Numanau kokį atspalvį pavadinimo turiniui nusipiešė
gal ne vienas labiau pesimistiškai nusiteikęs pilietis. Tik skirtingai nei kai
kurie bambantys apie materialėjantį ir iš Lietuvos bėgantį jaunimą aš turiu
visiškai kitą nuomonę apie tą jaunimo dalį, kuri ruošiasi tapti medikais.
Su didžiausiu malonumu praleidau šeštadienį
Lietuvos medicinos studentų asociacijos (http://limsa.lt/) organizuotoje konferencijoje „Bendravimas
su pacientais: iššūkiai gydytojo darbe“. Kaip ir sakiau studentams toje
konferencijoje, jie yra tai, kas mane labiausiai įkvepia būti jų dėstytoju. Jie
yra žingeidūs, norintys mokytis, atviri pokyčiams. Labai didžiuojuosi kiekvienu
iš jų.
Labai džiaugiuosi, kad išsipildė sena svajonė ir
studentams pavyko į konferenciją pasikviesti advokatę Indrę Butvilę, kuri yra atstovavusi
ne vieną pacientą ir pacientų artimuosius, bylose dėl sveikatos priežiūros
įstaigose patirtos žalos. Manau, kad visiems būsimiems medikams buvo labai
svarbu išgirsti ir kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių klaidų yra kreipiamasi į
tesimą dėl paciento ar jų artimųjų patirtos žalos atlyginimo. O tikslas vis o
to yra ne gąsdinti būsimuosius kolegas, bet padėti susigaudyti kaip tokių
problemų išvengti ateityje, nes nė vienas gydytojas neturi tikslo sąmoningai
pakenti pacientui. O nepageidautini įvykiai ar net klaidos medicinoje yra vis
tik neišvengiama gyvenimo realybė.
Labai svarbu tai, kad didelė dalis konfliktų su pacientais
ar jų artimaisiais kyla visiškai ne dėl klaidų, o dėl negebėjimo tinkamai
paaiškinti pacientui ar jo artimiesiems kas jų laukia ar informuoti apie
pasirinkimus. Mokymasis bendrauti su pacientais tampa vis svarbesnis. Gydytojo
profesija užkrauna didžiulę atsakomybę, kurią pabrėžia ir teismai bylose,
kuriose nukentėjo pacientai. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad pacientai
neturi jokios atsakomybės ir būtent jomis taip pat labai raginčiau pasidomėti.
Nes geras gydymo rezultatas priklauso nuo abiejų pusių (gydytojo ir paciento)
geranoriškumo ir bendradarbiavimo, nors pacientas ir yra silpnesnis ir pažeidžiamas,
kai kabame apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Ne mažiau svarbu suprasti, kokia svarbi mūsų
pacientams yra psichologinė pagalba ir jos prieinamumas sveikatos priežiūros
įstaigose. Su diabetu sergančiais pacientais dirbanti psichologė Jolanta
Žillinskienė papasakojo, kodėl paciento ir gydytojo santykyje yra
užprogramuotas konfliktas ir kaip jį būtų galima sumažinti, padedant tiek
pacientams, tiek gydytojams.
Bet labiausiai nudžiugino studentų klausimas
psichologei, o ar patiems gydytojams nėra reikalinga psichologo pagalba.
Vadinasi suaugam ir suprantam, kad gydytojas nėra antžmogis, kuris gali be
perstojo dirbdamas su kenčiančiu žmogumi išlikti visuomet ramus, nepažeidžiamas.
Vis dažniau kalbam apie perdegimą gydytojo darbe, kuris atitveria mediką nuo
paciento geležine siena ir verčia pacientus galvoti apie perdegusius gydytojus,
kaip apie arogantiškus ir bejausmius amatininkus. Šitie studentai kada nors
taps sveikatos sistemos administratoriais, o gal ir politikais. Ir jiems jau
nebereikės įrodinėti, kad žmogus yra ne tik kaulų, žarnų ir raumenų kombinacija
ir, kad psichikos sveikata yra labai svarbi tiek gydytojui, tiek pacientui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą