Ieškoti šiame dienoraštyje

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

Tikri vyrai nedainuoja…


Sovietmečiu  populiarų posakį, kad kiekviena valytoja gali valdyti valstybę galima būtų perfrazuoti, kad kiekvienas aludaris galėtų valdyti valstybę. Seimui renkantis į paskutiniuosius pavasario sesijos posėdžius aludarių iniciatyva iš darbotvarkės patyliukais dingo klausimas apie įvairių alkoholinių gėrimų vartojimą skatinančių akcijų draudimą. Nieko nuostabaus, juk S.Galadauskas prieš kiekvieną su alkoholio vartojimu susijusio klausimo svarstymą ar balsavimą Seimo nariams išdalina lapelius su nurodymais, kaip reikia balsuoti už vieną ar kitą įstatymo pataisą. Tik tokiuose nurodymuose Seimo nariai neįžiūri nei spaudimo, nei kažkokių savanaudiškų kėslų. Tačiau spaudimas matomas Bažnyčios paraginimuose balsuoti atsižvelgiant į visuomenės sveikatos motyvus, spaudimas matomas ir nevyriausybininkų siunčiamuose laiškuose. Taigi pradžioje mano minėta frazė yra ne teorinė prielaida, o šių dienų realybė.
Vasara aludariams yra tikras aukso metas. Ne veltui aludarių iniciatyva graži tautiška šventė Joninės buvo paversta alaus prisigėrusių veikėjų orgija. Tiesa ne visi užkibo ant aludarių kabliuko ir vis dažniau prisimenamos gražios tautiškos tradicijos, o ne šlapimu prasmirdusios aludarių šventės. Matyt aludariam teks imtis naujos iniciatyvos ir nedarbo diena paskelbti kokią kitą dieną.  Aludarių noras, kad nebūtų draudžiama įvairiomis akcijomis skatinti daugiau vartoti alaus yra labai suprantama. Būtent vasarą pasipila pačios įvairiausios „gerk ir laimėk“ akcijos.
Žinant lietuvių meilę žemei ir visuotinį norą gyventi ar ilsėtis prie vandens telkinio, Utenos alaus reklama siūlanti gerti ir laimėti sklypą prie ežero atrodo itin „socialiai atsakingai“. Jau nekalbant apie visus dalinamus rankšluosčius ir panašius niekus, kurie jų savininkus paverčia gyvais ir svarbiausia nemokamais reklaminiais stendais. Keista, kad dažnas to nesuvokia ir su malonumu vaikšto demonstruodamas alaus gamintojų prekinius ženklus savo darželinio amžiaus vaikams.
Neseniai nuvilnijus seksistinei Švyturio alaus reklamai apie tai, kad pasaulis laikosi ant vyrų, kitas alaus gamintojas suskubo pasirūpinti, kad būtų kuo plačiau komunikuojama stereotipinė ir destruktyvi žinutė apie vyrų elgseną, kurioje bet koks socialesnis ar lyriškesnis vyro poelgis priskiriamas „bobiškam“, nes „tikri vyrai“ nedainuoja meilės dainų, nelaisto gėlių. Tikri  vyrai pasak Tauro reklamos geria, o po to matyt vemia, „myža“ ant sienų, daužo policininkus, didžiuojasi nuotykiais policijos areštinėse ir „kietai vairuoja“ automobilį, nes tokios būsenos stovėti ant dviejų kojų yra gerokai sudėtingiau nei sėdėti ant keturių ratų.
Matyt neverta apeliuoti į aludarių sąžinę, kai su alumi siejami populiarūs jaunimo muzikos festivaliai, kuriuose knibžda vasarojančių paauglių. Aludariai turi patikrintą būdą kaip vienu mostu atstatyti savo socialinės atsakomybės statusą. Užtenka pasiimti kokį naivesnį sportininką ir pasakyti, kad nepaisant jo gėrimo nesulaukus pilnametystės, jis vis tiek tapo žymiu sportininku, o jūs vaikai negerkit, nes jūs dar nepilnamečiai. Turbūt už tokias žinutes aludariai ir šiemet gaus socialiai atsakingo verslo iniciatyvos apdovanojimą.
O mes gerkim, juk būtent iš prasigėrusių ir degradavusių tūlas aludaris galės pusvelčiui nupirkti sklypą prie ežero ir iškilmingai įteikti jį vienam iš ant skandinavų aludarių kabliuko užkibusių tautiečių. 

2012 m. liepos 15 d., sekmadienis

Politikus jau galim vertinti ne už tai kas bus, o už tai kas jau buvo


Rinkiminė kampanija dar tik įsibėgėja, o mane jau užkniso mano socialinio tinklapio puslapiuose besireklamuojantys besišypsantys politikai. Toks tūlas veikėjas, nuolat socialiniuose tinkluose visos kadencijos metu dėliojęs moterims gėlytes ir muzikėles, dabar kažkodėl nuolat siūlomas man reitingavimui ir palaikymui. Kitas politikas, nuolat mane įtikinėjantis, kad nereikia drausti alkoholio reklamos, o reikia šviesti vaikus nesibodi dėlioti savo nuotraukų su vaikų namų auklėtiniais, kurių didžioji dalis ten atsidūrė dėl prasigėrusių tėvų. Nuolat gaunu žinutes apie tai, kaip gražiai politikai susitinka su savo rinkėjais, kaip gražiai su jais pasikalba, nusifotografuoja, pašoka ir t.t. Na žmogiškai galima suprasti visą šitą farsą ir ypač jo suaktyvėjimą prieš rinkimus, bet vis tik norisi paklausti: mieli tautiečiai, kada baigsim rikti politikus pagal gražias nuotraukas ir dar gražesnius pažadus? Mieli kolegos nevyriausybininkai, kada užuot kritikavę politikus, susiimsim ir visi pateiksim žmonėms faktus, kurie palengvintų apsisprendimą prie balsadėžės?
                           Nebetikiu politikų rinkiminėmis programomis, jei tokios pas kai kuriuos iš viso egzistuoja. Nebetikiu po to, kai viena iš mano favoričių laikytų partijų išdavė programos nuostatas ir ne tik sudarė galimybę, kad Seimas priimtų toms nuostatoms prieštaraujančius sprendimus (kalbu apie alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimą), bet ir priėmė paramą iš tokiais sprendimais suinteresuotų verslo grupių, o galiausiai į sąrašą priėmė asmenį, buvusį vienu iš tų suinteresuotų verslo grupių vadovu. Po šito niekas nebeprivers manęs patikėti politikų pažadais. Bet tai nereiškia, kad tikėti nereikia niekuo. Tiksliau tikėti reikėtų faktais, nes jais tiesą sakant nėra kaip netikėti.
                           Politikams labai naudingi už butelį perkami alkoholikai, arba žmonės, kurių pagrindinis informacijos šaltinis apie politikus yra lietuviška komercinė žiniasklaida. Nejau galima spręsti apie politiką iš jo kalbų per šou laidas ar laidas kur jis kalba komentuodamas sritis apie kurias neturi visiškai jokio supratimo? Ar galima spręsti apie politiką, kuris prieš rinkimus žadindamas patriotinius jausmus siekia įstatymu įteisinti dviejų šventinių vėliavų naudojimą ir t.t. Tai sakysit pagal ką spręsti? Na jei labai norit spręskit pagal tai koks muzikinis skonis ir kokias dainas jūsų renkamasis dainuoja ar kokius atlikėjus užsako koncertuose, į kuriuos jus kviečia. O jei norite spręskit pagal tai, kokius ledus iš malūnsparnio jums pažerdavo arba pagal tai kas didesnį pensijos dydį ar minimalią algą jums pažada taip ir nepasakydami iš kur tam paims pinigų. Na dar galima spręsti pagal kostiumą ir kaklaraištį (taip matyt labiau derėtų spręsti stilistams ir mados gurmanams), o automobilių mėgėjai galėtų spręsti pagal politiko vairuojamą automobilį (prancūziškų automobilių vairuotojai turi labai menkus šansus pelnyti pastarųjų balsus) ir t.t. Bet kokiu atveju pastarieji jau būtų objektyvūs kriterijai, gerokai pranokstantys niekuo neišmatuojamus pažadus.
                           Nežinau kaip patikrinti naujus politikus, bet tikrai žinau, kaip apsispręsčiau dėl esamų parlamentarų. Man jų pažadai dabar nebereiškia nieko. Apie kiekvieną parlamentarą sprendžiu ir spręsiu tik pagal tai, kaip jis elgėsi Seimo posėdžių salėse ir kaip balsavo už man rūpimus klausimus. Ir čia paaiškėja, kad moterų viliotojai gėlytėmis ir dainelėmis facebooke neturi jokio šanso pelnyti sveikatos šalininkų balsų, nes jų sprendimai nieko bendro su grožiu ir estetika neturėjo. Pagal parlamentarų diskusijas komitetų posėdžių metu apsispręsti dar lengviau, nes ten atsiskleidžia dar įdomesnės parlamentarų savybės, kurios juos verčia priskirti veikiau psichikos ligoniams nei vertiem sekančios kadencijos mandato.
                           Taigi mieli tautiečiai, nustokit burnoti. Juk Lietuva garsėja kaip viena labiausiai kompiuterizuotų ir internetizuotų valstybių. Nepatingėkite užsukti į Seimo tinklapį www.lrs.lt ir ten paieškoti jus dominančių šioje kadencijoje priimtų teisės aktų, bei kaip už juos balsavo (o ne kalbėjo apie juos) kandidatas ar partija už kurią ketinate balsuoti. Galbūt kas nors gabesnis galėtų net filmuką su iliustracijomis kaip tą daryti į youtube užkrautų. Tiesa kai kuriuos balsavimus, norėdami palengvinti norinčiųjų apsispręsti dalią ir sutaupyti laiko, suskaičiavom mes patys, tik bėda, kad tai tik viena iš daugelio sričių. Politikų reitingą ir skaičiavimus galite rasti čia: http://koalicija.org/index.php?option=com_content&task=view&id=203&Itemid=154
Bet man būtų labai smagu, jei panašų reitingą ir skaičiavimus kaip Seimo nariai balsavo už korupciją mažinančius įstatymus padarytų Transparency International kolegos, kaip dėl žaliosios energijos plėtros ir projektų balsavo ar juos teikė politikai suskaičiuotų žaliųjų judėjimo atstovai, kad vartotojų organizacijos suskaičiuotų kaip ir kas balsavo už vartotojų teises ginančius, o ne paminančius sprendimus ir t.t. Tuomet apsispręsti būtų dar lengviau ir tada politikų čiulbesiai, jų kostiumų ir kaklaraiščių ar naujų automobilių spindesys nebeužgoštų tikrųjų pasirinkimą lemiančių veiksnių ir motyvų...
Teisingai sakoma, jei tave apgavo vieną kartą, tai kaltas tas, kuris tave apgavo, bet jei tave tas pats žmogus apgauna antrą kartą, tai pats esi kvailys ir taip tau ir reikia...