Ar tikrai nemažėja alkoholio vartojimo sukeltų psichozių ir apsinuodijimų?

Pastaruoju metu spaudoje vis dažniau spausdinami teiginiai, kad alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu nemažėja. Taip teigiančiu specialistu yra įvardinamas toksikologas dr. Raimundas Purvaneckas. Jo mintys buvo spausdintos DELFI portale, o prieš keletą dienų ir „Lietuvos ryto“ dienraštyje. Spaudoje paminėta, kad į toksikologą kreipėsi ir Seimo Sveikatos komiteto narė Dangutė Mikutienė ir paprašė pakomentuoti su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos sutrikimų situaciją. Dr. Purvanecko mintimis itin dažnai manipuliuoja alkoholio gamintojai, teigdami, kad alkoholio vartojimas nemažėja, todėl, kad auga nelegalių gėrimų vartojimas ir su tuo susijusių mirčių skaičius.

Aš taip pat nusprendžiau pabendrauti su dr. Raimundu Purvanecku ir manau, kad mūsų pokalbio detalės bus įdomios ir Seimo nariams bei visuomenei.

Dr. Raimundas Purvaneckas spaudai ir Seimo narei Dangutei Mikutienei minėjo, kad alkoholinių psichozių statistika yra netiksli dėl diagnozių kodavimo netikslumų. Paprašius patikslinti, ką būtent gerb. daktaras turi galvoje kalbėdamas apie diagnostinius netikslumus, dr. Purvaneckas pateikė tokį pavyzdį: pavyzdžiui pacientas, sergantis alkoholine psichoze pabėga iš ligoninės ir patekęs po automobiliu žūva ar yra rimtai sužalojamas. Tokiu atveju alkoholinės psichozės diagnozė jau nebefigūruoja. Toks dr. Purvanecko argumentas mažai įtikinantis, nes to, kad pacientai bėga iš ligoninių ir žūva po automobilių ratais, negalima pavadinti masiniu reiškiniu. Bet net jei taip ir yra, paklausus dr. Purvanecko ar ligų kodavimo sistema per pastarąjį dešimtmetį keitėsi, dr. Purvaneckas sutiko, kad ligų kodavimo sistema nesikeitė ne tik per pastaruosius du metus, bet ir pastarąjį dešimtmetį, kai įsigaliojo TLK – 10 (tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtoji redakcija). Taigi jei sisteminės klaidos ir egzistuoja, jos nekito daugiau kaip dešimtmetį. Vadinasi galima abejoti labai dideliu duomenų tikslumu, bet abejoti susirgimų pokyčių tendencijomis (t.y. spręsti iš sveikatos statistinių duomenų susirgimų daugėja ar mažėja)nėra pagrindo.

Paprašius daktaro pasidalinti jo turimais duomenimis apie alkoholines psichozes ir intoksikacijas alkoholiniais gėrimais Lietuvoje, dr. Purvaneckas paaiškino, kad jo turimi duomenys yra trijų metų senumo. O naujų duomenų jis neturi. Vadinasi spaudoje teigdamas, kad alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu nemažėja, dr. R. Purvaneckas vadovavosi 2006-2007 metų statistika, kuomet iš tikrųjų alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius augo gana sparčiai. Dr. Purvaneckas spaudoje ir Dangutei Mikutienei teigė, kad Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys nerodo psichozių ir apsinuodijimo skaičiaus mažėjimo. Tačiau daktaras patvirtino, kad jo turimi Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys taip pat yra 2006-2007 metų senumo, o ta reiškia, kad vertinant pastarųjų dviejų metų tendencijas yra visiškai netinkami.

Tuomet paprašiau daktaro Purvanecko pasidalinti jo pastebėjimais iš įstaigos, kurioje jis pats dirba. Paklausiau galbūt daktaras pastebėjo asocialių asmenų, apsinuodijusių alkoholiu ar jo surogatais padidėjimą. Daktaro atsakymas buvo toks: „aš nebedirbu toksikolgijos klinikoje ir negaliu pasakyti kokia šiuo metu padėtis su apsinuodijimais“.

Taip pat pasitikslinau ar toksikologai apsinuodijimams alkoholiu ir jo surogatais koduoti naudoja ligos šifrą T-51. Dr. Purvaneckas tai patvirtino.

Apibendrinant reikia pažymėti, kad dr. Raimundas Purvaneckas, žiniasklaidoje komentuodamas šių dienų alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių situaciją, vadovavosi 3 metų senumo duomenimis. Kadangi pastaruoju metu nebedirba ir toksikologu, tai savo teiginių negali patvirtinti ir pastarojo meto klinikiniais stebėjimais.

Taigi Seimo nariams ir visuomenei derėtų pagalvoti kiek tiesos yra alkoholio gamintojų apmokėtuose straipsniuose spaudoje eksploatuojamuose teiginiuose, kad specialistų nuomone alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu nemažėja.

To paties dr. Purvanecko minimo, Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniai gėrimais mažėjimas prasidėjo 2008 metais ir tęsiasi iki šiol (žr. pridedamą lentelę).

Asmenų, kuriems bent vieną kartą užregistruota diagnozė, skaičius 2007 I ketv., 2008 I ketv. ir 2009 m. I ketv. (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys, paskaičiuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenų bazės )

Mokslininkų Seimo nariams reikia tik tada kai reikia persodinti pragertas kepenis

Lapkričio 17 dienos Seimo plenariniame posėdyje vyko diskusijos dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kioskuose draudimo atidėjimo iki 2012 metų. Po balsavimo Seimo nariai po pateikimo pritarė Broniaus Paužos pateiktai įstatymo pataisai.

Ko gero diskusijos, kurias galėjo stebėti kiekvienas turintis internetą Lietuvos pilietis bent iš dalies paaiškina, kodėl tik 5 procentai Lietuvos gyventojų pasitiki Seimu. Jau ne kartą esu minėjęs, kad suvokiant kokios nesąmonės daromos srityje, kurią suprantu, darosi baisu kas vyksta srityse, kurių neišmanai. Diskusijose Seimo nariai „sublizgėjo“ savo išmone, sąmoju ir intelektu.

Kas pirmiausia turėjo užkliūti kiekvienam, bent kiek turinčiam ryšio su mokslu, tai įstatymo pataisų teikėjo Broniaus Paužos atsakymas į Antano Matulo pastabą, kad vaikų apklausos rodo jog vaikai alkoholį dažniausiai įsigyja kioskuose ir mažose parduotuvėse. Bronius Pauža į tokį argumentą atsakė: „kokį užduosi klausimą, tokį gausi ir atsakymą“. Tai įdomu kokį galima gauti atsakymą paklausus vaikų, kur tu dažniausia perki alkoholį? To paties parlamentaro teigimu reikia žiūrėti į klausimą plačiau. Tai norėtųsi palinkėti gerbiamam parlamentarui, kad jei jam neduok Dieve sušlubuotų sveikata, kad jis neitų pas Lietuvos gydytojus, nes jie vadovaujasi mokslu patvirtintais gydymo metodais, o pažiūrėtų į savo sveikatos sutrikimą „plačiau“ ir paprašytų pagalbos pas savo kolegą Petrą Gražulį, kuris, ko gero, pasiūlytų nesikreipti gydymo į visą sistemą monopolizavusius medikus, bet patartų kreiptis pagalbos į šamanus. Gal mano sarkazmas perdėtas, bet jau atsibodo nuolatinis, netašytų Seimo narių skleidžiamas mokslo niekinimas.

Ne mažiau įdomūs buvo ir kiti argumentai. Broniaus Paužos aiškinamajame rašte teigiama, kad uždraudus prekybą alkoholiu kioskuose be darbo liktų 10 ar 15 tūkstančių žmonių. Bet jau Seimo plenariniame posėdyje B.Pauža šitą skaičių sumažino 10 ir daugiau kartų (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=355507 ), jau bekalbėdamas tik apie 1000 galimų bedarbių. Ir vėl su matematika negerai, ar besikreipusieji kioskininkai per riebiai prisimelavo, kad buvo gėda sakyti iš Seimo tribūnos? Dar įdomesnis B.Paužos atsakymas į argumentą, kad kioskai galėtų prekiauti kitu asortimentu, o ne alkoholiu. B.Paužos teigimu tokį pasiūlymą išsakęs K.Kuzminskas kaip medikas turėtų žinoti, kad kioskuose nėra sąlygų (matyt higieninių ir kitų), kad prekiauti kitu asortimentu. Ar tai reiškia, kad Lietuvos valstybė turi pro pirštus žiūrėti į antisanitarinėmis sąlygomis dirbančius 1000 darbuotojų ir pažeidžiant higienos reikalavimus vykdomą ūkinę veiklą? Be to ar tai reiškia, kad po 2012 metų, po tai kai vis tik įsigalios draudimas prekiauti alkoholiu, tos sąlygos kioskuose pagerės? Ir kur tada dėsis tie 1000 darbuotojų? Bronius Pauža net sugebėjo suvesti paraleles, tarp kioskų darbo ir Sveikatos sistemos finansavimo.

„Labai šauniai“ pasirodė ir Petras Gražulis, apkaltinęs draudimo prekiauti alkoholiu kioskuose iniciatorius prekybos alkoholiu monopolio kūrimu. Tik gerokai nepataikė su tema. Dėl monopolijų tai jis gal ir teisus, bet kalbant apie alkoholį reikėtų turėti galvoje, kad viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų rekomendacijų ir yra sukurti ar atkurti prekybos alkoholiu monopolį (tik ne privatų o valstybinį). Taigi monopolija šiuo atveju ne visada yra blogai. O Petro Gražulio pažadą po balsavimo nedelsiant registruoti pataisą, kad būtų draudžiama prekiauti alkoholiu visuose prekybos centruose reikia tik pasveikinti, tik vargu ar Gražulis įgyvendins šį, kaip ir daugelį kitų pažadų.

Broniaus Paužos pastaba apie Konstitucijos 46 straipsnį, draudžiantį monopolijų kūrimą yra švelniai tariant ne į temą. Nes jokios monopolijos šiuo atveju, deja, nėra kuriamos. O Paužai derėtų pavartyti 1997 metų Konstitucinio teismo sprendimą dėl tabako ir alkoholio kontrolės politikos, kuriame dauguma su tabako ir alkoholiu susijusių klausimų jau yra atsakyti.