Philip Moris vėl drumsčia vandenį ir moko tabako kontrolės

Mažėjantis tabako gaminių vartojimas verčia tabako gamybos kompanijas kurti išgyvenimo scenarijus ir bandyti stabdyti vis labiau įsibėgėjantį Tabako kontrolės pagrindų konvencijos atnešamų permainų traukinį. Gaila, kad į šį žaidimą vėl ir vėl įsitraukia naiviai (o gal ne naiviai ir ne už dyką) tabako gamintojų vilionėmis susižavintys valstybės pareigūnai.

Philip Morris atstovai su tokioms kompanijoms būdingu kruopštumu ir atkaklumu pradėjo valstybės pareigūnų smegenų plovimo procesą į kurį jau įsijungė tradiciniai tabako pramonės padėjėjai ir jų pinigais remiami Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai. Philip Morris idėjos pasirodė patrauklios ir alkoholio gamintojams. Pirmiausia tabako gamintojai „apdirbo“ Finansų ministerijos atstovus, kurie davė žalią šviesą tabako gamintojų pasiūlymų svarstymui. Ne mažesniu entuziazmu dega ir aukšti VMI pareigūnai, visais įmanomais būdais besistengiantys kontroliuojančių institucijų atstovus įtikinti tabako pramonės pasiūlymų reikalingumu. Tik iš kur tas entuziazmas?

Philip Morris siekia, kad būtų panaikintos ant tabako gaminių esančios banderolės, o vietoje jų ant cigarečių pakelių būtų spausdinamas unikalus kodas, kuris neva leistų apsaugoti nuo tabako gaminių padirbinėjimo. Gal tame ir yra dalis tiesos. Unikalus kodas, kurio autentiškumą galima būtų patikrinti paskambinus nemokamu telefonu ir sužinoti ar toks cigarečių pakelis iš tiesų legaliai egzistuoja, galbūt leistų bent dalinai apsisaugoti nuo tabako gaminių padirbinėjimo, kuris nėra didžiausia problema Lietuvoje. Lietuvoje didžiausią problemą sudaro ne padirbinėjimas, bet kontrabanda. O kontrabandinės cigaretės yra tų pačių tabako gamybos kompanijų legaliai pagamintos cigaretės, tik nelegaliai atgabentos ir realizuojamos kitoje šalyje. Vadinasi iš to uždirba vėlgi tie patys legalūs tabako gamintojai.

Taigi, toks žymėjimas ne tik, kad nespręstų pagrindinės kontrabandos problemos, tačiau atsisakius banderolių, valstybė prarastų tuos, kad ir kelis centus, gaunamus už banderoles, be to banderolė tai yra dokumentas, užkurio padirbinėjimą baudžiamą kaip už dokumentų klastojimą. O už ką bus baudžiami suklastoję numerių ir raidžių kombinaciją ant cigarečių pakelio?

Susitikimų su tabako pramone metu VMI pareigūnai skambiai pastebėjo, kad tabako pramonės siūlymai leistų sumažinti administracinę naštą verslui. Tik kas sakė, kad reikia mažinti naštą tabako ar alkoholio verslui? Ar tam, kurio produkcija nužudo 50 procentų produkcijos vartotojų reikia stengti sumažinti administracinę žalą? Ką toks mažinimas reikštų valstybei? Sumažėjus gamybos kaštams tabako gamintojai gautų papildomų rezervų amortizuoti tabako akcizų didinimo sukeltą tabako gaminių kainos didėjimą. Ar to siekia valstybė? Oficialus siekis yra mažinti, o ne didinti vartojimą, taigi tai kertasi su pagrindiniais valstybės tabako kontrolės principais.

Galų gale iš kur tokia skuba būtent tuo metu, kai Europos komisija rengiasi svarstyti naują tabako kontrolės direktyvą, o šalių vyriausybinės delegacijos svarsto Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos protokolus, susijusius su tabako gaminių nelegalios gamybos ir prekybos kontrole? Matyt Philip Morris strategai matydami sau realią grėsmę „bananų respublikose“ siekia susikurti sau palankią situaciją, kurią kaip status quo bandytų išlaikyti bent keletą metų.

Verta priminti Finansų ministrei, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams ir kitiems Philip Morris naujovėmis susižavėjusiems entuziastams, kad per visą savo istoriją tabako kompanijos nepadarė nieko, kas kenktų jų bizniui ir mažintų rūkymo paplitimą. Atvirkščiai, jos visada melavo, slėpė faktus, manipuliavo, papirkinėjo ir t.t. Philip Morris teigia esanti pozityviai besikeičianti tabako gamybos bendrovė. Tai kaip tada pavadinti elgesį kai šios bendrovės užsakymu samdyti vaikinai ir merginos prižiūrimi Philip Morris vadybininkų naktiniuose klubuose reklamuoja cigaretes, nors Lietuvoje jau 10 metų kaip draudžiama tabako reklama? Ar tai ir yra tie pozityvių pokyčių ženklai?

Jei jau kompanija iš tiesų yra tokia gera, kad rūpinasi savo ir valstybės gerove, tegul spausdina kiek tik nori numerių ir vandens ženklų ant savo pakelių, bet kištis į valstybės nustatytą banderolių naudojimo sistemą ar teigti posėdžio metu „mes pakeisime ydingą ir bereikalingą atitikties deklaracijų sistemą“ tabako gamintojai neturi jokios tesės, nes Tabako kontrolės pagrindų konvencijos, kurią ratifikavo ir Lietuva, 5 straipsnio 3 dalyje teigiama: „Nustatydamos ir įgyvendindamos savo sveikatos politikos kryptis, susijusias su tabako kontrole, Šalys pagal savo nacionalinę teisę stengiasi apsaugoti jas nuo komercinių ir kitų tabako pramonės interesų.“

Taigi VMI ir Finansų ministerijai reikėtų geriau „ruošti namų darbus“ ir geriau įsigilinti į tarptautinę teisę, kurią Lietuva įsipareigojo vykdyti.

Ar turim gelbėti nuolat skandaluose skęstančią „Alitą“?

Bendrovė „Alita" išplatino pranešimą, kad uždarys savo valdomą bendrovę „Anykščių vynas", jei nebus peržiūrėti alkoholio akcizai.

Matyt jau tampa tradicija, kad „Alita“ skęsta nuolatiniuose skandaluose. Tik prisiminkite šios bendrovės privatizavimo istoriją, kuri šiandien matyt akivaizdžiai įrodo, kad nesugebančių tvarkytis asmenų machinacijos anksčiau ar vėliau priveda prie kracho.

Dar neseniai skaitėme žinutes apie tai, kad Serbijos privatizavimo agentūra priėmė sprendimą nutraukti sutartį su Lietuvos įmone „Alita“ ir Švedijos bendrove „United Nordic Beverages“ dėl „Beogradska Industria Piva“ alaus daryklos akcijų įsigijimo, kadangi neva neįvykdyti privatizavimo sutarties įsipareigojimai. Šiandien jau girdime viešus grasinimus dėl įmonės veikos nutraukimo jei valstybė nepakeis akcizų politikos. Skandalai per dažnai kartojasi, kad juos būtų galima vadinti sutapimais ar atsitiktinumais.

Keistas tik mūsų šalies vadovų elgesys, nes nesėkmes Serbijoje ėmėsi spręsti Ūkio ministras Dainius Kreivys, o šį kartą „Alitos“ užtarėjais tapo Anykščių vicemeras D.Krištaponis. Kulinarinio paveldo korta mojuojama ir tikinti sulaukti Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus užtarimo. Šis ministras jau pagarsėjo nenuilstamomis jo vadovaujamos ministerijos pastangomis legalizuoti naminės degtinės gamybą.

Vicemero D.Krištaponio teigimu „Bendrovė superka labai daug sodų produkcijos - ir vyšnias, ir obuolius, ir serbentus ir kitas uogas. Jeigu "Anykščių vyno" gamykla užsidarys, tai - ne tik neteksime gero vyno, bet ir žemdirbiai neturės, kur realizuoti savo produkcijos", - teigė D. Krikštaponis.

Verslo struktūrų grasinimai Lietuvoje ne naujiena. Dar visiškai neseniai viena iš komercinių televizijų grasino išsikraustyti į Laviją jei bus apribota alkoholinių gėrimų reklama. Reklamos apribojimas įsigaliojo, o televizija deja, bet neišsikraustė...

Minėtam vicemerui ir „Alitos“ „šefams“ vertėtų paskaityti valstybės alkoholio kontrolės principus, įvardintus LR Alkoholio kontrolės įstatyme. Deja, bet ten nėra numatyta skatinti alkoholinių gėrimų gamybos, remti ir saugoti alkoholinių gėrimų bendrovių ir pan. Tai, kad bendrovę vargina sunkumai gali reikšti, kad pagaliu valstybės taikomos alkoholio kontrolės priemonės davė rezultatų ir mažėjant bendram alkoholinių gėrimų vartojimui jo tiesiog mažiau nuperkama ir natūralu, kad alkoholio gamybos bendrovės patiria nuostolius. Arba, tai gali reikšti, kad bendrovės vadovai yra visiškai nekompetentingi valdyti bendrovę ir tai yra tik dar vienas iš pavyzdžių, kad privatus kapitalas dar tikrai negarantuoja sėkmingo įmonės valdymo. Grasinantis tonas ir reikalavimai alkoholyje skęstančiai valstybei tą tik patvirtina.

Teigiama, kad bendrovė labai naudinga žemdirbiams. Tebūnie. Pasvarstykime. Nuėjus į parduotuvę galima rasti pilnas lentynas iš pačių įvairiausių sulčių koncentratų kitose šalyse prigamintų sulčių gėrimų, kurie kainuoja kosminius pinigus ir visiškai nėra sveiki jų vartotojams. Natūralių sulčių litras kainuoja apie 6 litus. Ar sudėtinga būtų tam pačiam „Anykščių vynui“ užuot gaminus birzgalus, kurie neturi paklausos (ir visiškai ne dėl jų kainos), tiesiog gaminti natūralias vaisių ir uogų sultis, kurios neabejoju turėtų paklausą, nebūtų apmokestintos akcizais ir tikrai pagelbėtų Lietuvos žemdirbiams. Tokios sultys turėtų neabejotiną pasisekimą tarp vaikus auginančių tėvų, kurie tokius produktus priversti pirkti už kosminę kainą. Kad tokie pokyčiai pasiteisina rodo aludarių pavyzdys, kurie dabar beveik visi gamina girą, tampančia vis populiaresniu gėrimu vis labiau sąmoningėjančioje visuomenėje. Bet panašu, kad įmonei, kuri Lietuvoje gamina gėrimus savižudžiams (tą galima drąsiai sakyti apie „Alitos“ gaminamą angliarūgšte prisotintą degtinę), sąžinė ir elementarus sąmoningumas neegzistuoja, tą rodo ir itin spalvota jau privatizuotos bendrovės istorija.

O kalbant apie alkoholinių gėrimų kainą Lietuvoje tai reikia pasakyti, kad ji yra daugiau nei juokinga. Užtenka prisiminti istoriją ir palyginti santykinę alkoholinių gėrimų kainą. Visų keikiamu sovietmečiu 0,5 l degtinės kainavo apie 3 rublius, tuo tarpu vidutinė darbininko alga buvo 70 rublių. Vadinasi eilinis vartotojas už savo algą galėjo nusipirkti 23.3 (0.5 litro talpos) butelius. Šiuo metu, jau ekonominės krizės sąlygomis 0,5 l degtinės parduotuvėje galima nupirkti už 15 litų ( ką jau kalbėti apie kainą su įvairiomis nuolaidų kortelėmis, specialių akcijų metu ir dabar masiškai populiarėjančiose alkoholio „išparduotuvėse“). Šiuo metu skelbiama minimali alga yra 670 litų (panaši yra ir bedarbio pašalpa). Vadinasi už tuos pinigus galima nusipirkti 45 butelius degtinės, o gaunantieji vidutinę algą (1600 litų) gali nusipirkti net 106 butelius degtinės. Vadinasi santykinė alkoholio kaina ne tik neaugo, bet ir ilgus dešimtmečius mažėjo ir dabar 2-4 kartus mažesnė, nei sovietmečiu, kuomet teigiama, kad buvo itin gausiai girtaujama.

Tai natūraliai kyla klausimas ko siekia “Alita”?

Dar pavasarį spėjome, kad mažėjantis alkoholio vartojimas ir mažėjantis su tuo susijusių sveikatos sutrikimų skaičius, neišvengiamai išprovokuos alkoholio gamintojų pasipiktinimą. Mūsų spėjimai pasitvirtino su kaupu. Vos prasidėjus rudens sesijai pasipylė informacija spaudoje apie tai, kokią žalą daro alkoholio kontrolės priemonės, kaip „auga kontrabanda“ ir t.t. „Alitos“ pavyzdys yra vienas įžūliausių, kuomet valstybė skatinama nusižengti savo pačios deklaruojamiems alkoholio kontrolės principams ir imtis tenkinti privačių, nesugebančių tvarkytis įmonių interesus.