Dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo

Šis raštas šiandien išsiųstas LR Seimo Pirmininkei ir Seimo nariams

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija gavo dokumentą, kuris buvo siųstas LR Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo.

Šį dokumentą pasirašė:

Laura Blaževičiūtė – Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė

Edmundas Jakilaitis – Lietuvos skaitmeninės televizijos asociacijos atstovas

Aistė Žilinskienė – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė

Ramutė Šimukauskaitė – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė

Dainius Radzevičius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Rimantas Šukys – Periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas

Gintaras Šeputis – Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas

Žaneta Fomova – Lauko reklamos asociacijos valdybos pirmininkė Marius Giržadas – Lietuvos reklamos biuro valdybos pirmininkas

Saulius Galadauskas – Lietuvos aludarių gildijos prezidentas

Laurynas Vilimas – Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas

Rūta Skyrienė – Investuotojų forumo vykdančioji direktorė

Valdas Sutkus – Verslo konfederacijos ICC Lietuva prezidentas

Danas Arlauskas – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys – Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius

Šis raštas yra oficiali Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos reakcija į šį raštą ir mūsų nuomonė dėl Seimo narių iniciatyvos atšaukti 2012 metų sausio 1 dieną turintį įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą.

Manome, kad jums siųstas raštas raštas yra tipiškas įžūlaus melo, siekiant asmeninių pasipelnymo tikslų pavyzdys. Labai gaila, kad kaip ne kartą esame minėję už sąmoningą Seimo narių klaidinimą nėra baudžiama.

Pirmasis šio rašto sakinys yra įžūlus melas. Jame teigiama: „Tai beprecedentis įstatymas – tokio griežto draudimo nėra nei vienoje Europos šalyje, net ir itin griežtu alkoholio rinkos reguliavimu garsėjančiose Skandinavijos regiono šalyse alkoholio reklama reglamentuojama daug liberaliau.“ Visa alkoholio reklama draudžiama Norvegijoje nuo 1976 metų.

Šaltinis: http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/documents/alcohol_progress.pdf )

Rašte teigiama: „Visiškas alkoholio reklamos draudimas yra perteklinis ir reikia daugiau laiko diskusijoms su visuomene ir socialiniais partneriais apie galimas jo pasekmes.“ Faktas: nė viena rašte minima suinteresuota pusė net nebandė diskutuoti su nevyriausybinėmis organizacijomis ar Nacionaline sveikatos taryba. Atvirkščiai, į reklamos transliuotojų ir alkoholio pramonės diskusiją sveikatos specialistai net nebuvo kviesti, o į studentų organizuotą diskusiją apie reklamos draudimą aludarių atstovas S.Galadauskas atsisakė atvykti. Maža to, iš žiniasklaidos buvo liepta pašalinti informaciją apie renginį (Alfa.lt). Šiuo metu didžiosiose žiniasklaidos priemonėse yra blokuojama bet kokia informacija apie šią problemą. Neišleidžiama nė viena žinutė, nepritarianti reklamos atšaukimui. Ir tai vyksta laisvoje, nepriklausomoje valstybėje, kurioje žiniasklaida neseniai šventė žiniasklaidos laisvės atgavimo dieną.

Rašte teigiama: „Tokias nuostatas pabrėžė kovo 21 dieną vykusio apskrito stalo diskusijos „Alkoholio reklama – draudimas ar savireguliacija?“ dalyviai – reklamos, žiniasklaidos, verslo, valdžios atstovai, kurie diskutavo apie alkoholio reklamos draudimo pasekmes žiniasklaidos ir reklamos bendrovėms, gėrimų pramonei, bendrai šalies ekonomikai.“ Kaip matome visuomenės sveikatos išsaugojimu suinteresuoti asmenys neminimi, nes nebuvo kviesti. Dar daugiau, pateikiu citatą, iš koalicijai siųstų laiškų apie vieną iš raštą pasirašiusiųjų asmenų: „Šiandien išsiunčiau klausimus poniai Aistei Žilinskienei, kuri Internetinių leidinių asociacijos vardu yra pasirašiusi po kreipimusi į Seimo narius. Prieš porą metų, regis, tapome tokios asociacijos vieni iš steigėjų, tačiau apie jos tolesnę veiklą nesame girdėję nieko pozityvaus. Dabar gi pasirodo, kad asociacija gina savo interesą gauti pinigų už tautos girdymą. Visada buvome, esame ir, bent kol nesubankrutuosime. būsime žiniasklaidos priemonė, kategoriškai atsisakanti skelbti alkoholio reklamą. Labai džiaugtumėmės, jei ir kiti internetiniai portalai taip elgtųsi, todėl visiškai nepritariame A. Žilinskienės pozicijai ir pabrėžiame, kad apie ją nebuvome informuoti, ji su mumis nebuvo nei kiek derinta. Andrius Navickas, Interneto dienraščio Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius“.

Kad ne visa žiniasklaida nemato savo gyvenimo be alkoholio reklamos iliustruoja šis laiškas koalicijai: „Aš kaip tos žiniasklaidos atstovė – žurnalo Green’as redaktorė (save išlaikome patys, žurnalas laikosi griežtos reklamos politikos – nereklamuojame nieko kas nėra ekologiška – nekalbant jau apie alkoholį, kreditus ir vaistus – kurie be abejo siūlėsi) atsakingai pareiškiu, kad ne taip turi būti sprendžiama ši problema. Yra daug alternatyvių priemonių, sprendžiant žiniasklaidos kokybės ir susijusius klausimus (pvz. Britanijoje ir kitose senu tradicijų šalyse žiniasklaidai netaikomas PVM mokestis). Tad nereikia pridenginėti šiais argumentais nesąžiningų ketinimų. Alkoholio reklama Lietuvos žiniasklaidos neišgelbės.“

Tai, kad raštą pasirašė tik su alkoholio prekyba ir iš alkoholio reklamos paslaugų gaunamomis pajamomis susiję asmenys ir organizacijos, rodo, kad šie asmenys neturi kompetencijos ir moralinės teisės spręsti apie alkoholio reklamos įtaką gyventojų sveikatai. Dar daugiau, šie veikėjai atvirai tyčiojasi iš visuomenės sveikatos specialistų: „Prašome Jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, nepasiduoti antialkoholio aktyvistų spaudimui, kurie skelbia „šventąjį karą“ legaliems Lietuvos gamintojams ir transliuotojams“. Kadangi savo poziciją dėl reklamos ne kartą išsakė Seimui patarianti Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos moksleivių parlamentas ir kitos organizacijos, manome, kad pasirašiusieji siekia sumenkinti ir suniekinti bet kokį sveikatos mokslą, o savo pinigų siekį iškelti aukščiau bet kokių sveikatos ir valstybės interesų.

Manome, kad valstybes įstatymai neprivalo užtikrinti pajamų nedideliam skaičiui įmonių, kurios yra priklausomos nuo alkoholio reklamos, kai sukeliamos žalos kaštai yra perkeliami ant kitu įmonių ir mokesčiu mokėtoju. Manome, kad išblaivėjusi Lietuva turi daugiau šansu sulaukti investuotoju, nei tokia, kurią visi pažįsta, kaip girtų politikų, policininkų, mokytojų ir vaikų kraštą.

Rašte akcentuojama, kad Lietuvoje alkoholio kontrolė (taip pat ir reklamos) yra itin griežta, ir kad „Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą akcentuoja, kad „kovoti reikia ne prieš vartojimą apskritai, bet prieš žalingą ir pavojingą alkoholio vartojimą“. Tačiau tame pačiame rašte vengiama minėti tos pačios Europos Alkoholio ir sveikatos forumo išvadą: „Nėra jokių abejonių, kad alkoholio reklama didina alkoholinių gėrimų vartojimą. Tą jau ne kartą patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija. Praėjusių metų kovo mėnesį tą patvirtino ir „Europos alkoholio ir sveikatos forumo“, kuriame dalyvauja ir alkoholio gamintojai, mokslo grupė. Ši mokslininkų grupė patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. (http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum.)“

Vadinasi pasirašiusieji asmenys informaciją rinko ir jums pateikė selektyviai, sąmoningai vengdami jiems nepalankių naujienų ar mokslinių tyrimų. Pretenduodami į mokslinius argumentus pateikia vieno JAV atlikto tyrimo rezultatus, tačiau ignoruoja Europos mokslininkų atliktos metaanalizės dėl alkoholio reklamos poveikio vaikams rezultatus. Nesivarginama net pateikti šaltinio į minimą tyrimą, kas verčia apskritai abejoti jo egzistavimu.

Rašte neteisingai interpretuojami reklamos draudimo motyvai. Daroma aliuzija, kad tai skirta kovoti su nesaikingu alkoholio vartojimu, tuo tarpu alkoholio reklamos draudimo tikslas yra maksimaliai apsaugoti nuo alkoholio reklamos vaikus, o ne girtuoklius.

Rašte bandoma įpinti geopolitinius motyvus, teigiant „Lietuvos Valstybė rems Rusijos transliuotojus.“ Pirmiausia drausdama reklamą Lietuvos Valstybė nieko nerems, jei kas nors ir rems Rusijos transliuotojus, tai tie patys raštą pasirašę aludariai ir degtindariai, kurie šiame rašte dedasi dideliais Lietuvos patriotais ir „gelbėja Lietuvos žiniasklaidą“. Keista, kai ypač aludariai būdami net ne Lietuvos kapitalo įmonės, taip rūpinasi Lietuviškos žiniasklaidos išsaugojimu. O ir ta žiniasklaida ne visa labai lietuviška (Švedijos kompanijos "Kinnevik" tarptautinis žiniasklaidos padalinys "Modern Times Group" (MTG) įsigijo pirmojo Lietuvoje komercinio televizijos kanalo "Tele - 3" akcijų ir kanalas tradiciškai buvo pervadintas TV3.).

Netiesa, kad nėra jokių juridinių galimybių reguliuoti reklamos draudimus iš kitų šalių transliuojamose televizijose. Jei tai būtų neįmanoma, šalyse nebūtų įmanoma įgyvendinti visiško tabako reklamos draudimo. Be to ir patys rašto autoriai neneigia, kad alkoholio reklamos (kaip beja ir kiti reikalavimai žiniasklaidai) visose ES ir kitose šalyse yra skirtingi ir dėl to nekyla problemų. Problemos kažkodėl turėtų kilti tik dėl alkoholio reklamos.

Rašto autorių minima savireguliacija kiekvienoje mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės politikos studijoje minima, kaip visiškai neefektyvi priemonė, nes verslas nėra suinteresuotas save riboti ir mažinti savo pelną, nes tai iš esmės prieštarauja ekonominei logikai. Savireguliacija egzistuoja ir dabar, bet jai esant Lietuvos vaikų apsinuodijimas alkoholio per 6 metus išaugo 17 kartų. Tai yra geriausias „sėkmingai veikiančios“ savireguliacijos pavyzdys.

Minimi rusiški kanalai nėra ir negali būti pretekstą išlaikyti reklamą, nes Lietuvoje tik labai nedidelis procentas vaikų žiūri rusišką televiziją, nes jau seniai nebemoka rusų kalbos.

Teiginiai, kad ne visur būtų galima užtikrinti reklamos draudimą ir todėl negalim jos drausti, yra tolygūs teiginiams, kad jei negalima visame pasaulyje užtikrinti, kad nebūtų žudomi žmonės, tai nereiki žudymo drausti ir Lietuvoje.

Šiuo metu yra siūloma mažinti PVM žiniasklaidos priemonėms. Manome, kad pritarus tokiai priemonei būtų galima amortizuoti laikiną (pabrėžiame – laikiną) dalies pajamų iš reklamos transliacijos ar kitokios skelbimo praradimą. Tam taip pat galėtų pasitarnauti siūlomas kurti fondas, į kurį būtų pervedami 2 proc. tabako ir alkoholio akcizų, o dalis to fondo lėšų būtų skirta socialinės reklamos kūrimui, t.y. tai pačiai žiniasklaidai.

Rašte teigiama, „ES audiovizualinės direktyvos 22 str. nustato kokie ribojimai gali būti taikomi alkoholio reklamai. Bendrosios rinkos požiūriu griežtesnis reguliavimas turi būti pagrindžiamas stipriais argumentais ir teoriškai atsiranda pagrindas tokį reguliavimą skųsti ES institucijoms (teismui). „ Pagrindinis argumentas yra tas, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal alkoholio vartojimą, vaikų girtavimą ir alkoholio sukeltas ligas ir mirtis. Kokia dar papildoma motyvacija reikalinga? Savo nuostatą, kad verslo reguliavimas yra pateisinamas jei siekiama visuomenės sveikatos išsaugojimo yra prisakęs ir LR Konstitucinis teismas. Be to direktyvos numato tik minimalius reikalavimus, tuo tarpu griežtesnis reguliavimas yra kiekvienos šalies reikalas. Lietuva nuolat linksniuojama Europoje dėl aukšto su alkoholio vartojimu susijusio mirtingumo, todėl labai logiška, kad viena problemiškiausių šalių Europoje imasi griežtų kontrolės priemonių.

Rašte teigiama: „Modernios valstybės linkusios atsisakyti draudimo, kaip problemos sprendimo įrankio, nes dešimtmečiais besitęsiantys eksperimentai riboti įvairių rinkų veikimą įrodė tik vieną teiginį – draudimai nesprendžia problemos iš esmės, nes nepanaikina jos atsiradimo priežasties.“. Tai yra įžūlus melas, nes moksliniai tyrimai parodė, kad būtent pasiūlos ir prieinamumo apribojimai davė didžiausią efektą ir yra pripažinti efektyviausiomis priemonėmis mažinant alkoholinių gėrimų vartojimą (http://www.euro.who.int/document/E92823.pdf , http://www.euro.who.int/Document/E92820.pdf ).

Teigiama, kad „Šiuo draudimu bus pakenkta visam reklamos verslui – jos kūrėjams ir transliuotojams.“ Tragiškais reklamos draudimo padariniais buvo gąsdinama ir prieš įsigaliojant visiškam tabako gaminių reklamos draudimui. Nors tuo metu ekonominė situacija buvo dar sudėtingesnė, nė viena televizija neišsikėlė iš Lietuvos ir nesužlugo Lietuvos spauda. Grasinimai išsikelti iš Lietuvos skambėjo ir prieš tris metus svarstant alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą, tačiau nė vienas grasinimas nebuvo įgyvendintas, o tai įrodo, kad visos šitos kalbos tebuvo grasinimai, siekiant išsaugoti didžiulius pramonės pelnus.

Rašte sutinkamos ir jau nuvalkiotos motyvacinės klišės „Uždraudus alkoholio reklamą, drastiškai sumažėtų sporto rėmimas, transliuotojams taptų dar sudėtingiau užtikrinti svarbių sporto renginių transliacijas, dėl milžiniškų kaštų. „ Tokiu atveju norėtųsi paklausti, ar sportas remiamas, nes jis yra svarbus, ar skandinavų aludariai pasinaudodami Lietuvos sportu tiesiog darosi sau reklamą už ypač žemą kainą, nes jei už visą logotipų transliaciją reikėtų susimokėti kaip už reklamą, to nesugebėtų padaryti nė vienas aludaris. Tuo tarpu dabar susiejus alų su krepšiniu, alus tapo kiekvieno Lietuvos berniuko paauglio svajone, nes alų reklamuoja jų sporto herojai, ir visa tai vyksta žinant nuostatą, kad sieti alkoholio reklamą su sportu yra draudžiama.

Pabaigai nedidelė dalis informacijos apie alkoholio reklamos poveikį, kuri skirtingai nei jums siųstame rašte yra su informacijos šaltiniais, todėl nėra mūsų sugalvota.

1) JAV mokslininkai H.Saferis (Saffer)ir D.Deivas (Dave) pirmieji pagal mokslinę metodiką 2001 m. ėmėsi spręsti ginčą, kilusį tarp visuomenės sveikatos gynėjų, teigusių, kad reklamos įtaka jaunimo nusiteikimui yra didelė ir alkoholio pramonės, kurios atstovai tvirtino, kad jų reklama turi reikšmės tik suaugusiems ir, kad jos paskirtis - suteikti galimybę vartotojui pasirinkti gėrimo rūšį (firmą), o ne sprendimą gerti ar negerti. Mokslininkai, remdamiesi 63000 mokinių apklausomis, padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo reklamuotojų tikrųjų ketinimų, alkoholio reklama turi įtakos nepilnamečių gėrimo įpročiams. Advertising and Price Effects on Adolescent Drinking. Paper presented at the Biennial Conference of the Society for Research in Child Development, Minneapolis, MN, April 19-22, 2001).

2) Kitame šių mokslininkų skelbtame darbe teigiama, kad, remiantis jų tyrimais, visiškai uždraudus alkoholio reklamą paauglių dalyvavimas išgeruvėse sumažėtų 24 proc., o gausių išgėrimų („binge drinking”, kai geriama po 5 ir daugiau kartus) paauglių tarpe sumažėtų net 42 proc. Henry Saffer, Dhaval Dave, NBER Working Paper No. 9676 Issued in May, 2003, NBER Program(s).

3) Ištyrus namų ūkio statistiką 24 svarbiausiose JAV žiniasklaidos rinkose, buvo nustatyta, kad 15-26 metų amžiaus jaunuoliai, kurie matė daugiau alkoholio reklamos, gėrė daugiau (kiekviena papildoma reklama didino išgėrimų skaičių 1 proc.). Žiniasklaidos rinkose, kuriose išlaidos alkoholio reklamai yra didesnės, jaunimas gėrė daugiau (kiekvienas papildomas doleris alkoholio reklamai, skaičiuojant vienam jaunuoliui, didino išgėrimų skaičių 3 proc.). Snyder LB, Milici FF, Slater M, Sun H, Strizhakova Y. Effects of alcohol advertising exposure on drinking among youth, Department of Communications Sciences and Center for Health Communication and Marketing, University of Connecticut, Storrs, CT 06269-1085, USA, 2006.

4) Grupė JAV mokslininkų, tyrusių alaus reklamos įtaką 7-12 klasės paauglių žinioms apie alaus logotipus (prekių ženklus), nusistatymą gerti ir gėrimo įpročius, nustatė, kad reklamos poveikį mokiniams sudaro būtent tai, ko siekia alaus pramonė – (a) paskleisti žinias apie logotipą, kad jis būtų atpažįstamas, (b) pasiekti, kad šiam logotipui būtų teikiama pirmenybė, (c) pasiekti, kad produktas būtų pardavinėjamas ir vartojamas ir (d) formuoti vartotojo ištikimybę logotipui. Nustatyta, kad šių šių tikslų alaus pramonė paauglių tarpe pasiekia pagal visus 4 punktus ir, kad reklamos sėkmė priklauso nuo tam skirtų lėšų. Buvo taip pat ištirta nusistatymas gerti ir išgėrimų dažnis priklausomai nuo kitų veiksnių, lemiančių esamus gėrimo įpročius. Nustatyta, kad didžiausią reikšmę turi žiniasklaidos (21%) ir bendraamžių įtaka (30%). Autoriai daro išvadą, kad žiniasklaida ir reklama yra svarbūs, bene svarbiausi veiksniai, lemiantys paauglių gėrimo įpročius. Frogs Sell Beer: The Effects of Beer Advertisements on Adolescent Drinking Knowledge, Attitudes, and Behavior. Douglas A. Gentile at al. Paper presented at the Biennial Conference of the Society for Research in Child Development (April, 2001), Minneapolis, Minnesota.

5) Dešimtį metų (1990-1999) trukusiais Naujosios Zelandijos mokslininkų tyrimais buvo nustatyta, kad tipiškų išgertuvių tarp 14-17 m. amžiaus paauglių atveju 1990 m. buvo geriama 2-3 kartus, o 1999 m. tokiu pat atveju jau buvo geriama 5-6 kartus. Ir kad tai sutampa su alkoholio reklamos per televiziją pradžia. Casswell, S., and Bhatta, K., A Decade of Drinking. APHRU 2001.

6) Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos sukurta metodika, apskaičiuota, kad įvedus Europoje alkoholio reklamos draudimą, būtų įmanoma išvengti 202 tūkst. neįgalumo ir ankstyvos mirties atvejų. Alcohol in Europe: A public health perspective. A report for the European Commission. Peter Anderson and Ben Baumberg Institute of Alcohol Studies, UK June 2006.

Vadinasi, alkoholio reklamos įtaka paauglių ir jaunimo ketinimams ir sprendimui gerti iš tikrųjų yra nenuginčijama ir labai didelė.

Prašome jūsų nepasiduoti suinteresuotų verslo grupių spaudimui ir nepriimti sprendimo, kuris ir toliau leistų alkoholio gamintojams ir Lietuvos žiniasklaidai pelnytis iš vaikų alkoholizacijos. Valstybė turi pasirinkti savo prioritetus, viliamės, kad sveikata yra vienas pagrindinių prioritetų. Raginame likti nuosekliais ir tęsti 2008 metais pradėtą mokslu pagrįstą alkoholio kontrolės politiką, kuri jau davė teigiamų rezultatų.