 televizijos sukeltą šmeižto kampaniją Seimo nariams, prisidėjusiems prie alkoholio reklamos apribojimo televizijoje ir radijuje dienos metu. Tuomet F.Petrausko vadovaujama tarnyba itin uoliai skyrė baudas už „pažeidimus“ televizijoms, nors įstatymo nuostatos, reglamentuojančios gėrimų logotipų naudojimą, nebuvo pakeistos nuo 1995 metų. Maža to F.Petrauskas spaudos konferencijos metu pareiškė, kad jei Seimas pakeis įstatymą, tarnyba panaikins baudas!? Kokiu pagrindu valstybės institucija galėtų panaikinti nuobaudą, kuri būtų paskirta teisėtai? Tačiau tai puikiai suveikė kaip šantažo priemonė Seimo nariams, kurie susirūpino įstatymo nuostatų persvarstymu. Greta to paaiškėjo, kad F.Petrauskas buvo aludarių garbės teismo narys. Gal, tokių „teismų“ metu ir kilo idėjos padėti aludariams susigražinti alkoholio reklamą į televizijas. Seimo sąmoningumo ir visuomenės aktyvumo dėka reklamos apribojimai nebuvo panaikinti, o alkoholio reklamos kontrolė buvo sugražinta VTAKT. Šiuo metu teismai jau panaikino F.Petrausko vadovaujamos tarnybos skirtas baudas, tačiau tai nesulaukė didesnio atgarsio ar viešumo.

Šiuo metu, kaip ir minėta, VTAKT funkcijas aktyviai siūlosi perimti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Matyt šita tarnyba tikrai atitinka Rūtos Vainienės įvardintą tinkamumo verslui kriterijų. Būtent Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastangomis buvo panaikintas reikalavimas pardavimo vietose turėti alkoholinių gėrimų atitikties dokumentus. Ir nors buvo sakoma, kad tai atvers kelią falsifikuotų gėrimų patekimui į pardavimo vietas, tarnyba šių argumentų neišgirdo ir dabar jau vyksta tyrimai bei yra nustatyti faktai, kuomet viešojo maitinimo įstaigose buvo prekiaujama falsifikatais, supilstytais į firminių alkoholinių gėrimų tarą. O kodėl gi neprekiauti, jei patikrinti kada ir iš kur atsirado vienas ar kitas gėrimų butelis, panaikinus atitikties dokumentų reikalavimus pardavimo vietose, tapo neįmanoma. Bet tai, žinoma, palengvino „amžinai nuskriausto“ alkoholio verslo dalią. O gal tokiu būdu tiesiog buvo bandoma sukurti sąlygas realizuoti alkoholio gamybos įmonėse pagaminamą neapskaitytą alkoholį.

2007 metais dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu mirė 487 Lietuvos gyventojai, bet iki šiol negirdėjom nė vieno tyrimo, kuri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba būtų pradėjusi siekdama išsiaiškinti ar tai nebuvo dėl legaliai nupirkto alkoholio ir pan. Įdomu kas atsitiktų jei panašus skaičius žmonių numirtų nusipirkę dešrelių prekybos centre...?

Dar daugiau, šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos internetiniame puslapyje galima rasti nuorodas (http://www.vet.lt/lt/pages/view/?id=16) vyno entuziastams bei nukeliauti į pasaulinę vynų paiešką. Nenuostabu, kad tokia, verslo sąlygas gerinanti ir alkoholio vartojimo reklama užsiimanti institucija atitinka visus tinkamumo kriterijus.

Vyriausybės pasitarimo metu itin aktyviai VTAKT funkcijas perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai siūlė Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Jo teigimu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi tūkstančius darbuotojų ir jie tikrai geriau viską kontroliuotų nei dabartiniai 18 VTAKT darbuotojų. Tai norėtųsi paklausti ką tie „tūkstančiai“ veikė iki šiol, kad 85 proc. visų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų nustatydavo tie „niekingi“ 18 VTAK darbuotojai? Šis klausimas darosi dar įdomesnis, kai VTAKT naikinimo šalininkai teigia, kad VTAKT ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos dubliuojasi. Atrodytų ir prie ko čia ta Žemės ūkio ministerija. Bet viskas darosi kiek aiškiau sužinojus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali pereiti Žemės ūkio ministerijos žinion, o pati ministerija rengia pasiūlymus dėl naminės degtinės legalizavimo ir vyno sektoriaus plėtros Lietuvoje. Todėl būtų labai palanku perimti VTAKT funkcijas savo žinion ir neleisti tarnybos specialistams kliudyti naminės degtinės bei vyno sektoriaus plėtrai.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba jau sulaukė verslininkų skambučių, kurie skundžiasi valstybinių institucijų aklumu, kuomet sąžiningi kavinę ar restoraną turintys verslininkai turi įsirengti 2 tuoletus lankytojams, laikytis visų saugaus maisto ruošimo taisyklių, o visą naktį alkoholiu užsigeidusiems prekiauti kioskams nereikia jokių tuoletų, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pro pirštus žiūri į tokius maitinimo paslaugų teikėjus, kurie pasistatę mikro bangų krosnelę ir vieną stalelį tampa bistro ar net baru.

Pamąstymus būtų galima tęsti ir toliau, bet kuo toliau tuo aiškiau darosi, kad jei VTAKT funkcijos bus išskaidytos ir perduotos tokioms verslui palankioms institucijoms, reali kontrolė bus sunaikinta. VTAKT garsėjo savo nepaperkamumu ir principingumu. Tai ko gero ir yra vienas pagrindinių motyvų siekiant ją sunaikinti, o funkcijas išdalinti „lankstesnėms“ institucijoms.