Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2011 m. liepos 21 d., ketvirtadienis

Socialiai atsakingos ar labiausiai reklamuotos įmonės?

Kas šiandien Lietuvoje gali gauti socialiai atsakingos įmonės titulą. Pasirodo bet kas, kas sukrapšto vieną kitą atliekamą milijoną reklamai ir iš jos sugeba išspausti viską ką įmanoma. Ir nesvarbu, kad gamini produktą, kuris sugriauna gyvenimus tūkstančiams žmonių. Dar ne taip seniai socialinės pramonės šlovės spinduliuose maudėsi tabako pramonė, kurios dabar vien vardas daugelyje socialinių sluoksnių tampa panašus į keiksmažodį. O ir kodėl alaus pramonei nesišvaistyti pinigais. Kad verslas pelningas rodo ir ne per seniausia išmokėti 100 mln litų dividendų. Be to aludariai iki šiol mėgaujasi privilegijomis, nes už tą patį litrą absoliutaus alkoholio gaunamo iš alaus sumokami ženkliai mažesni mokesčiai, nei už tą patį kiekį alkoholio gaunamą iš stiprių alkoholinių gėrimų.

Spaudoje sumirgėjo žinutė „Rinkos tyrimų bendrovė "GfK CR Baltic" dienraščio "Vilniaus diena" užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, per kurią respondentų teirautasi, kurios trys bendrovės, jų manymu, yra socialiai atsakingiausios. Nors šalyje organizuojama daug įvairių konkursų, matuojančių verslo socialinės atsakomybės dydį, šįkart norėta išsiaiškinti, ką į pirmas vietas rikiuoja gyventojai. Net 57 proc. apklaustųjų į šį trejetuką rinko gamintoją "Švyturys-Utenos alus". 39 proc. respondentų įvardijo mažmeninės prekybos bendrovę "Maxima LT" , o trečioje vietoje atsidūrė telekomunikacijų bendrovė "Tele2" (23 proc.).

O dabar pasiūlyčiau tai pačiai bendrovei atlikti kitą dar paprastesnį tyrimą ir pažiūrėti į tų įvardintų bendrovių reklamos biudžetus. Taip pat būtų įdomu pasižiūrėti kokį procentą nuo savo pelno jos skiria tikrosioms socialinėms veikloms, o ne savo įvaizdžio formavimo akcijoms. Neabejoju, jog paaiškėtų dalykai, kurie parodytų, kad daug mažesnės įmonės skiria didesnę dalį savo uždirbamų pajamų socialiniams projektams remti, tik neturi pinigų apie tai paskelbti ant kiekvieno reklaminio stendo.

Apie šios pramonės „socialinę atsakomybę“ jau esu rašęs ne kartą:

http://blaivus.blogspot.com/2008/08/socialiai-atsakinga-pramon-socialiai.html

http://blaivus.blogspot.com/2011/01/ka-lietuvoje-reiskia-buti-socialiai.html

Panašu, kad ši istorija niekada neturės pabaigos, kol nebus baigta su alkoholinių gėrimų reklama ir rėmimu. Aludariai nekartą atskleidė, kokiu tikslu jie remia sportą. Ne kartą buvo pasakyta, kad uždraudus reklamą bus atsisakyta remti sportą ir net kurti „socialinę reklamą“. Būtent reklama ir kuria socialinės atsakomybės įvaizdį. Į ją būtent ir dedamas akcentas kuriant reklaminius klipus ar užsakant išorinę reklamą ar reklamą spaudoje. Panašu, kad reklaminiai triukai buvo apsukę galvą net teisėjams, kurie sugebėjo įžvelgti kažką itin reikšmingo šioje pramonėje. Lietuvoje greičiau būtų leista nekepti duonos, bet alus rūgti privalo! Teismas, nagrinėdamas „Švyturio-Utenos alaus“ darbuotojų streiko galimybes nusprendė, kad alus yra visuomenės gyvybinis poreikis ir viešasis interesas, todėl streikuoti alaus gamybos bendrovėje kada panorėjęs negali: „Ieškovo vykdomos funkcijos įtakoja ieškovo bei kitų asmenų, kaip ūkio subjektų, teisių bei laisvių įgyvendinimą, todėl streikas tiesiogiai gali neigiamai paveikti bei įtakoti visuomenės interesus, pažeisti ūkio subjektų, susijusių su ieškovo veikla, taip pat žmonių teises ir pareigas, teisėtus interesus. Siekiant išvengti asmenų teisių pažeidimo, bei galimų su tuo susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo bei apginti viešąjį interesą…[...], streikas atidėtinas trisdešimčiai dienų.“

Dabar šita „socialiai atsakinga“ įmonė kraunasi naujus dividendus ir tam naudoja visame pasaulyje patikrintą katalizatorių – sporto žaidynes. Netrukus Lietuvoje prasidėsiantis Europos krepšinio čempionatas taps puikia proga ne tik „pasikedenti savo socialinės atsakomybės plunksnas“, bet ir susikrauti milijonus. Ne veltui buvo skelbiama, kad arenos perkasi įrangą, kuri leistų išpilstyti daugiau alaus per trumpesnį laiką, nes neduokdie kas nors liks negėręs... „Švyturio“ alaus reklamose visur manipuliuojama tautine simbolika, neva taip kaip ir per praėjusį „Mes laimėsim“ vajų skatinamas tautiškumas ir patriotiškumas. Tautiškumas primenamas ir Aludarių gildijos reklaminiuose stenduose, kuriuose raginama pirkti Lietuvišką produktą, o vėliavos spalvomis išmarginamas alaus butelio kamštelis. Labai stengiamasi, kad tą patriotiškumo ugdymą pajaustų ir vaikai, nes nealkoholinis alus reklamuojamas visą parą, nesirenkant nei laidų nei konteksto. Įdomu tik ar daug mūsų tautiečių žino, kad tas tautinis nealkoholinis alus, kurio pardavimą taip „nekaltai“ skatina alaus gamintojai ir kurio gamyba leidžia išsaugoti tuos mistinius 3000 darbo vietų alaus pramonėje, yra pagamintas berods Kaliningrado srityje, pagal „Švyturio“ užsakymą, kaip beja ir ankstenės partijos, kurios buvo gaminamos Latvijoje. Ir kokia nauda gamintojui užsakinėti alų kitoje šalyje ir čia atvežus jį parduoti, o svarbiausia investuoti į svetimo produkto reklamą milijonus litų. Jau supratot, ir gerai, kad supratot, nes lietuviai ne kvaila tauta. Darbo vietos Rusijoje, dividendai iškeliauja savininkams į Danija, o lietuviams lieka apsisnarglėję „patriotai“ po sporto varžybų nuniokojantys miestų viešaisiais erdves, sudaužantys pakeliui pasitaikančius automobilius ir pan.

Aludariai visuomet stengiasi save pateikti kaip išskirtinę ir geresnę alkoholio pramonę. Nuolat akcentuojama, kad reikėtų, jog žmonės gertų silpnus alkoholinius gėrimus, o ne degtinę. Tokios manipuliacijos leidžia išlaikyti drastiškas žirkles apmokestinimo sistemoje, kuomet aludariams tenka privilegijuotųjų vaidmuo. Tai labai pasiteisina, nes sunkmečiu alaus gamintojai praktiškai nenukentėjo, o 2010 metais jau fiksuotas net ir augimas. Tuo tarpu valstybė eilinį kartą praranda galimybę susirinkti nors menkas lėšas žalos mažinimui. Nuolat vaitojantys dėl užsienietiško alaus invazijos į Lietuvos rinką, Lietuvoje veikiančios alaus bendrovės nevengia pačios tą alų atsivežinėti iš Rusijos ir čia pardavinėti.

Negana to šios „socialiai atsakingos“ pramonės stovai jau viešai teigia, kad ieškos ir jau randa būdų, kaip ignoruoti valstybės siekį mažinti alkoholio vartojimą. Kadangi suaugusieji daugiau išgerti nebegali fiziškai, kova dėl alkoholio reklamos išsaugojimo iš esmės yra kova už vaikų rinkos užkariavimą. Dienraštyje „15 minučių“ pasirodžiusiame straipsnyje (http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/alkoholio-reklamos-draudimas-budu-reklamuoti-velnio-lasus-netruksta-194-154676) teigiama: „pristatyta „Tauro nefiltruota gira“ – ne daugiau nei 1,2 proc. alkoholio tūrio turintis į alaus butelius pilamas gėrimas.Trijų skirtingų rūšių girą pardavinėja ir „Gubernija“, „Volfui Engelman“ priklauso „Smetoniška gira“, o „Švyturys-Utenos alus“ užsidirbti bando pardavinėdamas „Vichy“, „Battery“ ir kitus gėrimus.Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos gaiviųjų gėrimų dalis, tenkanti alkoholinių gėrimų gamintojams, augo ketvirtadaliu – iki 12 proc. Bendrovės „Euromonitor International“ tyrimas rodo, kad pernai ši rinka sudarė 34 mln. litrų. Į šalyje populiariausių gaiviųjų gėrimų penkiasdešimtuką patenka alkoholinių gėrimų gamintojų prekės ženklai „Vichy“, „Vichy Ice Tea“, „Battery“, „Montavit“, „Duonos gira“, „Olialia“, „Smetoniška gira“, „Aura“, „Dynami:t“.„Švyturio“ prekės ženklą reklamuos ir nauja Klaipėdos „Švyturio“ arena. Priminti apie save alkoholinių gėrimų gamintojai galės ir renginių metu, jei rems juos arba jų produkcija bus prekiaujama šventės metu. Taip pat niekas nereikalaus atsisakyti tarnybinį transportą puošiančios atributikos ar alkoholio prekybos vietose esančios reklamos. Prekės ženklas galės smėsčioti bet kokiuose reportažuose, jei ten pasirodys atsitiktinai.

Panašu, kad ilgainiui tikrai sąžiningos ir atsakingos verslo bendrovės pradės vengti tokio „socialinės atsakomybės titulo“ nes Lietuvoje jis asocijuojasi su apgaule, manipuliacijomis, darbuotojų interesų ignoravimu, bandymais manipuliuoti politikais, visuomenės intereso ignoravimu ir t.t. O gal yra šansų pakeisti Lietuvoje esančią „socialinės atsakomybės“ sampratą?

Komentarų nėra: