Niekada nesakyk niekada...

Nedaug yra panašių liaudies posakių, kurių taiklumu būtų tekę įsitikinti asmeniškai. Asmeninis dalyvavimas tiesioginėje politikoje buvo vienas iš mano „niekada“. Daugelį metų visiems siūliusiems dalyvauti politikoje ar rinkimuose sugebėdavau atsakyti, kad mano supratimu savo ekspertinėje srityje galiu pasiekti daug daugiau nedalyvaudamas tiesioginėje politikoje, nebūdamas susietas su jokia politine jėga ir nesusilaukdamas priekaištų dėl politikavimo. „Niekada“ buvo ir dėl to, kad vis tik teko ne vienerius metus sveikatos politikoje dalyvauti netiesiogiai, kaip ekspertui, kaip Nacionalinė sveikatos tarybos nariui, o pastaruoju metu ir kaip skėtinės ekspertinės nevyriausybinės organizacijos vadovui. „Niekada“ buvo dėl to, kad daugybę kartų mačiau politikus nesivadovaujant moksliniais įrodymais, priiminėjant abejotinus sprendimus ir pan. Paskui skausmingai supratau, kad politika nėra medicina, kur galioja visiškai kitos taisyklės ir principai.  

Tačiau gyvenime ateina momentas, kai supranti, kad norint ką nors pakeisti ar įgyvendinti neužtenka tik kritikuoti tuos, kurie kažko nedaro ar daro ne taip. Teisingai sakoma – kritikuoti yra lengviausia. Ir perfrazuojant žinomą teiginį, kad mokytojas atsiranda tada, kai mokinys būna pasiruošęs, galėčiau pasakyti, kad pasiūlymas dalyvauti politikoje atsirado tada, kai buvau pasiruošęs pabandyti ir kitus, ne mokslininko, gydytojo, dėstytojo ar nevyriausybinės organizacijos vadovo veiklos būdus, kad mes nebebūtumėm labiausiai geriantis, besižudantis ar kitų sveikatos bei socialinių problemų kamuojamas kraštas. Kaip labai taikliai pastebėjo viena mano kolegių, sprendimas bandyti dalyvauti politikoje yra savotiškas „atsistojimas į kitą barikadų pusę“, kai vietoje to, kad kažko reikalauji, imiesi atsakomybės kažką padaryti. Tai yra didelis, bet labai įdomus iššūkis. Jei vis tik atsidurčiau politikoje, tai būtų  labai didelis posūkis mano gyvenime, nes tai reikštų gydytojo karjeros baigtį. Grįžimas į šį darbą po kelių metų pertraukos jau būtų labai komplikuotas. Tai reikštų atsisakymą akademinio darbo, kurį labai mėgstu ir vertinu, o darbas su studentais yra tai, kas mane labiausiai motyvuoja. Bet tai kartu reiškia ir naujas patirtis, naują matymą, naujus iššūkius, kurie motyvuoja tobulėti, mokytis ir siekti kažko daugiau.

Žinau, kad toks mano sprendimas sukels labai daug mano draugų ir artimųjų svarstymų, palaikymo ar kritikos. Taip pat suprantu ir žinau, kad nuo šio momento nemažai žmonių nuo manęs nusisuks ir tai, ką aš ne vienerius metus dariau laikys savanaudišku siekiu siekti politinės karjeros. Labai stengiausi kuo daugiau darbų padaryti iki to momento, kol bus paskelbta apie mano planus kandidatuoti į Parlamentą, tam, kad tie darbai nebūtų laikomi politikavimo objektu. Padariau kiek spėjau, jūsų valia tai vertinti.

Turiu idėjų ir minčių, ką norėčiau padaryti ar pakeisti, kad būtumėm sveikesni, labiau atsakingi už tai, kas vyksta mūsų šalyje. Norėčiau, kad politikoje būtų mažiau pasipūtimo, arogancijos, nekompetencijos. Norėčiau, kad kiekvienam politikui galiotų skaidrumo reikalavimai, kuomet deklaruojama apie bet kokius susitikimus su suinteresuotomis grupėmis, vengiama interesų konfliktų, tariamasi ir pasitikima visuomene.

Norėčiau tikėti, kad kelias į progresą yra ne su visais pykstantis ar kritikuojant už tai kas ko nepadarė, bet bendradarbiaujant ir siekiant, kad net ir turėdami skirtingą matymą ar supratimą sutartumėm dėl svarbiausių ir esminių dalykų.

Gražių visiems artėjančių šv. Velykų. 

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/valstieciu-ambicijos-r-karbauskis-atskleide-daugiau-pavardziu.htm 

Vagie, kepurė dega...

Turiu pripažinti, kad pastaruoju metu suaktyvėjusi alkoholio gamintojų ir juos atstovaujančių organizacijų veikla kelia pagarbią šypseną. Labai teisingai sakoma, niekada nenuvertink savo oponento ir priešininko.

Praėjusią savaitę pradėti rinkti piliečių parašai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis siekiama kelių tikslų: uždrausti alkoholio reklamą, padidinti legalų alkoholio įsigijimo amžių iki 20 metų, prailginti prekybos alkoholiu naktį apribojimą pratęsiant draudimą prekiauti alkoholiu nuo 20 val. vakaro iki 10 val. ryto ir perkelti prekybą alkoholiu į specializuotas parduotuves.

Ne kartą savo straipsniuose esu minėjęs tabako kontrolėje labai gerai žinomą „scream test“. Jei labai paprastai paaiškinti tai jei siūlomos kontrolės priemonės negali turėti realios įtakos tabako gaminių vartojimui, pramonė išlieka tyli ar santykinai tyli. Tačiau jei pasiūlomos priemonės realiai paveiktų pardavimus ir vartojimą, pasipila gerai organizuota dezinformacija ir klaidinimas, kuris taip vaizdingai ir vadinamas „pramonės rėkimu“.

Šį kartą piliečių iniciatyva šį testą praėjo 100 proc. Alkoholio pramonė Lietuvoje jau ne tik rėkia, kad tai yra klaidingos ir nereikalingos priemonės, bet mobilizuoja jiems prijaučiančias organizacijas ar asmenis, kurie turėtų vietoje pramonės visuomenei ištransliuoti alkoholio pramonės argumentus. 

Ir tai nėra šiaip organizacijos ar asmenys, tai bus organizacijos kurios iki šiol yra sulaukusios vienokios ar kitokios alkoholio pramonės paramos, o tokiais atvejais „ateina laikas atidirbti“ už paramą. Ir kaip ir visuomet bus labai sunku suprasti, kur čia visuomenės grupių ar ekspertų nuomonė, o kur alkoholio pramonės parengtų paruoštukų skaitovų konkursas su tomis pačiomis nuvalkiotomis klišėmis: „draudimai neveikia“, „reikia šalinti priežastis“, „išeitis švietimas“.

Todėl laikau savo pareiga pradėti nuosekliai paaiškinti ir argumentuoti piliečių parašams pateiktas iniciatyvas. Ir šiandien norėčiau pradėti nuo alkoholinių gėrimų reklamos. Ir pirmiausia norėčiau pradėti nuo kreipimosi į žiniasklaidą, kuri jau įsitraukia į diskusijas ir vėl girdime tuos pačius argumentus, kad nebus galima sukontroliuoti reklamos iš užsienio, ar kad uždraudus reklamą pablogės žiniasklaidos turinys. Pirmiausia dėl užsienio reklamos tai kai kurių televizijos kanalų skleidžiamo karo kurstymo ir dezinformacijos valdymas parodė, kad norint įmanoma viskas. O kalbant apie internetinę reklamą, galimybės yra dar didesnės. Dar daugiau, jau seniai siūloma didinti akcizą alkoholiniams gėrimams ir dalį tų pajamų skirti socialinei reklamai, kuri galėtų amortizuoti galimus žiniasklaidos praradimus dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo. Tik vienoje iš „Žinių radijo“ laidų, kurioje buvo kalbinama Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė paskubėjo paraginti, kad pirma turi būti sugeneruoti pinigai žiniasklaidai, o tik po to įvedimas alkoholio reklamos draudimas. O aš manau, kad prie to turi prisidėti būtent pati žiniasklaida, jei ji supranta, kad ji taip pat yra šitos visuomenės ir valstybės dalis ir taip pat turi prisidėti prie egzistuojančių problemų sprendimo, o ne patogiai laukti, kol kas nors kitas užtikrins finansinį saugumą ir patogumą. Kas draudžia jau nuo rytojaus žiniasklaidai paklausti Vyriausybės vadovų, kodėl visuomet subliūkšta buvę pažadai reikšmingai branginti alkoholį ir savanoriškai atsisakoma pajamų į biudžetą? 

Būtų galima paklausti, kodėl sveikatingumo fondui, per kurį ir būtų galima organizuoti valstybinius socialinės reklamos užsakymus, trupinami juokingi trupiniai? Klauskit, reikalaukit, rašykit.

O dabar dėl pačios alkoholio reklamos reikšmės. Pirmiausia turim suprasti kam ir kodėl to reikia. Moksliniai tyrimai labai aiškiai rodo, kad alkoholinių gėrimų reklama skatina jaunus žmones anksčiau pradėti vartoti alkoholinius gėrimus, o tuos, kurie tuos gėrimus vartoja, tą daryti intensyviau. Tą jau ne kartą patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija. O prieš kelis metus tą patvirtino ir „Europos alkoholio ir sveikatos forumo“, kuriame dalyvauja ir alkoholio gamintojai, mokslo grupė. Ši mokslininkų grupė patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum.“

Ir dar pora paprastų argumentų. Tabako kontrolės istorija ir patyrimas parodė, kad daliniai draudimai yra labai mažai efektyvūs, o kai kada ir visiškai neveikia, nes verslininkai randa būdų kaip pakeisti reklamos formą ar vietą, kad apeiti draudimus. Dar daugiau, daliniai ribojimai sukuria papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms, kurios privalo prižiūrėti įstatyme numatytus ribojimus dėl laiko, vietos, turinio ir pan. Visiškas reklamos draudimas tokių rūpesčių leidžia išvengti ir tą labai aiškiai parodė Lietuvoje ir kitose šalyse įgyvendintas visiškas tabako gaminių reklamos draudimas, dėl kurio jokia prognozuojama apokalipsė neįvyko.

Be to, turim suprasti, kad alkoholinių gėrimų reklamavimas, kuomet valstybė aiškiai deklaruoja siekį mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, tiesiog prieštarauja sveikai logikai.

Besidomintiems detalesne informacija rekomenduoju:

http://issuu.com/draugas/docs/alkoholio_vartojimo_mazinimo_priemo_277f1fe6fd5f00/1?e=3403576/33652462

http://www.ntakk.lt/wp-content/uploads/Alcohol_in_EU_LT.pdf   (86 psl.)

http://www.who.int/nmh/publications/best_buys_summary.pdf  (7 psl.)