"Aludarių matematika"

Paklausiau vakar žiniasklaidoje aludarių komentarų apie alaus akcizo didinimą ir jų skaičiavimus, ir panorau paskaičiuoti pats, nes aludarių šnekos buvo labai panašios į Radiocentro eteryje rytais transliuojamą "Dėdės Vytenio pasakėlę".  Pirmiausia aludariai nepraleido progos pakalbėti apie mano asmenį, pasakydami, kad galbūt esu neblogas psichiatras, bet nesu ekonomistas. Kaip dabar populiaru paėmiau ir kaip sakoma „pagooglinau“ ir radau, kad Švyturio vadovas R.Viršilas taip pat ne ekonomistas, bet kas įdomiausia matematikos magistras. O čia tai man patiko. Beje p. Viršilas radijo komentaruose piktinosi politikų skaičiavimais ir teigė, kad jie nesiekia net trečios klasės matematikos žinių lygio, nes pasak Viršilo aišku, kad pvz. išvirti 100 litrų alaus reikia 10 žmonių, tai ir trečiokui aišku, kad norit išvirti 80 litų reikės 8 žmonių. Pasiklausius tokių kalbų man iš tikrųjų kilo klausimas ar paties matematikos magistro žinios nėra trečios klasės lygio, nes tik trečiokai taip ir skaičiuoja kaip p. Viršilas. Pagal tą pačią logiką galėtumėm skaičiuoti ir kitus dalykus. Jei 10 litrų alaus išgerti reikia 10 žmonių, o 8 litrus jau gers tik 8 žmonės. Kaip tada kvalifikuotas matematikas paaiškintų, kad nedaugėjant, o atvirkščiai mažėjant žmonių skaičiui Lietuvoje, augo alkoholio suvartojimas, o alaus augo ypač greitai. Ir visiems bus aišku, kad čia 3 klasės matematikos dėsniai nelabai veikia. Taip pat kaip ir su gamyba. Aš, kad ir nesu ekonomistas ar matematikas, bet turiu tiek supratimo, kuris man leidžia suprasti, kad norint pagaminti daugiau, nebūtina didinti darbuotojų skaičiaus, čia yra darbo automatizavimo, darbo našumo, proceso planavimo ir kiti klausimai. Lygiai ta pati logika veikia ir skaičiuojant priešinga kryptimi. Vartojimo mažėjimas gali reikšti ne darbuotojų skaičiaus mažinimą, o tai kad „socialiai atsakingi“ aludariai socialiai atsakingiau dalinsis pelnu sus savo darbuotojais ir tuos uždirbamus 100 milijonų litų pelno išmokės ne tik akcininkams, bet dalis to bus skirta darbuotojų algoms išmokėti, nes mano žiniomis tas teismo uždraustas Švyturio darbuotojų streikas ir buvo planuojamas dėl to nenoro dalintis.

Kitas, ne mažiau keistas, pono matematiko skaičiavimas buvo pagrįstas „jauno ir Ernesto“ (jei rimtai tai Ernst &Young) kažkada darytais (žinoma „visiškai nepriklausomais, aludarių neapmokėtais moksliniais vertinimais“) apie tai, kiek alaus sektorius Lietuvoje sukuria darbo vietų. Buvo paminėtas skaičius 13 000 darbuotojų. Tai mūsų gerbiamas matematikos specialistas paėmė ir paprastuoju virtuviniu ne trečios klasės būdu paskaičiavo, kad 20 proc. sumažėjimas bus 2,6 tūkstančių. Tik tą sumažėjimą aludariai įvertino labai originaliai jau be „jauno Ernesto“, kurį jau be juokų vertinu kaip rimtą kompaniją ir manau, kad jie taip bukai neskaičiuotų. Tie 13 000 neabejotinai apima visus sektorius, nuo auginimo, logistikos, gamybos ir realizacijos. Tai gerbiamas matematikas paskaičiavo, kad dėl mažėjančio alaus vartojimo nevyks joks rinkos persiskirstymas ir bus atleisti logistikos, pardavimų srityje ir žemės ūkyje dirbantys žmonės pagal tą pačią proporciją, kuria mažės vartojimas. Ir čia jau norėčiau paklausti realiai išmanančių ekonomiką, ar čia tikrai įprasta praktika kai taip skaičiuojama? Ar tai reiškia, kad ūkininkai be miežių negali auginti nieko kito? Ar tai reiškia, kad pardavėja, kuri parduos mažiau alaus negali parduoti vietoje to daugiau kitų prekių, pvz. sulčių? Ar tai reiškia, kad logistikos verslas nebevešiantis alaus negali pervežti tų pačių sulčių?

Kito gabaus „matematiko – ekonomisto“ S.Galadausko skaičiavimu valstybė vien dėl tų visų baisių atleidimų  negautų apie 38,3 mln. litų tiesioginių pajamų – gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių. Tai net jei taip ir būtų, siūlau paskaičiuoti taip pat 3 klasės lygiu ir pažiūrėti ką valstybė sutaupytų. 2010 metais apskaičiuotos tiesioginės su alkoholio vartojimu susijusios išlaidos siekė 715 milijonų ligų per metus. Alus bendrame vartojime sudaro apie 50 procentų. Vadinasi alaus vartojimui sumažėjus penktadaliui, bendrasis vartojimas mažėtų apie 10 procentų. Tai reiškia, kad atmetus 10 proc. patiriamos žalos valstybė sutaupytų apie 71 milijoną litų, kurie šiuo metu išleidžiami pasekmių likvidavimui. Vadinasi valstybė dvigubai daugiau sutaupytų, nei realiai prarastų. Ar ne taip didieji ekonomistai p. Viršilai ir p. Galadauskai?

Dar vienas įdomus klausimas kaip buvo suskaičiuotas tas galimas vartojimo sumažėjimas 20 proc. akcizą padidinus 50 proc. Tai reiškia, kad aludariai puikiai žino mūsų seniai visuomenei aiškinamus dalykus apie santykinį kainos neelastingumą ir apie tai, kad alui jis siekia apie -0,5. Nors iki šiol visi šie dalykai buvo neigiami, vakar jie buvo ištraukti ir net pateikti skaičiavimai. Taigi skaičiuodami matome, jog galutinei kainai didėjant 10 proc., vartojimas mažėtų apie 5 proc. Kadangi alaus kainoje mokesčiai sudaro apie 30 proc., tai paskaičiuokime paprastuoju būdu. Jei paimtumėm apie 2 litus kainuojantį alaus butelį, tai mokesčiai ten sudaro apie 60 centų. Iš tų 60 centų dalį sudaro ne akcizas, o PVM. Taigi, padidinus akcizą 50 proc. galėtumėm tikėtis kad galutinė kaina iš tiesų, kaip teigia aludariai didėtų nuo maždaug 20 centų už butelį alaus. Jei galutinė kaina didėtų apie 20 centų, tai sudarytų apie 10 proc. galutinės butelio kainos. Atsižvelgiant į alaus kainos elastingumo indeksą galim daryti prielaidą, kad galime tikėtis maždaug  5 procentų vartojimo sumažėjimo. Ir tik ekstremaliu atveju, jei tas pats 2 litų vertės butelis brangtų 50 centų, tai sudarytų apie 40 proc. kainos didėjimo, tokiu atveju būtų galima tikėtis to 20 proc. mažėjimo, ir toks mažėjimas teoriškai įmanomas tik nedideliam alaus segmentui. Vadinasi visi viešumoje leidžiami burbulai tėra akių dūmimas.

Be to būtų labai įdomu sužinoti ką apie didelį alkoholio vartojimo paplitimą mano kiti verslai. Ar jiems labai apsimoka kai geria jų darbuotojai, kiek tai kainuoja statybos bendrovėms ir kitoms verslo sritims, kai nuolat tenka ieškoti pamainos sergantiems darbuotojams ar tiesiog užgėrusiems? Kaip čia su ta verslo logika ir pinigų praradimu?

Taigi atsiprašau už nemokšiškus „daktariškus“ skaičiavimus, nepretenduoju būti ekonomistu, bet skaičiavimai iš lubų jau atsibodo.

Be pigaus alkoholio Lietuva neišgyvens

                     

Šiandien tik įsijungęs radiją išgirdau, kad nuspręsta pensijų gražinimui reikalingus pinigus susirinkti didinat akcizą alkoholiui. Labai apsidžiaugiau, nes pamaniau, kad tai būtų vienas didžiausių indėlių į žmonių sveikatą ateinančiais metais, tačiau paskui išgirdęs „Žinių radijo“ eteryje ta tema kalbinamus „Swedbanko“ vyriausią ekonomistą Nerijų Mačiulį ir mano kolegą psichiatrą Raimundą Alekną supratau, kad nieko čia lengvo ir paprasto nebus. Neabejoju, kad šiuo metu, kai rašau šį straipsnelį, jau apskambinti visi laisvosios rinkos institutai, aludarių gildijos ir visa panaši gvardija, kuri taip pat sėdi ir rašo straipsnius apie tai, kad padidinus alkoholio akcizą padidės kontrabanda, kad lietuviai masiškai nuodysis surogatais ir t.t. Žodžiu kas bus straipsniuose parašyti galiu jau šiandien. Ir manau, kad  jų straipsniai už pinigus suksis visuose didžiausiuose interneto pataluose ir žiniasklaidoje. Todėl šis straipsnis yra mažiausiai, ką galiu padaryti atsakydamas į eteryje jau plintančią demagogiją be jokių skaičių ir tyrimų.

                      Pirmiausia ekonomistas nepraleido progos paminėti, kad akcizo didinimas nemažins vartojimo, nes to niekad neatsitiko. Esą anksčiau didinant akcizą vartojimas nemažėdavo, o pajamos augdavo nežymiai. N.Mačiulis taip pat paminėjo, kad visiems žinoma, kaip Lietuviai geria iš techninio spirito gaminamus gėrimus ir t.t. Keista girdėti tokius pasakojimus, jei jau taip viskas gerai žinoma, tai kas daroma, kad taip nebūtų? O gal tik tiek ir žinoma, kiek pasakoja alkoholio gamintojai, kuriems akcizo didinimas reiškia peilį po kaklu. N.Mačiulio teigimu alkoholis Lietuvoje tik brango ir jis neatsimena, kad būtų pigęs.

Bet apie viską iš eilės.

                      Pirmiausia apie teiginius, kad alkoholio vartojimas nemažėja, augant alkoholio kainai. Tai turiu nuvilti poną ekonomistą, bet jis nepaminėjęs nė vieno skaičiaus jis vadovavosi liaudyje populiariai vadinama VBS „viena boba sakė“ agentūros duomenimis, nes jo teiginiai neatitinka realybės. Pirmiausia dėl teiginių, kad alkoholis niekada nepigo ir visą laiką brango, tai norėčiau ponui ekonomistui priminti 1999 metus, kai akcizas stipriam alkoholiui buvo sumažintas 40 proc., matyt tuo pačiu tikslu – mažinti nelegalaus alkoholio vartojimą. Tik niekas nesumažėjo, po to stabiliai augo mirčių, apsinuodijimų, psichozių ir kiti rodikliai.

                      Buvo ir kitų iniciatyvų, pvz. lengvatiniai tarifai alui, atseit gelbėjant nuo degtinės gėrimo ir lengvatos alkoholiniams kokteiliams (matyt tam, kad vaikai odekolono nepradėtų gerti). Taip pat priminsiu ekonomistui, kad 2007 metais prasidėjus krizei ir pradėjus mažėti perkamajai galiai, bei augant santykinei kainai mažėjo vartojimas ir mažėjo apsinuodijimų, mirčių ir kiti rodikliai. Vadinasi nelegalus vartojimas jei ir augo, tai tik simboliškai.

                      Beja kalbant apie santykinę alkoholinių gėrimų kainą, labai aiškiai matyti, kad santykinė kaina stabiliai mažėja (išskyrus krizinį laikotarpį), ir išlieka labai maža lyginant su kitais produktais, kurie brangsta pakankamai greitai.

Šiuos ir kitus skaičiavimus bei sveikatos rodiklius galima rasti 2013 metais atliktoje alkoholio žalos vertinimo studijoje, kuri prieinama kiekvienam (http://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio).

                      Manau, kad ekonomistas turėtų žinoti tokius elementarius dalykus, kaip santykinai elastinga gėrimų kaina, kurios dėka valstybė didindama akcizą sumažina vartojimą ir tuo pat metu gauna papildomas pajamas. Pasaulyje atlikti tyrimai nustatė, jog kainos elastingumas skirtingų grupių alkoholiniams gėrimams yra skirtingas. Mažiausias kainos elastingumas paprastai nustatomas alui ir vynui (nuo -0,4 iki -0,8) ir ženkliai didesnis stipriems alkoholiniams gėrimams (nuo -1 iki -1,5). Europos komisijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad jei penkiolikoje senųjų ES valstybių alkoholio kaina padidėtų 10 proc., tai per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 9000 mirčių ir surinkta maždaug 13 milijardų eurų papildomo akcizo mokesčio.

                      Tas pats pasakytina ir apie tabako gaminius, kurių kainos didinimas padidino valstybės gaunamas pajamas ne neženkliai, kaip teigia, ekonomistas, o apie 3 kartus. Tuo pat metu vartojimas mažėjo apie 41 proc. (http://andreevin.narod.ru/journal/2012/02/TCPHEE_02_02_81.pdf).

                      Bet labiausiai mane nustebino mano kolega psichiatras R.Alekna, su savo teiginiais, kad mažinti alkoholio vartojimą reikia pirmiausia šviečiant vaikus. Jo teigimu akcizų didinimas nemažino alkoholikų, besikreipiančių gydymo skaičiaus, o atvirkščiai jį padidindavo. R.Aleknos teigimu skandinavai gerų rezultatų pasiekia mokydami vaikus saikingai gerti. Į sveikatą orientuoti vaikai Skandinavijoje užauga jau mokykloje. Iš karto norėtųsi paklausti kuo mokymui mokykloje trukdo brangus sidras, alus ir alkoholiniai, kuriuos ir geria vaikai, kurie paprastai kontrabandinio spirito neperka?

Bet apie viską iš eilės.

                      Pirmiausia kolegos psichiatro kalboje pastebėjau tą patį „džiazavimą“ ir VBS agentūros pėdsakus. Pirmiausia patys skandinavai savo sėkmę sieja toli gražu ne su mokymu (jam tenka mažiausia sėkmės dalis), o būtent su taikytomis mokslu pagrįstomis alkoholio kontrolės priemonėmis. Tą patvirtina ir mokslinių tyrimų duomenys. Tai, kad alkoholio kaina yra viena efektyviausių alkoholio kontrolės priemonių patvirtino ir dešimtys kelis metus mokslinę informaciją analizavusių Europos mokslininkų, kurių darbo apibendrinimą galima rasti svetainėje (http://www.amphoraproject.net/). Bet, kam tas mokslas kai yra VBS ir asmeninė nuomonė.

                      Labai įdomu, kad gerbiamas psichiatras ir politikas pasakė įdomų dalyką, kuris patvirtina akcizų didinimo veiksmingumą. Jo pastebėjimu didinant akcizą besikreipiančių dėl gydymosi skaičius padidėja. Tai yra puiku, vadinasi teiginiai, kad ekonominės priemonės veikia geriausiai yra 200 proc. teisingi. Augant akcizui didėjantis besikreipiančių skaičius rodo, kad žmonės nusprendžia ne gerti pilstuką, o ieškoti pagalbos. Neabejoju, kad taip elgiasi ta dalis visuomenės, kurią išgelbėti dar įmanoma, nes į privačias klinikas, kur gydymas kainuoja šimtus, o kartais ir tūkstančius, odekoloną ir pilstuką geriantys piliečiai tikrai nesikreipia. Keistai atrodo ir kolegos pastebėjimai apie bendravimą su pilstukus ir surogatus geriančiais pacientais. Abejoju, kad į Vilniuje esančia privačią kliniką gydytis alkoholizmo iš Lietuvos provincijos plūsta pinigų degtinei nebeturintys pacientai. Tai ir žinios apie juos labai abejotinos. O jei jau tikrai domina Lietuvos kaimo padėtis ir ten geriantys žmonės, tai turėčiau nuliūdinti kolegą psichiatrą, kad susirūpinta per vėlai. Apie kaimą reikėjo galvoti prieš 10-15 metų, nes dabar jau vėloka. Ten vaikai jau pragerti, o vyrai pasikorė, mirė nuo cirozės, nuskendo, sušalė ir t.t. geriančių ten nebe daug. Tai gal gelbėkit tuos kas liko, ir pirmiausia vaikus.

                      Nesu prieš švietimo priemone, tik joms, kaip ir minėjau, brangus alkoholis netrukdo. O šiaip stebina „išmanymas“ nematant prie ko tas išmanymas privedė. Mes labai gerai žinoma kaip gydyti ir visą pasaulį juokinam su savo „kodavimais“ ir „torpedavimais“, o paskui stebimės, kad rezultatai prasti. Mes gerai žinom kaip mažinti vartojimą, tik mūsų politikų priimamos priemonės vartojimą didina. Tai gal jau laikas nustoti vaidinti visažinius ir pasižiūrėti ką jau prieš kelis dešimtmečius išsiaiškino pasaulio mokslininkai ir baigti išradinėti dviratį.