Kauno miestas tampa sveikatos provincija

Belieka tik stebėtis jau tendencija tampančias Kauno miesto valdžios sprendimais, kurie miestą, garsėjusį ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, kaip sveikatos mokslų, bei visuomenės sveikatos puoselėtoją, baigia paversti vienu labiausiai visuomenės sveikatos klausimais neraštingiausiu ir provincialiausiu miestu.

Neverta net abejoti, kad stiprus ir miestiečių gerbiamas yra tik tas miestas, kuriame pirmiausia rūpinamasi jo gyventojų sveikata, o ne aklai paisoma sunkiai suvokiamų verslo interesų. Stebina miesto tarybos, ir mero, pozicija, sprendžiant nerūkymo zonų klausimą. Visi puikiai supranta, jog anksčiau kauniečių mėgtą ir gausiai lankytą Laisvės alėja merdinčia gatve pavertė šalia pastatytas prekybinis monstras. Ir šiuo metu miestas stato Nemuno saloje areną, kuri pavers miesto centrą judria automagistrale ir privers miestiečius kvėpuoti automobilių išmetamosiomis dujomis bei kęsti padidėjusio automobilių srauto keliamą triukšmą. Todėl sunkiai suvokiami argumentai, kad rūkymo draudimas pėsčiųjų gavėję ir miesto aikštėse bei parkuose žlugdytų verslą. Tuo metu, kai Laisvės alėjoje buvo draudžiama rūkyti, verslas ne merdėjo, o klestėjo. Atliktos gyventojų apklausos parodė, kad draudimo rūkyti viešose vietose idėją palaikytų didžioji dalis miestiečių. Daugiau nei 70 proc. gyventojų yra nerūkantys, tuo tarpu savivaldybė tenkina mažesniosios, savo sveikatą žalojančios gyventojų grupės interesus. Maža to, apie 50 proc. rūkančių taip pat pritaria tokiems apribojimams. Vadinasi realiai tenkinami tik labai siauros, apie 15 proc. gyventojų apimančios grupės interesai. O tai jau sunkiai paaiškinama ne tik sveikatos, bet ir ekonominiu požiūriu. Šiuo klausimu daug mažesnės savivaldybės pasiekė reikšmingų rezultatų, gerbdamos savo gyventojų nuomonę ir kurdamos sveikesnę aplinką mieste.

Keista, bet nuolat tenka girdėti priekaištus dėl daugumoje Kauno naktinių klubų pažeidžiant įstatymus nelegaliai veikiančių rūkomųjų, kurie rodo jau ne tik teisinį ir sveikatos neraštingumą, bet ir atvirai toleruojamą teisinį nihilizmą. Puikiai žinome, kad naktinių klubų savininkai prašė nuolaidų šiuo klausimu, nes laukan išeinantys klientai konfliktuoja lauke, sukeldami muštynes. Tačiau ar ne paprasčiau tokiems klubams užuot pažeidinėjus įstatymus ir rizikavus baudomis, klubo prieigose lauke pastatyti apsaugos darbuotoją, kuri prižiūrėtų tvarką klubo prieigose ir panašių incidentų nekiltų.

Mieste, kuris garsėja savo kultūriniais pasiekimais, ne kartą lankantis teatruose teko stebėti beveik kiekviename spektaklyje pasireiškiančią savotišką Kauno menininkų „meninę saviraišką“ kuomet spektaklio metu salėje tenka kvėpuoti aktorių intensyviai rūkomų cigarečių dūmais. Jei tokiu būdu bandoma perteikti laisvės idėją, tai derėtų pastebėti, kad priklausomybės ligos jau seniai nelaikomos laisvės raiška, atvirkščiai tai laikomo probleminio ir itin nekultūringo elgesio išraiška.

Taip pat visiškai nesuprantami Kauno valdžios sprendimai, kuomet būtent Kauno politikų kreipimosi dėka Seimui skubos tvarka apsvarsčius ir priėmus LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, suteikusias teisę Savivaldybės Tarybai neišduoti prekybos alkoholiu licencijų, Kaunas, skirtingai nei kai kurie kiti Lietuvos miestai minėtas licencijas spaudos kioskams vis tik išdavė, tokiu būdu dar labiau padidindamas alkoholinių gėrimų prieinamumą. Turbūt nereikia sakyti, kad tokie kioskai yra šalia ugdymo įstaigų, maldos namų ir kitų, labiausiai nepilnamečių ir miestiečių bei miesto svečių lankomų vietų. Todėl tai neabejotinai ne tik palengvins alkoholinių gėrimų įsigijimą nepilnamečiams, nes jau dabar pagal Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos statistiką būtent spaudos kioskai pirmavo pagal tabako gaminių prekybą nepilnamečiams, bet ir kurs Kauno, kaip alkoholizaciją skatinančio miesto įvaizdį.

Kaunas nesugebėjo išspręsti ir probleminių prekybos alkoholiu taškų problemų mieste. Neseni įvykiai Šiauliuose, kuomet greta tokios probleminės prekybos ir vartojimo vietos buvo nužudytas jaunas medikas, parodė, kad neveiklumas kainuoja labai brangiai. Jokie verslo interesai negali pateisinti žmonių gyvybių ir sveikatos praradimų. Lietuva garsėja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje savo probleminiu alkoholio vartojimu ir labai dideliu jo prieinamumu. Alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas, prekybos alkoholiu laiko apribojimas, akcizų alkoholiniams gėrimams padidinimas bei ekonominės krizės sukeltos gyventojų perkamosios galios sumažėjimas lėmė tai, kad pastaruosius dvejus metus alkoholio vartojimas sumažėjo apie 30 proc. Todėl vien per praeitus metus buvo išsaugota apie 400 gyvybių, 30 proc. sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu bei alkoholinių psichozių. Tačiau dėl kai kurių tarnybų, tokių kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aplaidaus požiūrio, miestuose atsirado jokiam miestui garbės nedarantys kioskai-barai, ir į juos panašios įstaigos, kurios naudodamosi įstatymo spragomis siekia pasipelnyti iš naktinės prekybos. Lietuvoje šiuo metu yra apie 16 500 galiojančių mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų, o tai reiškia, kad viena prekybos alkoholiu vieta aptarnauja kiek daugiau nei 200 gyventojų. Alkoholio prieinamumo didinimas didina smurtinių, turtinių ir kitų nusikaltimų skaičių, sukelia begalę sveikatos problemų, trukdo aplinkinių gyventojų rimtį bei poilsį.

Belieka tik apgailestauti, kad Kauno miestas, jau praradęs daugybę lyderio pozicijų Lietuvoje, tampa ir sveikatos provincija, nes gyvena ir vadovaujasi mitais, kuriuos jau sulaužė mažesnės Lietuvos savivaldybės ir sudarė galimybes savo gyventojams gyventi sveikiau ir jaustis saugiau savo mieste.