Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2016 m. kovo 25 d., penktadienis

Niekada nesakyk niekada...

Nedaug yra panašių liaudies posakių, kurių taiklumu būtų tekę įsitikinti asmeniškai. Asmeninis dalyvavimas tiesioginėje politikoje buvo vienas iš mano „niekada“. Daugelį metų visiems siūliusiems dalyvauti politikoje ar rinkimuose sugebėdavau atsakyti, kad mano supratimu savo ekspertinėje srityje galiu pasiekti daug daugiau nedalyvaudamas tiesioginėje politikoje, nebūdamas susietas su jokia politine jėga ir nesusilaukdamas priekaištų dėl politikavimo. „Niekada“ buvo ir dėl to, kad vis tik teko ne vienerius metus sveikatos politikoje dalyvauti netiesiogiai, kaip ekspertui, kaip Nacionalinė sveikatos tarybos nariui, o pastaruoju metu ir kaip skėtinės ekspertinės nevyriausybinės organizacijos vadovui. „Niekada“ buvo dėl to, kad daugybę kartų mačiau politikus nesivadovaujant moksliniais įrodymais, priiminėjant abejotinus sprendimus ir pan. Paskui skausmingai supratau, kad politika nėra medicina, kur galioja visiškai kitos taisyklės ir principai.  
Tačiau gyvenime ateina momentas, kai supranti, kad norint ką nors pakeisti ar įgyvendinti neužtenka tik kritikuoti tuos, kurie kažko nedaro ar daro ne taip. Teisingai sakoma – kritikuoti yra lengviausia. Ir perfrazuojant žinomą teiginį, kad mokytojas atsiranda tada, kai mokinys būna pasiruošęs, galėčiau pasakyti, kad pasiūlymas dalyvauti politikoje atsirado tada, kai buvau pasiruošęs pabandyti ir kitus, ne mokslininko, gydytojo, dėstytojo ar nevyriausybinės organizacijos vadovo veiklos būdus, kad mes nebebūtumėm labiausiai geriantis, besižudantis ar kitų sveikatos bei socialinių problemų kamuojamas kraštas. Kaip labai taikliai pastebėjo viena mano kolegių, sprendimas bandyti dalyvauti politikoje yra savotiškas „atsistojimas į kitą barikadų pusę“, kai vietoje to, kad kažko reikalauji, imiesi atsakomybės kažką padaryti. Tai yra didelis, bet labai įdomus iššūkis. Jei vis tik atsidurčiau politikoje, tai būtų  labai didelis posūkis mano gyvenime, nes tai reikštų gydytojo karjeros baigtį. Grįžimas į šį darbą po kelių metų pertraukos jau būtų labai komplikuotas. Tai reikštų atsisakymą akademinio darbo, kurį labai mėgstu ir vertinu, o darbas su studentais yra tai, kas mane labiausiai motyvuoja. Bet tai kartu reiškia ir naujas patirtis, naują matymą, naujus iššūkius, kurie motyvuoja tobulėti, mokytis ir siekti kažko daugiau.
Žinau, kad toks mano sprendimas sukels labai daug mano draugų ir artimųjų svarstymų, palaikymo ar kritikos. Taip pat suprantu ir žinau, kad nuo šio momento nemažai žmonių nuo manęs nusisuks ir tai, ką aš ne vienerius metus dariau laikys savanaudišku siekiu siekti politinės karjeros. Labai stengiausi kuo daugiau darbų padaryti iki to momento, kol bus paskelbta apie mano planus kandidatuoti į Parlamentą, tam, kad tie darbai nebūtų laikomi politikavimo objektu. Padariau kiek spėjau, jūsų valia tai vertinti.
Turiu idėjų ir minčių, ką norėčiau padaryti ar pakeisti, kad būtumėm sveikesni, labiau atsakingi už tai, kas vyksta mūsų šalyje. Norėčiau, kad politikoje būtų mažiau pasipūtimo, arogancijos, nekompetencijos. Norėčiau, kad kiekvienam politikui galiotų skaidrumo reikalavimai, kuomet deklaruojama apie bet kokius susitikimus su suinteresuotomis grupėmis, vengiama interesų konfliktų, tariamasi ir pasitikima visuomene.
Norėčiau tikėti, kad kelias į progresą yra ne su visais pykstantis ar kritikuojant už tai kas ko nepadarė, bet bendradarbiaujant ir siekiant, kad net ir turėdami skirtingą matymą ar supratimą sutartumėm dėl svarbiausių ir esminių dalykų.

Gražių visiems artėjančių šv. Velykų. 

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/valstieciu-ambicijos-r-karbauskis-atskleide-daugiau-pavardziu.htm 

2016 m. kovo 20 d., sekmadienis

Vagie, kepurė dega...

Turiu pripažinti, kad pastaruoju metu suaktyvėjusi alkoholio gamintojų ir juos atstovaujančių organizacijų veikla kelia pagarbią šypseną. Labai teisingai sakoma, niekada nenuvertink savo oponento ir priešininko.
Praėjusią savaitę pradėti rinkti piliečių parašai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis siekiama kelių tikslų: uždrausti alkoholio reklamą, padidinti legalų alkoholio įsigijimo amžių iki 20 metų, prailginti prekybos alkoholiu naktį apribojimą pratęsiant draudimą prekiauti alkoholiu nuo 20 val. vakaro iki 10 val. ryto ir perkelti prekybą alkoholiu į specializuotas parduotuves.
Ne kartą savo straipsniuose esu minėjęs tabako kontrolėje labai gerai žinomą „scream test“. Jei labai paprastai paaiškinti tai jei siūlomos kontrolės priemonės negali turėti realios įtakos tabako gaminių vartojimui, pramonė išlieka tyli ar santykinai tyli. Tačiau jei pasiūlomos priemonės realiai paveiktų pardavimus ir vartojimą, pasipila gerai organizuota dezinformacija ir klaidinimas, kuris taip vaizdingai ir vadinamas „pramonės rėkimu“.
Šį kartą piliečių iniciatyva šį testą praėjo 100 proc. Alkoholio pramonė Lietuvoje jau ne tik rėkia, kad tai yra klaidingos ir nereikalingos priemonės, bet mobilizuoja jiems prijaučiančias organizacijas ar asmenis, kurie turėtų vietoje pramonės visuomenei ištransliuoti alkoholio pramonės argumentus. 
Ir tai nėra šiaip organizacijos ar asmenys, tai bus organizacijos kurios iki šiol yra sulaukusios vienokios ar kitokios alkoholio pramonės paramos, o tokiais atvejais „ateina laikas atidirbti“ už paramą. Ir kaip ir visuomet bus labai sunku suprasti, kur čia visuomenės grupių ar ekspertų nuomonė, o kur alkoholio pramonės parengtų paruoštukų skaitovų konkursas su tomis pačiomis nuvalkiotomis klišėmis: „draudimai neveikia“, „reikia šalinti priežastis“, „išeitis švietimas“.
Todėl laikau savo pareiga pradėti nuosekliai paaiškinti ir argumentuoti piliečių parašams pateiktas iniciatyvas. Ir šiandien norėčiau pradėti nuo alkoholinių gėrimų reklamos. Ir pirmiausia norėčiau pradėti nuo kreipimosi į žiniasklaidą, kuri jau įsitraukia į diskusijas ir vėl girdime tuos pačius argumentus, kad nebus galima sukontroliuoti reklamos iš užsienio, ar kad uždraudus reklamą pablogės žiniasklaidos turinys. Pirmiausia dėl užsienio reklamos tai kai kurių televizijos kanalų skleidžiamo karo kurstymo ir dezinformacijos valdymas parodė, kad norint įmanoma viskas. O kalbant apie internetinę reklamą, galimybės yra dar didesnės. Dar daugiau, jau seniai siūloma didinti akcizą alkoholiniams gėrimams ir dalį tų pajamų skirti socialinei reklamai, kuri galėtų amortizuoti galimus žiniasklaidos praradimus dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo. Tik vienoje iš „Žinių radijo“ laidų, kurioje buvo kalbinama Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė paskubėjo paraginti, kad pirma turi būti sugeneruoti pinigai žiniasklaidai, o tik po to įvedimas alkoholio reklamos draudimas. O aš manau, kad prie to turi prisidėti būtent pati žiniasklaida, jei ji supranta, kad ji taip pat yra šitos visuomenės ir valstybės dalis ir taip pat turi prisidėti prie egzistuojančių problemų sprendimo, o ne patogiai laukti, kol kas nors kitas užtikrins finansinį saugumą ir patogumą. Kas draudžia jau nuo rytojaus žiniasklaidai paklausti Vyriausybės vadovų, kodėl visuomet subliūkšta buvę pažadai reikšmingai branginti alkoholį ir savanoriškai atsisakoma pajamų į biudžetą? 
Būtų galima paklausti, kodėl sveikatingumo fondui, per kurį ir būtų galima organizuoti valstybinius socialinės reklamos užsakymus, trupinami juokingi trupiniai? Klauskit, reikalaukit, rašykit.
O dabar dėl pačios alkoholio reklamos reikšmės. Pirmiausia turim suprasti kam ir kodėl to reikia. Moksliniai tyrimai labai aiškiai rodo, kad alkoholinių gėrimų reklama skatina jaunus žmones anksčiau pradėti vartoti alkoholinius gėrimus, o tuos, kurie tuos gėrimus vartoja, tą daryti intensyviau. Tą jau ne kartą patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija. O prieš kelis metus tą patvirtino ir „Europos alkoholio ir sveikatos forumo“, kuriame dalyvauja ir alkoholio gamintojai, mokslo grupė. Ši mokslininkų grupė patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum.“
Ir dar pora paprastų argumentų. Tabako kontrolės istorija ir patyrimas parodė, kad daliniai draudimai yra labai mažai efektyvūs, o kai kada ir visiškai neveikia, nes verslininkai randa būdų kaip pakeisti reklamos formą ar vietą, kad apeiti draudimus. Dar daugiau, daliniai ribojimai sukuria papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms, kurios privalo prižiūrėti įstatyme numatytus ribojimus dėl laiko, vietos, turinio ir pan. Visiškas reklamos draudimas tokių rūpesčių leidžia išvengti ir tą labai aiškiai parodė Lietuvoje ir kitose šalyse įgyvendintas visiškas tabako gaminių reklamos draudimas, dėl kurio jokia prognozuojama apokalipsė neįvyko.
Be to, turim suprasti, kad alkoholinių gėrimų reklamavimas, kuomet valstybė aiškiai deklaruoja siekį mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, tiesiog prieštarauja sveikai logikai.
Besidomintiems detalesne informacija rekomenduoju:


Jaunieji medikai jau bus kitokie...

Numanau kokį atspalvį pavadinimo turiniui nusipiešė gal ne vienas labiau pesimistiškai nusiteikęs pilietis. Tik skirtingai nei kai kurie bambantys apie materialėjantį ir iš Lietuvos bėgantį jaunimą aš turiu visiškai kitą nuomonę apie tą jaunimo dalį, kuri ruošiasi tapti medikais.
Su didžiausiu malonumu praleidau šeštadienį Lietuvos medicinos studentų asociacijos (http://limsa.lt/) organizuotoje konferencijoje „Bendravimas su pacientais: iššūkiai gydytojo darbe“. Kaip ir sakiau studentams toje konferencijoje, jie yra tai, kas mane labiausiai įkvepia būti jų dėstytoju. Jie yra žingeidūs, norintys mokytis, atviri pokyčiams. Labai didžiuojuosi kiekvienu iš jų.
Labai džiaugiuosi, kad išsipildė sena svajonė ir studentams pavyko į konferenciją pasikviesti advokatę Indrę Butvilę, kuri yra atstovavusi ne vieną pacientą ir pacientų artimuosius, bylose dėl sveikatos priežiūros įstaigose patirtos žalos. Manau, kad visiems būsimiems medikams buvo labai svarbu išgirsti ir kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių klaidų yra kreipiamasi į tesimą dėl paciento ar jų artimųjų patirtos žalos atlyginimo. O tikslas vis o to yra ne gąsdinti būsimuosius kolegas, bet padėti susigaudyti kaip tokių problemų išvengti ateityje, nes nė vienas gydytojas neturi tikslo sąmoningai pakenti pacientui. O nepageidautini įvykiai ar net klaidos medicinoje yra vis tik neišvengiama gyvenimo realybė.
Labai svarbu tai, kad didelė dalis konfliktų su pacientais ar jų artimaisiais kyla visiškai ne dėl klaidų, o dėl negebėjimo tinkamai paaiškinti pacientui ar jo artimiesiems kas jų laukia ar informuoti apie pasirinkimus. Mokymasis bendrauti su pacientais tampa vis svarbesnis. Gydytojo profesija užkrauna didžiulę atsakomybę, kurią pabrėžia ir teismai bylose, kuriose nukentėjo pacientai. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad pacientai neturi jokios atsakomybės ir būtent jomis taip pat labai raginčiau pasidomėti. Nes geras gydymo rezultatas priklauso nuo abiejų pusių (gydytojo ir paciento) geranoriškumo ir bendradarbiavimo, nors pacientas ir yra silpnesnis ir pažeidžiamas, kai kabame apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Ne mažiau svarbu suprasti, kokia svarbi mūsų pacientams yra psichologinė pagalba ir jos prieinamumas sveikatos priežiūros įstaigose. Su diabetu sergančiais pacientais dirbanti psichologė Jolanta Žillinskienė papasakojo, kodėl paciento ir gydytojo santykyje yra užprogramuotas konfliktas ir kaip jį būtų galima sumažinti, padedant tiek pacientams, tiek gydytojams.

Bet labiausiai nudžiugino studentų klausimas psichologei, o ar patiems gydytojams nėra reikalinga psichologo pagalba. Vadinasi suaugam ir suprantam, kad gydytojas nėra antžmogis, kuris gali be perstojo dirbdamas su kenčiančiu žmogumi išlikti visuomet ramus, nepažeidžiamas. Vis dažniau kalbam apie perdegimą gydytojo darbe, kuris atitveria mediką nuo paciento geležine siena ir verčia pacientus galvoti apie perdegusius gydytojus, kaip apie arogantiškus ir bejausmius amatininkus. Šitie studentai kada nors taps sveikatos sistemos administratoriais, o gal ir politikais. Ir jiems jau nebereikės įrodinėti, kad žmogus yra ne tik kaulų, žarnų ir raumenų kombinacija ir, kad psichikos sveikata yra labai svarbi tiek gydytojui, tiek pacientui. 

Nauji iššūkiai sveikatos sistemai

Praėjusį penktadienį Lietuvos sveikatos mokslų universitete įvyko jau antroji Gyvensenos medicinai skirta konferencija (http://www.lsmuni.lt/lt/naujienos/naujienos/gyvensenos-medicina-raktas-i-letiniu-neinfekciniu-ligu-valdyma.html). Kaip ir praėjusį kartą joje buvo gausu kolegų iš JAV ir Vokietijos. Pagrindinis konferencijos akcentas – naujų (gyvensenos medicinos) specialistų rengimo poreikis ir galimybės.
Vienas iš JAV kolegų tai pavadino tokių specialistų rengimo pradžią netgi tam tikra aksomine revoliucija sveikatos sistemoje. Aš dėl to pasiginčyčiau ir tą mieliau vadinčiau ne revoliucija (kuri dažniausiai yra susijusi ne tik su kūrimu, bet ir griovimu), o veikiau evoliucija. Tačiau ir tai evoliucijai teks vykti gana skausmingai ir sunkiai, nes kaip ir kiekvienai evoliucijos veikiamai rūšiai, šiai būsimai specialybei teks įrodyti, kad ji turi stiprius dantis ir gali išsikovoti savo vietą po saule.
Bet apie viską iš pradžių. Vakarų civilizacijos susiduria su dviem rimtais iššūkiais, tai yra visuomenės senėjimas ir lėtinių neinfekcinių ligų plitimas, kuris pirmiausia yra susijęs su netinkama gyvensena. Kuomet šie du fenomenai susitinka toje pačioje visuomenėje, turim užprogramuotą problemą, nes žmonėms anksti pradėjus sirgti ir atsiradus galimybei medikamentų pagalba juos išlaikyti gyvus ilgą laiką, sveikatos sistema pradeda springti nuo nepakeliamos pacientų ir sveikatos išlaidų naštos. Neretai kalbėdami apie sveikatos politiką žmonės apsiriboja vienu pagrindinių rodiklių, tai vidutinė numatoma būsimo gyvenimo trukmė. Tačiau turėtumėm nepamiršti, kad gyventi ilgai ir ilgesnę gyvenimo dalį sirgti ir kentėti vargu ar yra daugelio sąmoningų žmonių svajonė. Vadinasi kalbėdami apie sveikatos politikos tikslus ir tvarią sveikatos priežiūros sistemą, turim galvoti, kaip padaryti, kad žmonės ne tik ilgai gyventų, bet ir kaip įmanoma ilgiau išliktų sveiki. Kaip labai taikliai pastebėjo konferencijoje JAV kolegos: „To ad not only years to life, but also life to years“.
Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė yra pripažinta vienu prioritetinių Jungtinių tautų tvaraus vystymosi tikslų.  Taip yra todėl, kad ne vien Lietuvoje visuomenės susiduria lėtinių neinfekcinių ligų sukeliama priešlaikinių mirčių epidemija. Labai gerai žinoma, kad didžioji sprendimų dalis priklauso visiškai ne nuo sveikatos priežiūros sistemos (neneigiant jos lyderystės formuojant politiką), nes nesveikai gyventi turėtų būti tiesiog per brangu, nepatogu ir nepatrauklu, o tai galima užtikrinti per papildomą tabako, alkoholio, sveikatai nepalankių maisto produktų apmokestinimą, kitas įstatymines reguliavimo priemones, kurios nieko nekainuoja ir paliečia didžiąją visuomenės dalį. Tačiau vis tik negalim paneigti to, kad sveikatos priežiūros sistema gali ir turi prisiimti tam tikrą vaidmenį mažinant lėtinių neinfekcinių ligų plitimą ne tik jas gydydama ir šalindama komplikacijas, bet ir anksti pastebėdama problemas, nukreipdama pacientus gyvensenos keitimui tuomet, kol dar nereikalingas brangus sudėtingas gydymas. Būtent šioje vietoje ir turim didžiausią problemą, nes tie, kam šiuo metu yra deleguota anksti pastebėti problemas ir mokyti pacientus keisti gyvenseną jau ir taip yra perkrauti darbu ir turi dirbti su sunkiai įsivaizduojamais pacientų skaičiais. Todėl apie gyvensenos keitimo mokymą jiems sudėtinga net pagalvoti. Kalbu apie šeimos gydytojus ir bendrosios praktikos slaugytojas. Todėl sistema turi ieškoti naujų kelių ir būdų. Ir vienas tokių kelių galėtų būti gyvensenos medicinos specialistų parengimas, kuris užpildytų šiandieninę spragą tarp asmens ir visuomenės sveikatos ir galėtų sukurti realiais bei nebrangias gyvensenos keitimo pagalbos paslaugas sveikatos priežiūros sistemoje ar už jos ribų. Tokie specialistai padėtų išvengi paciento siuntinėjimo pas kelis specialistus, kurių nė vienas negali užsiimti holistine pagalba (šiuo metu skirtingi specialistai padeda keičiant skirtingus rizikos veiksnius: dietistai – mitybą, kineziterapeutai ar treneriai – fizinį aktyvumą, psichiatrai – psichoaktyvių medžiagų vartojimą, psichologai – streso valdymą ir pan.). Toks specialistas suteiktų galimybę visą reikalingą žmogui pagalbą ir patarimus gauti iš vieno žmogaus, ir tik esant papildomam poreikiui jį nukreipti labiau specializuoto asmens pagalbai.
Tačiau tai yra labai nauja ir sveikatos sistemos administratorius ir politikus gąsdinanti idėja. Pirmiausia dėl to, kad tokių specialistų atsiradimas reikštų ir poreikį perskirstyti lėšas ir skirti daugiau dėmesio ligų prevencijos apmokėjimui asmens sveikatos priežiūroje. Žinant, kaip sunkiai kelią skinasi psichologinių paslaugų teikimo integravimas į sveikatos priežiūros sistemą, nėra ko abejoti, kad ir šie specialistai susilauktų didelio pasipriešinimo. Tačiau jų atsiradimas leistų išspręsti ar sumažinti net kelia problemas. Jie leistų nukrauti dalį darbo nuo perkrautų šeimos gydytojų ir slaugytojų, o tai leistų šiems specialistams geriau vykdyti kitas jiems pavestas funkcijas ir skirti daugiau dėmesio pacientams. Ilgesnėje perspektyvoje tai leistų sutaupyti didelę dalį sveikatos priežiūros sistemos lėšų, nes vien gyvensenos korekcijos pagalba galima koreguoti apie 80 proc. II tipo cukrinio diabeto. Ir tai tik vienas pavyzdys.
Taigi, labai netolima ateitis parodys ar mūsų sveikatos politikai turi pakankamai drąsos ir valios ieškoti naujų ir reikalingų sprendimų sistemoje, ar kaip su psichologinės pagalbos teikimu turėsim laukti labai ilgai, nepaisant visų priimtų strategijų ir planų.
O čia galima rasti mano skaitytą pranešimą, kuriame galbūt rasite daugiau jums įdomios informacijos apie tai, kur mes galime labiausiai pasitempti.


2016 m. kovo 8 d., antradienis

Vietoje to, kad spręstumėm problemas, sugalvosim, kaip pagražinti statistiką

Na ką mielieji verslininkai, atvažiavom, ar ne? Jūsų "draugelių" aludarių ir mg baltikų su stumbrais ir mineraliniais vandenimis vykdyta verslo plėtra, kai nebuvo svarbu niekas, išskyrus pinigus, pagaliau duoda rezultatų. Į šalį, kuri garsėja girtavimu, nebenori važiuoti turistai. Tai vietoje to, kad pagaliau suprastumėt, kad alkoholio pramonės siautėjimas yra pražūtingas kitiems verslams, sugalvojot padailinti statistiką. Tiksliau galvojat, kad lavonui į užpakalį įstačius ramunlėlę jis atrodys labiau gyvas? Ir sugalvok tu man tokią idėją - pasakyti, kad pas mus alkoholį išgeria užsieniečiai. Matyt lietuviai į užsienį nevažiuoja ir ten negeria. Galų gale jei jau ir kilo tokia "geneali mintis", kaip išdurti naivius turistus, kurie čia važiuoja ne gerti, vemti ir šlapintis ant prezidentūros, o tuos kurie atvyksta pažinti šalies su vaikais ir šeimomis (nes jie ir palieka daugiausiai pinigų), reikėjo pasižiūrėti į mirtingumą, susijusį su alkoholio vartojimu. Pagal verslo logiką pas mus geria užsieniečiai, tai turbūt sutiksit, kad jie ir mirti turėtų nuo alkoholio sukeliamų ligų. O iš tikrųjų situacija yra toli nuo jūsų įsivaizdavimo. Realūs su alkoholio vartojimu susijusio mirtingumo rodikliai pateikiami šiame paveiksle:




Todėl mano patarimas jums, meskite iš draugelių ir savo verslo asociacijų tuos, kurie baigia sugadinti ne tik Lietuvos įvaizdį, trinasi šonais apie vyriausybės vadovus ir jiems pudrina smegenis, bet ir baigia sunaikinti darbo jėgą Lietuvoje, o be jos ir viešbučiai, ir visi kiti verslai bus nieko verti.

2016 m. kovo 2 d., trečiadienis

„Absoliuto“ gamintojai per tarpininkus Lietuvoje vaikus mokyklose moko „sveiko ir nuosaikaus“ požiūrio į alkoholį

Sutikit, kad pavadinimas skamba kaip nevykęs juokelis. Bet dabar mieli tėveliai siūlaus susikaupti. Būtent. Susikaupkit ir labai labai rimtai paklausykit. Jūsų vaikai ir jų mokytojai Lietuvoje mokomi nuosaikiai žiūrėti į alkoholį. Tai reiškia negalvoti, kad vaikai alkoholio neturi vartoti, o tai, kad jį vartoti reikia saikingai. Pasirodo, kad alkoholio gamintojai ne šiaip „svaipatoja“ viešojoje erdvėje apie tai, kad reikia šviesti vaikus ir jie negers, bet ir realiai imasi veiksmų.
Taigi mielieji, Lietuvos mokyklose, kaip beja ir kitose šalyse, per tarpininkus, tokius kaip Šiuolaikinių didaktikų centras, organizuojamas ir galimai alkoholio pramonės finansuojamas projektas „kalbėkimės“. O už to stovi tokia kompanija, kaip „Pernod Ricard”, kuriai  priklauso tokie prekių ženklai, kaip: „Absolut”, „Ballantine’s”, „Chivas Regal”, „Kahlúa”, „Malibu”, „Beefeater”, „Havana Club”, „Jameson”, „Martell”, “Ararat”, „The Glenlivet”, „Jacob’s Creek”, „Mumm”, „Ricard” ir kiti. Tai yra vienas didžiausių pasaulyje alkoholio pramonės gigantų (http://pernod-ricard.lt/). 
Panašu, kad viskas sudėliota kaip tikrame detektyve. Pirmiausia alkoholio gamintojai randa veikėjų, kurie žinoma už pinigus imasi įgyvendinti „šventas idėjas“. Lietuvoje tokiu įgyvendintoju tapo Šiuolaikinių didaktikų centras. Kuris žinoma, pagal geriausius skaidrumo standartus, niekam ir nieko nepasakoja apie tikruosius projekto sumanytojus ir rėmėjus. O svetainėje www.kalbekimes.lt nėra jokios informacijos apie tai, kas programą finansuoja, kieno ji sukurta ir kaip ji susijusi su alkoholio gamintojais. Dar daugiau, iš patikimų šaltinių gavome informaciją, kad programos „kalbėkimės“ vykdytojai bandė programą pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, ten net primeluojant, kad Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras programai pritarė. Tačiau ten sėkmė nesišypsojo. Vis tik atkaklumas nugalėjo ir programa pasiekė mokyklas. Kaip? Neklauskit, nes nežinau. Gal žurnalistai bus išradingesni ir ras.
Toliau dar įdomiau. Lietuviškas programos puslapis www.kalbekimes.lt pateikia labai mažai informacijos kas yra programos autoriai. Viskas labai gudriai paslėpta - remiamasi dvejomis Švietimo ir mokslo ministerijos ir Jaunimo reikalų departamento programomis. Patys rengėjai pateikia informaciją, jog programa atitinka svarbiausius Nacionalinės alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos uždavinius (nurodo net kuriuos -  http://www.kalbekimes.lt/pradzia/apie-programa/programa-kalbekimes). Į visus viešai pateikiamus literatūros sąrašus patenka tik lietuviški dokumentai. Tas labai suklaidina apie tikruosius programos autorius. Pasirodo,  yra išorinių faktų, kurie verčia sunerimti. Pirmasis – programos atsiradimą parėmė Absoliuto kompanija, o jos įgyvendinimą remia Europoje ir Lietuvoje – įmonė, kuri užsiima stipraus alkoholio ir vyno gamyklų valdymu visame pasaulyje. Nenuostabu, kad pagrindinis tikslas – ugdyti vaikų nuosaikų požiūrį į alkoholį. Jau nekalbant apie kai kurių užsiėmimų turinį, kur yra tiesiogiai paslėpta alkoholio reklama.
Viešieji programos tikslai atrodo nepriekaištingai. Tačiau geriau įsiskaičius į aprašymus, pasimato tikrieji tikslai - vienas jų - priimti sveiką ir nuosaikų požiūrį į alkoholį (http://www.kalbekimes.lt/pradzia/metodika/metodikos-apzvalga--2 , skyrelis Tikslai, 3 eilutė). Apie tai yra ir metodiniame leidinyje.
Čia nesustota. Gerais darbais jau suskubta pasigirti: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-12-alkoholizmo-prevencija-siuloma-pradeti-nuo-mokyklu/140745. Ir atsitik tu man taip, kad tarp kalbėtojų „lyg netyčia“ pinasi Gediminas Navaitis, kuris trynė kėdes Seime, kai buvos svarstomas prekybos alkoholiu degalinėse klausimas ir kažką neaiškiai „vėlė“ apie tai, kad to daryti nereikia, nes reikia spręsti ne draudimais, ir tuo metu niekas nesurezgė kuo čia dėtas „garsus psichologas – politikas“ ir alkoholio pramonės argumentai. O pasirodo kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi. Juk pinigai nekvepia, ar ne? Ir kai nepapasakoji, kas tavo metodikos užnugaryje, tai ir sąžiningiausią žiniasklaidą ar naivius mokytojus gali apgauti, jiems net nesupratus, jog jais naudojamasi.
Visa tai būtų šakėmis ant vandens rašyta sąmokslo teorija, nes lietuviškame puslapyje, nei normalių nuorodų, nei pavardžių, nei sąsajų. Bet internetas visagalis. Estiškoje to paties projekto svetainėje surašyta viskas. Ir tai, kad projektą finansuoja jau minėtas alkoholio gigantas, ir pavadinimas net neslepia tikrųjų tikslų, ir vertime į rusų kalbą vadinasi „Pakalbėkime apie alkoholį“. Šis pavadinimas Lietuvoje matyt labai apdairiai buvo perdirbtas, kad niekam nesukeltų įtarimų.  Bernardinuose išspausdintame straipsnyje teigiama, kad Lietuvoje seminaruose 2015-aisias dalyvavo ir metodą praktiškai išmėgino daugiau nei trys šimtai Lietuvos pedagogų bei su vaikais dirbančių specialistų. Programos veiklos buvo išbandytos su beveik 7000 moksleivių. Kaip jums Absoliuto degtinės gamintojų metodikos diegimo mąstai Lietuvoje? Nedaro įspūdžio? Man daro.


Ir atsitik tu man taip, kad tas pats Šiuolaikinių didaktikų centras „lyg netyčia“ prikišo nagus ir prie Vyriausybėje cirkuliuojančio jau kitos pramonės, tabako giganto Philip Morris remiamos projekto „Lietuva be šešėlio“ (kurio svetainėje nuorodos į Philip Morris paramą taip pat apdairiai dingo) sukurpto „šedevro“, t.y. alkoholio vartojimo mažinimo priemonių plano, kuriame aukštinami Lietuvos laisvosios rinkos instituto nusišnekėjimai, menkinamos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, siūlomos ir kaip prioritetai įvardinamos visos įmanomos neefektyvios priemonės ir net nemanoma pasitelkti nė vienos tikrai ekspertinės organizacijos. Labai apdairu. Ir projekte „pakalbėkim“, ir „Lietuva be šešėlio“, sąsajos su tabako ar alkoholio pramone labai kruopščiai nutylimos. Labai įdomu, kad apie šį „Lietuva be šešėlio“ projektą savo nuomonę išreiškė Nacionalinė sveikatos taryba, Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje ir Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Raštas buvo išsiųstas į Vyriausybę ir kitas institucijas, bet per porą mėnesių, net nesureaguota. Ir teisingai, kam čia reaguoti į tokias organizacijas, kaip Nacionalinė sveikatos taryba, jei su Vyriausybės kancleriu tiesiogiai pabendrauja „Lietuva be šešėlio“ vadovas, kuris tiesiogiai susitikinėja ir siuntinėja savo rekomendacijas.


„Lietuva be šešėlio“ parengtu planu besidangstantys „berniukai su kostiumais“ jau varsto kiek mažiau sritį žinančių NVO duris ir ragina prisijungti prie siūlymų, aiškindami, kad planas jau turi Premjero palaikymą. VAU, taip sakant. Jie Premjeras čia niekuo dėtas, tai manau turėtų pasidomėti, tais, kurie dangstosi jo vardu. O jei tai tiesa, tai... Dar daugiau, „berniukai“ teigia kalbinamoms organizacijoms, kad tam priemonių planui neabejotinai bus skirtas naujojo sveikatingumo fondo finansavimas, nes jį palaikys vėl tas pats paminėtas politikas. Tokius atveju tai yra arba manipuliacijos, arba ....
Labai simptomiška, kad visi tie povandeniniai upeliukai srovena būtent tada, kai Vyriausybėje iš tiesų rengiamas alkoholio vartojimo mažinimo priemonių planas ir dar nėra paskirstyti minėto fondo pinigai.
Jei manote, kad toks „bespredielas“ Lietuvoje, kai alkoholio gamintojai plauna smegenis mūsų vaikams ir pedagogams yra visiškai normalu, tai Lietuvoje yra tikrai kaip tame taikliame Andriaus Tapino posakyje: “ Kai skęsti pelkėje, mėšlo kruša – nebesvarbu“.
Lietuvoje jau yra buvęs panašus precedentas, kai Philip Morris, radęs vykdytojų tuometiniame „Pilietinių iniciatyvų centre“, skyrė milijonus „jaunimo žalingų įpročių prevencijos“ projektui „Aš galiu“ (http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/apgaulinga-tabako-gamintoju-parama-22418).  O tuo pat metu „kniso“ smegenis politikams apie tai, kad šie nesiimtų efektyvių tabako kontrolės priemonių, kurios vis tik buvo priimtos ir duoda rezultatų. Dabar identiška situacija vystosi su alkoholio gamintojais.

Manau, kad šita „velniava“ turi būti nedelsiant nutraukta, nes geriančių vaikų Lietuvoje ir be Absoliuto mokymų užtenka, o apie tokius mokymus garantuotai nežino nė vienas tėvas. Todėl mielus tėvelius siūlau taip pat pasidomėti, kas ir kaip mokina jų vaikus, ir vieną kartą užbaigti šitas partizaninio lobizmo ir įtakos formavimo praktikas.