Manau, kad nieko
stebėtino jei alkoholio bendrovės atlieka rinkos tyrimus ir sistemingai
tyrinėja savo produktų vartotojus. Tą patį daro ir tabako gamintojai. Taigi
viskas normalu ir natūralu, nes norint plėsti savo produktų vartotojų ratą,
tenka kruopščiai analizuoti jų įnorius.
BNS išplatino pranešimą
apie UAB "Švyturys-Utenos alus" užsakymu atlikta nacionalinę Lietuvos
alaus mėgėjų apklausą, kuri parodė, kad
kas penktas lietuvis priimtiniausiu laiko stipresnį nei vidutinį – tarp 5,6 ir
6,5 laipsnių stiprumo alų. Na matyt tos žinios nebūtų reikėję skelbti, jei taip
būtų buvę ir anksčiau. Pasirodo, kad sociologai užfiksavo pokyčius, kurie
paskatino alaus gamintojus didinti gaminamo alaus stiprumą. Tą viešai paskelbė "Švyturio"
rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas.
Vadinasi, ilgą laiką
postringavę apie tai, kad jų gaminamas alus yra silpnas, turi mažai alkoholio,
todėl kelia mažesnę priklausomybės riziką, buvo neverti nė sudilusio skatiko. Vos
tik vartotojai persimetė prie stipresnio alaus, gamintojai suskubo tenkinti jų
įgeidžius ir padidino gaminamo alaus alkoholio koncentraciją.
Tačiau visa tai taip pat
smulkmena. Visas įdomumas išryškėja paskaičius šio reiškinio interpretacija,
kuris savo viražais galėtų prilygti nebent V.Romanovo politinės partijos
steigimo proga deklamuotiems eilėraščiams.
Pranešime spaudai
teigiama: "Tyrimas patvirtino mūsų įžvalgas – šalyje subrendo karta
vartotojų vyrų, ieškančių išraiškingesnio, ne tokio lengvo skonio alaus. Tokį
poreikį, ko gero, lemia gyvenimo cikliškumas. Ne vienas esame girdėję austrų
filosofo Rudolfo Šteinerio asmenybės vystymosi teoriją, kuria iki šiol neretai
remiasi psichologai. Ši teorija teigia, kad egzistuoja archetipinė žmogaus
vystymosi tvarka, apimanti fizinę, psichologinę ir dvasinę žmogaus raidą. Anot
R. Šteinerio, maždaug kas septynerius metus išgyvename metamorfozę, kurios metu
keičiasi ne tik mūsų galimybės, sugebėjimai, bet ir poreikiai. Natūralu, kad
keičiasi ir skonis.“
Ką gi brangūs tautiečiai,
pats Šteineris pagrindė alaus stiprumo didinimo prigimtį. Ko gero degtinės
receptūros pokyčiams paaiškinti bus pasitelktas ne mažiau kaip Seneka ar
Sokratas.
Visiškai nebandydamas nuneigti Šteinerio
asmenybės vystymosi teorijos noriu pasakyti, kad populiacijos alkoholio
vartojimo pokyčių paaiškinimui ji visiškai netinkama pirmiausia todėl, kad
aiškina asmenybės, o ne populiacijos elgsenos pokyčius. Taip išradingai
aludarių išaiškintus elgesio pokyčius paaiškina visai ne Šteinerio, o
priklausomybės vystymosi teorijos, kuriomis vadovaujasi ne dauguma, o visi
priklausomybės gydytojai ir psichologai. O ta teorija teigia, kad alkoholinių
gėrimų vartojimo tolerancijos didėjimas yra vienas iš priklausomybės vystymosi
požymių.
Mūsų šalies sporto ir
politikų gelbėtojai aludariai paskubėjo pasigirti, kad alaus vartotojų įpročiai
keičiasi ir daugėja norinčių gerti stipresnį alų. Ką gi brangieji, jei jau
užfiksavote šiuos pokyčius, galit pradėti gaminti bambalinį alų, nes
dabartiniai vartotojai sunkiai beprisigeria nuo 4,5-5,5 proc. stiprumo alaus.
Taip yra todėl, kad tokius kiekius išgerti darosi fiziškai sudėtinga. Todėl
vartotojai jau renkasi didesnio stiprumo alų, kurio išgerti reikia mažiau, o ir
kaina tampa mažesnė. Sekantis žingsnelis yra spirituoto alaus bambalis.
Aludariams jau reikėtų
padėkoti už Lietuvoje ženkliai išaugusį moterų alaus vartojimo mąstą, tik jis
pasikeitė ne moterims nuo degtinės pereinant prie alaus, o būtent plečiantis
pačiam vartojimui ir atsirandant naujoms vartotojoms. Būtent aludariai gamino ir
tebegamina alaus ir kitų gėrimų mišinius, kurie alų padaro ne tokiu karčiu ir
stipriu ir jis patiko moterims bei vaikams. Dabar, kai šitai grupei išsivystė
tolerancija alkoholiui, galima tęsti savo bizniuko plėtrą ir gaminti stipresnį
alų.
2008 metais atliktas
suaugusiųjų Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimas, kurio metu pagal CAGE
metodiką buvo vertintas probleminis alkoholio vartojimas, parodė, kad iš tų
vyrų, kurie bent kartą per savaitę vartojo alų, net 65,4 proc. buvo
probleminiai alkoholio vartotojai. Bent kartą per savaitę alų gėrusių moterų
grupėje probleminių vartotojų procentas siekė 31, 8
proc. Šie procentai alaus vartotojų
grupėj buvo ženkliai didesni nei stipraus alkoholio ar vyno vartotojų grupėse.
Už tai kuo
didžiuojamės.... Už krepšinio šalies žmones ir Sank Peterburge pagamintą
Švyturio nealkoholinį alų...
2 komentarai:
Aludarei rado patikima buda kaip PRAGERTI Lietuva.Labai liudna.
Gal kas gali atsakyti kodėl vaikams parduodama (o dažniausiai ir tėvai patys perka) gira su alkoholiu? Gal ji turėtų stovėti alkoholio skyriuje?
Rašyti komentarą