Šios kadencijos Seimas yra neįgalus spręsti alkoholio kontrolės problemas

Ko gero šią išvadą reikėjo padaryti jau tuomet, kai šios kadencijos Seimas priėmė sprendimą sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams, nepaisant visų įspėjimų, kad po to gali išaugti alkoholio vartojimo sukeltų mirčių skaičius, kaip tai atsitiko 1999 metais. Reikia tik padėkoti, kad šį sprendimą vetavo ir nuo dar rimtesnių sveikatos problemų išgelbėjo LR Prezidentė. Kad Seimas neįgalus reikėjo pagalvoti ir tuomet, kai dar dviems metams buvo pratęstas leidimas prekiauti alkoholiu kioskuose, kuomet buvo sušvelnintas draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją ir t.t. Bet rimčiausiu ženklu galima laikyti pastarųjų mėnesių įvykius, kuomet net TS-LKD nariai ėmėsi iniciatyvos atšaukti praėjusios kadencijos Seimo priimtą sprendimą nuo 2012 metų uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Šiam sprendimui visuomet skubos tvarka buvo randama vietos užimtoje Seimo darbotvarkėje, šiuo klausimu itin pabrėžtinai buvo vengiama bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir buvo demonstruojama meilė skandinavų aludariams.

Titaniškų pastangų iš NVO ir sąmoningų Seimo narių pareikalavo siekis išsaugoti naktinės prekybos alkoholiu laiko apribojimus, bei, nepaisant Saulėlydžio komisiją uzurpavusio Laisvosios rinkos instituto ir jų rėmėjų siekio, išsaugoti neišskaidytas, kad ir reorganizuotos bei su Narkotiku kontrolės departamentu sujungtos Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos funkcijas. Nors tokį jungimą buvo galima paaiškinti tik pramonės ir LLRI užgaidomis.

Bandant rasti sprendimų, kurie būtų reikšmingai pastūmėję Lietuvos alkoholio kontrolės politiką Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomų mokslu pagrįsto priemonių kryptimi, tenka apgailestauti, kad nieko, išskyrus nuolatinius pažadus taip ir neįvyko.

Tenka konstatuoti paradoksalų faktą, kad liberalių partijų deleguotas Sveikatos apsaugos ministras ir viceministras suvokia problemas geriau ir elgiasi atsakingiau visuomenės sveikatos požiūriu, nei nemaža dalis skambius alkoholio kontrolės siekius į savo programą įsirašę TS-LKD narių.

Blogais ženklais reikėjo laikyti ir tai, kad Seimas itin piktybiškai atsisakė klausyti savo paties tvirtinamos nepriklausomos ekspertinės institucijos – Nacionalinės sveikatos tarybos. Pirmą kartą per visą istoriją negirdomis buvo praleisti Lietuvos mokinių parlamento, LiJOT, 50 – ies kitų nevyriausybinių organizacijų, kultūros žmonių, Bažnyčios hierarchų raginimai neaukoti savo šalies vaikų sveikatos alkoholio gamintojų pelno sąskaita. Seime tapo norma spausti ir net apgaudinėti savo pačių partijos ar frakcijos narius, spausti juos balsuoti taip, kaip finansiškai naudingiau partijai ir pan. Normalu tapo ir tai, kad Seimo narys Rimas Antanas Ručys būdamas AB Stumbro akcininku be jokios sąžinės graužaties sprendžia su alkoholio politika susijusius klausimus ir net nemano nuo jų nusišalinti. Gal jau neverta sakyti, kad jis yra Sveikatos reikalų komiteto narys, nes tai matyt savaime suprantama. Kitas Seimo narys V.Gedvilas užtikrindamas nuolatinį aludarių prieinamumą prie Seimo narių, Aludarių gildijos prezidentą padaro savo visuomeniniu padėjėju.

Matyt nereikia stebėtis, kad turėdami tokius rimtus padėjėjus Seimo nariai nesivargino dalyvauti jų pačių patogumui Seime organizuojamose diskusijose alkoholio kontrolės politikos tema, kuriuose dalyvaudavo žymiausi pasaulio mokslininkai ir ekspertai.

Ko gero paskutine viltimi buvo tapęs ekspertų parengtas Alkoholio kontrolės įstatymo paketas, kuriame (neva siekiant apsaugoti nuo visiško atšaukimo) jau Seimo narių buvo įrašytas alkoholio reklamos draudimo atidėjimas net iki 2016 metų. Neaišku, kodėl būtent šie metai buvo pasirinkti, nes žiniasklaida ir taip turėjo 2 metus pasiruošti draudimui, o atidėjimas dar 4 metams apskritai gali būti paaiškinamas nebent tuo, kad dar ir sekanti seimo kadencija turėtų ramybę šiuo klausimu.

Matyt nereikia stebėtis, kad žlugo ir mano įvardinta paskutinė viltis, nes pats Seimo sveikatos reikalų komitetas taip sudarkė paketą, kad jo neatpažintų nė vienas iš rengėjų. Komiteto nariai (dauguma nulėmusi sprendimus)nusprendė, kad svarbiausia atsisakyti visų pirmiausia vaikams apsaugoti skirtų priemonių. Buvo atsisakyta siūlymo steigti specializuotus alkoholio skyrius ar parduotuves kaime, nors būtent kaimo vietovėse yra daugiausia problemų, o patys vaikai nurodo, kad alkoholį dažniausia įsigyja kioskuose arba mažose parduotuvėse, kur pardavėjai juos pažįsta. Komiteto narei D.Mikutienei užkliuvo filmavimo kameros specializuotose skyriuose. Būtent jos leistų peržiūrėti ir rasti ir įrodyti pardavimą nepilnamečiui net ir praėjus tam tikram laikui, nes prie kiekvieno piktybiško pardavėjo neįmanoma pastatyti kontrolieriaus. Ko gero Seimo narei kilo asociacijos su nuolat Seimo narius filmuojančiais ir jų kalbamus niekus socialiniuose tinkluose viešinančiais nevyriausybininkais.

Buvo atsisakyta ir 21 metų amžiaus cenzo, kuris būtų išsprendęs problemą, kad 12 klasėje nemaža dalis jau pilnamečių moksleivių aprūpina gėrimais mažesnių klasių moksleivius.

Simboliška, tačiau viskas vyko Sveikatos reikalų komiteto posėdį paskelbus uždaru, nors jokia valstybės paslaptis ten nebuvo svarstoma. O gal valstybės paslaptimi turėjo būti tai, kad į šį posėdį atvyko Aludarių gildijos prezidentas, kuris nė nemanė sėdėti už durų.

Matant visą šį vaizdą tenka dar kartą konstatuoti, kad Seime esančios saujelės sąžiningų ir pozityviai visuomenės sveikatos atžvilgiu nusiteikusių Seimo narių nepakanka, kad būtų priimti visuomenės sveikatai naudingi sprendimai. O ir Alkoholio kontrolės įstatymo paketui po pateikimo buvo pritarta tik todėl, kad veiksmas vyko iš karto po to, kai po svarstymo buvo pritarta alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimui.

Simboliška, kad Seimo vicepirmininku buvo paskirtas politikas, įžūliai viešai melavęs apie alkoholio reklamos draudimo svarstymą ir priėmimą, iškraipęs sveikatos faktus, juodinęs mokslininkus ir pan. Vis tai tik simbolika.

Realus gyvenimas verčia daryti išvadą, kad iš šio Seimo neverta tikėtis pozityvių sprendimų ir reikia dėti visas pastangas, kad nebūtų sugadinta tai, ką sugebėjo priimti praėjusios kadencijos Seimas. Todėl ir šį kartą vienintele viltimi išlieka Prezidentė, kurios visuomenė, norinti išsaugoti sveiką jaunąją kartą, turi prašyti vetuoti akivaizdžiai verslo interesams vergaujančio Seimo sprendimus. Simboliniai pakete likę siūlymai nebereiškia nieko, juolab, kad visi rimtesni siūlymai įsigalioja po daugiau nei 4 metų, tokiu būdu paliekant erdvę piktybiškiems Seimo nariams vėl ne kartą siekti juos visiškai atšaukti.