Lietuvos žiniasklaidos metamorfozės

Šiandien perskaičiau žinutę apie tai, kad nebebus leidžiamas popierinis „15 minučių“ laikraščio formatas. Ir kilo kelios mintys apie tai kaip pokyčius žiniasklaidoje matau iš savo varpinės.

Ir žinote kas juokingiausia, ogi tai, kad kai buvo diskutuojama apie alkoholio reklamos draudimą, buvo paišomas apokaliptinis vaizdas apie tai, kad draudimas privers bankrutuoti spaudą ir jei „15 minučių“ sprendimas nutraukti leidybą būtų priimtas vis tik įsigaliojus draudimui, tai būtų parodyta kaip pražūtingas reklamos draudimo poveikis. Tuo tarpu visi šitie procesai nuo alkoholio reklamos visai nepriklauso. Kai kuriuos pokyčius matau ir kitoje žiniasklaidoje.

Pirmiausia pamasčiau kas pasikeitė mano paties elgesyje. Po itin neprofesionalių ir sakyčiau įžeidžių Delfi redaktorės parengtų ir publikuotų komentarų su pagrindiniu DELFI valdančios „Ekspress Group“ akcininku Hansu Luikasu apie alkoholio reklamos draudimą, bei po to kai šitas portalas maksimaliai šališkai nušvietinėjo alkoholio reklamos draudimo procesą, nusprendžiau, kad šio portalo nebeskaitysiu, išskyrus gerus straipsnius, kuriais pasidalins draugai. Ir jau daugiau kaip metai savo kompiuteryje ieškodamas naujienų nebeatsidarinėju šio portalo. Juo labiau, kad mano akimis žiūrint šis portalas nusigyveno. Ko vertos vien sveikatos žinutės apvainikuotos degtinės ar alaus reklamomis. Tai rodo, kad savininkams visiškai vienodai ar jų straipsnių turinys kaip nors dera su reklama ar ne. Be to paskaičius šio portalo straipsnių komentarus, pasidaro aišku, kad su jo skaitytojais ko gero visai ne pakeliui ir galima tik konstatuoti, kad Delfi su savo išprotėjusiais komentatoriais puiki terpė alkoholio reklamomis apkabinėtiems sveikatos straipsniams.

Yra ir kitų įdomių pastebėjimų. Pvz. žurnalas „Iliustruotasis mokslas“, kuris kaip teigia jo leidėjai atsakymuose į alkoholio reklama pasipiktinusių skaitytojų laiškus,  yra skirtas ne vaikams, yra prifarširuotas alkoholio reklamos. Paklausta apie tokią praktiką redakcija teigia, kad žurnalas ne vaikams, nors tuo pat metu teikia žurnalus kaip prizą laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dalyviams. Tiesa po skaitytojų laiškų žurnale esantis alkoholio reklamos kiekis kiek sumažėja,  tačiau alkoholio reklamos neatsisakoma. Todėl dabar, nors žurnalą užprenumeravau tikėdamasis, kad iliustruotos mokslo žinutės sudomins vaikus, esu priverstas išplėšyti žurnalą su dalimi joje pateikiamos informacijos ir manau, kad jei situacija nesikeis, žurnalo prenumeratos atsisakysiu, ir paraginsiu kitus padaryti tą patį, nes tokio žurnalo vaikams duoti negalima. Turėjau mintį siųsti išplėšytus puslapius leidėjams ir pareikalauti gražinti pinigus už dalykus kurių neplanavau prenumeruoti, bet pagailėjau pinigų pašto ženklui, nes atsakymą galiu nuspėti iš anksto: nepatinka – neskaityk. Turbūt taip ir padarysiu. Manau tas pats likimas laukia ir prenumeruojamo žurnalo "Valstybė", kur jau radau ne tik tabako gamintojų pakištas ir net aprėmintas žinutes, gudriai įpintas į straipsnį apie kontrabandą. Svarbiausia ne žinutė, o tai, kad ji visiškai neturi jokio pagrindimo ir yra žodid žodin nurašyta nuo tabako gamintojų skleidžiamų kliedesių. Maža to, žurnalas taip pat prifarširuotas alkoholio reklamos. Taigi, pasibaigus prenumeratai nepadės ir A.Čekuolio reklama. 

Kitas pavyzdys, tik jau visiškai priešingas yra savaitraštis „Veidas“. Po ypatingai konstruktyvaus bendravimo su šio leidinio žurnaliste Giedre Bolzane šiame žurnale pasirodė net trys numerio temos nusipelnę analitiniai straipsniai apie svarbiausius gyvensenos veiksnius: rūkymą, alkoholio vartojimą ir fizinį aktyvumą. Nusipirkau visus žurnalus, nors retai taip darau ir perverčiau. Ir ką jūs manot, apie alkoholio reklamą nėra nė užuominos ir sekantis mano žingsnis buvo žurnalo prenumerata sekančiam pusmečiui. Jau nekalbu apie drąsų straipsnį apie tai kaip tabako kompanijos pralaimėjo bylas dėl žalos sveikatai ir kaip dabar JAV bylinėjamasi su savo vartotojus apgaudinėjančia maisto pramone. Galit sakyti, kad tai nieko nereiškia ir tokių „prietrankų“ kaip aš yra vienetai. Bet stebint viešąją erdvę ir diskusijas matau, kad žmonių nuostatos į sveikatą keičiasi į gerąją pusę ir žmonės darosi  sąmoningesni. Taigi ir anksčiau ar vėliau skaitytojai pareikalaus jų poreikius atitinkančio turinio.

Be to Giedrės Bolzanės darbą vertinu ne tik dėl to, kad jos straipsniai yra apie visuomenės sveikatos problemas, bet ir dėl to, kad tai viena iš nedaugelio žurnalisčių, kuri surinko ir perskaitė tiek mokslinės informacijos ir ją apibendrino. Sutikite, tai labiau įprasta mokslininkams, o žurnalistų tarpe tokia praktika yra labiau išimtis, o ne taisyklė. Ir čia prisimenu Dainiaus Radzevičiaus nuogąstavimus, kad alkoholio reklamos draudimas pablogins žurnalistų darbo sąlygas ir pan. Tuo tarpu šitas pavyzdys rodo visiškai priešingus dalykus ir pasirodo alkoholio reklama nėra būtina, kad leidinys dirbtų profesionaliai.

Iš to, kad patys tėvai pradėjo pastebėti rūkymą ir gėrimą propaguojančias vaikų knygas, pradėjo apie tai informuoti atsakingas tarnybas ir prašyti spręsti tas problemas, rodo, kad visuomenė nors ir iš lėto, bet vis tik  bręsta ir darosi sąmoningesnė. O tokiai visuomenei bus nereikalingi portalai, kuriuose kiekvienas straipsnis apkabinėtas iššokančias buteliais ir kur net tragiškų,  su alkoholio vartojimu susijusių įvykių reportažai, prasideda alkoholio reklama, bus nebereikalingi. Ir tada portalams reikės nuspręsti ar jų tikslinė auditorija yra girti, nepilnavertiškumo kompleksų kamuojami ir gyvenimu nepatenkinti infantilai, ar šiek tiek kita auditorija.

Turbūt teigiama prasme informaciniais flagmanai galima laikyti Lietuvos radiją ir televiziją, „Žinių radiją“. Sveikatai palankesnė buvo ir BTV, tačiau po to kai ją nusipirko MG Baltic, valdantys alkoholio gamybos ir importo bendroves, didesnių vilčių pamatyti naujienas apie sveikatos klausimus matyt nebereikėtų puoselėti. Internetinėje erdvėje vis dar galima pailsinti akis skaitant www.bernardinai.lt, ten ir auditorija švelniai tariant kita. Matyt galima rasti nemažai ir kitų pozityvių ir profesionaliai dirbančių žiniasklaidos priemonių, tačiau neturiu tikslo daryti jų apžvalgą. Galiu tik paraginti, galvokim ką skaitom, žiūrim ir klausom.