Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2007 m. rugpjūčio 22 d., trečiadienis

G.Kirkilas: aš ne davatka...ir įstatymų nesilaikysiu...




Naują diskusijų bangą visuomenėje sukėlė artėjanti rugsėjo 1-oji, kuomet bus draudžiama prekiauti alkoholiu. Savo nuomonę žurnalistams šiuo klausimu išsakė ir premjeras, kuris pareiškė, kad „Aš nesu davatka", – į klausimą, kaip elgtųsi, jei rugsėjo 1-ąją lankydamasis mokyklose būtų pavaišintas šampanu, trečiadienį žurnalistams atsakė premjeras Gediminas Kirkilas“ (DELFI).
Tai jau ne pirmas premjero komentaras apie alkoholio kontrolės iniciatyvas. Jis jau „pribloškė“ visuomenę teigdamas, kad alkoholio reklama neįtakoja alkoholio vartojimo. Šį kartą premjero pareiškimas skamba dar keisčiau, nes premjeras teigia, kad nėra davatka, todėl pažeistų įstatymą ir lankydamasis ugdymo įstaigoje gertų alkoholį. Tuo tarpu LR Alkoholio kontrolės įstatymas teigia, kad alkoholį vartoti draudžiama ugdymo įstaigose ir jų teritorijose.
Ką tokiais pareiškimais nori pasakyti premjeras? Ar tik ne tai, kad jam, kitaip nei visiems Lietuvos piliečiams, įstatymai negalioja?
Dar svarbiau nei įstatymų laikymasis, pats premjero deklaruojamas požiūris į alkoholio vartojimą. Premjeras, nuolat teigdamas, kad draudimais problemos neišspręsi, ir reikia šviesti visuomenę, pasiuntė labai aiškią žinutę moksleiviams, kad negeria tik davatkos. Puikus švietėjiškas pranešimas jaunajai kartai. Labai įdomus ir sugretinimas su davatkomis. Matyt premjerui su pamaldumu susiję dalykai atgrasūs dar nuo sovietinių laikų. Nelabai aišku kas blogo būti pamaldžiu ir kuo tai siejasi su alkoholio vartojimu? O gal premjeras prasigėrusioje šalyje tiesiog nori pasirodyti „savas bičas“ ?
Premjeras jau pademonstravo savo išskirtinį požiūrį į įstatymus, kuomet įsigaliojus draudimui rūkyti viešose vietose ir toliau traukė pypkę restoranuose. O gal tai tiesiog nesugebėjimas atsisakyt nomenklatūrinio mąstymo ir suvokti, kad norint sulaukti pagarbos įstatymams iš visuomenės, tą pagarbą pirmiausia derėtų demonstruoti aukščiausiems valstybės pareigūnams.
Grįžtant prie pačios draudimo prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją idėjos, reikia pasakyti, kad jau pati besipiktinančiųjų reakcija rodo, kiek daug problemų dėl alkoholio vartojimo turime Lietuvoje. Jie jau negalime iškęsti be alkoholio nė vienos dienos, tai ką jau kalbėti apie saikingą alkoholio vartojimą visus metus. Visa laimė, kad Lietuvos gyventojai jau mąsto daug blaiviau nei mūsų valstybės premjeras ir nemato draudimuose ir ribojimuose didelės problemos. Net ir nesaikingai alkoholį vartojantys gyventojai suprato, kad ir toliau nuolaidžiaujant alkoholio gamintojams ir platintojams, nepavyks apsaugoti vaikų nuo alkoholio keliamo pavojaus.
Kad jau nueita labai toli, demonstruoja ir Lietuvos mokinių parlamento pirmininko pasisakymai viename iš dienraščių, kad mokiniai ne geria alkoholį, o tik ragauja. „Puikus“ požiūris. Turbūt ta pačia filosofija vadovaujantis galima ragauti ir kokainą ar heroiną. Dar įdomiau atrodo teiginys, kad Lietuvos mokinių parlamentas rengia pareiškimą dėl įsigaliojusių įstatymo pataisų.
Stebint visuomenės komentarus dėl alkoholio kontrolės iniciatyvų, susidaro įspūdis, kad visuomenė jau pribrendo pokyčiams ir pritartų daugeliui alkoholio prekybą sugriežtinančių priemonių, tik kaip tokias priemones „prastumti“ per nuolat alkoholio gamintojų ir pardavėjų „apdirbinėjamą“ premjerą ir nuolat jiems už rinkimams skirtus pinigus atidirbinėjančius Seimo narius? Rudenį, Seimui susirinkus po atostogų prasidės tikras nervų karas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų pataisų. Tuo neleidžia abejoti verslo atstovų teiginiai, kad alkoholio kontrole ir toliau užsiiminės jie patys. Melas ir faktų iškraipymas taps viena iš pagrindinių kovos priemonių. Belieka tik tikėtis, kad visuomenė ir įstatymų leidėjai sugebės atskirti kur yra visuomenės noras ir interesas gyventi sveikesnį gyvenimą, o kur nepasotinamas verslininkų noras pasipildyti savo kišenes iš prekybos alkoholiu.