Ieškoti šiame dienoraštyje

2016 m. birželio 6 d., pirmadienis

www.veryga.lt


Gerbiami ištikimieji šio internetinio tinklaraščio skaitytojai. Noriu padėkoti jums visiems už tai, kad domėjotės ir skaitėte mano parengtus tekstus. Jie nepretenduoja į aukšto lygio analizes ar profesionalias žurnalistines publikacijas. Tačiau tai buvo mano pasaulėžiūros, patirties ir mokslinės bei kitos profesinės veiklos atspindys. Norėdamas daugiau funkcionalumo ir galimybių, savo straipsnius nuo šiol skelbsiu svetainėje www.veryga.lt , kurioje galėsite skaityti ir komentuoti mano tekstus. Be to ten galėsite rasti video ir audio įrašus, bei daugelį kitos naudingos informacijos. 
Tikiuosi susitiksime naujoje erdvėje. 


2016 m. birželio 5 d., sekmadienis

Esamiems ir būsimiems tėčiams :)

Šiandien mūsų diena... Labai keistai skamba. Nors iš tikrųjų net ir savo kartoje matau didžiulį kokybinį lūžį, tarp to, kaip tėtis buvo įsivaizduojamas mūsų tėvų kartoje ir kaip įsivaizduojamas dabar.
Labai džiaugiuosi, kad pamažu lūžta stereotipas, kad tikras vyras tai tas, kuris prisideda tik prie vaikų atsiradimo, o jų auginimas ir dalyvavimas vaiko gyvenime yra „bobų reikalas“. Viliuosi, kad kuo toliau, tuo mažiau, piktybiškai nusiteikusiems veikėjams pavyks manipuliuoti nuvalkiotomis klišėmis, kad tikri vyrai eina pagerti ir pasimušti į barą.
Ir tai jokiais būdais nereiškia, kad vyrai taps moterimis arba bus kaip moterys. Mes buvome, esame ir būsime labai skirtingi ir nereikia stengtis padaryti mūsų panašiais. Bet meilė ir rūpestis savo vaiku yra labai natūralus ir prigimtinis poreikis kiekvienam gyvam sutvėrimui, jau nekalbant apie tėčius. Tik anksčiau tos laimės daugelis nepajusdavo dėl jau mano minėtų visuomenėje gajų stereotipų ar pačių susikurtų išsigalvojimą.
Tėtis turi nuostabią galimybę parodyti savo augančiam sūnui, kad tikras vyras nebūtinai yra tas, kuris nepaleidžia butelio iš rankų ar cigaretės iš dantų. Jis gali parodyti savo vaikams, kad sveikas pasirinkimas ir rūpestis savo sveikata yra įmanomi. Tėtis turi galimybę savo dukroms parodyti ką reiškia rūpestingas vyras ir mylintis tėtis savo žmonai ir vaikams, nepasmerkdamas savo dukrų rinktis nuolatinius nepasisekėlius ir girtuoklius.
Mieli tėčiai, mes esam tie, kurių apkabinimo, trumpo, bet labai aiškaus pasikalbėjimo reikia mūsų visų vaikams. Nesisavinkim jų. Kaip kažkas yra teisingai pastebėjęs, vaikai nėra mūsų nuosavybė. Jie mums paskolinami  labai trumpam. Nesugadinkim jų savo tingėjimu, nesibaigiančiais pasiteisinimais ar baime pasirodyti nevyriškais.
Buvimas tėčiu yra nuostabi atsakomybė, kurios niekada nesinorėtų atsisakyti.

Su tėčių diena mieli tėčiai. Mes jėga J

2016 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

Jei Mahometas neina pas kalną?

Mirtys nuo onkologinių susirgimų išlieka antra pagal dydį mirčių priežastimi Lietuvos gyventojų mirčių struktūroje. Onkologinės ligos sudaro 22 proc. vyrų ir 17 proc. moterų mirčių[i].
Yra dešimtys onkologinių susirgimų, kurių ankstyva diagnostika yra itin sudėtinga, o kartais ir visiškai neįmanoma. Tačiau yra onkologinių ligų, kurių ankstyva diagnostika gali išgelbėti daugelį pacientų ir egzistuoja patikrinti ir mokslu pagrįsti metodai šių ligų ankstyvam nustatymui. Kalbame apie organizuotas vėžinių susirgimų  patikros programas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja įgyvendinti krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir storosios žarnos vėžio patikros programas. Šių ligų ankstyvo nustatymo metodai yra nebrangūs, nesudėtingi ir leidžia nustatyti ikivėžines arba ankstyvas susirgimų stadijas. Patikros programų vykdymas yra labai sudėtingas procesas, kurio vieni iš svarbiausių komponentų yra pakankamai didelės tikslinės gyventojų dalies įtraukimas į programą ir tinkama kokybės kontrolė. Lietuvoje, net ir pilnai finansuojant  piktybinių navikų profilaktinius pasitikrinimus iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, nemaža dalis gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti šiomis patikromis, neatvyksta pasitikrinti sveikatos ir nepasinaudoja galimybe anksti pastebėti sveikatos problemas. Pvz. atrankinėje gimdos kaklelio vėžio patikros programoje dalyvauja tik apie  40  proc. tikslinės amžiaus grupės  moterų, kai pagal tarptautines rekomendacijas turėtų tikrintis bent 70 proc..
Egzistuoja įvairios kliūtys, kurios apsunkina gyventojų dalyvavimą tokiose programose. Neabejoju, kad dalis gyventojų negauna tinkamos informacijos apie patikrą, o kartais, net ir gavę, nėra linkę keliauti tikrintis į gydymo įstaigas, nes nesant nusiskundimų, kelionė į sveikatos priežiūros įstaigą neretam gyventojui neatrodo svarbus prioritetas. Be to, kaimiškų ir labiau nuo centrų nutolusių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojams kelionė į gydymo įstaigą yra susijusi su visos dienos praradimu, o kartais ir su realia transporto  ir finansine problema. Todėl ypač kaimiškų vietovių gyventojus būtų sudėtinga kaltinti apsileidimu, žinant, kad kelionė į gydymo įstaigą gali tapti realiu iššūkiu. O ypač tais atvejai, kai pas patikrą vykdantį gydytoją gali tekti laukti, registruotis iš anksto ir pan. Nepakankamas sveikatos paslaugų prieinamumas (net ir fizine prasme) didina sveikatos netolygumus, kuomet labiau nutolusios vietovėse gyvenantys gyventojai, mažiau išsilavinę ir mažiau pasiturintys, yra labiau atriboti nuo profilaktinių sveikatos patikrinimų ir vėžio patikrų. Žinoma būtų galima galvoti apie galimybę tokius gyventojus nuvežti iki sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau dėl skirtingų amžiaus grupių, užimtumo, sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo tai būtų gana sudėtinga padaryti.
Todėl pasaulyje yra žinoma ir taikoma praktika, kuomet patikros vykdytojai atvyksta pas gyventojus į jų gyvenamąją vietą. Galbūt vertėtų svarstyti galimybę Lietuvai šią problemą pradėti spręsti sistemiškai, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui būtų sudaryta patogi galimybė pasitikrinti sveikatą. Manau, kad nebūtų sudėtinga paskaičiuoti poreikį ir kelionių grafiką visoje Lietuvoje ir įsigyti tokias transporto priemones ir įrangą, kurioje būtų galima atlikti  valstybės remiams onkologinių susirgimų patikras, nes keliaujančiame  patikros autobuse  galėtų būti atliekamas tiek mamografinis, tiek onkocitologinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas. Vertėtų atlikti nesitikrinimo priežasčių vertinimą ir kaštų-efektyvumo analizę,  paskaičiuojant  kokią naudą duotų mobilių patikros punktų įsigijimas, atsižvelgiant  į  sveikų gyvenimo metų išsaugojimą, nustatytų ankstyvų susirgimo stadijų dažnį ir sutaupytų PSDF lėšų.  
Neabejoju, kad tokia priemonė galėtų padėti sumažinti sveikatos priežiūros prieinamumo netolygumus ir pasiekti optimalų  vėžio pasitikrinimo apimčių lygį Lietuvoje. Žinoma, yra būtina, kad toks keliaujantis patikros punktas būtų sujungtas su  nacionalinės sveikatos sistemos duomenų baze – tuomet pasitikrinti galėtų tie žmonės, kuriems tai daryti yra rekomenduojama (pagal amžių, lytį ir patikros intervalą) taip pat visa reikalinga informacija galėtų nukeliauti į tolimesnius etapus pas šeimos gydytojus, gydytojus specialistus,  ir kitas dalyvaujančias institucijas.  
Jei tokie mobilūs punktai  gali egzistuoti kitose šalyse, kodėl negalėtų pas mus?




[i] http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Isankstiniai%20duomenys_2014.pdf

2016 m. birželio 1 d., trečiadienis

Pirmieji „gimusieji nerūkantys“ jau paaugliai

Šiandien jau 15 kartą Lietuvoje vyko nacionalinė akcija „Gimiau nerūkantis“. Laikas bėga labai greitai ir pirmieji akcijos marškinėlius gavę naujagimiai šiandien jau yra gimnazistai. Ir besikalbėdami prieš akciją su dabartine jos koordinatore Aina Adomaityte, pagalvojom, kad po trijų metų jau būtų įdomu pakviesti atsišaukti jau pilnamečius akcijos dalyvius ir pasidalinti savo gyvenimo istorijomis.
Kadangi šie metai jau jubiliejiniai, tai neatsilaikiau pagundai prisiminti šios akcijos gimimo istoriją. Šios akcijos idėja parsivežiau dar 2002 metais iš Lenkijoje vykusių tabako kontrolės mokymų, kuriuose tokios akcijos idėja pasidalino Amerikos vėžio draugijos atstovai. Tuomet parsivežiau ir amerikietiškus marškinėlius su užrašu „I‘m a Born Nonsmoker“. Pirmuoju marškinėlių nešiotoju tapo mano sūnus. Bet jau tada atrodė tiesiog nedovanotina ta idėja nesidalinti su kitais ir tuomet tik Kauno naujagimiams už savo pinigus nupirkome tiesiog paprastus marškinėlius iš parduotuvės ir iš geranoriškų pagalbininkų gavom beveik nemokamą spaudą ant marškinėlių. Tuomet akcija prasidėjusi tik Kaune, labai greitai išplito visoje Lietuvoje ir greitai tapo vienu žinomiausiu Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro (http://jaunimo-centras.lt/index.php?m=89) socialinės komunikacijos projektu. Vėliau, vadovavimą šiam centrui perėmusi psichologė Aina Adomaitytė tapo šios akcijos koordinatore, kuri išlaikė akciją gyvą iki šiandien. Dabar joje jau labai profesionaliai dalyvauja ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

Akcijos idėja yra labai paprasta. Pasaulinę diena be tabako gimę naujagimiai gauna marškinėlius su užrašu „Gimiau nerūkantis“. Kartu įteikiamas ir akcijos diplomas, o tėvai paraginami gimusius nerūkančius savo vaikus ir užauginti sveikais bei nerūkančiais. Tai yra kartu ir priminimas tėvams apie būtinybę saugoti vaikus nuo pasyvaus rūkymo. Esu labai dėkingas visiems, kurie siūdavo marškinėlius, remdavo spauda ar teikdavo finansinę paramą juos įsigyjant. Taip pat labai dėkoju Ainai už jos atsidavimą ir laiką, bei visiems organizatoriams kituose miestuose.