Ko gero šią išvadą reikėjo padaryti jau tuomet, kai šios
kadencijos Seimas priėmė sprendimą sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams,
nepaisant visų įspėjimų, kad po to gali išaugti alkoholio vartojimo sukeltų
mirčių skaičius, kaip tai atsitiko 1999 metais. Reikia tik padėkoti, kad šį
sprendimą vetavo ir nuo dar rimtesnių sveikatos problemų išgelbėjo LR
Prezidentė. Kad Seimas neįgalus reikėjo pagalvoti ir tuomet, kai dar dviems
metams buvo pratęstas leidimas prekiauti alkoholiu kioskuose, kuomet buvo
sušvelnintas draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją ir t.t. Bet rimčiausiu
ženklu galima laikyti pastarųjų mėnesių įvykius, kuomet net TS-LKD nariai ėmėsi
iniciatyvos atšaukti praėjusios kadencijos Seimo priimtą sprendimą nuo 2012
metų uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Šiam sprendimui visuomet skubos
tvarka buvo randama vietos užimtoje Seimo darbotvarkėje, šiuo klausimu itin
pabrėžtinai buvo vengiama bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir
buvo demonstruojama meilė skandinavų aludariams.
Titaniškų pastangų iš NVO ir sąmoningų Seimo narių
pareikalavo siekis išsaugoti naktinės prekybos alkoholiu laiko apribojimus,
bei, nepaisant Saulėlydžio komisiją uzurpavusio Laisvosios rinkos instituto ir
jų rėmėjų siekio, išsaugoti neišskaidytas, kad ir reorganizuotos bei su
Narkotiku kontrolės departamentu sujungtos Valstybės tabako ir alkoholio
kontrolės tarnybos funkcijas. Nors tokį jungimą buvo galima paaiškinti tik
pramonės ir LLRI užgaidomis.
Bandant rasti sprendimų, kurie būtų reikšmingai pastūmėję
Lietuvos alkoholio kontrolės politiką Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomų
mokslu pagrįsto priemonių kryptimi, tenka apgailestauti, kad nieko, išskyrus
nuolatinius pažadus taip ir neįvyko.
Tenka konstatuoti paradoksalų faktą, kad liberalių partijų
deleguotas Sveikatos apsaugos ministras ir viceministras suvokia problemas geriau
ir elgiasi atsakingiau visuomenės sveikatos požiūriu, nei nemaža dalis skambius
alkoholio kontrolės siekius į savo programą įsirašę TS-LKD narių.
Blogais ženklais reikėjo laikyti ir tai, kad Seimas itin
piktybiškai atsisakė klausyti savo paties tvirtinamos nepriklausomos
ekspertinės institucijos – Nacionalinės sveikatos tarybos. Pirmą kartą per visą
istoriją negirdomis buvo praleisti Lietuvos mokinių parlamento, LiJOT, 50 – ies
kitų nevyriausybinių organizacijų, kultūros žmonių, Bažnyčios hierarchų
raginimai neaukoti savo šalies vaikų sveikatos alkoholio gamintojų pelno
sąskaita. Seime tapo norma spausti ir net apgaudinėti savo pačių partijos ar
frakcijos narius, spausti juos balsuoti taip, kaip finansiškai naudingiau
partijai ir pan. Normalu tapo ir tai, kad Seimo narys Rimas Antanas Ručys būdamas
AB Stumbro akcininku be jokios sąžinės graužaties sprendžia su alkoholio
politika susijusius klausimus ir net nemano nuo jų nusišalinti. Gal jau neverta
sakyti, kad jis yra Sveikatos reikalų komiteto narys, nes tai matyt savaime
suprantama. Kitas Seimo narys V.Gedvilas užtikrindamas nuolatinį aludarių
prieinamumą prie Seimo narių, Aludarių gildijos prezidentą padaro savo
visuomeniniu padėjėju.
Matyt nereikia stebėtis, kad turėdami tokius rimtus
padėjėjus Seimo nariai nesivargino dalyvauti jų pačių patogumui Seime
organizuojamose diskusijose alkoholio kontrolės politikos tema, kuriuose
dalyvaudavo žymiausi pasaulio mokslininkai ir ekspertai.
Ko gero paskutine viltimi buvo tapęs ekspertų parengtas
Alkoholio kontrolės įstatymo paketas, kuriame (neva siekiant apsaugoti nuo
visiško atšaukimo) jau Seimo narių buvo įrašytas alkoholio reklamos draudimo atidėjimas
net iki 2016 metų. Neaišku, kodėl būtent šie metai buvo pasirinkti, nes žiniasklaida
ir taip turėjo 2 metus pasiruošti draudimui, o atidėjimas dar 4 metams apskritai
gali būti paaiškinamas nebent tuo, kad dar ir sekanti seimo kadencija turėtų
ramybę šiuo klausimu.
Matyt nereikia stebėtis, kad žlugo ir mano įvardinta
paskutinė viltis, nes pats Seimo sveikatos reikalų komitetas taip sudarkė
paketą, kad jo neatpažintų nė vienas iš rengėjų. Komiteto nariai (dauguma
nulėmusi sprendimus)nusprendė, kad svarbiausia atsisakyti visų pirmiausia vaikams
apsaugoti skirtų priemonių. Buvo atsisakyta siūlymo steigti specializuotus
alkoholio skyrius ar parduotuves kaime, nors būtent kaimo vietovėse yra
daugiausia problemų, o patys vaikai nurodo, kad alkoholį dažniausia įsigyja
kioskuose arba mažose parduotuvėse, kur pardavėjai juos pažįsta. Komiteto narei
D.Mikutienei užkliuvo filmavimo kameros specializuotose skyriuose. Būtent jos
leistų peržiūrėti ir rasti ir įrodyti pardavimą nepilnamečiui net ir praėjus tam
tikram laikui, nes prie kiekvieno piktybiško pardavėjo neįmanoma pastatyti
kontrolieriaus. Ko gero Seimo narei kilo asociacijos su nuolat Seimo narius filmuojančiais
ir jų kalbamus niekus socialiniuose tinkluose viešinančiais
nevyriausybininkais.
Buvo atsisakyta ir 21 metų amžiaus cenzo, kuris būtų
išsprendęs problemą, kad 12 klasėje nemaža dalis jau pilnamečių moksleivių
aprūpina gėrimais mažesnių klasių moksleivius.
Simboliška, tačiau viskas vyko Sveikatos reikalų komiteto
posėdį paskelbus uždaru, nors jokia valstybės paslaptis ten nebuvo svarstoma. O
gal valstybės paslaptimi turėjo būti tai, kad į šį posėdį atvyko Aludarių
gildijos prezidentas, kuris nė nemanė sėdėti už durų.
Matant visą šį vaizdą tenka dar kartą konstatuoti, kad Seime
esančios saujelės sąžiningų ir pozityviai visuomenės sveikatos atžvilgiu
nusiteikusių Seimo narių nepakanka, kad būtų priimti visuomenės sveikatai
naudingi sprendimai. O ir Alkoholio kontrolės įstatymo paketui po pateikimo
buvo pritarta tik todėl, kad veiksmas vyko iš karto po to, kai po svarstymo buvo
pritarta alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimui.
Simboliška, kad Seimo vicepirmininku buvo paskirtas
politikas, įžūliai viešai melavęs apie alkoholio reklamos draudimo svarstymą ir
priėmimą, iškraipęs sveikatos faktus, juodinęs mokslininkus ir pan. Vis tai tik
simbolika.
Realus gyvenimas verčia daryti išvadą, kad iš šio Seimo
neverta tikėtis pozityvių sprendimų ir reikia dėti visas pastangas, kad nebūtų
sugadinta tai, ką sugebėjo priimti praėjusios kadencijos Seimas. Todėl ir šį
kartą vienintele viltimi išlieka Prezidentė, kurios visuomenė, norinti
išsaugoti sveiką jaunąją kartą, turi prašyti vetuoti akivaizdžiai verslo interesams
vergaujančio Seimo sprendimus. Simboliniai pakete likę siūlymai nebereiškia
nieko, juolab, kad visi rimtesni siūlymai įsigalioja po daugiau nei 4 metų,
tokiu būdu paliekant erdvę piktybiškiems Seimo nariams vėl ne kartą siekti juos
visiškai atšaukti.
2 komentarai:
Nesupratau jumoro. Kokioj valstybėj mes gyvename? Ar šita valstybė ką nors gali? Ar iš viso ką nors gali? Kovoti su kriminalu gali? Pasirūpinti badaujančiais savo piliečiais gali? Padėti savižudžiams, alkoholikams, narkomanams realiai gali? Sustabdyti kontrabandą ir valiutos išvežimą iš Lietuvos gali? Užtikrinti ramią senatvę pensininkams gali? Darbo apsaugą ir socialines garantijas užtikrinti dirbantiems gali? Po velnių, ką gali šitas lietuviškas "profesoriaus tvartelis" iš viso? Ką?
Pagarbiai,
viktoras
LIUDIJIMAS: PAKTAS SU VELNIU
Sveiki. Kreipiausi į jus po jūsų tyrimų dėl pakto dėl mano
forumas, kuriame esu administratorius, dalinuosi savo patirtimi su jumis. Turiu
padarė paktą prieš 12 metų dėka dvasinės šventyklos, kuri man padėjo
padaryti. Kadangi aš esu laimingas su savo žmona ir mano
vaikas.
Aš valgau tai, ko noriu, ir geriu tai, ko noriu. I travel everywhere or I
nori pasaulyje. Man nebereikia dirbti, kad uždirbti pinigus.
pinigų. kadangi mano įmonės jau gamina pakankamai pinigų man. jeigu Jūs
taip pat noriu padaryti, kaip man susisiekti dvasinę šventyklą apie tai
adresas: espiritualtemplo@gmail.com
Rašyti komentarą