Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Tabako ir alkoholio mokesčiai ir vartotojų kainų indekso skaičiavimas: ką daryti, kad tabako ir alkoholio akcizų didinimas neįtakotų infliacijos ir netrukdytų Vyriausybės ketinimams įsivesti eurą

Kad ir kaip norėčiau vengti ekonominių temų, bet niekaip nepavyksta. Radijo laidose jau ne kartą girdėjau bankų finansų analitikus teigiant, kad keliais procentais didinami akcizai tabakui ir alkoholiui gali padidinti infliaciją ir taip sutrukdyti įsivesti vienų išsvajotą, kitų nekenčiamą eurą. Jau seniai bandau išsiaiškinti kokios šalyje yra galimybės išbraukti tabaką ir alkoholį iš vartotojų kainų indekso skaičiavimo. Iki šiol man niekas negali duoti atsakymo į mano klausimus. Visi vynioja kažką nesuprantamo ir negali normaliai paaiškinti. Gal kas nors iš ekonomistų galėtų man aiškiai atsakyti kas ir kokį sprendimą turi priimti, kad šios prekės būtų išbrauktos iš to indekso skaičiavimo, nes šalis yra įsipareigojusi didinti tabako akcizus. Taip savotiškai pasmerkdama save savanoriškai infliacijos didinimui.
Čia yra Pasaulio sveikatos organizacijos šaltinis, kuriame galima rasti labai daug su tuo susijusios informacijos, bet esmė manau yra šiose eilutėse:
„Given the many uses of consumer price indices and the potential inflationary impact of tobacco tax increases, some governments have developed alternatives that exclude tobacco (and sometimes other goods) for some uses. For example, since 1992, France has excluded tobacco products from the price index used for adjusting minimum wages. Given its utility for indexing various payments, some governments exclude prices for a variety of products they consider unnecessary or inappropriate, including those for alcoholic beverages, gambling, and tobacco. For example, since 1991, luxembourg has excluded tobacco products, hard liquor, and ‘certain services closely linked to sliding wage scales’ from its consumer price index. To date, however, while many countries do report consumer price indices that exclude tobacco products, their most widely used indices – including those used for indexation of wages, pension payments, and other outlays – continue to include tobacco products. To the extent that concerns about their impact on inflation are a barrier to tobacco tax increases, excluding tobacco products from the basket of goods used in developing key price indices would greatly reduce these concerns. In addition, some have observed that the inclusion of tobacco products in key price indices results in a distorted measure of price for many consumers, particularly in countries where a small and declining minority of the population use these products. Likewise, given that the weights used to compute price indices in many countries change infrequently, the inflationary impact of tobacco product tax increases will be overstated as consumption of these products falls in response to tax increases. Finally, some have suggested that excluding tobacco products from price indices would increase the public health impact of tobacco tax increases by providing less of a cushion for users whose wages or benefit payments are indexed (Alchin, 1995).“

4 komentarai:

Jonas Kiselis rašė...

Viskas ne taip paprasta. Visų pirma reikia pažymėti, kad Lietuvos Statistikos departamentas skelbia du kainų indeksus: Vartotojų Kainų Indeską (VKI), kurio metodologiją nustato pats statistikos departamentas ir Suderintąjį Vartotojų Kainų Indeską (SVKI), kurio metotologija jau nuleidžiama iš viršaus ir Lietuva savarankiškai negali jos keisti.

ECB, vertindamas atitikimą Mastrichto kriterijams žiūri būtent į SVKI, nes jį naudojant patogiausia palyginti valstybes vieną su kita.

Unknown rašė...

Ačiū Jonai už komentarą. O kaip tokiu atveju su PSO leidinyje minimais pavyzdžiais, pvz. Prancūzija?

Jonas Kiselis rašė...

Ten paminėta, kad tai tėra alternatyvus VKI indeksas naudojamas minimalios algos indeksavimui. Lietuvoje minimali alga nėra susieta su VKI. Yra ir daugiau alternatyvių indeksų, pvz, vadinamasis "core inflation", kai neįskaičiajamos maisto ir energetinių išteklių kainos ir kt. Visgi Mastrichto kriterijaus atitikimas skaičiajamas pagal SVKI, kuris turi būti vienodas visose ES šalyse, tam kad jį būtų įmanoma palyginti su kitomis šalimis. Mat tikrinant, ar šalis atitinka Mastrichto kriterijų dėl infliacijos, jos SVKI lyginamas su trijų šalių vidurkiu, kurių tas indeksas tuo metu žemiausias.

Tabako ir alkoholio neįtraukimo į SVKI skaičiavimo metodologiją klausimą reikėtų kelti nebent ES lygiu.

O Lietuvos Statistikos Departamentui galima būtų pasiūlyti skelbti dar vieną kainų indeksą, kuriame nebūtų alkoholio ir tabako.

Unknown rašė...

Aišku Jonai, ačiū.