Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. gruodžio 4 d., šeštadienis

Kas Lietuvoje užsako muziką?


Lietuvą bandė sutrypti ir sunaikinti jau ne vieną kartą, tačiau Lietuviai atsilaikė. Iškentė ne vieną okupaciją ir su pasididžiavimu augino vaikus, stengėsi juos išauginti dorais ir garbingais ir sveikais piliečiais. Net ir badaudami nemanė, kad reikia palikti šalį. Nustoti auginti vaikus, rūpintis savo tėvais. Nebuvo senelių namų ir vaikų prieglaudų.

Laisvė pakeitė didžiąją dalį Lietuvių. Laisve pirmiausia pasinaudojo tie, kurių pagrindinis tikslas buvo uždirbti kuo daugiau pinigų. Apsukresnieji, pasinaudodami žioplesniais tautiečiais supirko nekilnojamą turtą ir žemes, kiti tiesiog vogė ir reketavo. Valstybė sutvirtėjo ir dabar berniukai, kurie tuomet įžūliai važinėjo prabangiomis mašinomis, žudė savo tautiečius, nesutikusius mokėti duoklės, dabar sėdi kalėjimuose ir maitinasi kalėjimo daviniu. Bet situacija iš esmės nepasikeitė. Bukus ir neišsilavinusius banditus, kurie problemas sprendė ginklo pagalba, pakeitė kostiumuoti, pagal paskutinį dizainerių žodį apsirengę angeliško veido banditai, kurių tikslas išliko tas pats –bet kokia kaina užsidirbti daugiau pinigų. Jų veiklos principai šiek tiek pasikeitė. Dabar viešai nebežudoma, dabar imituojama demokratija. Tačiau šiuolaikinių veikėjų veikla nedaug skiriasi nuo mafijinių grupių veikos. Šios grupės papirkinėja, klastoja informaciją, moka žiniasklaidai, Seimo nariams, finansuoja viešųjų ryšių kampanijas, samdo lobistus bei teisininkus. Jei nepavyksta tiesiog nupirkti Seimo nario, pažadant jam pakankamą sumą, tuomet pažadama parama partijai rinkimų metu. Tokie pažadai ištirpdo ir partijų vadovų širdis. Jei vis tik pavyksta papirkti Seimo narį, jis jau visam laikui „rėmėjų“ kišenėje, nes tokį politiką nebesunku šantažuoti ir reikalauti palankių sprendimų.

Dalis naujųjų verslininkų yra ne kas kitas, o tik sekanti karta, kuri klestį dar mafijinių struktūrų sukauptų pinigų dėka išplėtotų jau legalių verslų dėka. Jau vien ko verta vienos iš Lietuvos alkoholio bendrovių privatizavimo istorija, kurios dėka Lietuva ko gero susimokės didelius pinigus nesąžiningai išstumtam užsienio pirkėjui. Dabar šie legalūs verslai buriasi į prabangiai vadinamas asociacijas, nuomojasi prestižines biurų patalpas, kuria socialiai atsakingos pramonės įvaizdį. Jų atstovus galite nuolat matyti Seime. Dabar šie veikėjai save pateikia kaip vienus didžiausių mokesčių mokėtojų (neva alkoholio gamintojai sumoka apie 1 mlrd. akcizų į biudžetą). Įdomu, kiek yra tikinčių tuo kliedesiu? Kas realiai sumoka tuos akcizus? Jei pasigilinsit tai suprasit, kad juos sumoka ne gamintojai, o vartotojai, nes akcizas yra įskaičiuotas į gėrimo kainą. Vadinasi didžiausi biudžeto pildytojai yra ne alkoholio gamintojai, o pirkėjai. Gamintojai sumoka pelno mokestį, bet jį moka visos įmonės, ne tik alkoholio. Tik skirtingai nei nuo rūbų gamintojų produkcijos, nuo alkoholio yra mirštama. Gamintojai sumoka pelno mokestį, bet pelnas, skirtingai nei tuo atveju, kaip alkoholį gamina valstybinės įmonės, lieka privačiam gamintojui, kuris neretai yra net ne Lietuvos kapitalo įmonė.

Lietuvai ėmusi tramdyti kostiumuotų berniukų verslą, pastarieji įsiuto ir ėmėsi iki šiol nematytos taktikos. Patogiai išsidrėbę televizijos studijose mokslininkus ir sveikatos specialistus pradėjo vadinti „pseudosveikatininkais“, Nacionalinės sveikatos tarybos dokumentus – rašliava, kuri neatitinka realybės. Pritariant kai kuriems žurnalistams su pasimėgavimu aiškino, kad už alkoholio suvaržymus balsuojančios partijos ir politikai neabejotinai yra finansuojami nusikalstamų struktūrų ir užsienio šalių vyriausybių (suprask Baltarusijos ir Rusijos). Pagrindiniu koziriu visose diskusijoje pateikiama klestinti nelegali prekyba alkoholiniais gėrimais, kuri neva labai sumažina legalias įplaukas į biudžetą. Keista, bet per visus šios „nacionalinės pramonės“ klestėjimo metus ji pati nė karto nesiėmė jokių priemonių, kad pažabotų nelegalų verslą. Disponuojant tokiais finansiniais ištekliais, tą nebūtų buvę sunku padaryti. Jei būtų buvę investuojama ne į skėčius, persirengimo kabinas, suoliukus, bokalus, padėkliukus, ir t.t. ir t.p., o į skatinimą pareigūnų, kurie sąžiningai atlieka savo darbą, viskas jau būtų seniai išspręsta. Jei alkoholio gamintojai su tokiu pat entuziazmu imtųsi prastūminėti įstatymus, kurie ypač sugriežtintų atsakomybę už nelegalią prekybą alkoholiu, kaip kad jie šiuo metu daro su prekybos liberalizavimo pataisomis, tai efektas būtų dar didesnis. Tačiau gamintojai niekada tokių pasiūlymų neteikė ir už juos nekovojo ar nebandė paveikti Seimo narių. Tam yra labai aiški priežastis: Lietuvos alkoholio pramonė pati yra susijusi su šešėliniu verslu ir šešėline ekonomika.

Priėmus alkoholinių gėrimų kainą padidinančius įstatymus, ilgainiui išauga ir nelegalaus alkoholio kaina, o tai bendroje sumoje sumažina bendrą tiek legalaus, tiek nelegalaus alkoholio pardavimą. Be to tai ypač paveikia vaikų – būsimųjų rimtų vartotojų, gėrimo įpročius, kurie pradeda tiesiog nebeįpirkti alkoholio. Taigi alkoholio gamintojams svarbu išsaugo ir nepilnamečius vartotojus ir nelegalią rinką. Matyt ne be reikalo alkoholio gamintojai prieš keletą metų išsireikalavo iš Seimo, kad būtų priimtos pataisos, panaikinusios apyvartos mokestį alkoholio turinčioms prekėms (langų skysčiui, parfumerijai). Taigi kas iš tiesų šiuo metu užsiima žaliavos pilstuko gamybai importu galima tik paspėlioti. Bet , kad už to stovi tie patys alkoholio gamintojai leidžia spėti ir tai, kad jie visomis jėgomis stengėsi, kad būtų sunaikinta Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba. Ši tarnyba prižiūri, kad pardavimo vietose nebūtų prekiaujama falsifikuotomis, be įsigijimo dokumentų laikomomis prekėmis. Logiškai galvojant legali alkoholio pramonė turėtų dėti visas pastangas, kad tarnybos veikla stiprėtų, nes jos sėkmingas darbas reikštų, kad parduotuvėse liktų mažiau falsifikatų. Tačiau tai, kad alkoholio gamintojai dėjo visas pastangas tarnybai sunaikinti, gali reikšti, kad patys alkoholio gamintojai užsiima nelegalios prekybos organizavimu. Tuos įtarimus sustiprina ir tai, kad Lietuvoje praktiškai nebėra galimybės nustatyti, kiek spiritą gaminančios bendrovės jo realiai pagamina. Anksčiau buvusi tokia galimybė yra sunaikinta ir dabar niekas negali pasakyti, kiek alkoholio pagaminama iš tikrųjų. Žinant Lietuvių polinkį alkoholiui ir norą pirkti kuo pigiau, alkoholio gamintojams atsiranda paskata dalį pagaminamo spirito realizuoti neapskaitant nusikalstama veikla užsiimančioms grupuotėms, tokiu būdu nemokant mokesčių ir gaunant grynus neapskaitytus pinigus, kuriais jau galima papirkinėti Seimo narius ar kitus politikus, siekiant sau palankių sprendimų. Alkoholio bendrovių klapčiukai, patekę į Vyriausybę ėmėsi taip tvarkyti įstatymus, kad kontroliuojančios tarnybos prieš vykdamos į įmones ieškoti pažeidimų, turėtų prieš 10 dienų tas įmones įspėti apie būsimą patikrinimą. Tai kam iš tiesų naudingi tokie pokyčiai: legaliam ar šešėliniams verslui, kuris ir dabar naudodamasis nuolat silpninamų valstybės tarnybų bejėgiškumu masiškai realizuoja alkoholį be čekių ir apskaitos dokumentų naktiniuose baruose – parduotuvėse.

Labai keistai atrodo Seimo narių pasisakymai, kad alkoholio akcizų sumažinimas palengvins Lietuvos alkoholio gamintojų dalią ir padidins jų konkurencingumą prieš kitus gamintojus. Esą didelės užsienio alkoholio gamybos įmonės gali gaminti alkoholį pigiau ir sumažinti akcizai šią problemą išspręstu. Negaliu suprasti kaip tokių kliedesių nesupranta Seime esantys diplomuoti ekonomistai. Argi akcizą moka tik Lietuvos gamintojai? Juk akcizais apmokestinami visi gėrimai, tiek Lietuvių gamintojų, tiek importuoti. Be to tie keikiami baltarusiški ar rusiški gėrimai dar apmokestinti ir muito mokesčiais. Tai ar ne protingiau būtų padidinti jiems muitą ir taip pagerinti nacionalinių gamintojų padėtį. Bet jei mažinamas akcizas, tai baltarusių ir rusų produkcija atpinga taip pat kaip ir lietuviška ir tampa dar įperkamesnė. Tai kas čia iš tikrųjų vergauja Rusijai ir Baltarusijai.

Ir taip būtų galima rašyti be galo. Problema ta, kad mafijinių struktūrų veiklos principus perėmę naujieji nacionaliniai herojai tuo pat metu yra ir televizijų savininkai, o turėdami pinigų be didesnio vargo perka žiniasklaidos puslapius, moka už užsakomąsias radijo laidas ir visuomenė yra įtikinama, kad gyvenimas negeriant yra tiesiog neįmanomas, o kadangi neįmanomas, tai alkoholio pramonė turėtų būti laikoma Lietuvos ekonominio vystymosi garantu ir prioritetu.

Gaila, bet panašu, kad Lietuvos laukia dar viena duobė po jau ir taip skaudžių nuosmukių. Dalis turės mirti dėl savo pačių įpročių, kita dalis bus užmušta, apiplėšta, išprievartauta naktį laisvoje laisvai apsiprekiniusių ir pasigėrusių „normalių piliečių“. Dalis palaidos girtų „laisvų piliečių“ vairuojamų mašinų partrenktus vaikus ir artimuosius. Tada jau mes visi susimokėsim už „normalių girtų“ piliečių gydymą ir toliau dejuosim, kad neliko pinigų mūsų pačių vaistams ir vaikų mokslui. Užtat gerai apmokami berniukai galės didžiuotis naujais ofisais, vis prabangesnės markės automobiliais, gauti vis naujus metų gaminio apdovanojimus (pvz. gazuotos degtinės mišinio su energetinis gėrimais) ir t.t. O mes vis stebėsimės, kad kažkaip nesijaučiam saugūs nei mes, nei mūsų vaikai, kurie su vis didesniu entuziazmu planuos savo ateitį kitose šalyse, kuriose pirmenybė teikiama ne žudikams ar aferistams, o paprastiems šalies žmonėms.

2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Seimas vėl vergaus alkoholio gamintojams

Š.m. lapkričio 30 d. Popietinio Seimo plenarinio posėdžio metu numatoma svarstyti Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šias pakeitimais siekiama mažinti akcizą etilo alkoholiui 28 proc. kaip siūloma Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlyme arba 57 proc., kaip siūloma Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasiūlyme.

Labai atsakingai pareiškiame, kad jei tokie siūlymai bus priimti, bus galima pamiršti visus, per du metus pasiektus alkoholio vartojimo mažėjimo rezultatus. Norime tik priminti, kad per 2008-2009 metus trečdaliu (apie 30 proc.) sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius. 2009 metais mirė 456 žmonėmis mažiau nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų nei 2008 metais. Neblaivių vairuotojų sukeltų autoįvykių skaičius mažėja iki šiol. Visišku neraštingumu sveikatos statistikoje reikia laikyti Seimo narių pasisakymus, kad statistiką iškraipo emigracija. Statistiniai rodikliai yra skaičiuojami atsižvelgiant į gyventojų skaičius kitimus, be to sunku tikėtis, kad svečios šalyse žuvę ar dėl ligų mirę lietuviai ten ir palaidojami. Absoliuti dauguma grąžinami į Lietuvą, todėl negali būti jokios kalbos apie statistinius netikslumus.

Neabejotina, kad akcizų sumažinimas sukeltų naują alkoholinių gėrimų vartojimo augimo bangą ir su tuo susijusių mirčių bei ligų protrūkį. Šis fenomenas stebėtas jau ne kartą.

Seime 1999 metais buvo priimta įstatymo pataisa, sumažinusi akcizo mokestį stipriems alkoholiniams gėrimams net 44 proc. (nuo 0,54 iki 0,3 lito už 1 procentą tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo). Tai suteikė naują pagreitį alkoholio gamybai, pardavimui ir vartojimui. 2000 metais, lyginant su 1999, spiritinių gėrimų gamyba, įskaitant importą ir eksportą, padidėjo 60 proc., mažmeninės kainos sumažėjo 27 proc. ir pardavimas (vartojimas) padidėjo net 64 proc., lemdamas 16 proc. bendro alkoholio suvartojimo padidėjimą. 2000 metai ir buvo lūžio taškas prieš tai mažėjusiam Lietuvoje mirtingumui – 2001-ais mirtingumas jau išaugo 3,9 proc.

Pačiais minimaliausiais įvertinimais maždaug 12,6 proc. bendroji mirtingumo arba 5760 mirčių Lietuvoje 2007 metais buvo sąlygoti alkoholio, o tarp 2002-2004 ir 2005-2007 bent ketvirtadalis bendro mirtingumo padidėjimo įvyko dėl alkoholio poveikio. (http://medicina.kmu.lt/0912/0912-09l.pdf ).

Lietuva išgyveno du žiaurius natūralius eksperimentus su gyventojais (pirmasis 1999 metais, kuomet buvo sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams, o antrasis 2004 metais, kuomet po stojimo į ES buvo panaikinti importo mokesčiai atvežtiniams gėrimams ir alkoholis dar kartą atpigo), kurie lėmė ženklų mirtingumo padidėjimą ir gyvenimo trukmės mažėjimą.

Panašų alkoholinių gėrimų kainų mažėjimo poveikį aprašė ir suomių mokslininkai publikacijoje Hertua K, Makela R, Martikainen P. Changes in alcoholrelated mortality and its socioeconomic differences after large reduction in alcohol prices: a natural experiment based on register data. Am J Epidemiol 2008;168:1110-8. (http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2727242/pdf/kwn216.pdf ).

Nelegali prekyba alkoholiniais gėrimais ir jų kontrabanda nėra ir negali būti priežastimi didinti legalaus alkoholio prieinamumą. Tokiu atveju išlieka nelegalaus alkoholio vartojimas, greta to išauga legalaus alkoholio suvartojimas (ypač vaikų ir jaunimo), o tai neišvengiamai sukelia naujas ligas ir mirtis. Vadinasi biudžetas pildomas tik augančio bendrojo vartojimo sąskaita ir tuo pat metu turi išleisti dideles lėšas to vartojimo pasekmėms šalinti. Valstybė niekada nebus pajėgi sukonkuruoti su odekolonu ar langų skysčiu, jei nesiims priemonių nelegaliai prekybai suvaldyti. Tos priemonės ne kartą jau siūlytos: visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, pavyzdingų pareigūnų ilgalaikio skatinimo sistema, pranešėjų apsaugos įstatymas, atsakomybės už pažeidimus didinimas ir t.t. Deja, bet jos itin sunkiai skinasi kelią Seimo koridoriuose, skirtingai nei prekybos liberalizacijos pasiūlymai.

Alkoholinių gėrimų akcizo mažinimas yra nuostolis valstybei ir naudingas tik alkoholinių gėrimų gamintojams. Politikai balsavusieji už alkoholinių gėrimų akcizo mažinimą bus atsakingi ne tik už politinį sprendimą, kuris sumažins biudžeto įplaukas ir padidins išlaidas pasekmių šalinimui, bet bus atsakingi už šimtus naujų jaunų Lietuvos piliečių mirčių.

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis

Viešas laiškas Lietuvos mokslo tarybai


Dėl jau antrus metus tęsiamo bendro Lietuvos mokslo tarybos ir bendrovės „Philip Morris Baltic" projekto, skirto geriausiems vasaros „Studentų mokslinės praktikos” projekto dalyviams

Kreipiamės į Jus prašydami nutraukti Lietuvos mokslo tarybos prestižą bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus kompromituojančią veiklą. Svetainėje http://www.smpraktika.lt/?id=192 skelbiama: „Pranešame, kad prasideda jau antrus metus tęsiamas bendras Lietuvos mokslo tarybos ir bendrovės „Philip Morris Baltic" projektas, skirtas geriausiems vasaros „Studentų mokslinės praktikos” projekto dalyviams, studentams ir jų vadovams, kurie turi idėjų, noro ir galimybių pratęsti vasaros metu pradėtus mokslinius tyrimus.“

Pats siekinys skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir bendrus projektus yra neabejotinai sveikintinas, tačiau ar Lietuvos mokslo taryba iš tiesų nesvarbu su kuo ji bendradarbiauja? Tabako gamintojai (tarp jų ir „Philip Morris“) yra vieni agresyviausių verslo atstovų pasaulyje. Teismų metu buvo įrodyta, kad tabako gamintojai žinodami savo gaminių keliamą žalą ne vieną dešimtmetį melavo visuomenei, papirkinėjo mokslininkus ir klastojo mokslinius tyrimus bei sąmoningai siekė, kad rūkyti pradėtų vaikai. Tabako gamintojai teigia, kad jie pasikeitė, tačiau jų veikla neleidžia tikėti tokiais teiginiais. Nepaisant reklamos draudimo, „Philip Morris“ pažeisdami įstatymus ir toliau vykdo tabako gaminių reklamą. Tabako gamintojai siekia įtakoti valstybės tabako kontrolę ir ją susilpninti.

Tabako kompanijų sėkmingo verslo rezultatas – šimtai milijonų priešlaikinių mirčių visame pasaulyje. Šiuo metu kasmet pasaulyje priskaičiuojama apie 5 milijonus tabako vartojimo sukeltų mirčių. Dėl tabako vartojimo sukeltų ligų miršta 50 proc. tabako vartotojų. Bendradarbiaudama su tabako pramone Lietuvos mokslo taryba bendradarbiauja su pasaulinio lygio piktybiniu žudiku, atsakingu už milijonus mirčių. Vertinant visuomenės sveikatos aspektu, šios pramonės padaryta žala neprilygsta nei fašizmo, nei sovietinio režimo padarytai žalai. Nė vienas pasaulinis karas nenužudė tiek žmonių, kiek jų mirė dėl tabako pramonės veiklos.

Tačiau svarbūs ne tik moraliniai, bet ir teisiniai motyvai. 2004 metais Lietuva ratifikavo Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvenciją (http://whqlibdoc.who.int/publications/2003/9241591013.pdf), kurios 13 straipsnis teigia:

„1. Šalys pripažįsta, kad visiškai uždraudus reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą būtų sumažintas tabako gaminių vartojimas.

2. Kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ir konstituciniais principais, įsipareigoja visiškai uždrausti bet kokią tabako reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą. Atsižvelgiant į teisinę aplinką ir Šaliai prieinamas technines priemones, tai reiškia visiškai uždrausti tarpvalstybinę reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą, kurių kilmės vieta yra jos teritorijoje. Kiekviena Šalis per penkerius metus nuo šios konvencijos įsigaliojimo joje šiuo atžvilgiu imasi reikiamų įstatyminių, vykdomųjų, administracinių bei kitokių priemonių, už kurias atsiskaito pagal 21 straipsnį.. Tai yra teisinę galią Lietuvoje turintis teisinis susitarimas. „

Jau yra priimtos ir šio straipsnio įgyvendinimo rekomendacijos, kurios yra privalomos konvenciją ratifikavusioms šalims (tai reiškia ir Lietuvai) (http://whqlibdoc.who.int/publications/2009/9789241598224_eng.pdf ) .

Lietuva, kartu su kitomis 135 konvenciją ratifikavusiomis šalimis, įsipareigojo per penkis metus nuo konvencijos ratifikavimo (tai yra iki šiemet) visiškai uždrausti tabako gaminių reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą. Lietuvos mokslo taryba, bendradarbiaudama su tabako gamintojais prisideda prie to, kad Lietuva pažeistų savo pačios prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Tai nedaro garbės nei šaliai, nei pažeidimus darančiai ir šalį reprezentuojančiai aukščiausiajai mokslo institucijai.

Kad ir kokie geri buvo Lietuvos mokslo tarybos atstovų ketinimai priimant paramą iš tabako pramonės, nebuvo įvertinti keli labai svarbūs veiksniai, kurie iš esmės niokoja mokslo prestižą. Remdama pačius gabiausius studentus, tabako pramonė tuo pat metu ne tik be didelių pastangų gauna duomenis apie gabiausius studentus, jų daromus darbus, bet ir turi galimybę kaupti jų duomenų bazę, o jiems baigus studijas vykdyti jų tiesioginį rekrutavimą dirbti tabako pramonei.

Gerbiami Lietuvos mokslo tarybos atstovai, norime paklausti ar suvokiate, kad: kuo geresni ir gabesni žmonės dirbs tabako pramonei, tuo labiau ši pramonė klestės, o tai reiškia, kad sirgs ir mirs daugiau žmonių, o šalis patirs vis didesnius nuostolius juos gydydama ir kompensuodama nuostolius? Ar iš tiesų būtent tokių tikslų siekia Lietuvos mokslo taryba? Neabejojame - tikrai ne. Todėl primygtinai reikalaujame nedelsiant nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su tabako gamintojais ir daugiau nepriimti jokios paramos nei iš tabako, nei iš alkoholio gamintojų. Netiesa, kad pinigai nekvepia. Net ir sunkiausiais Lietuvos istorijos momentais Lietuvos šviesuoliai verčiau rinkdavosi vargingesnį, bet sąžiningą gyvenimą. Neabejojame, kad to siekia ir dabartinis Lietuvos mokslo elitas. Bendradarbiavimas su tabako pramone griauna Lietuvos mokslo prestižą tarptautinėje erdvėje, kompromituoja Lietuvą kaip Jungtinių tautų narę ir prisideda prie tabako gaminių vartojimo plitimo Lietuvoje ir pasaulyje.

2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Jaunimas gelbėsis pats...


Šiuo metu stebint nuolatines peripetijas Seime ar Vyriausybės struktūrose dėl tabako ir alkoholio kontrolės, kartais apima beviltiškumo jausmas, nes susidaro įspūdis, kad iš viso ką nors suvokiančių politikų liko labai nedaug ir ta nedidelė dalis yra nepajėgi pasipriešinti piktybiškai nusiteikusių visuomenės sveikatos diletantų masei, kuriai tabakas ir alkoholis yra tokios pat prekės kaip muilas ir skalbimo milteliai.

Tačiau nusiminti matyt nereikia, nes auganti karta, iš kurios ateis nauji politikai, suteikia optimizmo. Ką reiškia vien Lietuvos moksleivių parlamento raginimai nebeleisti ugdyti klaidingų socialinių įgūdžių ir iš parduotuvių pašalinti limonadinį šampaną. Ne mažiau aktyvūs jie buvo ir svarstant alkoholinių gėrimų reklamos apribojimo klausimus.

Kompanija Philip Moris ne veltui stengiasi „nusipirkti“ gabiausius studentus, siūlydama jiems įvairias stipendijas ir darbo galimybes. Tokiu būdu atsiranda masiniu gyventojų žudymu užsiimančioms kompanijoms lojalūs žmonės, kurie gavę paramą praranda moralinę teisę kalbėti apie šių kompanijų vykdomą destruktyvią veiklą.

Bet kompanijos visko nupirkti negalės ir nesugebės, nes nuolat bręsta naujos iniciatyvos. Štai visiškai neseniai vykusio HELP (www.help-eu.com) studentų susitikimo dalyvių rekomendacijos ES institucijoms:

1. Visiems laikams įtraukti Europos jaunimą į visus su tabako problemomis susijusius sprendimus ir jų ieškojimą, sukuriant nuolatinį Europos jaunimo tinklą, skirtą tabako kontrolei.

2. Rekomenduoja sukurti gaires visoms švietimo institucijoms, siekiant teikti vykdomąją tabako kontrolės programą visiems studentams/moksleiviams.

3. Sukurti strategiją, kuria būtų siekiama įvesti vienodus įstatymus visose ES tautose.

4. Sukurti bendrą fondą, skirtą finansuoti tabako kontrolės projektams ir nepriklausomiems tyrimams su lengva dotacijų prieiga.

5. Palaikyti ūkininkus, kurie nori atsisakyti tabako ūkio ir pradėti verstis kita ūkio plėtra.

6. Padidinti HELP kampanijos matomumą ir svarbą, kuri turėtų veikti kaip platforma priimant su tabako kontrole susijusius sprendimus ir veiksmus.

HELP studentų tinklo susitikimo dalyviai rekomenduoja nacionalinės valdžios institucijoms realizuoti ir laikytis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pagrindų konvencijos su tabako kontrole susijusiems klausimams spręsti, pabrėžiant šias rekomendacijas:

1. Didinti mokesčius, gaunamus iš tabako produktų ir produktų, susijusių su tabako vartojimu bei skirti, investuoti surinktus pinigus prevencijos bei metimo rūkyti programoms.

2. Teikti finansinę ir politinę paramą NVO plėtoti prevencines programas, paremtas neformaliu ugdymu.

3. Vystyti privalomojo švietimo programas su tabaku susijusiomis temomis, pritaikytomis kiekvienai amžiaus grupei ir kultūrai, pradedant nuo pirmųjų metų formalaus ugdymo.

4. Uždrausti visas tabako gaminių reklamos formas, įskaitant tiesioginį gaminių reklamavimą, rėmimą, aukojimą, stipendijas ir netiesioginę reklamą.

5. Uždrausti rūkymą visose viešosiose vietose ir užtikrinti, kad to būtų laikomasi, skiriant baudas ar/ir viešuosius darbus už nusižengimus.

6. Apriboti tabako produktų pasiekiamumą, uždraudžiant prekybą automatuose ir griežtinant, apribojant tabako gaminių matomumą parduotuvėse.

7. Apsaugoti labiausiai pažeidžiamas grupes, siekiant didinti žinomumą apie neigiamus efektus, sukeliamus pasyvaus rūkymo.

HELP studentų tinklo susitikimo dalyviai rekomenduoja jaunimo/studentų ir nevyriausybinėms organizacijoms:

1. Įsitraukti į sprendimo priėmimo procesus, skatinant stebėjimo ir vertinimo sistemų įgyvendinimą pagal PSO sukurtus konvencijos rėmus tabako kontrolės klausimu.

2. Bendradarbiauti ir keistis geriausiais pasiektais rezultatais vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Dirbti, kuriant internetinę platformą, kuria būtų galima keistis informacija ir kurti internetinius tinklus.

3. Užtikrinti organizacinį rėmimą ir skatinti gebėjimų lavinimą: teikiant žinias, jas valdant ir saugant.

4. Remti tabako kontrolės projektus, duomenis, kurie pagrįsti moksliniais tyrimais, ir metodus, kai įmanoma.

5. Užsiimti kitų pilietinių visuomenės organizacijų palaikymu, pavyzdžiui, renginių „be dūmų”, rengiamų nevyriausybinių organizacijų (NVO), skatinimas.

6. Kurti stipresnį išorinį įvaizdį, pasinaudojant komunikacija ir įdiegiant logotipus ar ženklinius žymenis. Turėtų būti sukurtas bendras bedūmės aplinkos („smoke-free“) logotipas.

7. Atmesti bet kokį finansavimą ar bendradarbiavimą su tabako pramone arba giminingomis organizacijomis.

Paskutinis punktas turėtų būti savotišku moraliniu priekaištu Lietuvos aukštosioms mokykloms, kurioms iki šiol pinigai nekvepia ir bet kuri kompanija pasisiūliusi paremti mokslą tampa geriausiu bičiuliu, nors dėl šių kompanijų veiklos sėkmės kentės dar ne viena karta.

Laiškas Finansų ministrei


Gerbiama ministre, noriu išreikšti savo nuomonę dėl Jūsų komentarų LRT laidoje „Žurnalisto tyrimas“, kurioje Jūs komentavote Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos veiklą. Jūsų pasisakymai sudarė įspūdį, kad Vyriausybė atsisako ketinimų „ištraukti iš šešėlio“ nemažą dalį juodojoje rinkoje cirkuliuojančių pinigų.

Siekinys mažinti šešėlį neabejotinai sveikintinas, tačiau ką bendro su šiuo sveikintinu siekiniu turi jūsų komentarai apie netinkamą VTAKT darbą ir metodus. Ar Jūsų komentarai reiškia, kad verslininkai, kurie parduoda nedidelius kiekius alkoholio ar tabako be įsigijimo dokumentų, neturėtų būti baudžiami? Koks nelegaliai (be įsigijimo dokumentų ir nesumokant mokesčių) parduodamų tabako ir alkoholio kiekis Jūsų manymu jau yra pažeidimas?

Taip pat noriu paklausti, nuo kada valstybės institucijų, vykdančių kontrolę, pareigūnai savo nuožiūra gali sumažinti įstatyme numatytų baudų dydį pažeidėjams? Iš karto Jums ir atskysiu – tokios teisės institucijos neturi, tokia teisė yra suteikta teismams, kurie kartais tai ir daro. Jei manote, kad baudos yra per didelės, Jūs galite kreipti į įstatymų leidėjus, kad jos būtų sumažintos. Mano manymu, jos yra ženkliai per mažos, nes net ir tokios baudos nėra pakankamas motyvas nesąžiningiems verslininkams nepažeidinėti Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų.

Jei Jūs vadinate VTAKT darbo metodus netinkamais ar nekorektiškais, tai kaip pavadinti ne kartą už pažeidimus jau baustų verslininkų pasiaiškinimus, kad be įsigijimo dokumentų rasti nugerti degtinės buteliai yra alkoholio nevartojančių baptistų, į kuriuos jie tikriausiai prisipylė vandens, Ar tokie pasiaiškinimai Jums nėra panašūs į tyčiojimąsi iš valstybės institucijų, kurias Jūs taip smerkiate už darbo metodus.

Jei Vyriausybė siekia sumažinti šešėlį, ji turėtų ne niekinti ir silpninti VTAKT, bet didinti jos veiklos galimybes, kad tokių pažeidėjų būtų kiek galima mažiau. Jei teigiama, kad neteisinga bausti verslininką už penkis be įsigijimo dokumentų turėtus cigarečių pakelius, tai naivu ir tikėtis, kad tie 5 pakeliai buvo vieninteliai. Ar gali būti, kad veikla, kai vagiama iš valstybės vengiant sumokėti mokesčius, buvo vykdoma tik tą vieną pažeidimo nustatymo dieną. O jei visi licencijų turėtojai (jų apie 17 tūkst.) kiekvieną dieną realizuotų po 5 nelegaliai įsigytus pakelius cigarečių ar 2 butelius degtinės, kiek valstybė prarastų mokesčių? Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad mažos prekybos įmonės ir negali parduoti šimtų tonų alkoholinių gėrimų ar tūkstančių nelegaliai įgytų cigarečių pakelių vienu metu. Tačiau juk tie nedideli kiekiai ir sudaro visumą. Todėl Jūsų pasisakymai, kad VTAKT metodai nepriimtini, yra visiškai nepagrįsti.

Sunku suprasti ir jūsų vadovaujamos institucijos poziciją VTAKT finansavimo atžvilgiu. Finansų ministerija, kaip žinia, nuomojasi prestižines biuro patalpas, na o VTAKT dirba apgailėtinomis sąlygomis. Ar tai ir yra viena iš išsakytos nuostatos „skirti mažiau finansavimo, tuomet gal jie numirs patys“ realizavimo praktikoje apraiškų?

Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai ir būtent jų sprendimai parodė, kad VTAKT skiriamos sankcijos yra teisėtos ir teisingos. Lietuvos politikų pasisakymai, kad VTAKT nesugeba atskirti cigarečių nuo džinsų ar kvepalų, kad užsiima knygų cenzūra ir pan. rodo taip kalbančių politikų neraštingumą šioje srityje. Užsienio šalių specialistai VTAKT laimėtas bylas dėl prekinių ženklų diversifikavimo ir reklamos kontrolės laiko „auksiniu darbo standartu“ ir prašo išversti bylų medžiagą į anglų kalbą, kad gerąja praktika galėtų pasinaudoti kitos šalys, o Lietuvoje politikai vis dar skleidžia akmens amžiaus lygio demagogiją apie tarnybos neraštingumą.