Bendrovė „Alita" išplatino pranešimą, kad uždarys savo valdomą bendrovę „Anykščių vynas", jei nebus peržiūrėti alkoholio akcizai.
Matyt jau tampa tradicija, kad „Alita“ skęsta nuolatiniuose skandaluose. Tik prisiminkite šios bendrovės privatizavimo istoriją, kuri šiandien matyt akivaizdžiai įrodo, kad nesugebančių tvarkytis asmenų machinacijos anksčiau ar vėliau priveda prie kracho.
Dar neseniai skaitėme žinutes apie tai, kad Serbijos privatizavimo agentūra priėmė sprendimą nutraukti sutartį su Lietuvos įmone „Alita“ ir Švedijos bendrove „United Nordic Beverages“ dėl „Beogradska Industria Piva“ alaus daryklos akcijų įsigijimo, kadangi neva neįvykdyti privatizavimo sutarties įsipareigojimai. Šiandien jau girdime viešus grasinimus dėl įmonės veikos nutraukimo jei valstybė nepakeis akcizų politikos. Skandalai per dažnai kartojasi, kad juos būtų galima vadinti sutapimais ar atsitiktinumais.
Keistas tik mūsų šalies vadovų elgesys, nes nesėkmes Serbijoje ėmėsi spręsti Ūkio ministras Dainius Kreivys, o šį kartą „Alitos“ užtarėjais tapo Anykščių vicemeras D.Krištaponis. Kulinarinio paveldo korta mojuojama ir tikinti sulaukti Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus užtarimo. Šis ministras jau pagarsėjo nenuilstamomis jo vadovaujamos ministerijos pastangomis legalizuoti naminės degtinės gamybą.
Vicemero D.Krištaponio teigimu „Bendrovė superka labai daug sodų produkcijos - ir vyšnias, ir obuolius, ir serbentus ir kitas uogas. Jeigu "Anykščių vyno" gamykla užsidarys, tai - ne tik neteksime gero vyno, bet ir žemdirbiai neturės, kur realizuoti savo produkcijos", - teigė D. Krikštaponis.
Verslo struktūrų grasinimai Lietuvoje ne naujiena. Dar visiškai neseniai viena iš komercinių televizijų grasino išsikraustyti į Laviją jei bus apribota alkoholinių gėrimų reklama. Reklamos apribojimas įsigaliojo, o televizija deja, bet neišsikraustė...
Minėtam vicemerui ir „Alitos“ „šefams“ vertėtų paskaityti valstybės alkoholio kontrolės principus, įvardintus LR Alkoholio kontrolės įstatyme. Deja, bet ten nėra numatyta skatinti alkoholinių gėrimų gamybos, remti ir saugoti alkoholinių gėrimų bendrovių ir pan. Tai, kad bendrovę vargina sunkumai gali reikšti, kad pagaliu valstybės taikomos alkoholio kontrolės priemonės davė rezultatų ir mažėjant bendram alkoholinių gėrimų vartojimui jo tiesiog mažiau nuperkama ir natūralu, kad alkoholio gamybos bendrovės patiria nuostolius. Arba, tai gali reikšti, kad bendrovės vadovai yra visiškai nekompetentingi valdyti bendrovę ir tai yra tik dar vienas iš pavyzdžių, kad privatus kapitalas dar tikrai negarantuoja sėkmingo įmonės valdymo. Grasinantis tonas ir reikalavimai alkoholyje skęstančiai valstybei tą tik patvirtina.
Teigiama, kad bendrovė labai naudinga žemdirbiams. Tebūnie. Pasvarstykime. Nuėjus į parduotuvę galima rasti pilnas lentynas iš pačių įvairiausių sulčių koncentratų kitose šalyse prigamintų sulčių gėrimų, kurie kainuoja kosminius pinigus ir visiškai nėra sveiki jų vartotojams. Natūralių sulčių litras kainuoja apie 6 litus. Ar sudėtinga būtų tam pačiam „Anykščių vynui“ užuot gaminus birzgalus, kurie neturi paklausos (ir visiškai ne dėl jų kainos), tiesiog gaminti natūralias vaisių ir uogų sultis, kurios neabejoju turėtų paklausą, nebūtų apmokestintos akcizais ir tikrai pagelbėtų Lietuvos žemdirbiams. Tokios sultys turėtų neabejotiną pasisekimą tarp vaikus auginančių tėvų, kurie tokius produktus priversti pirkti už kosminę kainą. Kad tokie pokyčiai pasiteisina rodo aludarių pavyzdys, kurie dabar beveik visi gamina girą, tampančia vis populiaresniu gėrimu vis labiau sąmoningėjančioje visuomenėje. Bet panašu, kad įmonei, kuri Lietuvoje gamina gėrimus savižudžiams (tą galima drąsiai sakyti apie „Alitos“ gaminamą angliarūgšte prisotintą degtinę), sąžinė ir elementarus sąmoningumas neegzistuoja, tą rodo ir itin spalvota jau privatizuotos bendrovės istorija.
O kalbant apie alkoholinių gėrimų kainą Lietuvoje tai reikia pasakyti, kad ji yra daugiau nei juokinga. Užtenka prisiminti istoriją ir palyginti santykinę alkoholinių gėrimų kainą. Visų keikiamu sovietmečiu 0,5 l degtinės kainavo apie 3 rublius, tuo tarpu vidutinė darbininko alga buvo 70 rublių. Vadinasi eilinis vartotojas už savo algą galėjo nusipirkti 23.3 (0.5 litro talpos) butelius. Šiuo metu, jau ekonominės krizės sąlygomis 0,5 l degtinės parduotuvėje galima nupirkti už 15 litų ( ką jau kalbėti apie kainą su įvairiomis nuolaidų kortelėmis, specialių akcijų metu ir dabar masiškai populiarėjančiose alkoholio „išparduotuvėse“). Šiuo metu skelbiama minimali alga yra 670 litų (panaši yra ir bedarbio pašalpa). Vadinasi už tuos pinigus galima nusipirkti 45 butelius degtinės, o gaunantieji vidutinę algą (1600 litų) gali nusipirkti net 106 butelius degtinės. Vadinasi santykinė alkoholio kaina ne tik neaugo, bet ir ilgus dešimtmečius mažėjo ir dabar 2-4 kartus mažesnė, nei sovietmečiu, kuomet teigiama, kad buvo itin gausiai girtaujama.
Tai natūraliai kyla klausimas ko siekia “Alita”?
Dar pavasarį spėjome, kad mažėjantis alkoholio vartojimas ir mažėjantis su tuo susijusių sveikatos sutrikimų skaičius, neišvengiamai išprovokuos alkoholio gamintojų pasipiktinimą. Mūsų spėjimai pasitvirtino su kaupu. Vos prasidėjus rudens sesijai pasipylė informacija spaudoje apie tai, kokią žalą daro alkoholio kontrolės priemonės, kaip „auga kontrabanda“ ir t.t. „Alitos“ pavyzdys yra vienas įžūliausių, kuomet valstybė skatinama nusižengti savo pačios deklaruojamiems alkoholio kontrolės principams ir imtis tenkinti privačių, nesugebančių tvarkytis įmonių interesus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą