Tabako pramonė jau atskleidė, kurios naujos ES Tabako produktų direktyvos nuostatos yra svarbiausios ir labiausiai mažintų vartojimą

Tarptautinių ekspertų dažnai įvardinamas „scream test“ jau įvyko ir tabako gamintojai Lietuvos žiniasklaidai jau atskleidė, kurios naujosios ES Tabako produktų direktyvos būtų pačios efektyviausios mažinant tabako vartotojų skaičių. Sprendžiant iš tabako gamintojų pasisakymų, šios priemonės būtų didelių vaidinių įspėjimų apie žalą sveikatai spausdinimas ant tabako pakuočių (siūloma, kad jos užimtų ne mažiau 75 proc. pakuotės ploto) ir įvairių skoninių priedų (pvz. mentolio) draudimas naudoti tabako gaminiuose. Šias priemones įvardina Lietuvoje veikiančios vienos agresyviausių tabako gamybos bendrovių Philip Morris atstovai. Šias priemones mini ir kritikuoja tabako gamintojų parengtus tekstus net be redagavimo perspausdinantys ir kaip savo nuomonę pateikiantys Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai. Šio instituto ekspertų nuomonė nieko nestebina, nes vienas didžiausių šio instituto rėmėjų yra tas pats Philip Morris (http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/apie_mus/llri_remimas/llri_remejai/208) .

Kaip visiškai ir logiška, tabako pramonė pirmiausiai ir agresyviausiai priešinasi priemonėms, kurios gali reikšmingai paveikti jų verslą ir sumažinti tabako produktų vartojimą. Kaip jau tapo įprasta vienu iš argumentų įvardinamas galimas nelegalių cigarečių rinkos didėjimas, tuo tarpu gerai žinoma, kad pvz. Lietuvos rinkoje padirbtų tabako produktų beveik nėra, o visos į šalį atvežamos cigaretės yra pagaminamos tų pačių, tik kitose šalyse tabako fabrikus turinčių tabako gamintojų ir iš tikrųjų tabako gamintojams kontrabanda yra visiškai nesvarbi, nes iš tabako gamyklų cigaretės nėra pavagiamos, jos parduodamos, o nesumokėti mokesčiai našta nugula tik valstybei. Taigi tabako gamintojams nėra skirtumo ar jų pagamintos cigaretės parduodamos legalioje ar nelegalioje rinkoje. Juo labiau tarptautinės bylos parodė, kad kai kuriais atvejais didieji tabako gamintojai patys tą kontrabandą ir organizavo. Tabako gamintojams nepalankus yra tik vienas veiksnys: tabaką vartojančių žmonių skaičiaus mažėjimas, nes tokiu atveju iš gamintojo nenuperkamos jokios, nei legalios, nei nelegalios cigaretės. Todėl gamintojai labiausiai priešinasi priemonėms, mažinančioms bendrąjį vartojimą.

Tabako pramonė tvirtina, kad dėl standartinės pakuotės įvedimo išaugtų cigarečių padirbinėjimas[1]. Tačiau standartinė pakuotė visada bus gaminama su vaizdiniais įspėjimais. Nėra jokių įrodymų, kad dėl didelių vaizdinių įspėjimų ir standartinės pakuotės palengvėtų padirbinėjimas. Atsižvelgiant į labai mažas tam tikrų rūšių nelegalių cigarečių pakelio gamybos sąnaudas (kai kada jie parduodami kontrabandininkams po 14 euro centų[2]), būtų sunku patikėti, kad dėl paprastos pakuotės dar labiau sumažėtų tokių gaminių kaina[3]. Be to, tyrimai parodė, kad pakuotė neturi įtakos sprendimui pirkti nelegalų tabaką, nes tam didžiausią reikšmę turi tokių gaminių pasiūla ir kaina[4].

LLRI išplatintoje nuomonė pateikiami argumentai varijuoja nuo teisnių iki anekdotinių. Taip pat kaip jau tapo įprasta nevengiama atviro melo ir manipuliacijų. Visame tekste ne kartą minimi teiginiai apie moksliniu įrodymus ar jų nebuvimą, tačiau pats institutas nepateikia nė vienos jų teiginius pargrindžiančios nuorodos. Būdamas jokios ekspertinės patirties tabako kontrolėje neturinčia įstaiga leidžia sau daryti toli siekiančius apibendrinimus, kuriuose nurodo, kad direktyvoje numatytos priemonės nemažins tabako gaminių vartojimo, tokiu būdu prieštaraudami mokslu pagrįstų priemonių ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų taikymui.

Skirtingai nei teigiama visuomenėje pateiktuose komentaruose, pati tabako pramonė tabako pakuotę laiko išskirtinės svarbos objektu, kurį siekia išsaugoti kuo mažiau paliestą.

„Galutinė mūsų komunikacijos su rūkančiaisiais priemonė yra pats pakelis. Nesant kitų rinkodaros priemonių, mūsų pakuotės [...] yra vienintelis mūsų firmos ženklo esmės skelbimo būdas“[5].

Trachtenberg (žurnalas „Forbes“, 1987 m.)[6]

„[…] kai pasiūlėme jiems „Marlboro“ cigarečių paprastuose pakeliuose už pusę kainos, susidomėjo tik 21 %, nors mes užtikrinome juos, kad turinys […] niekuo nesiskiria (išskyrus kitokią pakuotę) nuo to, ką jie paprastai perka savo vietos tabako parduotuvėje […]. Tad kaip paaiškinti tokį skirtumą? Paprastai. Rūkantieji savo cigarečių pakelį ištraukia iš kišenės ir įdeda jį atgal 20–25 kartus per dieną. Pakelis – tai savęs išreiškimas. Vartotojai tokiu būdu parodo, kaip nori būti vertinami kitų.“

Visuomenę bandoma įtikinti, kad Europos piliečiai nepalaiko naujųjų Europos direktyvos nuostatų ir savo nuomonę išsakė viešose konsultacijose dėl direktyvos Europos komisijos svetainėje. Žinant kokias pajėgas tabako gamintojai metė tam, kad mobilizuotų rūkančiuosius ir pasipriešintų bendrinės tabako pakuotės įvedimui tokioje šalyje kaip Australija, galima tik įsivaizduoti kiek tabako gamintojai investavo skatindami atsiųsti kuo daugiau tabako pramonę palaikančių komentarų. Žinant tokią tabako gamintojų praktiką matyt nereikia stebėtis, kad dėl Tabako produktų direktyvos savo nuomonę išsakė ir vienas pagrindinių tabako kontrolės žinovų Lietuvoje Tauragės meras. Nustebote, aš taip pat, nes Tauragės meras taip pat nusiuntė nuomonę Europos komisijai dėl direktyvos ir ta nuomonė žodis žodin sutampa su tabako gamintojų pasisakymais. Neabejoju, kad geriau paieškoję rastumėm ir kokio bomželio iš Lietuvos kaimo glūdumos pasisakymą apie tabako produktų direktyvą akcentuojant mokslinių tyrimų nebuvimą, kaip tą daro Tauragės meras, be abejo prieš tai kaip reikiant išstudijavęs mokslinę literatūrą.

Taigi galima konstatuoti, kad tabako gamintojai padirbėjo bandydami sudaryti įspūdį, kad Europos gyventojai nepalaiko naujų priemonių, tik neįvertino, kad „Eurobarometro“ apklausas nusipirkti gerokai sudėtingiau ir jos rodo visiškai priešingas visuomenės nuostatas nei teigia tabako gamintojai ar jų samdyti institutai. Remiantis 2010 m. gegužę paskelbtais „Eurobarometro“ duomenimis, 75 % europiečių palaiko privalomus vaizdinius įspėjimus, o 54 % - bendrinę pakuotę^[7]. Sutikite, kad sveiku protu būtų sunku patikėti, kad 54 proc. Europos gyventojų būtų per 2 metus persigalvoję ir visiškai pakeitę savo nuomonę.

Laisvosios rinkos „ekspertų“ teigimu toks reguliavimas pažeistų tarptautines intelektinės nuosavybės teises. Tabako pramonė teigia, kad patvirtinus paprastos standartinės pakuotės priemonę, bus pažeistos intelektinės nuosavybės teisės normos, todėl prasidės daug kainuosiantys bylinėjimaisi. Vis dėlto šios priemonės atitinka tarptautinės intelektinės nuosavybės teisės normas (pvz., Pasaulio prekybos organizacijos sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS)) ir ES teisę[8]. Pagrindinė intelektinės nuosavybės teisės paskirtis – neleisti naudoti prekės ženklo asmeniui, kuriam šis ženklas nepriklauso[9]. Jei bus priimtos priemonės, pagal kurias bus įvesta paprasta standartinė pakuotė, prekių ženklų savininkai vis dar turės savo prekės ženklus ir bus apsaugoti nuo neleistino jų naudojimo. Paprastos standartinės pakuotės priemonėmis bus kontroliuojamas tik logotipų arba spalvų naudojimas, saugant visuomenės interesus ir sveikatą, o tai leidžiama tiek pagal tarptautinę intelektinės nuosavybės teisę[10]^,[11], tiek pagal ES teisę[12].

Tai patvirtinta ir Punta del Estės deklaracijoje, kurią 2010 m. lapkritį vienbalsiai priėmė TKPK šalys per ketvirtąją konferenciją (COP4) ir kurioje teigiama, kad šalys gali priimti priemones, apsaugančias visuomenės sveikatą, taip pat kontroliuoti intelektinės nuosavybės teisių taikymą pagal nacionalinę visuomenės sveikatos politiką, jeigu šios priemonės neprieštarauja TRIPS sutarčiai[13]. Kadangi paprastos standartinės pakuotės priemonės atitiks TRIPS sutartį ir jomis bus siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, tokios priemonės bus teisiškai tinkamos ir gali būti priimtos.

Taigi vėl vien melas ir išsigalvojimai. Juo labiau, kad tabako gamintojai sukišę milijonus į bylinėjimą si dėl Australijos taikomų priemonių pralošė visus teismus.

Neabejotinai svarbūs tabako pramonei ir jų naudojami tabako produktų priedai. Iš pačių tabako gamintojų dokumentų žinoma, kad viena populiariausių cigarečių rūšių pasaulyje ilgai išliko retai keičiama ją pradėjusių rūkyti rūkorių tik todėl, kad gamintojas pirmasis sugalvojo į tabako gaminius dėti amonį, kuris sustiprina nikotino poveikį centrinei nervų sistemai ir sukelia stipresnę priklausomybę.

Šiuo metu gaminamas cigaretes su mentoliu ir ypatingai su mentolio kapsulėmis reikėtų laikyti ypatingai pavojingomis, nes mentolis nujautrina kvėpavimo takų gleivinę, sumažina kvėpavimo takų pasipriešinimą ir tabako dūmai įkvepiami giliau, taip sukeldami dar didesnius sveikatos pažeidimus. Tabako pramonė dar neatsakė už savo veiksmus, kuomet pasinaudodami techniniais triukais iš esmės apgaudinėjo ir tebeapgaudinėja vartotojus gamindami jiems „lengvas“ cigaretes, kuriose nei nikotino, nei dervų, nei CO nėra mažiau, o tie mažesni matavimai gaunami pribadžius skylučių filtriniame popieriuje. Tačiau tokių cigarečių oru atskiesti ir atvėsinti dūmai giliau įkvepiami ir jas dažniau rūkančioms moterims dažniau nei vyrams sukelia kitos formos plaučių vėžį, dėl giliau įkvepiamų dūmų besivystantį plaučių periferijoje.

Anekdotiniu galima vadinti LLRI komentarą, kad „Tabako gamintojai gamina gražias ir informatyvias tabako gaminių pakuotes todėl, kad tai reikalinga ir naudinga vartotojui. Kokybiška pakuotė padeda atskirti legaliai pagamintus, kokybiškus produktus nuo nelegalių, prastesnės kokybės gaminių.“ Matyt „vakarietiškos“ popieriaus prigrūstos cigaretės yra tikrai kokybiškesnės už tabaku kimštas baltarusiškas, bet čia jau atskiros diskusijos tema. O kam iš tiesų naudinga ta graži pakuotė labai gerai iliustruoja Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai[14].

Taigi reziumuojant galima pasakyti, kad Europa yra viena didžiausių tabako rinkų pasaulyje, kasmet tabako gamintojams sunešanti milijardinius pelnus, todėl net ir vieno procento pardavimų sumažėjimas Europoje reikštų daugiamilijoninius nuostolius šiai pramonei. Todėl neabejotina, kad valstybėse bus investuojami milijonai iš kontrabandinės prekybos tabako gaminiais gautų juodų pinigų, kad papirkinėti politikus, pirkti užsakomuosius straipsnius žiniasklaidoje siekiant klaidinti visuomenę ir politikus. Lietuvai bus skiriamas ypatingas dėmesys, nes būtent Lietuvos pirmininkavimo ES metu yra galimybė, kad ši direktyva bus priimta.

Taigi, bus karšta.

---

[1] Svarbu suvokti, kad yra įvairių nelegalios prekybos atmainų ir kad Europoje bei visame pasaulyje klastotės nėra pagrindinė nelegalios prekybos priežastis. Nelegali prekyba apima didelio masto organizuotą kontrabandą, smulkią kontrabandą (slaptą prekybą) ir nelegalią gamybą (arba padirbinėjimą).

[2] Shleynov R, Candea S, Campbell D ir kt. Made to be Smuggled. Russian Contraband Cigarettes ‘Flooding’ EU. Vašingtonas, Center of Public Integrity, 2008. Žr. http://www.publicintegrity.org/investigations/tobacco/articles/entry/763/ (2011 m. sausio 19 d., paskutinio jungimosi data).

[3] C. Moodie, G. Hastings, L. Joossens, Young adult smokers’ perceptions of illicit tobacco and the possible impact of plain packaging on purchase behaviour, European Journal of Public Health, 2011 m. kovo 26 d., p. 1.

[4] Ten pat.

[5] Hulit M.  Įmonių reikalų konferencija dėl rinkodaros problemų, Manila, 1994 m. gegužės 27 d. „Philip Morris“. Bates Nr. 2504015017/5042, http://legacy.library.ucsf.edu/tid/jga42e00.

[6] Trachtenberg J. A., Here's one tough cowboy. Žurnalas „Forbes“ (1987 m. vasario 9 d.).

[7]http://ec.europa.eu/health/tobacco/docs/ebs332_en.pdf, p. 96.

[8] McGrady B., TRIPS ir prekių ženklai: tabako atvejis, Pasaulio prekybos apžvalga (2004 m.).

[9] Katz J, Dearden R., Plain Packaging and International Health Treaties, skelbtas leidinyje Luik J, red., „Plain packaging and the marketing of Cigarettes“. Oksfordšyras. Admap Publications, 1998.

[10] Žr. Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, 8.1 ir 20 straipsnius.

[11] McGrady B., TRIPS ir prekių ženklai: tabako atvejis, Pasaulio prekybos apžvalga (2004 m.), p. 69.

[12] Nr. C-491-01; R. (dėl „British American Tobacco (Investments) Ltd.“ paraiškos) prieš Sveikatos ministrą, 2002 m. gruodžio 10 d.

[13] Punta del Estės deklaracijos 4 straipsnis dėl PPO TKPK įgyvendinimo, 2010 m. lapkričio 19 d.

[14] http://ec.europa.eu/health/reports/docs/health_glance_2012_en.pdf