Tikri vyrai nedainuoja…

Sovietmečiu  populiarų posakį, kad kiekviena valytoja gali valdyti valstybę galima būtų perfrazuoti, kad kiekvienas aludaris galėtų valdyti valstybę. Seimui renkantis į paskutiniuosius pavasario sesijos posėdžius aludarių iniciatyva iš darbotvarkės patyliukais dingo klausimas apie įvairių alkoholinių gėrimų vartojimą skatinančių akcijų draudimą. Nieko nuostabaus, juk S.Galadauskas prieš kiekvieną su alkoholio vartojimu susijusio klausimo svarstymą ar balsavimą Seimo nariams išdalina lapelius su nurodymais, kaip reikia balsuoti už vieną ar kitą įstatymo pataisą. Tik tokiuose nurodymuose Seimo nariai neįžiūri nei spaudimo, nei kažkokių savanaudiškų kėslų. Tačiau spaudimas matomas Bažnyčios paraginimuose balsuoti atsižvelgiant į visuomenės sveikatos motyvus, spaudimas matomas ir nevyriausybininkų siunčiamuose laiškuose. Taigi pradžioje mano minėta frazė yra ne teorinė prielaida, o šių dienų realybė.

Vasara aludariams yra tikras aukso metas. Ne veltui aludarių iniciatyva graži tautiška šventė Joninės buvo paversta alaus prisigėrusių veikėjų orgija. Tiesa ne visi užkibo ant aludarių kabliuko ir vis dažniau prisimenamos gražios tautiškos tradicijos, o ne šlapimu prasmirdusios aludarių šventės. Matyt aludariam teks imtis naujos iniciatyvos ir nedarbo diena paskelbti kokią kitą dieną.  Aludarių noras, kad nebūtų draudžiama įvairiomis akcijomis skatinti daugiau vartoti alaus yra labai suprantama. Būtent vasarą pasipila pačios įvairiausios „gerk ir laimėk“ akcijos.

Žinant lietuvių meilę žemei ir visuotinį norą gyventi ar ilsėtis prie vandens telkinio, Utenos alaus reklama siūlanti gerti ir laimėti sklypą prie ežero atrodo itin „socialiai atsakingai“. Jau nekalbant apie visus dalinamus rankšluosčius ir panašius niekus, kurie jų savininkus paverčia gyvais ir svarbiausia nemokamais reklaminiais stendais. Keista, kad dažnas to nesuvokia ir su malonumu vaikšto demonstruodamas alaus gamintojų prekinius ženklus savo darželinio amžiaus vaikams.

Neseniai nuvilnijus seksistinei Švyturio alaus reklamai apie tai, kad pasaulis laikosi ant vyrų, kitas alaus gamintojas suskubo pasirūpinti, kad būtų kuo plačiau komunikuojama stereotipinė ir destruktyvi žinutė apie vyrų elgseną, kurioje bet koks socialesnis ar lyriškesnis vyro poelgis priskiriamas „bobiškam“, nes „tikri vyrai“ nedainuoja meilės dainų, nelaisto gėlių. Tikri  vyrai pasak Tauro reklamos geria, o po to matyt vemia, „myža“ ant sienų, daužo policininkus, didžiuojasi nuotykiais policijos areštinėse ir „kietai vairuoja“ automobilį, nes tokios būsenos stovėti ant dviejų kojų yra gerokai sudėtingiau nei sėdėti ant keturių ratų.

Matyt neverta apeliuoti į aludarių sąžinę, kai su alumi siejami populiarūs jaunimo muzikos festivaliai, kuriuose knibžda vasarojančių paauglių. Aludariai turi patikrintą būdą kaip vienu mostu atstatyti savo socialinės atsakomybės statusą. Užtenka pasiimti kokį naivesnį sportininką ir pasakyti, kad nepaisant jo gėrimo nesulaukus pilnametystės, jis vis tiek tapo žymiu sportininku, o jūs vaikai negerkit, nes jūs dar nepilnamečiai. Turbūt už tokias žinutes aludariai ir šiemet gaus socialiai atsakingo verslo iniciatyvos apdovanojimą.

O mes gerkim, juk būtent iš prasigėrusių ir degradavusių tūlas aludaris galės pusvelčiui nupirkti sklypą prie ežero ir iškilmingai įteikti jį vienam iš ant skandinavų aludarių kabliuko užkibusių tautiečių.