Melas ir šantažas jau tampa tradicija...

Kaip ir reikėjo tikėtis, nuslūgus alkoholio reklamos apribojimų svarstymo sukeltoms bangoms ir pradėjus svarstyti kitas alkoholio kontrolės priemones, šį kartą prieinamumo mažinimo, ir vėl atsirado suinteresuotų subjektų, kuriems jos neįtiko. To ir reikėjo tikėtis, juk jokia mokslu pagrįsta alkoholio kontrolės politikos priemonė negali tikti verslui, nes grasina sumažinti iki šiol stabiliai augusius pelnus.

Trumpa ekskursija į netolimą praeitį. Juk, kaip sakoma, neišmokę istorijos būsime priversti kartoti jos klaidas. O išmokti buvo ką. Vis dar galim gyvai patikrinti reklamos apribojimų priešininkų argumentų tikrumą. Sekusieji įvykius turėtų prisiminti dabar jau ex LRT generalinio direktoriaus K.Petrauskio kalbas, kuriose jis net Seimo darbo grupėje teigė, kad apribojus alkoholio reklamą, lietuviai nematys Europos futbolo čempionato, nes LRT pasirašė sutartį, pagal kurią prieš kiekvienas rungtynes turės būti ištransliuojamas vieno iš alaus gamintojų klipas, kuriame alus bus įvardinamas kaip čempionato rėmėjas. Tiesa tą sutartį parodyti K.Petrauskis atsisakė. Tada protingos galvos galvojo ir ieškojo kompromiso, kaip nenuskriausti sporto sirgalių ir tuo pačiu apsaugoti nuo žalingos informacijos vaikus. Laukiau čempionato, kad pasižiūrėti į tą „legendinį“ klipą, ir ką jūs manote, prieš rungtynes galima pamatyti vienos iš kreditinių kortelių ir greito maisto restoranų reklamines užsklandas. To žymiojo alaus pavadinimą vos galima įžiūrėti aikštelėje tarp daugelio kitų reklaminių skydų. Ką gi, melas ir šantažas pasiteisino. Ir tokius melagingus pasisakymus būtų galima vardinti be galo.

Tačiau dabar svarstomi nauji prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimai, kurie padėtų sumažinti jo praeinamumą, t.y.apribotų prekybos laiką ir vietą (uždraustų prekybą kioskuose ir degalinėse). Ir dabar tenka skaityti ir klausytis naujų išsigalvojimų, melo, gąsdinimų ir šantažo. Ir štai tik keli, gal labiausiai pastebimi „perliukai“. Labai įdomu stebėti, kai daugiausia užsienio kompanijų valdomų stambiausių Lietuvos alaus gamybos kompanijų interesus atstovaujančios Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas A.Vidžys staiga viešai pradeda verkšlenti ir aimanuoti, kad uždraudus alkoholio prekybą kioskuose nukentės smulkieji aludariai, kurių neva neįsileidžia stambieji prekybos centrai. Nors dar prieš gerą pusmetį tas pats Vidžys aiškino, kad smulkieji aludariai yra tie blogiečiai, kurie teršia jų (supraskite didžiųjų alaus gamintojų) gerą vardą, gamindami stiprų alų ir pilstydami jį į didelės talpos „bambalius“. Bet juk ko nepadarysi, kad išsaugoti, net ir vienu procentu sumažėsiantį pelną.

Labai įdomiai atrodo ir smulkiųjų verslininkų gynėja, teigianti, kad draudimas alkoholiu prekiauti kioskuose sužlugdys smulkiuosius verslininkus. Tik kur tie smulkieji, nes pati smulkiųjų verslininkų gynėja turi licencijas verstis didmenine prekyba tabako ir alkoholio gaminiais. O ir kam reikalingas toks smulkusis verslas, kuris gali išgyventi tik iš girdymo. Labai keistai atrodo ir gynėjos postringavimai, kad kioskai yra labai tikrinami ir per metus kiekvienas kioskas patikrinamas bent du kartus, tuo tarpu Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos teigimu tokių patikrinimų (ne tik kioskų) per metus iš viso būna iki 1500. Bet viską žinoma reikia pagrąžinti, kad įspūdingiau atrodytų.

Aišku fantazija tuo nesibaigia. Naftos produktais prekiaujančių įmonių atstovai sugebėję pramiegoti Sveikatos komitete vykusio klausimo dėl prekybos alkoholiu degalinėse svarstymą ėmėsi matyt „avarinio plano“ ir labai sumaniai pasinaudodami šių dienų kuro brangimo aktualijomis pradėjo grasinti, kad uždraudus prekiauti alkoholiu degalinėse 5 centais pabrangs degalai. Aišku jokių skaičiavimų tokiais atvejais niekas nepateikia (o ir kam jų reikia). Tik mielieji per mažai užsimojote, nes tokiais šuoliais ir be jūsų brangstant degalams, tie jūsų 5 centai liktų nepastebėti jei ir būtų pridėti. O ir bet kokį pabrangimą jūs galėtumėte aiškinti alkoholio prekybos apribojimu. Tik tuo aišku neapsiribota, nesibodėta pareikšti, kad degalinėse nelikus alkoholio neįgalieji gali likti be tualetų degalinėse. Va tik būtų įdomu sužinoti, kaip iš naftos verslo išgyvena verslininkai kitose šalyse, kuriose negalima alkoholiu prekiauti degalinėse. Kiek teko lankytis tai aptarnavimas ir infrastruktūra ten gerokai aukštesnio lygio nei Lietuvoje, matyt ten nesilanko girtuokliai, kurie sulaužo ir sugadina už didelius pinigus įrengtus tualetus ar kitą turtą. Kaip visada apeliuota į padarytas investicijas. Tik į ką investuota? Kiek kainuoja ta „brangi“ medžio drožlių plokštė, iš kurios padaryta lentyna alkoholiniams gėrimams ir varžtai, kuriais ji pritvirtinta?

Kaip sakoma - kare visos priemonės geros. Šiais metais pakilus alkoholinių gėrimų akcizui ir įsigaliojus reklamos apribojimams, ženkliai sumažėjo kai kurių alkoholinių gėrimų pardavimai. Alkoholio gamintojai visą sumažėjimą nedelsiant suvertė „išaugusiai nelegaliai prekybai“, nors gerai žinoma, kad nelegalios prekybos vertinimas Lietuvoje iki šiol neatliktas, tam net neparengta metodika, o Statistikos departamento pateikiami nelegalios prekybos skaičiai juokina ne tik sveikatos specialistus, bet ir pačius gamintojus. Augsiančios nelegalios prekybos korta metama ir kalbant apie laiko ir vietos apribojimus. Bet norisi paklausti garbių verslininkų gal jau laikas baigti švaistyti savo laką, energiją ir pinigus bereikalingai propagandai bei žmonių kvailinimui ir susitelkti bendrai veiklai su valstybės institucijomis tam, kad ne formaliai, o realiai būtų pažabota nelegali prekyba alkoholiu.

Melo ir šantažo aprašą būtų galima tęsti be galo. Tai jau tikrai tampa tradicija. Juk gerai žinoma, kad visus išsigalvojimus žmonės greitai pamiršta. O garbieji verslininkai ir teisininkai, kurie nesibodi Seimo posėdžių metu pareikšti, kad ne kiekvienas akušeris (suprask Antanas Matulas) gali suprasti ir reguliuoti tokius sudėtingus dalykus kaip alkoholio verslas, jau po kelių dienų puikuosis elito žurnaluose kaip nepriekaištingos reputacijos žmonės. Reikės nepagailėti laiko ir pasidomėti, kuris universitetas Lietuvoje taip parengia teisininkus, kad jie puikiausiai išmano visuomenės sveikatos, medicinos, psichologijos ir kitus mokslus, kad jie paskui gali jaustis viršesnias už kitus ir būti ekspertais bet kokioje srityje.

Ir pabaigai keli faktai: prekybos laiko ir prekybos vietų alkoholiniais gėrimais apribojimas priklauso prieinamumą mažinančių priemonių grupei, kurių efektyvumas yra moksliškai įrodytas. Dar daugiau, prekybos laiko ir vietos apribojimas mokslinėje literatūroje įvardinamos ne tik kaip priemonės mažinančios alkoholio vartojimą, bet ir kaip priemonės, mažinančios nusikalstamumo lygį ir didinančios visuomenės saugumą.

O ar ne to mes visi siekiame?

Kodėl Lietuvos valdininkams nusispjauti į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas

Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė skurdžios žinutės apie Seimo valdybos sudarytos darbo grupės sprendimą siūlyti Seimui gražinti silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją ir radiją. Todėl visuomenei būtina žinoti, kas darbo grupėje vyko iš tikrųjų.
Pats grupės sudarymas labai aiškiai parodė, kieno interesai bus atstovaujami. Nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų neleisti alkoholio pramonės atstovams formuoti alkoholio kontrolės politikos, Seimo valdyba, pasistengė, kad į darbo grupę būtų įtrauktas nemažas būrys verslo, susijusio su alkoholio pramone, atstovų. Nevyriausybinėms organizacijoms teko atskirai kreiptis į Seimo pirmininką, kad į darbo grupę patektų ir visuomenės interesą atstovaujančios organizacijos. Kad tos organizacijos neturėtų pakankamo balsų skaičiaus ir, kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Domarkas į darbo grupę įtraukė ir dvi savo patarėjas. Jos balsavo taip, kaip ir komiteto pirmininkas, kuris būdamas darbo grupės vadovu, balsams pasiskirsčius tolygiai, ir taip būtų turėję du balsus. Vadinasi, Seimo valdyba apdairiai pasirūpino taip suformuoti darbo grupę, kad joje, alkoholio verslo atstovų bei verslo interesus ginančių Seimo narių persvara jau buvo nulemta dar grupei nepradėjus darbo.
Kuriant darbo grupę pagrindinis jai keliamas uždavinys buvo išspręsti su alkoholinių gėrimų logotipais, matomais sporto varžybų metu, kilusią painiavą. Tačiau tikrasis interesas pasimatė jau pirmųjų posėdžių metu, kuomet alkoholio gamintojai, pritariant Semo nariams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui bei Algimantui Salamakinui, drąsiai pažėrė siūlymų gražinti silpnų alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu, už tai mainais skiriant 10 proc. reklamos pajamų socialinei reklamai. Nors į klausimą kuo remiantis apskaičiuoti tie 10 procentų ir kaip jie gali neutralizuoti 100 proc. reklamos per televiziją, nesugebėjo atsakyti nei tuos siūlymus teikę alkoholio gamintojų atstovai, nei juos gynusi Ūkio ministerijos atstovė. Posėdžio metu buvo pareikšta, kad alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas sukūrė nepatogumų alkoholio gamintojams ir reklamos transliuotojams, todėl derėtų duoti bent pereinamąjį laikotarpį reklamos apribojimų įsigaliojimui. Daugumai darbo grupės narių, tame tarpe ir pirmininikui V.Domarkui, nerūpėjo visuomenės atstovų pastabos, kad darbo grupė Seime turėtų labiau rūpintis ne dėl alkoholio verslo patiriamų nuostolių nutraukus alkoholio reklamą, bet dėl nuostolių, kurie daromi visuomenei propaguojant alkoholį.
Valstybės alkoholio kontrolės politikos vienas iš principų yra mažinti bendrą alkoholio suvartojimą. Taigi šiuo atveju gamintojų patiriami nepatogumai turėtų džiuginti, o ne kelti susirūpinimą.
Šioje darbo grupėje bene pagrindiniu oratoriumi tapo Saulius Galdauskas, atstovaujantis alaus gamintojus. Jis dar kartą viešai pareiškė, kad alkoholio reklama neskatina jo vartojimo, taip prajuokindamas ne tik nevyriausybininkus, bet ir stipriųjų gėrimų gamintojų atstovus. Demagogija ir atviras alkoholio gamintojų intereso atstovavimas liejosi per kraštus. Gamintojų pastangas suprasti galima, tačiau kaip paaiškinti tai, kad alkoholio gamintojų interesus akivaizdžiai atstovavo tiek Seimo narys Eiligijus Masiulis, tiek vėliau jo atsiųstas patikėtinis Gintaras Steponavičius, LRT generalinis direktorius Petrauskis, Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė ir kt. Jiems neberūpėjo išspręsti problemų su logotipais, visos pastangos buvo skirtos alkoholio reklamos sugražinimui. Tą parodė ir priešpaskutiniame posėdyje vykęs balsavimas, kuriame alkoholio verslą palaikanti dauguma nusprendė net nesvarstyti logotipų klausimo, o nagrinėti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, gražinančias alkoholio reklamą dienos metu. Po tokio balsavimo, grupės nariai, atstovaujantys visuomenės interesams, atsisakė dalyvauti tolimesnėse diskusijose ir liko tik stebėtojais bei parengė savo atskirą nuomonę. Paskutiniame posėdyje vėl buvo balsuojama ir žinoma balsų dauguma grupės buvo nuspręsta neteikti Seimo valdybai dviejų siūlymų (t.y. atmesti dalies grupės narių atskirą nuomonę) ir siūlyti tik tas pataisas, kurios gražintų alkoholio reklamą.
Matyt puikiai žinodami darbo rezultatus ir baigtį, grupės nariai, tarp jų ir pirmininkas Domarkas uždraudė nevyriausybinėms organizacijoms filmuoti posėdžius (kurie buvo vieši), nes, pasak V.Domarko „ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas per rinkimines kampanijas“. Tai suprantama, nes žmones, mačiusius kaip „dirba“ Seimo nariai, būtų sunku įtikinti, kad jie atėjo į Seimą atstovauti ne alkoholio gamintojų interesams.
Taigi, tendencingai sudaryta, tendencingai vadovauta ir tendencingai dirbusi darbo grupė priėmė tendencingą sprendimą. Taip trumpai būtų galima apibūdinti tai kas vyko. Nebuvo atsižvelgta nei į Pasaulio sveikatos organizacijos, ne į Nacionalinės sveikatos tarybos, nei į nevyriausybinių organizacijų ir net į Seimo teisės departamento teisininkų rekomendacijas.
Darbo grupės nariai, nesutikę su grupės sprendimu, savo siūlymus pateikė Seimo pirmininkui ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui. Atskirąją nuomonę parengė ir pasirašė Seimo narys Antanas Matulas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovas Romualdas Žekas, Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Vysk. M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio tarybos narys Vytautas Turčinavičius ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Paradoksalu, bet atskirąją nuomonę suformulavo ir pasirašė institucijų, kurios turėtų dalyvauti formuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką, atstovai. Tuo tarpu suinteresuotų struktūrų pateikta nuomonė yra pateikiama kaip pagrindinė.

Kas „programuoja“ tabako gaminių kontrabandos augimą, arba tikroji didėjančių tabako gaminių kainų prasmė

Viena pagrindinių pastarųjų dienų žinių naujienų tapo nuo kovo 1-osios didėjančios tabako gaminių kainos. Pati žinia lyg ir neiškrenta iš bendro visų kainų kilimo konteksto, tačiau kalbos apie kartu augsiančią tabako gaminių kontrabandą tapo neatsiejamu šios naujienos priedu. Kyla klausimas, kodėl minima tik viena, „galima“ tabako gaminių kainos kilimo pasekmė – galimai išaugsianti kontrabanda. Labai keistai atrodo Laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto nuolat kalama mintis, kad tabako gaminių kontrabanda augs, ir tuo pat metu pateikiamos abejonės dėl tokių prognozių, nes auga gyventojų pajamos ir mažėja kontrabandą pateisinančių gyventojų dalis. Keistai atrodo ir atsakingų valstybės institucijų (ypač atsakingų už sienos apsaugą) antrinimas LLRI ekspertams ir teiginiai, kad kontrabandos srautai išaugs. Na ir paskutinis akcentas, tai Finansų ministerijos atstovės teiginys, kad akcizo kėlimas yra optimalus ir maksimaliai suderintas su valstybės, vartotojų ir pramonės poreikiais

Pirmiausia keli faktai. Tabako akcizo didinimą, kaip vieną veiksmingiausių priemonių, paskatinančią rūkančiuosius mesti rūkyti, įvardina Pasaulio sveikatos organizacija ir Pasaulio bankas. Tas pats Pasaulio bankas savo publikacijose teigia, kad akcizo didinimas padidina įplaukas į valstybės biudžetą, ko neneigia ir Finansų ministerija ir net pateikia skaičiavimus, kad akcizo padidinimas valstybės biudžetą papildys apie 70 mln. lit

Įsipareigojimą kelti akcizą iki minimalaus ES lygio Lietuva prisiėmė stodama į Europos sąjungą. Derybų dėl akcizo istorija labai įdomi. Iš visų, tuo pačiu metu dėl stojimo į ES derybose dalyvavusių šalių, tik Lietuva ir Latvija išsiderėjo tokį ilgą pereinamąjį laikotarpį cigarečių akcizo didinimui. Vadinasi ES buvo suteikusi galimybę Lietuvai iš karto po stojimo ženkliai padidinti akcizą. Tai būtų ženkliai padidinę metančiųjų rūkyti skaičių ir būtų papildę valstybės biudžetą. Vadinasi Lietuvos derybininkai savo noru atsisakė galimybės gauti papildomų pajamų į biudžetą, tuo pat metu paskatinti Lietuvos gyventojus mesti rūkyti ir taip sutaupyti ne tik sveikatos, bet ir sumažinti valstybės išlaidas ligų gydymui. Vyriausiasis euroderybininkas, dabar seimo narys P.Auštrevičius teigė, kad toks ilgas pereinamasis laikotarpis yra didelis laimėjimas Lietuvai ir jos žmonėms, kurie nepatirs kainų smūgio, ir, suprask, galės rūkyti kaip rūkė. Tik įdomu, ar P.Auštrevičius skaitė LR Tabako kontrolės įstatymą bei Valstybės tabako kontrolės programą, kur įtvirtinti tikslai mažinti tabako vartojimą ir vartojimo keliamą žalą. Tam pačiam euroderybininkui reikia padėkoti ir už tai, kad kainos kyla būtent dabar, kai tai ypač nepalanku Lietuvai, nes Lietuva nori įsivesti eurą, o kainų kilimas didina infliaciją. To nebūtų atsitikę, jei Lietuva nebūtų bandžiusi sutaupyti tabako gamintojų pinigų.

Derybininkams ne taip gerai sekėsi derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet su tabako akcizais sekėsi puikiai. Belieka paanalizuoti kam naudingas toks akcizų sulaikymas. Didėjant akcizui ir augant mažmeninei tabako gaminių kainai iškyla grėsmė, kad dalis rūkančiųjų tiesiog mes rūkyti, nes tabako gaminių kaina yra elastinga, t.y. didėjant kainai tam tikra dalimi sumažėja vartojimas. Tai kitokia prekė nei pienas ar duona, kurie nepaisant kainos kilimo vartojami visada. Taigi, žinodami tokį fenomeną, tabako gamintojai būna priversti atsisakyti dalies savo pelno ir stengiasi amortizuoti kainos augimą, atsisakydami dalies pelno. Pelnas sumažėja ir dėl mažėjančių pardavimų. Vartojimo sumažėjimas nėra labai drastiškas, todėl valstybės biudžeto įplaukos auga. Tai belieka paklausti kurią tabako gamybos kompaniją atstovavo mūsų euroderybininkai? O LLRI instituto ekspertų nuomonė visiškai nestebina. Institutas nuo pat jo įkūrimo yra aktyviai remiamas tabako gamintojų ir nuolat gynė jų interesą. LLRI kritikavo tabako gaminių reklamos uždraudimą, dėl kurio dabar jau susitarė beveik visas pasaulis, kritikavo ir kitas tabako kontrolės priemones. Būdami ištikimi savo rėmėjams, gina jų interesą ir šiandien.

Bet svarbiau nei tai kas buvo pasakyta, manau, kad yra pats problemos pateikimas šiandien. Norisi pateikti tik vieną paralelę. Tai draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais praėjusių metų rugsėjo 1-ąją. Tuomet 2 savaites prieš draudimą visas eteris skambėjo nuo įspėjimų apie artėjančią „grėsmę“. Visur skambėjo reklama, kad „gerieji dėdės“ prekybininkai apie viską pagalvojo ir intensyviai skatino įsigyti iš anksto. Ir reikia pasakyti, kad jiems pavyko. Lietuviai sąžiningai ėjo į prekybos centrus apsirūpinti jau matyt gyvybiškai būtinais „degalais“.

Dabar situacija kartojasi, nuolat kalama apie tai, kad augs tabako gaminių kontrabanda, ir vis dar pridedant tai minčiai antrinančius valstybės pareigūnus, kurie privalėtų kontroliuoti nelegalią prekybą, susidaro įspūdis, kad tiems, kuriems dar neatėjo į galvą mintis pirkti kontrabandines cigaretes, reikia priminti apie tokią galimybę. O tada jau bus galima rėkti, kad tokios priemonės, kaip akcizo didinimas, nereikalingos. Tada ir vėl bus galima priminti kelių dienų šviežumo LLRI siūlymą, kad valstybė turėtų būti principingesnė ir nepasiduoti ES spaudimui ir, pasiekus minimalų ES cigarečių akcizų lygį, daugiau jo nebedidinti.

Labai norisi paprašyti žiniasklaidos nebūti manipuliacijos įrankiu, ir geriau ne pratinti Lietuvos žmonių prie minties apie „neišvengiamą“ kontrabandos augimą, o priminti, kad auganti tabako gaminių kaina gali tapti gera paskata ir šansu atsisakyti 50 proc. vartotojų nužudančio įpročio.

Pašnekesiai su alkoholio gamintojų atstovais

sveiki o kas su Jumis gincijasi, kad girtuokliavimas yra blogai? kada ateis laikas trumpiems sijonams ir kablams? mane jie labiausiai TONIZUOJA

Romanas Raulynaitis

Advokatas T el.: 8 5 2786 212 Faksas: 8 5 2786 206

Mob. tel. 8 687 71193 http://www.mgbaltic.lt/

Gerb. Romanai,

Dar negirdėjau, kad kas nors būtų susirgęs ar numiręs besitonizuodamas žiūrėjimu į aukštakulnius ir trumpus sijonus, o va alkoholiu besitonizuojantiems neretai taip atsitinka. Taip, kad ir paralelė matyt nelabai tinkama. O ir komentaras nepanašus į labai teisišką ar dalykinį.

Visiems grupės nariams noriu pasiūlyti pasidomėti statistika ir tuo, kaip vykdant Valstybės programose numatytas priemones, situaciją galima pakeisti, kaip tai ir atsitiko su rūkymu. Deja, bet stebint su alkoholiu susijusią situaciją to pasakyti negalima.
Taip pat persiunčiu 2007 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komiteto rekomendacijas, kurias citavau posėdyje. Dokumento 29 ir 30 psl. kalbama apie alkoholio reklamos poveikį bei pramonės savireguliaciją. O 48 psl. esanti 9 rekomendacija labai aiškiai išdėsto PSO poziciją dėl alkoholio pramonės dalyvavimo alkoholio kontrolės politikos formavime.

Pagarbiai

Aurelijus Veryga

Gerb. Aurelijau,

Paralele gal ir nelabai tinkama, bet kad Jus puikiai tonizuojates kovodami su legaliais gamintojais ir legaliais transliuotojais tai labai jauciasi. Gaila, kad Jus visus skirtote i mokslininkus ir nemokslininkus ir besitonizuojancius ir nesitonizuojancius. O kad Jums stinga tiek dalykiniu, tiek teisiniu argumentu rodo tai , kad privedate i seimo posedziu ir komitetu posedziu sales vaiku...

Romanas Raulynaitis

AdvokatasT el.: 8 5 2786 212Faksas: 8 5 2786 206 Mob. tel. 8 687 71193http://www.mgbaltic.lt/

Gerb. Romanai,

Ne kovojam, o stengiamės atstovauti visuomenės interesą. O dėl nelegalių gamintojų ir prekiautojų (nežinau ar egzistuoja nelegalūs transliuotojai) tai labai klystate, padarysim viską, kad nelegalios prekybos nebeliktų, nes tai iš mūsų visų atima pinigus, kurie būtų surinkti mokesčių pavidalu į biudžetą ir galėtų būti skirti vaikams ir sveikatai. Tik skiriasi priemonės, nelegaliems gamintojams tiek teisinės tiek bendro poveikio priemonės yra kitokios, o legalūs gamintojai ir transliuotojai gali būti kontroliuojami valstybės įstatymais. Tuo tarpu nelegalų kontrolei būtinos operatyvinės veiklos priemonės, kurių mes deja neturime ir neturėsime.
O dėl studentų ("vaikų"), kurie studijuoja teisę, ir kurie buvo atėję į posėdį, tai noriu paskyti, kad jų nei kviečiau nei vedžiausi. Jie atėjo kartu su savo dėstytoja. Aš nuo jų tikrai neturiu ką slėpti ir manau, kad jie turi teisę domėtis ir stebėti bei mokytis iš to kas šiandien vyksta, nes tokia galimybė gali ir nebepasikartoti. Be to jie tokie pat Lietuvos piliečiai kaip aš ir jūs ir turi teisę žinoti kas ir kaip vyksta.

Geros dienos

Aurelijus Veryga

Gerb. Aurelijau,

Petro Plumpos straipsnyje yra daug šiurpios statistikos ir daug nuoširdaus susirūpinimo problemomis, kurios alkoholio gamintojams nei kiek ne mažiau aktualios nei gerb. Plumpai. Esame Lietuvos piliečiai ir nei kiek nemažiau moralūs nei jūs, Aurelijau, ar jūsų bendraminčiai. Kartais pasiklausius kaip jūs niekinamai kalbate apie kelis milijonus litų šen ar ten (kalbant apie sporto ir kultūros rėmimą), gali susidaryti įspūdis, kad lėšas sveikatos sistemai finansuoti sukuria Seimo Sveikatos reikalų komitetas ar Visuomenės sveikatos taryba, o lėšas švietimui generuoja atinkami komitetai ir institucijos. Visos visuomenės institucijos yra svarbios ir reikalingos. Jos geros ir naudingos Valstybei yra tiek, kiek jos gerai/efektyviai veikia (dirba savo darbą). Jokia visuomenės grupė ar organizacija neturi teisės monopolizuoti Tiesos, moralumo ar Tėvynės meilės, net jeigu tokia grupė save vadintų neklystančiųjų ar moraliųjų partija. Verslas yra vienas pagrindinių visuomenės materialinės gerovės kūrėjų. Versle, kaip ir valstybinėse įstaigose ar visuomeninėse organizacijose, pasitaiko sukčių ir piktnaudžiautojų, tačiau didelė verslo visuomenės dalis yra atsakinga ir kaltinti verslą apriori savanaudiškumu yra neteisinga ir neatsakinga. Mums (aludariams) nei kiek ne mažiau rūpi Tautos ateitis. Net žiūrint iš paprasčiausios verslo logikos pozicijų - joks gamintojas nenori degradavusių vartotojų arba, kad tie vartotojai masiškai emigruotų. Mums rūpi Tautos gerovė ir pagal išgales prisidedam prie jos kūrimo. Daugelis mūsų įmonių dirba ir veikia pagal aukščiausius etikos standartus. Verslas turi siekti pelno, tačiau jeigu žinotume, kad pelną uždirbom iš nepilnamečių arba dėl to, kad kažkas perka mūsų alų tik dėl to, kad nebegali be jo gyventi, mielai tokio pelno atsisakytume (ir mūsų savininkai tam pritartų) . Esam pasiruošę mokėti policijai, kad persekiotu tuos, kas parduoda/perka alkoholį nepilnamečiams ar sudaro salygas jį gerti, tačiau policiją turi finansuoti Valstybė, o ir vien persekiojimas mažai ką padės, jeigu pardavėja ar "diedas" nesupras, kad taip "talkindami" vaikui jie yra paprasčiausi kriminaliniai nusikaltėliai.
Mes kitaip nei jūs ar PSO suprantam kovą su alkoholizmu ir kitokias matom priemones. Ir nieko čia keista - mes tesiog jaučiam atsakomybę už tai ką darome, nes, dėl draudimų pablogėję verslo sąlygos (prieš nelegalųjį verslą), didėjantys piktnaudžiavimas ir poslinkis į valdžios nekontroliuojamas sritis (legalius ir nelegalius alkoholio surogatus) slėgs mus, o ne visuomenines organizacijas, kurios reliai už nieką neatsako. Kai neveiks vieni draudimai, draudimų apologetai galės sakyti, kad draudimai buvo per švelnūs ar per maži. Geriausias pavyzdys yra siūlymas padidinti vartojimo/įsigyjimo amžiaus ribą iki 21 metų. Nesusitvarkom su nepilnamečiais iki 18 metų, tad padidinkim netvarkos bazę iki 21. Mes siūlome pirmiausiai išspręsti šią problemą (prieinamumas nepilnamečiams iki 18) ir, jeigu tai nepadedės, tuomet didinti amžiaus ribą. Gaila, kad kalbamės tik kaip aklas su kurčiu arba visai nesikalbam. Mane stebina tokie pasakymai, kad Pasaulinė sveikatos organizacija nerekomenduoja bendradarbiauti su verslu, nes pastarsis anot jų yra svanaudiškas. Beje Pasaulinė sveikatos organizacija tai tik viena iš daugelio organizacijų, tačiau tikrai jai niekas nesuteikė tiesos monopolio. Manau, kad dėl tos pačios priežasties (nenoro kalbėtis) mano kolega Romas Raulynaitis taip vaikiškai reagavo į ganą skaudų ir aktualų Petro Plumpos straipsnį. Manau, kad jis reagavo į visai grupei persiųstą straipsnį taip kaip ir aš - mes kaltinami esantys vaikų smaugliais. Mano du vaikai (24 ir 26 metų) jau kelis metus visiškai nevartoja jokio alkoholio. Ne dėl to, kad būtume draudę, o dėl to, kad formavom moralines nuostatas ir patys jų laikėmės. Žinau labai daug tokių atvejų mūsų kompanijoje. Man skauda širdį, kad Lietuvoje labai daug vaikų neturi pasirinkimo, jie yra tiesiog prievartaujami tapti alkoholikais, tačiau esu tikras, kad atsakinga reklama mažiausiai prie to prisideda. Nesakau, kad mūsų reklama visą laiką buvo atsakinga, buvo klaidų ir perlenkimų, tačiau progreso nemato tik tie, kurie nenori jo matyti.
Į ilgalaikes švietimo ir užimtumo programas bei atsakomybės didinimą orientuotas priemonių planas piktnaudžiavimui alkoholiu mažinti, kurį parengė Vyriausybės sudaryta Darbo grupė, nėra labai patrauklus tiems, kurie pačiu paprasčiausiu keliu siekia įtikinti visuomenę, kad kažkas daroma jos gerovei. Draudimas yra konkretus, nieko nekainuojantis žingsnis, kuris neišprususiam piliečiui sukuria kovos su blogiu iliuziją. 2008ųjų paskelbimas Blaivybės metais ir su draudimų iniciatyvomis prilygsta Visuotinės Gerovės metų paskelbimui su draudimu didinti kainas. Suprantu medikų ir kai kurių politikų norą spręsti problemas greitai ir kad visi matytų - draudimai tokiam problemos sprendimo imitavimui yra pats geriausias kelias. Su juo būtų galima sutikti tuo atveju, jeigu vakarų pasaulis sutartų, kad saikingas alkoholio vartojimas negali būti toleruojamas kaip bendrosios kultūros dalis. Tačiau, kol kas nepanašu, kad vakarų pasaulis yra tam nusiteikęs, vadinasi turime kovoti su piktnaudžiavimu, o ne bendrai su alkoholio vartojimu (ką beje ir teigia 2007-ųjų rudens Europos Parlamento rezoliucija). Kalbant apie saikingą vartojimą ir piktnaudžiavimą, vartojimo kultūros ir moralinių nuostatų formavimas yra daug svarbiau nei draudimai (priešingai nei teigia PSO), nes piktnaudžiavimas bet kuo yra ne dėl to, kad vienas ar kitas reiškinys egzistuoja, o dėl individo moralinių nuostatų, auklėjimo ir kitų psichologinių bei socialinių priežasčių. Esame pasiruošę diskusijai ir visados jos siekėme. Labai lengva kietos rankos šalininkams, nuo alkoholizmo kenčiančios visuomenės akivaizdoje, kaltinti verslą arba grasinti atimti diplomus bei laipsnius tiems medikams ir mokslininkams, kurie mano, kad Valančiaus kelias (švietimas, auklėjimas, savimonės ugdymas ir užimtumas prasminga veikla) yra efektyvesnis nei bandymas problemą spręsti draudimais. Visuomenės noras gyventi blaivioje ir be smurto aplinkoje yra visiškai natūralus ir teisėtas, tik negalima tuo spekuliuoti, nes spalio revoliucija Rusijoje įvyko kaip tik dėl to, kad bolševikai spekuliavo teisėtais visuomenės lūkesčiais ir nepasitenkinimu esama padėtimi. Nebandykite uzurpuoti tiesos ir žiniasklaida nevadins jūsų fanatikais ar davatkomis.
Labai gerbiu vieną iškiliausių Lietuvos rezistentų ir kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę Petra Plumpą ir nuoširdžiai tikiu, kad ir jis ir jūs, Aurelijau, (kaip ir nemažai jūsų bendraminčių) esate nuoširdūs, idėjiniai kariai už blaivią Lietuvą ir nekaltinu jūsų nei populizmu, nei, juo labiau bolševizmu, tačiau jūsų korta žaidžia populistai. Neturime galimybės visiems suinteresuotiems pateikti savo argumentų ir faktų, o žiniasklaidai jie neįdomūs. Tie, kas be išankstinių nuostatų susipažino su mūsų argumentacija,pakeitė nuomonę ar bent sutiko, kad kalbėtis verta ir yra apie ką. Politikų darbas yra išklausyti visų nuomones ir priimti sprendimus, vadovaujantis šaltu protu ir ilgalike nauda visuomenei. Nematau jokios naudos visuomenei iš to, kad praėjusių metų vasarą buvo sulygintos alaus ir degtinės reklamos sąlygos televizijoje. Siūlau, visas pretenzijas ir politinį gražbyliavimą kloti čia (internete ir kas turės laiko bei noro paskaitys, aš ir pats rašau po darbo ir atsiprašau už klaidas), o susirinkimuose kalbėti konstruktyviai, gerbiant vieniems kitus ir jieškant bendrų sprendimų. Juk mums reikia laimėti kovą prieš alkoholizmą, o ne vieniems prieš kitus. Esame pasiruošę viskam, net ir draudimams, tačiau norime tartis su politikais ir visuomeninėmis organizacijomis nuo kada ir kokiu mastu ir ką galime padaryti prieš tai. Esame jauna Valstybė, kuri praleido didelį natūralios raidos etapą, verslas čia ne išimtis - jau šį tą nuveikėm socialinės atsakomybės srityje, tačiau tikrai nepakankamai. Turime puikių planų ir programų, tačiau reikia galimybės juos įgyvendinti. Sėkmės

Saulius Galadauskas

Director Corporate Affairs BBH Baltic+3705 205 9803mob:+3706 111 6046E-mail:
saulius.galadauskas@bbh.lt

Gerb. Sauliau,

Gerbiu jus tik už tai, kad esat taktiškas ir mandagus, ko nepasakysi apie absoliučią daugumą jūsų kolegų. O visa kita tėra jūsų darbas, kuriam esat nusamdytas dirbti. Tik keli pastebėjimai dėl jūsų išdėstytų minčių. Pirmiausia dėl to kad jūsų atstovaujamas verslas kuria valstybės kapitalą (ne ministerijos ir Seimo komitetai). Manau, kad jūs tikrai tai žinote, tą belieka pasakyti galbūt nežinantiems grupės nariams, kad tiek alkoholio, tiek tabako verslas nekuria kapitalo valstybei. Pagal šalių, kurios tik yra atlikę tokius skaičiavimus, nustatyta, kad valstybės iš alkoholio prekybos pajamos yra apie 1,5 karto mažesnės nei dėl alkoholio vartojimo sukeliamos išlaidos (sveikatai, socialinėms išmokoms ir t.t.). taigi turiu jus nuvilti, kad tabako ir alkoholio pramonė (kitaip nei kitos verslo šakos), nekuria valstybės gerbūvio, o atvirkščiai - jį ardo. Dėl klydimo ar neklydimo ir jūsų deklaruojamos moralės ar socialinės atsakomybės. Turiu pastebėti, kad maždaug dešimtmetį Lietuvoje jūsų atstovaujamam verslui niekas netrukdė demonstruoti savo socialinę atsakomybę ir moralę. Kuo tai baigėsi - labai gerai matom. Vienas iš įtakingų verslo atstovų (visuomeninis premjero patarėjas) viename iš posėdžių net nemanė slėpti, kad būtent verslas prisidėjo prie alkoholio kontrolės politikos pokyčių. Taigi viską turėjote savo rankose ir įrodėte, kad puikiai mokate daryt verslą, kuris dabar jau kainuoja žmonių gyvybes ir sveikatą, o valstybei neša nuostolius. O juk dauguma jūsų atstovaujamų įmonių jau seniai net nebe Lietuvos įmonės. Ar jūsų užsienio savininkams skaudės galvą dėl mūsų problemų, o gal jie sutiks apmokėti valstybės patiriamas išlaidas? Niekaip negaliu patikėti, kad jūsų atstovaujamos įmonės dirba pagal aukščiausius etikos standartus. Kas jei ne jūsų atstovaujamos įmonės mokėjo už jaunimui patrauklią alkoholinių gėrimų reklamą, netgi animacinių filmų metu. Visos jūsų socialinės atsakomybės akcijos tėra labai gerai pasaulyje žinomas triukas, kuris yra skirtas įvaizdžio gerinimui. Šiuo atveju galiu pacituoti vienos iš tabako gamybos kompanijų dokumentą "Atsižvelgdami į mums priešišką įstatyminį klimatą regione, mes turime galimybę pagerinti tabako pramonės įvaizdį visuomenėje vykdydami jaunimo rūkymą smerkiančias programas. Philip Morris International Corporate Affairs Latin America Sept 23 1993"
O alkoholio gamybos kompanijos dar tik mokosi iš savo vyresniųjų kolegų, todėl ir klaidų daro daug. Bet jau dabar galima stebėti analogišką strategiją (neigimas, klaidinimas, visos priemonės, kad laimėti laiko, pseudomokslininkų finansavimas ir t.t).Nereikia kaltinti mūsų neatsakingumu. O tai kad jūsų nuomonė žinoma skiriasi nuo mūsų ir PSO tai labai suprantama. Tai turbūt tos organizacijos, kurių nepavyksta įtakoti ar papirkti. Negalima ir paspausti, kaip kai kurių parlamentarų. Jos neima iš jūsų paramos, todėl vėliau negalima jų reikalauti atidirbinėjimo. Jums žinoma patogiau remtis Europos parlamento rekomendacijomis, kurios yra tokios pat skystos, kaip ir premjero sudarytos darbo grupės, kurioje didžiąją dalį sudarė jūsų deleguoti ar lojalūs žmonės. Europos parlamentą sudaro renkami politikai, o ne ekspertai. ir jie gali būti taip pat įtakojami, kaip ir mūsų parlamentarai. Jūs labai įdomiai mąstote. Teigiate, kad politikų darbas yra išklausyti visų nuomones ir priimti sprendimus, vadovaujantis šaltu protu ir ilgalaike nauda visuomenei. O juk net teismas, priimdamas sprendimą pirmiausia vadovaujasi ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis, o ne savo šaltu protu. Ir PSO rekomendacijas jūs visai ne taip suprantate. Sutikite, kad medikai nemoko jūsų kaip virti alų, tai kodėl jūs mokote visuomenės sveikatos specialistus, kaip gerinti visuomenės sveikatą ir būdami diletantais moksle, nuolat iškraipote ir savaip interpretuojate mokslinius tyrimus?Teigiate, kad posėdžiuose reikia dirbti konstruktyviai, bet jūs net negalite atsakyti į užduotus klausimus, tai apie kokį konstruktyvumą kalbam. Taip ir neatsakėte, kuo remdamiesi suskaičiavot, kad 10 proc. socialinės reklamos atsvers 100 tikros alkoholio reklamos, kurią taip norite susigrąžinti. Labai įdomiai keičiasi ir jūsų argumentai. Dar prieš kelis mėnesius teigėte, kad reklama nedaro įtakos vaikams. Dabar jau tą pripažįstate, ir kaip atsvarą siūlote socialinę reklamą. Atsiranda ir nauji argumentai - apie pereinamąjį laikotarpį. Keičiantis situacijai sugalvosite vis naujų, kuriuos paneigti mums teks pasitelki dešimtis mokslinių studijų, tuo tarpų jūs tuos naujus argumentus galėsite generuoti tiek kiek jums norėsis ir niekas neprašys juos pagrindžiančių mokslinių studijų. Ir visa tai tik todėl, kad jūs labai moralūs ir socialiai atsakingi. Jūsų moralė baigiasi, kaip prasideda pinigai. Įdomu, ar jūsų kompanijų savininkai sutiktų atiduoti vaikų reikmėms apie 60 proc. iš sidro ir alkoholinių kokteilių gautų pinigų, nes tuos gėrimus nupirko nepilnamečiai. Turbūt ne. Ir vėl bus giesmelė, kad jų nereikia parduoti, bet jei jau pardavė tai pinigai juk nekvepia. Kas draudė jums iki šiol skatinti nelegalios prekybos išaiškinimą?Labai įdomu iš jūsų lūpų girdėti pamąstymus apie Vysk. M .Valančiaus darbo metodus. Jūs gerai žinote ir to laikmečio ypatumus ir kokią įtaką bei autoritetą tada turėjo Bažnyčia. Dabar daug kas yra kitaip.Labai keista iš jūsų girdėti apie tai, kad žiniasklaidai neįdomios jūsų tiesos. Juk jums ir nereikia, kad jos būtų įdomios, jūs tiesiog perkat žiniasklaidą, kartu su žymiais medikais. Žema suklaidinti garbingus šalies medikus išgaunant iš jų parašus ir vėliau išspausdinant aludarių organizacijos apmokėtus kreipimusis į prezidentą šalies dienraščiuose, taip sukompromituojant tuos medikus kitos medicininės bendruomenės akivaizdoje. Ir jūs dar kalbat apie moralumą?Jūsų pilna visur (Seime, Vyriausybėje, darbo grupėse ir kt.), jūsų teigimu todėl, kad tai liečia jūsų verslą ir jūs turite dalyvauti. Kažin kas būtų jei pasiprašytumėm dalyvauti jūsų įmonių direktorių tarybų susirinkimuose arba tuomet kai svarstomos rinkodaros strategijos, nes jos tiesiogiai palies visuomenę. Turbūt mūsų neprileistumėte net per kilometrą. Tokia labai vienpusė demokratija.Todėl, kad ir kokia būtų kultūringa diskusija, ji yra pasmerkta iš karto, todėl, kad mūsų tikslai yra absoliučiai skirtingi. Ir būtų daug sąžiningiau jei viską vadintumėte tikraisiais vardais.

Pagarbiai

Aurelijus Veryga


Gerb. Aurelijau,

malonu, kad gerbiat bent už mandagumą, nes panašu, kad už kompetencija manęs gerbti jums neleidžia jūsų kompetencijos trūkumas - deklaruojate gana vienpusišką požiūrį. Apie iš alkoholio pramonės uždirbamų ir alkoholizmo pasekmėms likviduoti išleidžiamų pinigų santykius kalbate pro šalį, nes, jeigu alkoholio pramonė būtų uždrausta, tai Valstybei nuostoliai dėl susirgimų, psichozių ir mirčių nuo dabar "laisvai" prieinamo alkoholio pakaitalų būtų daug kartų didesni nei tam išleidžiama dabar. Ir nereikia painioti pajamų iš verslo, gaminančio alkoholį saikingam vartojimui su lėšomis išleidžiamomis nesaikingo vartojimo pasėkmių likvidavimui (mes gaminame tam, kad SUAUGUSIEJI mėgautusi mūsų produktais saikingai). Narkotikai niekada nebuvo legalūs, vadinasi pajamų valstybės už juos niekada negavo, tačiau jų vartojimo pasekmės daugeliui valstybių kainuoja milžiniškus pinigus. Nekalti yra automobilių gamintojai, jeigu vairuotojas pasirenka nesaugų greitį, kaip nekalti ir virvių gamintojai, jeigu kažkas pasikaria. Alkoholis gali būti, turi būti ir yra daugelio gyventojų vartojamas saikingai. Jeigu daugiau savo laiko ir energijos skirtumėt aiškinimuisi kodėl žmonės geria nesaikingai ir kaip tas priežastis panaikinti, tai nekaltintume jūsų demagogija ir manipuliavimu teisėtu visuomenės pasipiktinimu. Dabar gi, mes priversti tai daryti (jieškoti priežasčių ir kaip jas šalinti) ir dar pykstate, jeigu kartais tai padarome geriau už jus. Taip, mūsų brandai iki konkrečių socialinės atsakomybės programų bei Garbės Kodekso priėmimo prireikė beveik dešimtmečio. Tačiau ne kažin kokius kalnus nuvertėte ir jūs, nes pitnaudžiavimas tikrai ne pernai prasidėjo - jis buvo ir tada kai alkoholio reklamos is viso nebuvo. Gaila, kad dialogas nesimezga. Vienas iš blaivybės lyderių verslą jau nuteisė ir "pasodino" ir mano, kad diskutuoti nėra apie ką. Tikiuosi, kad tie politikai ir visuomenininkai, kuriems svarbu ne laimėti principinę kovą prieš aludarius, bet iš tiesų pažaboti girtavimą, ras noro ir laiko kalbėtis su atsakingais gamintojais. Mes nevengiame, o priešingai siekiame viešos diskusijos. Jūsų pageidavimo dalyvauti įmonių valdybų posėdžiuose net nesvarstysim, o į aludarių asociacijos posėdžius - maloniai prašome. Ko gero aludarių asociacijos posėdžiuose apie tai, kaip reikėtų pažaboti piktnaudžiavimą alkoholiu, kalbama daugiau nei kai kuriuose blaivybės organizacijų posėdžiuose.

Sėkmes Saulius Galadauskas+3705 205 9803mob:+3706 111 6046E-mail:saulius.galadauskas@bbh.lt


Ponas Sauliau,

Nehiperbolizuokite ir nedarykite iš mūsų monstrų. Jūsų legalumas tai dar ne pretekstas jūsų nežabojamam veikimui. O dėl narkotikų, tai buvo laikas kai JAV ir Extazy buvo legalus. Laikai keičiasi. Mes nesiekiame, kad alkoholio pramonė būtų uždrausta ar, kad būtų įvestas sausasis įstatymas. Tai jūs tas mintis vis priskiriate mums ir taip kuriate įspūdį, kad dirbantys dėl blaivesnės Lietuvos yra fanatiški monstrai. Jūsų valia. O į mano klausimus kaip matau ir negalite atsakyti, nei posėdžio metu, nei internete. O gal į juos tiesiog nėra kaip atsakyti?Automobiliai ir alus labai nevykęs palyginimas. Automobiliai neveikia žmogaus neuromediatorių apykaitos ir nesukelia priklausomybės. O jei jau norite leistis į diskusijas į asmens sveikatos lygį ir individualias priežastis, lemiančias alkoholio vartojimą, tai tik pradžiai noriu pasakyti, kad žmogus yra sociali būtybė ir be genetinių priežasčių ar asmeninių nuostatų, jį veikia ir socialinė aplinka, kurią jūs pinigų pagalba tiesiog uzurpavote savo reikmėms. Iš pradžių daugume geria saikingai, o dabar jau turime situaciją, kai 43 proc. darbingiausio amžiaus Lietuvos vyrų alkoholį vartoja žalingai ir tą rodo reprezentatyvus VPSC tyrimas, kurio duomenų darbo grupė gali paprašyti iš SAM. Man jau bloga nuo tų kalbų apie sovietmetį, kuomet nebuvo reklamų. Tai noriu paklausti jūsų, jei jau jūsų teigimu vaikai žalingo elgesio išmoksta tik iš savo tėvų, tai ar jūs teigiate, kad sovietmečiu žmonės šeimose negėrė, kad girti vaikai būdavo labai reta išimtis?

Bijau, kad jūs neatlaikytumėte nė vienos rimtos diskusijos su psichologais (nenupirktais) ir priklausomybių specialistais. Jūsų argumentai limpa tik biurokratams ir jokio supratimo apie priklausomybes neturintiems politikams. Jūs be reikalo susireikšminate teigdami, kad mes kovojame tik prieš aludarius, o iš tikrųjų mums visai nesvarbu ar žmogus prisigeria nuo alaus ar nuo degtinės. Abi blogybės vienodai blogos.

Pagarbiai

Aurelijus Veryga

Kai verslo interesui ginti pritrūksta savų idėjų

„Reklamos apribojimai nieko neišspręs, ji neskatina vartojimo, sužlugs sportas ir kultūra“ ir t.t. Tokie ir panašūs argumentai iki šiol skamba spausdintoje ir elektroninėje spaudoje, juos galima nuolat girdėti televizijoje vykstančiose diskusijose. Kaip burtažodis nuolat kartojama frazė, kad „reikia kompleksinių priemonių ir ne nuo to pradedama“. Bet matyt visuomenei jau atsibodo akių dūmimas ir mažai liko tokių, kuriuos dar būtų galima įtikinti, tuo kad reklama neveikia.
Vadinasi atėjo laikas naujiems argumentams. Tarp originaliausių būtų galima paminėti pagąsdinimus, kad komercinės televizijos išsikels į Estiją, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis ir kita. Tačiau pačiu pavojingiausiu gamintojų ir reklamos transliuotojų triuku galima būtų pavadinti jų vadinamąsias „socialinės atsakomybės“ akcijas. Vieną tokių galima stebėti iki šiol, kuomet vienoje iš komercinių televizijų demonstruojamas akivaizdžiai skubotai susuktas „socialinės reklamos“ klipas, kuriame teigiama, kad didžiausia blogybė yra alkoholio pardavimas nepilnamečiams. Labai sumanu - verslas, kuris tik gamina ir reklamuoja neturi sukti sau galvos dėl sekančios – realizacija užsiimančio verslo grandies (bent jau taip atrodo stebint šiuos klipus). Šio klipo pradžioje buvo bandoma įpinti ir šantažo elementą Seimo nariams, kuomet buvo aiškinama, kaip „gerai ir teisingai“ bus panaudotas kiekvienas už alkoholio reklamą gautas litas. Atidžiau stebėjusieji turėjo pastebėti, kad 10 proc. būtų skirta socialinei reklamai, o visa kita būtų kaip ir anksčiau skirta komercinių televizijų komercinių poreikių tenkinimui. Labai protingas žingsnis, juk jau geriau atiduoti tuos niekingus 10 proc. socialinei reklamai, kurią beje pats ir galėsi kurti, bet išsaugoti 90 proc. pajamų, gaunamų iš tiesioginės reklamos, o gamintojams užsitikrinti tolimesnę rinkos plėtrą.
Keli žodžiai apie verslo socialinę atsakomybę. Vienas iš Laisvosios rinkos fundamentalistų M.Friedmanas teigė, kad verslui bet kokia visuomenei naudinga ar socialiai atsakinga veikla yra amorali ar net pareigos dirbti akcininkams išdavystė. O vienintelė socialinė verslo atsakomybė yra uždirbti kaip įmanoma daugiau pelno savo savininkams. Tokia nuostata pateikiama, kaip moralinis imperatyvas. Friedmano teigimu verslo deklaruojama socialinė atsakomybė toleruotina tik tuo atveju – kai ji yra apsimestinė, t.y. kai verslo subjektas tik apsimeta, kad siekia socialinės atsakomybės, o iš tikrųjų siekia pelno.
Verslas iš tikrųjų taip ir elgiasi. Kaip pavyzdį galima pacituoti vienosiš tabako pramonės magnatų Philip Morris International mintis, kam iš tikrųjų skiriamos socialinę atsakomybę turinčios demonstruoti priemonės: „Atsižvelgdami į mums priešišką įstatyminį klimatą regione, mes turime galimybę pagerinti tabako pramonės įvaizdį visuomenėje vykdydami jaunimo rūkymą smerkiančias programas..1993“. Ši citata iš tabako gamybos bendrovės dokumento labai aiškiai rodo tikrąjį socialinių akcijų ir programų tikslą.
Lietuvoje elgiamasi dar įžūliau. Pradėjus transliuoti klipą, smerkiantį alkoholio prekybą nepilnamečiams, bandoma nuneigti reklamos reikšmę. Didžiausia bėda ta, kad geros idėjos panaudojimas savanaudiškų tikslų gynimui, kompromituoja pačią idėją. Prekyba alkoholiu nepilnamečiams yra neabejotina problema, kurią būtina neatidėliotinai spręsti, tačiau jos panaudojimas tam, kad susigražinti reklamą tikrai nepateisinamas.
Lieka tik konstatuoti faktą, kad alkoholio gamintojai ir reklamos transliuotojai jau pritrūko idėjų ir pradėjo savo tikslų siekimui naudoti nusavintas ir į „socialinės atsakomybės rūbą“ įvilktas idėjas.

Kas krepšinį pavertė prostitute

Lietuvoje prasidėjo eilinė masinė melo ir šantažo kampanija, kuri tik patvirtina visus įtarimus, kad melu ir pinigais galima valdyti viską. Per pačias Kalėdas per televiziją pradėta tautos šiurpinimo kampanija tikrai primena sovietmetį. Kaip gudru sukonstruoti taip Lietuvių sąmonei artimą raudonais kryžiais ir gedulo juostomis apjuostą video klipą, kuriame teigiama, kad Seimas uždraudė krepšinio transliacijas, nes ten reklamuojamas alus ir parodomi sporto žlugdytojai – Seimo nariai: A.Matulas ir B.Vėsaitė.

Kadangi jau peržengtos viso ribos manau, kad reikia detaliau paaiškinti kas vyko paskutinėmis advento dienomis Lietuvoje ir tautos išrinktųjų buveinėje Seime.

Veikiama buvo labai apgalvotai, pasirenkant seniai patikrintus ir alkoholio pramonei palankius Seimo narius. Tai, kad alkoholio pramonė įtakoja aukščiausius valdžios atstovus matoma jau seniai. Jiems palankus net pats premjeras. Juk partijai būtinai reikalingi pinigai būsimajai rinkiminei kampanijai. Jis pats pirmasis pareiškė, kad reklama nedaro įtakos vartojimui.

Bet premjeras negali imtis tokių „nereikšmingų“ reikalų kaip alkoholio reklama, todėl pataisas, numatančias lengvų alkoholinių gėrimų reklamos panaikinimą parengia ir kartu su keliais kitais Seimo nariais užregistruoja E.Masiulis ir tik vėliau paaiškėja, kad aiškinamais raštas parengtas LNK TV kompiuteryje, o jo rengėjas LNK konsultuojantis teisininkas Ąžuolas Čekanavičius. Pagaliau pradeda matytis tikrasis interesas, t.y. suinteresuotieji reklamos buvimu.

Toliau veiksmas vystosi pagreitintu ritmu, pataisas, numatančias silpnų alkoholinių gėrimų reklamos panaikinimą bandoma „prastumti“ iki Kalėdų, kad apribojimai, turintys įsigalioti nuo 2008 sausio 1-osios neįsigaliotų (bus draudžiama visų alkoholinių gėrimų reklama radidijuje ir televizijoje nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro). Nepaisant to, kad klausimo dar neapsvarstė papildomais paskirti Sveikatos ir Švietimo komitetai, pataisas imasi svarstyti Ekonomikos komitetas. Bet nesusirinkus pakankamam skaičiui komiteto narių klausimas neapsvarstomas, o komiteto pirmininkė B.Vesaitė pasiūlo gamintojams alternatyvą ir užregistruoja įstatymo pataisą, kuri būtų leidusi silpnų gėrimų reklamą sporto aikštelėse ir ant sportininkų marškinėlių. Tačiau kaip sakoma „įleisk kiaulę į bažnyčią tai ji užsilips ant altoriaus“. Gamintojams to neužteko, juk tiesą sakant reikia ne sporto, o pinigų, gaunamų iš varžybų transliacijų, alkoholinių gėrimų reklamos ir dėl to augančių pajamų iš alkoholinių gėrimų prekybos. Matyt ne be alkoholio gamintojų pagalbos Seimo narys J.Veselka per naktį sugeba surinkti Ekonomikos komiteto narių parašus ir klausimą užregistruoja vėl, ir dabar jau grubiai pažeidžiant Seimo statutą (apie įstatymo projekto svarstymą turi būti iš anksto prieš 2 dienas paskelbta Seimo tinklapyje) ir imamasi svarstyti klausimą. Viskas buvo organizuojama greitai ir slapta, kad negalėtų dalyvauti nevyriausybinės organizacijos ir negalėtų išsakyti savo nuomonės. Posėdyje nebuvo atsižvelgta į Seimo teisės departamento pastabas, kad tokios įstatymo pataisos, kurios gražintų reklamą, prieštarautų Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymui. Nebuvo atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos specialistų pastabas, bei į tik laimingo atsitiktinumo dėka posėdyje atsidūrusių nevyriausybinių organizacijų atstovo pastabas. Ekonomikos komitetas balsavo ir pritarė E.Masiulio pataisoms (kurioms aiškinamasis raštas parengtas LNK TV kompiuteryje), nors komiteto pirmininkė ir aiškino, kad toks svarstymas pažeidžia Seimo statutą. Tačiau vėliau klausimo nepavyksta užregistruoti ir svarstyti Seimo plenariniame posėdyje. Tai ir paskatino alkoholio gamintojus pradėti švaistytis dešimtimis jei šimtais tūkstančių kainuojančiais visuomenę priešinančiais ir tendencingai sukonstruotais reklaminiais klipais, kuriuose juodinami Seimo nariai ir skelbiama apie Lietuvos „sporto žlugdymą“. Gaila, kad tame pačiame video klipe nerado sau vietos žinutė apie tautos ir pirmiausia vaikų girdymą.

O dabar keletas esminių faktų, kuriuos turėtų žinoti apie sportą ir alkoholį diskutuojanti visuomenė:

- Kalbama apie lengvųjų alkoholinių gėrimų reklamą (alus, sidras ir kt.) kurių vartojimas yra ypatingai išaugęs, o sidro pardavimai per pastaruosius metus išaugo net apie 250 proc. Būtent alų, sidrą ir alkoholinius kokteilius Statistikos departamento duomenimis ir vartoja vaikai, kurių apsinuodijimų (oficialiai registruotų) skaičius per pastaruosius 5 metus išaugo apie 15 kartų.

- Seimas neuždraudė krepšinio varžybų transliacijų, o tik apribojo tų transliacijų laiką toms transliacijoms, kurių metu reklamuojamas alkoholis (B.Vėsaitė siūlė išimtis, bet su jomis nesutiko gamintojai ir transliuotojai), tai rodo, kad krepšinio ir sporto varžybos tėra priedanga ir manipuliacijos įrankis siekiant visiško reklamos sugražinimo. O už tokių išimčių neatsiradimą atsakingi patys gamintojai ir transliuotojų atstovai.

- Lietuvoje (skirtingai nei Prancūzijoje) alkoholio gamintojams nėra uždrausta remti sportą ir kultūrą, todėl gamintojai ir toliau gali (jei tikrai nori) remti sportą, tik to neafišuoti ant marškinėlių ir aikštelės grindų. Bet niekas neskaičiavo, kad varžybų metu tokie ženklai ant marškinėlių leidžia laimėti milijonus kainuojančią reklamą beveik veltui (Eurolygos metu 30 sekundžių trukmės reklaminio intarpo kaina yra apie 22-24 tūkst. litų. Jei reikėtų mokėti už visas 2 val. transliacijos kaip už reklamą, ji kainuotų 24.000x2x60x2=5.760.000 Lt – penkis milijonus septynis šimtus šešiasdešimt tūkstančių litų). Alaus gamintojai tik maždaug dvigubai didesnę sumą teigia skiriantys sporto rėmimui. Realiai ją susigražina maždaug per dvejas rungtynes, per kurias nepertraukiamai reklamuojami jų gaminami alkoholiniai gėrimai.

- Ne be tų pačių aludarių pagalbos Seimas nepritarė alaus akcizų didinimui 20 proc. ir padidino akcizą alui tik 10 proc. Todėl alus pabrangs ne 4 ct., o tik 2 ct. Tas skirtumas sudaro dešimtis tūkstančių litų, kuriuos surinkus į biudžetą būtų buvę galima skirti to paties sporto ir jo transliacijų finansavimui. Tam kelią užkirto patys, neva sportu besirūpinantys aludariai.

- Neįmanoma įvardinti visų alternatyviųjų „tautos didvyrių“. Jų, kitaip nei B.Vėsaitės ir A.Matulo, vaizdų netransliuos ir nejuodins komercinės televizijos, kurioms už tokį „tautos informavimą“ sumokėti dideli pinigai, bet bent jau tuos, kurie „šlifavo“ Seimo koridorius ir dalyvavo paskutiniajame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje galima ir reikia įvardinti: Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžys, BBH Baltic korporatyvinių reikalų direktorius Saulius Galadauskas, buvęs LNK generalinis direktorius Paulius Egidijus Kovas, MG Baltic valdybos narys Romanas Raulynaitis.

- Vyksta žūtbūtinė ir gerai finansuojama alkoholio gamintojų kova už reklamos išsaugojimą, o ne kova už sportą, kuris niekam nerūpėtų, jei juo pasinaudojant nebūtų galima pasipelnyti. Todėl pagrįstai galima sakyti, kad patys „sportą gelbstintys“ ir visuomenės nepasitenkinimą kurstantys alkoholio gamintojai pavertė sportą ir ypač lietuvių dievinamą krepšinį prostitute, kurią perka ir parduoda pagal savo poreikius, o prireikus (kaip ir šių dienų atveju) pasinaudoja kaip gyvuoju skydu, patys likdami „nematomais sporto gelbėtojais“.

- Tai, kad dabar melo ir visuomenės priešinimo kampanijai metamos tokios lėšos tik dar kartą patvirtina, kad alkoholio gamintoms bet kokiomis pastangomis būtina išsaugoti alkoholinių gėrimų reklamą ir tam tinkamos bet kokios priemonės.

Atsibuskime ir neleiskime nacionaliniu pasididžiavimu tapusio sporto paversti alkoholio bendrovių finansinių interesų tenkinimo įrankiu ir priemone, kuria galima juodinti blaivybės idėjas ir toliau skatinti vaikų girtuokliavimą.

Alkoholio politikos grimasos Lietuvoje

Alkoholio kontrolė tampa vienu aktualiausiu klausimu nūdienos Lietuvos gyvenime. Apie ją vis dažniau girdime iš politikų lūpų, apie kontrolės priemones vis aktyviau diskutuojama žiniasklaidoje. Norėtųsi pažvelgti giliau, kas gi iš tikrųjų vyksta šioje srityje.

Vienas svarbus žingsnis šioje srityje jau žengtas. Šiuo žingsniu drąsiai galime vadinti būtent pačias visuomenėje prasidėjusias diskusijas apie alkoholio kontrolę ir alkoholio vartojimo keliamus pavojus. Nesuvokdami diskusijos svarbos apsiskaičiavo ir alkoholio gamintojai, kurie masiškai užpirkinėjo užsakomuosius tendencingus straipsnius didžiausiuose šalies dienraščiuose. Kad ir labai tendencingi, šie straipsniai sukėlė diskusijų bangą, o jai kilus, neišvengiamai atsiranda dvi nuomonės. Visuomenė tikriausiai pastebėjo, kad vienas iš būdų sustabdyti kokį nors politinį skandalą ar nuneigti paaiškėjusią nemalonią tiesą, tai tiesiog ignoruoti informaciją ir nereaguoti niekaip. Anksčiau ar vėliau problema pasimiršta. Su alkoholiu taip neatsitiko, ir visuomenėje vykstančias diskusijas nebejotinai galima vadinti svarbu visuomenės brendimo indikatoriumi.

Be abejo diskusijos neatsiranda iš nieko. Jos nuolat stimuliuojamos politikų, alkoholio gamintojų, visuomeninių organizacijų, medikų ir kitų visuomenės veikėjų pasiūlymais, kaip geriau kontroliuoti alkoholio prekybą ir mažinti jo vartojimo sukeltas pasekmes.

Dar nesigilinant į tai, kurie pasiūlymai galėtų būti vadinami tinkamais ir galinčiais duoti realių rezultatų, būtina pabrėžti, kad visi politikai (Seimo nariai, premjeras, prezidentas) ir net alkoholio gamintojai vienu balsu tvirtina, kad problemos sprendimui būtinos kompleksinės priemonės. Tačiau labai įdomu, kad atskirai nagrinėjant bet kurią pasiūlytą alkoholio kontrolės priemonę, atsiranda politikas ar kita suinteresuota jėga, kur ją sukritikuoja. Turbūt visi puikiai suvokia, kad iš karto priimti ir įgyvendinti visą kompleksą priemonių nerealu. Kiekviena priemonė sukelia begalę diskusijų, tačiau priimtos atskiros priemonės ir sukuria visumą. Todėl galima pagrįstai teigti, kad yra trukdoma bet kokiai realiai alkoholio kontrolei. Tuo suinteresuotas gali būti tik verslas, kuris užsiima alkoholio gamyba bei prekyba. Ir reikia pripažinti, kad jiems neblogai sekasi trukdyti kontrolės procesui.

Dažniausiai pasitaikantis argumentas alkoholio kontrolės priešininkų lūpose – „draudimais nieko neišspręsi“. Vertėtų pasigilinti ar tikrai kalbama apie draudimus. Dauguma specialistų siūlomų priemonių yra ne draudimai, o rinkos reguliavimo priemonės. Didžiausiu draudimu galima būtų pavadinti siūlymą uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Kitos siūlomos priemonės yra: didinti akcizą alkoholiniams gėrimams, apriboti prieinamumą (ribojant prekybos vietą ir laiką), griežtinti atsakomybę pardavėjams už prekybą nepilnamečiams už prekybą nepilnamečiams (atimant licenziją prekiauti alkoholiu keletui metų už pirmą pažeidimą), didinti amžiaus cenzą iki 21 metų, didinti girtų vairuotojų atsakomybę ir t.t. Rinkos reguliavimo piešininkai kaltina tokių pasiūlymų rengėjus, kad priemonės nukreiptos į pasiūlos, o ne į paklausos mažinimą ir, kad ta neva žlugdo legalų alkoholio verslą. Kadangi alkoholio prekyba ir gamyba suinteresuota pusė sutinka su tuo, kad tai mažins alkoholio pasiūlą, valstybei beliktų pritarti tokioms priemonėms, nes pasiūlos mažinimas, kartu su paklausos mažinimu bei žalos mažinimu, yra esminės psichoaktyvių medžiagų (kurioms beje priklauso ir alkoholis) kontrolės priemonės, kurias pripažįsta visas pasaulis. Jos žinoma turi būti taikomos visos, tada efektas yra didžiausias. Dar vienas indikatorius, rodantis, kad siūlomos rinkos reguliavimo priemonės būtų labai efektyvios mažinant alkoholio vartojimą, yra pati alkoholio gamintojų reakcija. Sutikite, kad verslininkai niekada nešvaistys savo brangaus laiko tuščioms diskusijoms ir nekritikuos priemonių, kurios neturėtų realios įtakos jų verslui. Iš pasaulinės tabako kontrolės praktikos žinoma, kad jei vienai ar kitai siūlomai priemonei pradeda agresyviai priešintis pramonė, galima būti tikram, kad ta priemonė bus efektyvi. Alkoholio gamybos bendrovės yra privačios, turinčios savo savininkus, akcininkus ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie tikisi didėjančio pelno, augančių dividendų ir pan. Jos tikrai nenori, kad atsirastų priemonės, kurios verstų žmones vartoti mažiau alkoholio, nes tai mažintų pelną. O bet koks spekuliavimas nuostata, kad alkoholio gamybos bendrovės nori sumažinti girtaujančiųjų skaičių prieštarauja elementariai verslo logikai.

Verta paminėti ir nuolatines manipuliacijas teiginiais, kad draudimai, yra niekuo nepagrįsti, kad atliekami moksliniai tyrimai yra tendencingi ir nepagrindžia siūlomų griežtų priemonių. Kaip teko išgirsti iš aludarių, mūsų moksliniai tyrinėjimai, rodantys, kad daugėja girtaujančių vaikų, probleminių alkoholio vartotojų ir pan. yra nepilnaverčiai ir vertėtų labiau pasikliauti patikimesniais (JAV ar kitose šalyse atliekamais tyrimais). Tikrai įdomi teorija, tik kyla klausimas, kodėl mūsų šalies mokslininkai, kurie atlieka tyrimus pagal tarptautines metodikas, dažniausiai bendradarbiaudami su tarptautiniais tyrimo centrais, turėtų būti suinteresuoti vaizduoti situaciją blogesne nei ji yra iš tikrųjų? Manau tokių kaltinimų priežastis yra labai paprasta. Alkoholio gamintojams niekada netiks mokslas ir tyrimai, kurie įrodo jiems nepalankių priemonių veiksmingumą ir tą pagrindžia epidemiologinėmis studijomis. Geras mokslas, pagal alkoholio gamintojus, yra tas mokslas, kuris už pinigus gali įrodyti bet ką. Jau seniai įrodyta, kad tabako pramonė, siekdama paneigti rūkymo keliamą žalą papirkinėjo ir iki šiol papirkinėja mokslininkus. Neabejotina, kad tą patį siekdami naudos daro ir alkoholio gamintojai, nuolat ieškodami „naudos“, kurią turėtų duoti alkoholio vartojimas. Galima neabejoti, kad šiuo atveju būtent pramonė yra suinteresuota tendencingais ir jų pačių lėšomis apmokamais tyrimais. Ne veltui Lietuvos alkoholio gamintojai, pasirodžius ekspertų siūlomoms alkoholio kontrolės priemonėms suskato siūlyti atlikti alkoholio kontrolės auditą Lietuvoje bei atlikus tyrimus įvertinti tikrąsias piktnaudžiavimo alkoholiu priežastis. Lyg jos iki šiol būtų neaiškios. O norint sužinoti kaip tą vartojimą dar labiau padidinti, užtektų pasiklausti rinkodaros specialistų. Tokių alkoholio gamintojų siūlymų negalima vertinti kitaip, kaip tik laiko vilkinimo, kuris leistų išvengti žymaus pelno praradimo ir leistų rasti „tinkamus“ ekspertus, tokius kaip Laisvosios rinkos institutas, kuris yra nuolat penimas alkoholio gamintojų, bei Ūkio ministerijos specialistai, kurie alkoholio gamybą ir vartojimą mato tik kaip perspektyvią ūkio šaką, kurią reikia visomis išgalėmis skatinti. Galbūt šioje situacijoje derėtų priminti, kad alkoholio kontrolės įvertinimą jau atliko Nacionalinė sveikatos taryba, Seimo kontrolierius. Tik bėda ta, kad jų išvados nepalankios alkoholio gamintojams, todėl ir siūloma atlikti vertinimą, kuris tiktų alkoholio gamybos bendrovėms.

Nacionalinės sveikatos tarybos ir Seimo kontrolieriaus atliktuose vertinimuos pažymima, kad valstybė nevykdė savo įsipareigojimų, kuriuos buvo numačiusi Valstybės alkoholio kontrolės programoje bei nusižengė pagrindiniams alkoholio kontrolės politikos principams, įvardintiems Alkoholio kontrolės įstatyme. Per kiek daugiau nei 10 metų alkoholio kontrolės įstatymas buvo taisytas daugiau nei 24 kartus, kas kart vis palengvinant verslo sąlygas gamintojams ir prekiautojams. Alkoholio gamintojai ir dabar teikia pasiūlymus dėl alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, teigdami, kad jie žino geriau kaip tai turėtų būti daroma. Savo žinojimą jie puikia pademonstravo per pastarąjį dešimtmetį, kuomet niekieno netrukdomi ir pasitelkdami įvairias priemones įtakoti politikus, taip sugadino alkoholio kontrolę, kad Lietuva jau seniai atsidūrė pirmose vietose Europoje dėl alkoholio sukeliamų pasekmių. Eiliniam gyventojui sunku pastebėti alkoholio gamintojų dviveidiškumą, kurio bendrovės stengiasi neparodyti. Dar daugiau, nuolat remiama kultūra ir sportas turi palaikyti itin teigiamą alkoholio gamybos bendrovių įvaizdį visuomenėje. Visuomenei netenka matyti įžūlių alkoholio gamybos bendrovių atstovų ir advokatų, kurie atvirai šaiposi tiek iš sveikatos specialistų, tiek iš vykdomosios valdžios atstovų, leisdami suprasti, kad jie puikiai gali įtakoti pačius aukščiausius valstybės vadovus. Alkoholio gamintojų bijo ir jų nuomonės paiso dauguma politikų, kuriems matyt vis dar reikia atidirbi už rinkimų kampanijoms gautas lėšas. Be to alkoholio gamintojams nuolat perkant straipsnius žiniasklaidoje ir metant didžiulius pinigus reklamai, kuri taip pat neša pelną žinisklaidai, joks politikas negali būti tikras kad pateikęs alkoholio gamintojams nenaudingus pasiūlymus, sekančią dieną žiniasklaidoje nebus sumaišytas su žemėmis. Tokia tat mūsų demokratinė visuomenė.

Alkoholio gamintojų taktika labai aiški: jei nėra tikrų argumentų nuneigti vieną ar kitą alkoholio kontrolės priemonę, tuomet tą priemonę bandoma diskredituoti klaidinant visuomenę. Kaip pavyzdį galima patekti alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą, kurį tik patys alkoholio gamintojai išmoningai susiejo su žūstančiais keliuose ir pareiškė, kad reklamos apribojimai nepadės sumažinti girtų vairuotojų padaromų autoįvykių skaičiaus. Tačiau niekas ir nesakė, kad reklamos draudimas skirtas avaringumui mažinti. Reklamos draudimas ar apribojimas apsaugo nuo žalingos informacijos vaikus, kurie dar nesugeba atsirinkti, kas yra gera,o kas bloga. Realius reklamos draudimo rezultatus bus galima pamatyti tuomet, kai užaugs nauja karta, kuri jau nematys reklamos. Taigi klaidinti visuomenę naudinga, nes tada galima kvailiais išvadinti ir tuos, kurie tokias priemones siūlo. Kitu pavyzdžiu galėtų būti degalinių savininkų teiginiai, kad draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse sukels nepatogumų klientams, kurie negalės patogiai nusipirkti alkoholio kada panorėję. O argi ne to siekia pasiūlos mažinimo principas? Maža to, visuomenei klaidinti nuolat pateikinėjamas JAV prohibicijos pavyzdys, kuris neva turi parodyti, kad draudimai yra neefektyvūs. Tai taip pat akivaizdus visuomenės klaidinimas, nes JAV atveju kalbama apie visišką alkoholio draudimą, kas šiandien nerealu ir nereikalinga. Niekas ir nesiūlo visiškai uždrausti alkoholio, be to šiuolaikinės demokratijos ir teisinės sistemos sąlygomis tai net teoriškai neįmanoma. Taigi prohibicijos kaišiojimas tėra visuomenės erzinimas, kaip ir prieš keletą metų prekybos tinklų vykdyta akcija, kurios metu net iš pensininkų perkant alkoholį buvo reikalauta pilnametystę patvirtinančio dokumento.

Alkoholio kontrolės specialistai neretai kritikuojami dėl to, kad siūlomų priemonių efektyvumas yra pagrįstas prielaidomis, kurių negalima patikrinti ir įrodyti. Anaiptol, visos visuomenės specialistų siūlomos priemonės yra pagrįstos mokslu ir pasiteisinusios šalyse, kuriose buvo taikytos. To tarpu patys gamintojai nevengia manipuliacijų, teigdami, kad legalios alkoholio rinkos kontrolė pažadins nelegalią rinką ir tą pagrindžia savo asmeniniais pasakojimais apie kelionę į Lietuvos kaimą ar pan. Vargu ar tokius svarstymus galima vadinti iš vis kuo nors pagrįstais. Teisingumo dėlei galima pasamprotauti ir apie nelegalią prekybą, kuri buvo suklestėjusi Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet šalį kankino ekonominė krizė, žmonės neturėjo pinigų ir darbo, klestėjo nusikalstamos grupuotės, kurios ir aprūpindavo šalį nelegaliu alkoholiu. Tačiau šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi, didžioji dalis nelegalus verslo seniai legalizavosi, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos dėka iš parduotuvių praktiškai išnyko nelegali produkcija, o kaimuose pilstuką perkančių ir masiškai mirštančių alkoholikų nepakeitė niekas, ir nerealu, kad kas nors sugebėtų pakeisti. Tačiau likusioji visuomenės dalis pasikeitė ir dabar apribojus alkoholinių gėrimų prieinamumą naivu būtų manyti, kad norimu laiku ir norimoje vietoje negavę jo nusipirkti gyventojai bėgs ieškoti pilstuko. Bet mokslas čia ir nereikalingas nes bet kokį reiškinį galima iškreipti ir pateikti taip kaip naudinga. Kaip pavyzdį galima pateikti viename Ūkio ministerijos rašte pateikiamą teiginį, kuris neva paneigia draudimų efektyvumą. Ministerijos sekretorės pasirašytame rašte teigiama, kad 1996 m. Alkoholio kontrolės įstatyme uždraudus prekybą alkoholiu nepilnamečiams, nepilnamečių vartojančių alkoholį nesumažėjo, o padaugėjo. Tik įdomu būtų paklausti ministerijos sekretorės argi iki 1996 m. nepilnamečiams buvo galima parduoti alkoholį? Atvirkščiai, stiprieji alkoholiniai gėrimai buvo paduodami nuo 21 metų. Bet kam šiandien reikalingi faktai? Jei jau gamintojams taip rūpi nelegali prekyba, kodėl alkoholio gamintojai nefinansuoja Policijos departamento, kuris galėtų užsiimti efektyvesne šios veiklos prevencija, o mėto pinigus jokio efekto neduodančiai socialinei reklamai, kuri kaip parodė akcijos „Stop karui keliuose“ neduoda absoliučiai jokio efekto. Tai gal ir rūpestis kontrabanda apsimestinis? Galimu kontrabandos ir nelegalios prekybos augimu besirūpinantiems verslininkams siūlyčiau įsteigti fondą, iš kurio kiekvienam nelegalios prekybos tašką likvidavusiam policininkui būtų išmokėta 20 tūkst. litų premija. Efektas manau būtų stulbinantis, nes vadinamieji taškai tokių pinigų mokėti neišgalėtų. Bet juk daug geriau remti miestų šventes, kurias parėmus gaunamos išimtinės teisės lauko prekybai alkoholiu susižeriant pasakiškus pelnus ir paliekant miestui spręsti šlapimu pradvisusių kiemų problemas.

Kaip visada aiškinama, kad visas problemas turėtų išspręsti švietimas ir šeima. Švietimas šioje situacijoje be abejo svarbus, tik derėtų suvokti, kad jo rezultatų būtų galima tikėtis po 10 – 15 metų, ir tai tik tuo atveju jei pradėtų keistis visa visuomenė, kurioje augtų informaciją ganantys vaikai. O ko šiuo metu galima tikėtis iš visuomenės, kurioje perfrazavus premjerą negeria tik davatkos. Švietimo sistemai deleguota daugybė funkcijų: žalingų įpročių prevencijos, traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos, lytinio švietimo ir t.t. Matyt tikrai atėjo laikas šiuos dalykus nebebarstyti ir nebeintegruoti į visus mokomus dalykus, o sukurti atskirą kursą, kuris būtų privalomas visiems, prasidėtų pirmoje ir baigtųsi dvyliktoje klasėje, turėtų bent vieną savaitinę pamoką, savo mokytojus, parengtus vadovėlius ir kt. Žodžiu viską, kad sveikos gyvensenos ugdymas užimtų tinkamą vietą ugdymo įstaigų programoje, bet tai jau atskira kalba. Tuo tarpu žūstame ir sergame jau dabar ir reikia priemonių, kurios situaciją padėtų gerinti tuoj pat.

Reziumuojant reikia pasakyti, kad pasaulyje jau seniai žinomos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės. Jų efektyvumą tyrimais jau yra patvirtinę mokslininkai. Ir dabar jau tik nuo visuomenės ir politikų priklauso kieno nuomonės bus paklausyta, ar mokslininkų ir sveikatos specialistų, kurie suinteresuoti visuomenės sveikatos gerinimu, ar alkoholio gamintojų, kurie būdami verslininkais siekia pasididinti savo pelnus. Šis pasirinkimas parodys, kas mūsų valstybėje vertinama labiau: žmogaus gyvybė ir sveikata, net jie dėl to kartais tektų patirti trumpalaikį diskomfortą, ar nežabota verslo laisvė, kuri neišskiriant pavojingų žmogui produktų ir jų nekontroliuojant, veda prie didžiulių valstybės nuostolių ir žmogiškų netekčių.