Gegužės 26 dieną LRT internetiniame tinklalapyje buvo paskelbtas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Rūtos Vainienės komentaras apie akcizų alkoholiui ir degalams didinimo žalą. LLRI ne kartą kritikavo ir akcizo tabako gaminiams didinimą. Pagrindinis tokioje kritikoje naudojamas argumentas, kad šių gaminių kaina nėra elastinga ir, kad akcizo didinimas padidins nelegalios prekybos apimtis ir dėl to valstybė praras biudžeto įplaukas.
Kadangi LLRI ekspertai komentuoja visas sritis (tas pats žmogus yra ekspertas vienu metu ir švietimo, ir sveikatos, ir akcizų ir kt. srityse), nusprendžiau, kad ir man kaip sveikatos specialistui nebus per įžūlu pakomentuoti ekonominius klausimus. Tik skirtingai nei LLRI ekspertai prieš tai, kaip sakoma, „pavarčiau knygeles“ ir mokslinius straipsniu bei pasidomėjau, ką apie tabako ir alkoholio akcizus mano pasaulio ekonomistai. Pasirodo, kad LLRI ekspertai savo įžvalgomis pretenduoja „perspjauti“ visas ekonomines teorijas (kurias neva mini ir pati Rūta Vainienė savo komentare). LLRI ekspertai pretenduoja į aukštesnį ekspertinį lygį nei Pasaulio bankas. Bet palikim jų ambicijas kurti naujas ekonomines teorijas ir pereikime prie faktų.
Rūta Vainienė savo komentare teigia „ekonomikos teorija byloja apie akcizinių prekių neelastingumą pajamoms – šių prekių paklausa kinta nežymiai, jei sumažėja pajamos.“ Neaišku iš kur ponia Vainienė tą teoriją ištraukė, nes ji prieštarauja net ir pati sau. Tame pačiame sakinyje teigia, kad kaina nėra elastinga, o jau sakinio pabaigoje teigia, kad paklausa kinta. Tai, kad paklausa kinta, rodo nors ir mažą, bet vis tik egzistuojantį kainos elastingumą. Ekonomikos teorija kalbanti apie kainos elastingumą išskiria penkias kainos elastingumo kategorijas: visiškai neelastinga (0), santykinai neelastinga (−1 <>, idealiai elastinga(-1), santykinai elastinga (−∞ <>ir absoliučiai elastinga (n = −∞). Kainos elastingumas rodo, kaip kintant prekės kainai keičiasi jos vartojimas. Pavyzdžiui jei prekės kainai padidėjus 10 procentų jos vartojimas sumažėja 4 proc. , tai reiškia, kad kainos elastingumas yra -0,4. Jei prekės kainai padidėjus 10 proc. jos vartojimas sumažėja 10 proc. tai kainos elastingumas yra -1 ir t.t. Taigi panašu, kad LLRI prezidentė painioja ekonominius terminus arba sąmoningai klaidina visuomenę. Įvairūs pasaulyje atlikti tyrimai nustatė skirtingą tiek tabako, tiek alkoholio kainų elastingumą, kuris priklausė nuo šalies ekonominio lygio, gyventojų pajamų ir net vartojimo nuostatų.
Pasaulio banko publikacijoje „Curbing the epidemic“ teigiama, kad tabako gaminių kainos elastingumas yra nuo -0,4 iki -1. Didesnis kainos elastingumas nustatytas mažiau pasiturinčiose šalyse. Toje pačioje studijoje teigiama, kad 10 proc. tabako kainos padidinimas pasaulyje paskatintų 40 mln. rūkorių mesti rūkyti ir 10 milijonų sumažintų mirčių skaičių. Štai jums ir magija, juk už tų ekonominių skaičiukų slepiasi ne tik žmonių mirtys, bet ir tabako gamintojų pajamos. Kainos didėjimui itin jautrūs vaikai, ir pirmiausia tie, kurie dar nėra prekės vartotojai. 1987 metais Philip Morris (JAV) teigė „1982-83 m. tabako gaminių kainos stipriai pakilo, užkirsdamos kelią 600,000 paauglių pradėti rūkyti… 420,000 iš tų kurie nepradėjo rūkyti būtų buvę PM rūkoriai… Mes patyrėme neproporcingai didelę žalą. Mums nereikia, kad tai pasikartotų.“ Todėl ši pramonė, taip, kaip alkoholio ir naftos pramonė visame pasaulyje finansuoja organizacijas kaip LLRI tam, kad kaip agresyviau ir intensyviau būtų neigiama didesnio šio produktų apmokestinimo nauda valstybei ir jos piliečiams.
Vainienės teigimu šių prekių kainų neelastingumas yra priežastis, dėl kurios apmokestinamos būtent šios, o ne kitos prekės. Reikia pripažinti, kad požiūris labai ekonominis, bet ponia Vainienė ir vėl pamiršo, kad pagrindinis tabako ir alkoholio akcizo tikslas yra ne biudžeto pildymas, bet šių prekių vartojimo reguliavimas. Vadovaujantis LLRI ekspertų logika reikėtų tiek sumažinti tabako ir alkoholio akcizą, kad maksimaliai augtų šių produktų vartojimas ir įplaukos į biudžetą. Tik įdomu ar gerbiami ekonomikos specialistai skaičiavo kas kompensuotų vartojimo sukeltą žalą, kuri daugelio pasaulio mokslininkų tyrimų duomenimis gerokai viršija surenkamus mokesčius?
Kalbant apie alkoholinių gėrimų kainos elastingumą vėlgi tenka pastebėti, kad pasaulyje atlikti tyrimai nustatė, jog kainos elastingumas skirtingų grupių alkoholiniams gėrimams yra skirtingas. Mažiausias kainos elastingumas paprastai nustatomas alui ir vynui (nuo -0,4 iki -0,8) ir ženkliai didesnis stipriems alkoholiniams gėrimams (nuo -1 iki -1,5). Europos komisijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad jei penkiolikoje senųjų ES valstybių alkoholio kaina padidėtų 10 proc., tai per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 9000 mirčių ir surinkta maždaug 13 milijardų eurų papildomo akcizo mokesčio. Vadinasi alkoholio (kaip ir tabako) kaina vis tik yra elastinga ir jos padidinimas leidžia sumažinti produkto vartojimą bei padidinti biudžeto įplaukas.
Ekonomikos teorija pateikia ir pavyzdžių, kuomet kaina yra visiškai neelastinga, tai yra tokios prekės kurių vartojimas yra neišvengiamas (pvz. antibiotikų vartojimas infekcijos atveju), arba tradiciniai maisto produktai (pvz. ryžiai Kinijoje). Gal tokiu pavyzdžiu Lietuvoje galėtų būti duona, bet tikrai ne cigaretės ar alkoholis, nes šios prekės priskiriamos ne prie būtinųjų (išskyrus priklausomus asmenis), bet prie prabangos prekių.
Kad ir ne į temą, bet norėtųsi kelis žodžius pasakyti apie degalų akcizus ir jų kainos elastingumą. Matyt geriausiu atsakymu apie vartotojų elgsenos pokyčius keičiantis pajamoms ir degalų kainoms nusako pasaulinė situacija, kurioje matome, kad bankrutuoja tokie gigantai kaip General Motors, tradiciškai gaminę galingus ir daug degalų naudojančius automobilius, o tuo tarpų hibridinių automobilių srityje lyderiaujanti Toyota skelbia, kad jau turinti virš 100 000 hibridinių automobilių užsakymų ateinantiems metams. Todėl, kad ir kaip laisvosios rinkos ekspertai stengtųsi įtikinti, kad šių prekių vartojimas nepavaldus jokiems apmokestinimams, panašu, kad žmonės vis mažiau jais tiki. O galvojant dar globaliau, ar tik ne pačios naftos kompanijos stengiasi išlaikyti degalų kainas tokiame lygyje, kad jos išliktų pakankamai mažos jog nemažėtų vartojimas ir neatsirastų pakankamas stimulas hibridinių ar kitų gamtą tausojančių technologijų plėtrai. Iš ko gi tuomet gyventų šeichai ir kiti naftos magnatai?
O kalbant apie nelegalią prekybą norisi paklausti pačių LLRI ekspertų: ar tik ne jų pačių nuolatinis priminimas visuomenei, kad nelegali prekyba gana palankiai vertinama visuomenėje ir leidžia juodosios rinkos dalyviams jaustis saugiai, o patiems vartotojams nuolat primena nelegalių prekių įsigijimo alternatyvą? Kodėl LLRI ekspertai nesivargina paaiškinti visuomenei pliusų, kurie atsiranda sumažinus išlaidas tabakui ir alkoholiui. Juk tų pinigų nebūtina išmesti, juos galima investuoti į savo verslą, išleisti sveikatingumo procedūroms, brangesniam ekologiškam maistui ir pan. O kur dar didėjantis darbo produktyvumas, mažėjantis konfliktų skaičius ir t.t.
LLRI pozicija verslo sąlygų gerinimo prasme niekam nekelia abejonių ir nuostabos. Jau pats šios institucijos pavadinimas informuoja apie institucijos siekį siekti maksimalaus rinkos liberalizavimo. Neatsitiktiniai ir šios institucijos rėmėjai. Natūralu, kad LLRI remiančios tabako, alkoholio ir naftos pramonės įmonės siekia maksimalios valstybės dereguliacijos. Akcizai yra vieni iš verslininkų labiausiai nepageidaujamų elementų valstybės reguliavime. Didinami akcizai ne tik mažina vartojimą, bet ir siekiant amortizuoti kainos šuolį, verčia mažinti savo pelno dalį ir atsisakyti dalies pajamų. Dar neteko sutikti verslininko, kuris gera valia siektų mažinti savo pelną, nes tai prieštarautų bet kokiai ekonominei logikai.
7 komentarai:
Puikus straipsnis, profesionaliai parašytas, o kad tokių straipsnių būtų dienraščiuose. Linkiu Jums kuo didžiausios sėkmės :)
Atrodo, kad gerbiamas autorius neatidžiai skaito oponentų argumentus.
1. Atkreipkite dėmesį (cituoju): Rūta Vainienė savo komentare teigia „ekonomikos teorija byloja apie akcizinių prekių neelastingumą pajamoms...“ NEELASTINGUMĄ PAJAMOMS!
Kodėl ginčyjate bendrąjį elastingumą, kai kalbama apie konkretų?
2. Kitas teiginys, neturintis pagrindo: "...ponia Vainienė ir vėl pamiršo, kad pagrindinis tabako ir alkoholio akcizo tikslas yra ne biudžeto pildymas, bet šių prekių vartojimo reguliavimas." Tikrai? Kiek pamenu, LLRI galima rasti ne vieną straipsnį tiek akcizų, tiek reguliavimo klausimais. Kiek pamenu iš praktikos, didėjant akcizams smarkiai didėja "juodoji" rinka ("pilstuko" "taškai", kontrabanda, pasienio pareigūnų papirkinėjimas, policijos "palydos paslauga" arba "stogas" ir t.t.). Todėl, tiesos dėlei, reiktų paminėti dar vieną akcizų tikslą: "juodosios" rinkos didinimas. Juk pareigūnų pilaitės masiškai dygsta ne iš atlyginimų. Ar ne?
3. Kitas prieštaravimas: "...ar tik ne pačios naftos kompanijos stengiasi išlaikyti degalų kainas tokiame lygyje, kad jos išliktų pakankamai mažos jog nemažėtų vartojimas ir neatsirastų pakankamas stimulas hibridinių ar kitų gamtą tausojančių technologijų plėtrai. Iš ko gi tuomet gyventų šeichai ir kiti naftos magnatai?" Priminkite, prašom, kokie naftos magnatai gamina automobilius? Aš tokių nepamenu... Kas čia blogo, kai kompanijos stengiasi mažinti savo produkcijos kainas??? Kas čia tokio, jei nafta varomos technikos gamintojai užsiima savo tiesioginiu verslu, kai baterijų (t.sk. hibridiniams automobiliams) verslu užsiima kiti rinkos žaidėjai (kažkodėl - ne vyriausybės!)?
Ir t.t. ir pan. Apmaudu matyti, kai žmogus, iš pažiūros linkintis gero, užsiima pigia propaganda bei kiršinimu. Linkiu atkakliau dirbti ir kurti tose srityse, kurias gerai išmanote. :)
Remigijui G.
Labai ačiū už tokį įlgą komentarą ir detales.
Kaip ir minėjau neesu ekonomistas, bet vis tik atsakysiu jums į jūsų komentarą.
1. Bendrasis kainos elastingumas ir elastingumas pajamoms iš tiesų kiek skirtingi dalykai, bet paskaitykite ką savo komentare aptaria Rūta Vainienė, ji kalba apie akcizo didinimą, o ne apie vartotojų pajamas. Jei jau kalbėtumėm apie abu dalykus, tai turėtumėm kalbėti apie kryžminį elastingumą. Vainienė stengiasi nuneigti visame pasaulyje, o ir tuose pačiuose ekonomikos vadovėliuose minimus faktus, kad tabako ir alkohlio vartojimas kinta keičiantis jų kainai (taip pat ir gyventojų pajamoms). Tai žinant,Valstybės alkoholio kontrolės programoje buvo įrašytas siekinys akcizą alkoholiui didinti ne mažiau nei didėja gyventojų pajamos, deja tai nebuvo įgyvendinta ir didėjant gyventojų pajamoms bei mažėjant santykinei alkohlinių gėrimų kainai nuolat augo alkoholinių gėrimų vartojimas.
2. Čia jau nepykit, bet arba aš tą turiu priimti kaip sarkastišką šaržavimą arba jūs nesuprantat ką sakot. Nė vieno akcizo tikslas niekada nebuvo ir nebus didinti šešėlinį verslą, tai įvardinama kaip tik kaip galima kainos didėjimo rizika, bet ne kaip tikslas. O praplėsdamas jūsų išprusimą šitoje srityje paminėsiu, kad pasaulyje jau laimėta ne viea byla prieš dideles tabako kompanijas, kuriose buvo įrodyta, kad pačios tabko kompanijos ir organizavo kontrabandą į trečiąsias šalis (tik ne benzino bakuose, o jūriniuose konteineriuose). Žinomi ir faktai, kai didelės tabko gamybos kompanijos pačios užtvindo neišsivysčiusių (dažniausiai Afrikos žemyno) šalių rinką nelegalia produkcija, o kai ji pasiekia grėsmingą lygį (apie 60 ir daugiau proc.), kompanijos pradeda minti tų valstybių vyriausybių slenksčius ir išsireikalauja sau išskirtinių verslo sąlygų, teigdami, kad išsiplėtus legaliam verslui bus sunaiintas nelegalus(kurį patys ir sukūrė). O ar ne tą patį kalbėjo Lietuvos alkohoio pramonės privatizatoriai? Abejoju, kad LLRI eruditai tokių faktų nežino.
3. Dėl naftos magnatų jūs manęs nesupratot, naftos magnatai gyvuoija todėl, kad pasaulyje nepakankamai vystomos alternatyvios energijos technologijos. O ar blogai, kad klęsti naftos verslas, tai jūs atsakymą rastumėt ir pats, pasidomėjęs klimato atšilimo klausimais. Tada man hibridinių technologijų ir tradicinių naftos produktus naudojančių technologijų verslai jau nebeatrodo lygiaverčiai. Nepamirškit, kad šitą nustekentą žemę paliksim savo vaikams, o gal jūs jų neturit ir jums nerūpi?
Bendrąja prasme kalbant apie nelegalią prekybą pasaulyje taip pat atlikta daug studijų ir buvo nustatytas labai aiškus ryšys ne tarp kainos ir šešėlinės rinkos, o tarp šešėlinės rinkos ir korupcijos. Prisiminkit koks Lietuvoje korupcijos indeksas ir suprasit, kad ne akcizai, o mes patys savo buku ir savanaudišku elgesiu (duodami kyšius ir augindami naują kyšininkų kartą) ir palaikom tą šešėlinę rinką.
Nelegalios prekybos klausimais domėjausi tikrai ne mažiau nei LLRI ekspertai. Pačiam asmeniškai teko dalyvauti Jungtinėse tautose vykusiose tarpvyriausybinėse derybose, kuriose buvo priimta PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencija, kurios vienas iš straipsnių ir yra apie nelegalią prekybą. Verta pažymėti, kad būtent tabako pramonė, kurią taip globoja LLRI, priešinasi efektyvių "tracking and tracing" technologijų diegimui, kurios leistų bent iš dalies išspręsti problemas.
Dėl jūsų apmaudo ir apgailestavimo negaliu niekuo padėti. O gero aš linkiu tik iš žmonių mirčių negyvenantiems verslinikams. Dėl pigios propagandos deja, bet taip pat nesutinku. Aišku jūsų valia turėti savo nuomone.
Tabako ir alkohlio kontrolės sritis išmanau tikrai neblogai (jas beja išmano ir LLRI), todėl ir stengiasi sukompromituoti efektyvias priemones.
Visada esu atviras diskusijai ir jei yra noro net gyvai.
Kol galiu dirbau ir dirbsiu srityje, kurią išmanau.
Sėkmės ir dar kartą ačiū už komentarą.
Nors Jūsų atsakymas labai ilgas, stilius nepasikeitė. Tokie argumentai kaip "apspjoviau Onytę, nes Petriuko tėvelis negeras" - nelaikomi tinkamais net darželyje.
Suprantu, kad racionali diskusija nesigaus, todėl nematau prasmės komentuoti. Sėkmės!
Man atrodo, kad autorius tiesiog "karščiuoja"... Išgerk bokaliuką alaus, ar 30 g brendžio prieš miegą - senoliams padejo ir Tau padės.
Remigijau - ginčijiesi, bile ginčytis ... iš šalies skaitant tavo komentarus - atrodai kaip užsiožiaves vaikas :) O ir diskutuoti tau yra sudėtinga, nes blogo autorius yra savo srities - medicinos mokslu bei profilaktines medicinos specialistas profesionalas, beje pats turintis mokslininko laipsni (mokslu daktaras)
Taip kad - varžytis kompetencijos tamstai nepakanka, kalibras ne tas :)))
O Aurelijui - sėkmės jo darbuose :) Taip ir toliau ... mano nuomone - dar niekas kitas nesugebėjo tiek gerų darbų nuveikti sveikatos labui per ilgus mūsų respublikos gyvavimo metus.
Mohikane, elementari logika ir padorumo taisyklės galioja bet kokiai kompetencijai.
Taigi, jei įsiterpei į diskusiją tik tam, kad pasiginčyti kaip mažas vaikas, priminsiu, kad dergti vienus asmenis dėl kitų asmenų veiksmų, nėra geras tonas ar didelė mokslinė kompetencija.
Rašyti komentarą