Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2016 m. gegužės 31 d., antradienis

Iniciatyvos „Už blaivią“ pasiūlymai pristatyti Seime

Šiandien LR Seimo plenariniame posėdyje pristačiau piliečių iniciatyvos „Už blaivią“ pateiktas LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, už kurias pasirašė daugiau nei 61 tūkstantis Lietuvos Respublikos piliečių. Šios pataisos parengtos vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis dėl mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių.
Dar kartą labai ačiū visiems, kurie aukojote savo brangų laiką ir rinkote parašus. Labai geras jausmas, kai pristatai siūlymus, už kurių stovi tokia didžiulė jėga ir sąmoningų bei savo kraštu besirūpinančių žmonių palaikymas.
Surinkus piliečių parašus Seimas jau nebebalsuoja už pateikimą, tiesiog imasi svarstyti. Pagrindiniu komitetu paskirtas Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data plenariniame posėdyje numatyta birželio 28 d.
Kaip ir reikėjo tikėtis, projektas iš karto buvo „pakrikštytas“ ir Darbo partijos frakcija paprašė balsuoti už tai, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados. tai reiškia minimum kelias savaites laukimo ir delsimo. nepaisant nieko, tai bus geras „lakmuso popierėlis“, kuris parodys, ar LR Vyriausybei iš tikrųjų rūpi spręsti šalį skandinančias alkoholio problemas, ar tai tėra gražios kalbos be realaus pagrindo.
Balsavimą dėl Vyriausybės išvados galite rasti čia:
Visą plenarinio 2016 05 31 d. vakarinio posėdžio įrašą galėsite rasti čia:


Kad mama netaptų priešu...

Turbūt sunku būtų surasti ką nors labiau švento ir pasiaukojimo, kaip mamos meilė savo vaikui. Turim tiek daug pasiaukojamo atsidavimo pavyzdžių. Tačiau dėl išsivysčiusios priklausomybės tabakui arba dėl nepakankamo sveikatos raštingumo beveik 15 proc. moterų prisipažįsta, jog rūkė nėštumo metu. Visiškai to nenorėdamos mamos gali tapti blogiausiu savo vaiko priešu (https://www.youtube.com/watch?v=FkM1BU7N5x8). Rūkymas nėštumo metu Lietuvoje yra labiau paplitęs tarp žemesnio išsilavinimo moterų, o taip pat tarp tų, kurios pastojo būdamos jaunesnės nei 20, kurių nėštumas buvo neplanuotas ar tų, kurioms stigo pozityvaus emocinio palaikymo iš tėvo ar mamos (http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010660X16000215). Rūkymas nėštumo metu didina ne tik persileidimo ar neišnešiotumo riziką, tačiau tuo pat metu yra susijęs su perinatalinėmis mirtimis, placentos komplikacijomis, vaiko plaučių funkcijos sutrikimais, vystymosi ir elgesio problemomis. Skaičiuojama, kad rūkymas nėštumo metu yra atsakingas už maždaug 15 proc. priešlaikinių gimdymų, 20–30 visų neišnešiotumo atvejų ir net 150 proc. padidina prenatalinių mirčių tikimybę.
Vis tik nėra abejonės, kad kiekviena mama norėtų susilaukti sveiko vaiko. Todėl Lietuvoje jau 15 metus iš eilės, gegužės 31 d. (Pasaulinę dieną be tabako) gimusiems naujagimiams bus dovanojami marškinėliai su užrašu gimiau nerūkantis. Tai yra simbolinis priminimas tėčiams ir mamos, apie tai, kad rūkymas ne tik nėštumo metu, bet ir po jo gali neigiamai atsiliepti jų vaikų sveikatai. Todėl tiek mamoms, tiek tėčiams vaiko gimimas gali tapti puikia proga atsisakyti rūkymo ir apsaugoti savo vaikus nuo rūkymo keliamų pavojų. 

Labai svarbu, kad sveikatos sistema padarytų viską, kad informuotų būsimąsias mamas apie galimą neigiamą rūkymo poveikį nėštumo metu (http://www.ntakd.lt/files/leidiniai/METODINE_MEDZIAGA/n2.pdf), o kiekvienai būsimai mamai, kuri nepajėgia mesti rūkyti savo jėgomis, turėtų būti suteikta kvalifikuota ir efektyvi pagalba metant rūkyti. 

Kur mes pirmaujame ?

Ką tik per vieną iš radijo stočių išgirdau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės išsakytą mintį, kad Lietuva pirmauja tabako kontrolėje.
Todėl ta proga keli nedideli pastebėjimai.
Lietuva per 12 metų nesugebėjo perkelti į nacionalinę teisę net Tabako pagrindų konvencijos nuostatos dėl tabako pramonės rėmimo. Pataisos registruotos tik šiemet.
Visi su tabako akcizų didinimu susiję įsipareigojimai vykdomi su ilgiausiais pereinamaisiais laikotarpiais ir tik atitinkant minimalius reikalavimus. Džiaugiamės būsimais vaizdiniais įspėjimais apie žalą sveikatai ant tabako pakuočių, tik tai ne pirmavimas, o būtinybė pagal direktyvą, o ir perkėlėme minimalias nuostatas, nes direktyva leidžia įdiegti bendrinę tabako gaminių pakuotę.
Iki šiol neteikiama sisteminė pagalba norintiems mesti rūkyti. Nesugebėjom išlaikyti pagalbos metantiems rūkyti linijos. Dėl pinigų (o gal labiau supratimo stokos) numarinome tokius projektus, kaip „Nerūkanti klasė“. Iki šiol trypčiojame vietoje dėl nelegalios tabako gaminių prekybos kontrolės protokolo ratifikavimo, kai tuo tarpu, galimai pažeidžiant konvencijos nuostatas, tabako gaminių žymėjimo sistemas diegia patys tabako gamintojai, t.y. tie, kuriuos privalu kontroliuoti dėl žymėjimo ir judėjimo pažeidimų.
Galima pasakyti tik tiek, kad Lietuva kol kas nėra labai atsilikusi. Turėjome puikių galimybių būti pažangūs, kai vieni pirmieji apgynėme nerūkančiųjų teises kavinėse, baruose, restoranuose ir kt. Neabejotinai esam tarp pažangiųjų dėl elektroninių cigarečių reglamentavimo. Ir čia, neabejotinai, už iniciatyvą ir lyderyste reikia pasakyti ačiū tai pačiai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei, kuri ėmėsi lyderystės šituo klausimu. Neabejotinai turim būti dėkingi ir dabar jau komisarui V.P.Andriukaičiui, kuris labai daug padarė, kad nebūtų sužlugdytas naujosios ES Tabako produktų direktyvos priėmimas ir šiandien Lietuva tiesiog nebeturi galimybės atsisakyti vykdyti mokslu pagrįstas tabako kontrolės priemones.
Tačiau daugeliu atveju, bandymas girtis, kad mes esam tarp lyderiaujančių šalių pagal tabako kontrolės priemones, yra tas pats, kaip girtis, kad pas mus žmonės pagaliau išmoko važiuoti dviračiu, kai kaimyninėse šalyse jie jau moka pilotuoti lėktuvus.

O kad mano pasisakymas nebūtų vertinamas kaip subjektyvus, siūlau susipažinti su tabako kontrolės skale, kurioje Lietuva, pagal įgyvendintas alkoholio kontrolės priemones, užima „garbingą“ 29 vietą iš 34 vertinų šalių (http://www.europeancancerleagues.org/images/TobaccoControl/TCS_2013_in_Europe_13-03-14_final_1.pdf). 

2016 m. gegužės 30 d., pirmadienis

Prireikė 11 metų...

Dar 2005 metais Europos komisija patvirtino vaizdinių tabako gaminių įspėjimų ir užrašų katalogą, kurį rekomendavo šalims, norinčioms geriau informuoti savo rūkančiuosius piliečius apie rūkymo žalą sveikatai.  
Tačiau prireikė net 11 metų, kad Lietuvos politikai perkeltų šias priemones į Lietuvą. Privalomi vaizdiniai įspėjimai apie žalą sveikatai Lietuvoje įsigalios tik šiemet, ir tik po to, kai tokių vaizdinių įspėjimų skelbimas tapo privalomu, nes tai padaryti įpareigoja naujoji ES Tabako produktų direktyva. Ką rodo toks delsimas? Mano manymu tai rodo, kad Lietuvos politikams didesnę įtaką daro tabako gamybos gigantai, jau ne vienerius metus trukdantys šių sprendimų priėmimui, o ne moksliniai argumentai, kurie rodo, jog vaizdiniai įspėjimai gali prisidėti prie rūkymo paplitimo mažinimo, padaryti tabako gaminius mažiau patrauklius tiek suaugusiems, tiek nepilnamečiams asmenims.
Tarptautinė praktika rodo, kad tabako gamybos gigantai nevengia bylinėtis ir teismų pagalba bandyti stabdyti mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių diegimą šalyse. Tačiau galima tik pasidžiaugti, kad kol kas teismų sprendimai yra nepalankūs tabako pramonei. http://www.ft.com/cms/s/0/57e0117e-1e9b-11e6-a7bc-ee846770ec15.html#axzz4AAEMFhzB
Tuo metus, kai pažangiausios pasaulio šalys jau baigia praminti visus įmanomus teisinius kelius, kad šalyse be kliūčių būtų galima diegti bendrinę tabako gaminių pakuotę, Lietuvoje 11 metų turėjome laukti tik vaizdinių įspėjimų apie žalą sveikatai. Dabartinė ES Tabako produktų direktyva ir dar 2004 metais Lietuvoje ratifikuota Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija sudaro visas galimybes šalims diegti bendrinę tabako gaminių pakuotę. Būtent šiai priemonei skirta 2016 m. Pasaulinės dienos be tabako tema (http://who.int/campaigns/no-tobacco-day/2016/en/).  

LR Seimo nariams dar 2010 m. buvo pristatytas galimas lietuviškos bendrinės tabako gaminių pakuotės dizainas, lietuvių kalba išleistas leidinys apie vaizdinius įspėjimus apie žalą sveikatai ir bendrinę tabako gaminių pakuotę. Buvo pasiūlytos net reikiamos Tabako kontrolės įstatymo pakeitimų formuluotės, kad šios priemonės būtų įgyvendintos Lietuvoje (http://www.ntakd.lt/files/leidiniai/kiti/vaizdiniai_ispejimai.pdf).  Jokie argumentai politikams įspūdžio nepadarė. Todėl galima kelti pagrįstą klausimą, kiek metų lauksime bendrinės tabako pakuotės, jei vaizdinių įspėjimų teko laukti daugiau nei dešimtmetį? 

2016 m. gegužės 8 d., sekmadienis

Improvizacija „baltų arklių“ tema

Pavadinimą padiktavo vienas L.Pociūnienės komentaras, kurios komentarą padiktavo kitas, jau L.Tapino rašytas komentaras ir t.t. Turbūt gerai polemizuoti, analizuoti, jei ta polemika nors kiek racionali. Bet gal apie viską iš pradžių. Aišku kažkaip gaila tų arklių, kurie pavadinimuose varijuoja, nuo mitinių iki psichozinių personažų, bet matyt tokia jau jų dalia.
Paskaičiau L.Pociūnienės komentarą apie baltą žirgą ar Trojos arklį (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/l-pociuniene-baltas-zirgas-ar-trojos-arklys.d?id=71194506 ) ir trumpai galėčiau apibūdinti: labai liūdnas ir piktas komentaras nelabai į temą. Jo reziumė turbūt galėtų būti toks: problemas reikia spręsti, bet reikėtų dar kokių labai brangių tyrimų, kurie pasakytų, kaip jas spręsti. Jei problemų sprendimo imasi tie, kurie nepatinka, tada spręsti nereikia, nes tai politika ir nuo jos autorei koktu. Knygos gerai, bet jei jas leidžia R.Karbauskis, tai blogai. Daug geriau, kai ledai iš malūnsparnio... Reikėtų, kad žmonės mažiau gertų, bet jei taip, kaip Naisiuose, tai negerai... Teko pabuvoti Naisiuose ir pamatyti, kaip tos šventės atrodo ir nepamačiau aš ten nieko policinio, o tai, kad tvarką padeda palaikyti aktyvūs paaugliai, tai net nežinau, kas tame galėtų būti blogo. Ar ne apie tai, mes visi kalbam, bambėdami apie sunkiai į veiklas įsitraukiančius kaimo jaunuolius ir merginas. Taigi, politikuoti alkoholio kontrolės temomis yra blogai, bet visiškai natūralu „nepolitiniame“ komentare sudėti į vieną vietą specifines alkoholio problemas ir mokesčių naštos klausimus.
Tiesa ta, kad alkoholis viešosios politikos klausimu tampa ne pirmą kartą ir tikrai ne paskutinį. Ir gerb. L.Pociūnienei reikėtų pasakyti, kad jis viešosios politikos klausimu yra ne tik Lietuvoje. Labai normalu tas problemas aptarinėti ir spręsti labai demokratiškose valstybėse: Suomijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Prancūzijoje ir pan. Ir nelabai suprantu, kas yra blogo tame, kad politikai deklaruoja kokiu būdu jie planuoja tas problemas spręsti. Ar ne blogiau, jei jie iš viso nemato problemos, ir kaip dabartiniai mūsų verslininkai kaltina neteisingą statistiką, o ne savo gobšumą, kuris dabar jau griauna ir Lietuvos įvaizdį pasaulyje. 

Dar blogiau, kai politikai įsirašę pažadus diegti mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones ir su tais pažadais laimėję rinkimus, vėliau padaro priešingai. Ne vienam politikui įsiūtį sukėlė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolė koalicijos skelbiamas politikų balsavimo reitingas (http://www.ntakk.lt/politiku-reitingas/ ), o mano aptariamuoju straipsniu socialiniame tinkle puolęs džiaugtis politikas Kęstutis Masiulis, prieš praėjusius rinkimus išplatinus jo balsavimo rezultatus rinkėjams, net grasino prokuratūra. Taip susižavėjęs straipsnio įžvalgomis apie gilumines alkoholio vartojimo priežastis, politikas dar praeitos kadencijos metu aiškino Žemaitijos mokytojams, kad kaime mokytojams nereikia didesnių algų, nes jie gali augintis kiaules ir melžtis karves. Tiesiog puiku.
Tiek, to. Kadangi alkoholio ir problemų tyrinėjimui paskyriau ne mažą savo gyvenimo ir profesinės veiklos dalį, tai manau, kad galiu ir privalau sureaguoti į tokius komentarus.  
Pirmiausia dėl didelių ir išsamių tyrimų. Tai norėčiau patarti straipsnio autorei kitą kartą prieš rašant apie tyrimų trūkumą pasidomėti ar jų iš tikrųjų trūksta. Pridaryta tiek straipsnių ir tyrimų, kad užteks ilgam į priekį. Dėl jų publikavimo, tai manau, kad kas norėjo, juos tikrai paskaitė. Tačiau turėčiau keletą klausimų. Ar mes tikrai turėtumėm atlikti išsamius genetinius, sociologinius, psichologinius ir kitus tyrimus, kad nustatyti, kodėl Lietuvos vaikai kalba lietuviškai, Norvegijos vaikai - norvegiškai, o Rusijos vaikai – rusiškai? O atlikti tyrimus, kodėl geria Lietuvos vaikai vis tik reikėtų? Daugybę metų bendraudamas su tėvais ir mokytojais pastebėjau vieną aiškią tendencija: suaugę nemano, kad jie yra viena iš svarbių vaikų alkoholio vartojimo priežasčių. Ieškom, kažkokių giluminių priežasčių, o kai pasiūlai tėvams ir mokytojams patiems pirmiausia pakeisti savo elgesį ir parodyti vaikams, kad gyventi nevartojant alkoholio ir nerūkant yra įmanoma, tai prasideda gynyba ir išvedžiojimai, kuriems socialinis neteisingumas neturi ir negali turėti jokios įtakos. Turim lietuviškus tyrimus, kurie rodo, kad rūkančius ir reguliariai alkoholį vartojančius tėvus turinčiose šeimose vaikai kelis kartus dažniau šias medžiagas vartoja patys. Kai šis kontekstas sutampa su nuolatiniu vyriškumo, jaunystės ir kitų socialinių teigiamybių siejimu alkoholio reklamose, užtaisas tampa tiesiog sprogstamas. Sveiku protu nesuvokiama logika reklamuoti produktus, kurių vartojimą siekiame mažinti.
Dar daugiau, jau turim patirtį, kuomet analogiškų tabako kontrolės priemonių diegimas jau davė puikių rezultatų, ir vyrų rūkymo paplitimas mažėja labai reikšmingai, iš paskos jau patraukdamas ir moterų bei vaikų vartojimą. Ar tai kaip nors susiję su giluminėmis priežastimis ir jų tyrimai, apie kuriuos kalba autorė? Ne. Tiesiog Lietuva įgyvendino mokslu pagrįstas tabako kontrolės priemones, ir  dabar pradeda džiaugtis rezultatais. Tačiau alkoholis juk „visai kita kalba“. Kaip gi mes atrodysim be „kultūringo išgėrimo“, etiketo knygose prirašyto gėrimų naudojimo išmanymo ir pan. Dabartinės visuomenės normos, susijusios su alkoholio vartojimu yra tiesiog tragiškos. Daug normaliau yra gerti, nei negerti. Ir tai pastebima toli gražu ne tik tose grupėse, kurios yra socialiai nuskriaustos ir apleistos. Tos nuostatos yra labai gyvos diplomatų, gydytojų, teisininkų ir net mokytojų grupėse. Tiesa situacija pradeda keistis ir tai iš dalies paaiškina augantį Naisių fenomeno idėjinio autoriaus ir mecenato populiarumą visuomenėje.

Vis tik su dalimi autorės teiginių reikia sutikti. Labiau išsilavinę žmonės geria ir rūko mažiau. Jie labiau domisi sveikata. Todėl išsilavinimas yra vienas iš būdų siekti sveikesnės visuomenės. Tačiau norėčiau retoriškai paklausti. Ar tokiu atveju jei duotumėm daugiau pinigų menkai išsilavinusiam ir socialinių įgūdžių stokojančiam žmogui daugiau pinigų, jis pradėtų skaityti knygas, lankytis teatre ir rūpintis sveikata? Mano patirtis, dirbant su priklausomais pacientais, leidžia teigti, kad deja bet daugeliu atvejų visiškai ne. Didžioji dalis tų žmonių nepasijaus oresniais, jie tiesiog pragers daugiau pinigų.
Todėl sutikčiau, kad daugumos problemų sprendimas yra ilgas ir skausmingas. Tačiau turiu kitą retorinį klausimą. O kaip alkoholio reklamos draudimas, jo kainos didinimas ir prieinamumo mažinimas trukdo šviesti visuomenę, mokėti jai orumą užtikrinančius atlyginimus, teikti psichologinę pagalbą, tiems, kurie išgyvena krizes ar susiduria su problemomis gyvenime? Ar iš autorės straipsnio reikėtų suprasti, kad problemų kamuojamai visuomenei reikėtų alkoholį padaryti labiau prieinamu? Pamenu vienas politikų ekonominės krizės laikotarpiu piktinosi, kad alkoholis kainuoja brangiai ir ne visi praradę darbą sugeba jį įpirkti. Tuomet buvo siūloma vėl jį atpiginti. O čia tai „brandu“. Tai gal tuomet ir reikėjo galvoti, ne kaip alkoholį piginti, o kaip padėti netekusiems darbo, nes pradėję gerti, grįžti į darbo rinką šansų jie turi labai mažai. Tuomet didelė alkoholio kaina būtų dalį jų sustabdžiusi, bet...

Straipsnio autorė jau gerokai atsiliko nuo Lietuvos aktualijų, nes kaimą laikyti problemiškiausia vieta dėl alkoholio vartojimo, nebėra pagrindo. 2014 metais atlikti tyrimai vaikų grupėje neberodo jokių didelių miesto ir kaimo vaikų alkoholio vartojimo skirtumų. Panašios tendencijos yra ir suaugusiųjų grupėje. Didesni skirtumai yra išsilavinimo grupėse.
Norėčiau pasidalinti dviem įžvalgomis. Prieš nepilnus du šimtmečius buvęs vysk. M.Valančiaus blaivystės laikotarpis nepražudė Lietuvių tautos, kurios tuometinės socialinės problemos ir socialinis neteisingumo lygis nelygintinas su dabartiniu. Atvirkščiai. Tuometinis blaivystės judėjimas, lietuviškos spaudos ir lietuviškų mokyklų plėtra neabejotinai prisidėjo prie vėliau įvykusio sukilimo, o dar vėliau ir prie nepriklausomos Lietuvos atsiradimo. Antrasis prasipagiriojimo periodas buvo dar sovietiniais Gorbačiovo valdymo laikais, kuomet greta absurdiškų priemonių (tokių kaip vynuogynų naikinimas) buvo ir daugybė tinkamų sprendimų, sumažinusių alkoholio vartojimą. Tą laikotarpį viename savo interviu M.Gorbačiovas pavadino klaida. Ir kaip gi kitaip. Ta klaida labai brangiai kainavo tuometiniams sovietų sąjungos funkcionieriams. Prasipagiriojus tiek asmeniui, tiek visuomenei pradeda rūpėti tokie dalykai kaip demokratija, rinkimai, valstybės valdymas, laisvė ir kt. Ir būtent taip, o ne atvirkščiai. Jau daugybę kartų turėjom galimybę įsitikinti, kad girtą tautą valdyti yra labai paprasta. Svarbu duoti išsvajoto gėrimo, daug, pigiai ir arti. Dar svarbiau pasakyti, kad tai yra tikrosios laisvės išraiška.
Daugelis politikų turėtų tiesiog nekęsti blaivių žmonių. Keista, bet labai panašūs dalykai atsitinka ir su kai kuriomis šeimomis, kuriose pvz. ilgus metus girtavęs vyras pradeda sveikti ir meta gerti. Ilgą laiką buvęs blogiečiu, netikėliu, apsileidėliu, nekultūringu ir neišsilavinusius degradu, jis pradeda domėtis šeimos reikalais, išlaidomis, turėti savo nuomonę. Taigi, kartais tai tampa naujo konflikto pradžia, nes kai kuriems sutuoktiniams labiau priimtinas nesibaigiančio gebėtojo vaidmuo, kuomet gelbėjamasis yra tiesiog protiškai neįgalus ir neturintis teisės turėti savo nuomonę.
Dabar absoliučiai tą patį matau ir Lietuvos politikoje. Labai patogu kalbėti, kad žmonės neišsilavinę, kvaili (per kvaili, kad galėtų ką nors spręsti referendumuose), kad jiems reikia didesnių pašalpų ir pan. Tuomet jie nustos gerti. Tiek geriančioje visuomenėje kaip mūsų, visi sprendimai bus (sic!), nes palies labai daug geriančių, kurie nenori mažinti nei kiekių, nei dažnių. O kur dar apokalipsiniai aludarių ir kitų veikėjų gąsdinimai šių pramonės šakų griūtimis, darbuotojų atleidimais ir teiginiais, kad jie geriau žino ne tik kaip gaminti, bet ir kaip mažinti vartojimą. Juks svarbu, kad gertų ne „nuodingą“, o „eskstra“ alų ir ne pilstuką, o brangią ir už Europos sąjungos milijonus išvarytą „ekologišką“ ar „organic“ degtinę. Tada viskas bus organic.
O dabar jau visiškai rimtai. Neabejoju, kad mes su alkoholio vartojimu susijusių problemų nesugebam išspręsti ne todėl, kad pas mus didelis socialinis neteisingumas (kurio niekaip nedrįsčiau neigti), bet todėl, kad nužudom net negimusias beveik visas mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, ir taip dar labiau padidinam socialinius ir sveikatos netolygumus. Tokiu būdu tie išsilavinę dar labiau nutolsta nuo neišsilavinusių ir turinčių mažas pajamas. Mes suaugusieji, negalim susitaikyti su būtinybe keisti savo elgesį, kad pasikeistų mūsų vaikų elgesys. Tuo metu, kai Islandai diegė tas autorės kritikuojamas priemones ir dabar mėgaujasi rezultatais, mes ginčijamės ko geriau nedaryti.


Manau, kad buvo puiki idėja po straipsniais apie savižudybes dėti pagalbos linijų telefonų numerius. Manau, kad tą idėją pritaikysiu ir savo straipsniams. Ir visiems, kurie jaučia poreikį pakritikuoti alkoholio kontrolės priemones, ar pasiūlyti savų sprendimų, pirmiausia pasiūlysiu paskaityti apie šios srities tyrimus ir Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymus ir pateikinėsiu trumpą savišvietos literatūros sąrašėlį šia tema. O tada jau būsiu atviras detalioms diskusijoms iš esmės. 

https://issuu.com/larisajakovuk/docs/leidinys_alkoholio_
http://www.ntakk.lt/wp-content/uploads/Alcohol_in_EU_LT.pdf
http://www.who.int/substance_abuse/activities/gsrhua/en/
http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0020/74702/E82969.pdf
http://www.vdu.lt/lt/mokslininkai-apie-alkoholio-zala-ir-socialine-atskirti/
http://www.ntakk.lt/kaip-sumazinti-alkoholiniu-gerimu-vartojima/