Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Laiškas Finansų ministrei


Gerbiama ministre, noriu išreikšti savo nuomonę dėl Jūsų komentarų LRT laidoje „Žurnalisto tyrimas“, kurioje Jūs komentavote Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos veiklą. Jūsų pasisakymai sudarė įspūdį, kad Vyriausybė atsisako ketinimų „ištraukti iš šešėlio“ nemažą dalį juodojoje rinkoje cirkuliuojančių pinigų.

Siekinys mažinti šešėlį neabejotinai sveikintinas, tačiau ką bendro su šiuo sveikintinu siekiniu turi jūsų komentarai apie netinkamą VTAKT darbą ir metodus. Ar Jūsų komentarai reiškia, kad verslininkai, kurie parduoda nedidelius kiekius alkoholio ar tabako be įsigijimo dokumentų, neturėtų būti baudžiami? Koks nelegaliai (be įsigijimo dokumentų ir nesumokant mokesčių) parduodamų tabako ir alkoholio kiekis Jūsų manymu jau yra pažeidimas?

Taip pat noriu paklausti, nuo kada valstybės institucijų, vykdančių kontrolę, pareigūnai savo nuožiūra gali sumažinti įstatyme numatytų baudų dydį pažeidėjams? Iš karto Jums ir atskysiu – tokios teisės institucijos neturi, tokia teisė yra suteikta teismams, kurie kartais tai ir daro. Jei manote, kad baudos yra per didelės, Jūs galite kreipti į įstatymų leidėjus, kad jos būtų sumažintos. Mano manymu, jos yra ženkliai per mažos, nes net ir tokios baudos nėra pakankamas motyvas nesąžiningiems verslininkams nepažeidinėti Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų.

Jei Jūs vadinate VTAKT darbo metodus netinkamais ar nekorektiškais, tai kaip pavadinti ne kartą už pažeidimus jau baustų verslininkų pasiaiškinimus, kad be įsigijimo dokumentų rasti nugerti degtinės buteliai yra alkoholio nevartojančių baptistų, į kuriuos jie tikriausiai prisipylė vandens, Ar tokie pasiaiškinimai Jums nėra panašūs į tyčiojimąsi iš valstybės institucijų, kurias Jūs taip smerkiate už darbo metodus.

Jei Vyriausybė siekia sumažinti šešėlį, ji turėtų ne niekinti ir silpninti VTAKT, bet didinti jos veiklos galimybes, kad tokių pažeidėjų būtų kiek galima mažiau. Jei teigiama, kad neteisinga bausti verslininką už penkis be įsigijimo dokumentų turėtus cigarečių pakelius, tai naivu ir tikėtis, kad tie 5 pakeliai buvo vieninteliai. Ar gali būti, kad veikla, kai vagiama iš valstybės vengiant sumokėti mokesčius, buvo vykdoma tik tą vieną pažeidimo nustatymo dieną. O jei visi licencijų turėtojai (jų apie 17 tūkst.) kiekvieną dieną realizuotų po 5 nelegaliai įsigytus pakelius cigarečių ar 2 butelius degtinės, kiek valstybė prarastų mokesčių? Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad mažos prekybos įmonės ir negali parduoti šimtų tonų alkoholinių gėrimų ar tūkstančių nelegaliai įgytų cigarečių pakelių vienu metu. Tačiau juk tie nedideli kiekiai ir sudaro visumą. Todėl Jūsų pasisakymai, kad VTAKT metodai nepriimtini, yra visiškai nepagrįsti.

Sunku suprasti ir jūsų vadovaujamos institucijos poziciją VTAKT finansavimo atžvilgiu. Finansų ministerija, kaip žinia, nuomojasi prestižines biuro patalpas, na o VTAKT dirba apgailėtinomis sąlygomis. Ar tai ir yra viena iš išsakytos nuostatos „skirti mažiau finansavimo, tuomet gal jie numirs patys“ realizavimo praktikoje apraiškų?

Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai ir būtent jų sprendimai parodė, kad VTAKT skiriamos sankcijos yra teisėtos ir teisingos. Lietuvos politikų pasisakymai, kad VTAKT nesugeba atskirti cigarečių nuo džinsų ar kvepalų, kad užsiima knygų cenzūra ir pan. rodo taip kalbančių politikų neraštingumą šioje srityje. Užsienio šalių specialistai VTAKT laimėtas bylas dėl prekinių ženklų diversifikavimo ir reklamos kontrolės laiko „auksiniu darbo standartu“ ir prašo išversti bylų medžiagą į anglų kalbą, kad gerąja praktika galėtų pasinaudoti kitos šalys, o Lietuvoje politikai vis dar skleidžia akmens amžiaus lygio demagogiją apie tarnybos neraštingumą.

Komentarų nėra: