Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. liepos 27 d., antradienis

Ar alkoholis gali būti vaistas?


Alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą, kuri tarptautinėje ligų klasifikacijoje vadinama „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“. Per ilgą alkoholio vartojimo istoriją žmonės susikūrė daugybę mitų apie alkoholio vartojimą medicininiais tikslais ar norint pagerinti savo savijautą. Tokių mitų pavyzdžių galima rasti daug. Pavyzdžiui, alkoholį rekomenduojama vartoti sušalus, tam, kad greičiau sušiltume; alkoholį patariama vartoti išeminės širdies ligos profilaktikai; alus įvardinamas kaip vitaminų ir mikroelementų šaltinis, nėščiosioms patariama vartoti nedidelį alkoholio kiekį gimdos raumenų atpalaidavimui ir t.t. Teigiama, kad viduramžiais alkoholiniais gėrimais būdavo gydoma inkstų akmenligė. Alkoholio vartojimą medicininiais tikslais aprašė net keli seniausi gydytojai.

Jei alkoholio naudojimas medicininiais tikslais būtų įrodytas kaip efektyvus, jis ir būtų naudojamas medicinoje kaip pigus ir efektyvus vaistas. Deja, taip nėra. Ir galima pateikti keletą konkrečių pavyzdžių, paneigiančių labai populiarius mitus. Šildytis alkoholiu sušalus yra labai pavojinga, nes, išsiplėtus odos kraujagyslėms, žmogaus organizmas netenka šilumos ir rizika sušalti dar labiau padidėja, o šilumos pojūtis yra labai apgaulingas. Teigiama, kad vartojantieji didelius kiekius alkoholio neserga išemine širdies liga ir kad jų kraujagyslės visada būna švarios. Tai taip pat yra mitas, nes didelius alaus kiekius suvartojantiems žmonėms mirtino širdies infarkto rizika padidėja net 6,5 karto. Virš 2,4 karto išauga ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika, nes alkoholio vartojimas didina arterinės hipertenzijos riziką, taip didindamas hemoraginio insulto (kraujo išsiliejimo į smegenis) riziką.

Manantiems, kad alus gerina apetitą ir palengvina virškinimą, todėl jo ragauti neretai duodama net vaikams, belieka priminti, kad apetitą ir virškinimą skatina kartumynai, kurių sėkmingai galima rasti vaistinių žolelių nuoviruose, kur nebus vaikams pavojingo alkoholio.

Alkoholis (tame tarpe ir alus) negali būti laikomas ir vitaminų bei mikroelementų šaltiniu, nes, skatindamas šlapimo išsiskyrimą, jis pirmiausia ir sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą organizme. O raudoname vyne randamų antioksidantų, kurie padeda apsisaugoti nuo širdies ligų, netgi daugiau galima rasti raudonųjų vynuogių sultyse, kuriose nėra alkoholio bei rizikos, kad bus pažeistos kepenys ar centrinė nervų sistema. Iki šiol kai kurie akušeriai ginekologai pataria nėščiosioms gimdos tonuso sumažinimui gerti konjaką. Belieka priminti, kad tokie kiekiai, kuriuos vartoja nėščiosios (po šaukštą ar pan.) negali atpalaiduoti gimdos raumenų, nes gimdos raumeninis sluoksnis sudarytas iš lygiųjų raumenų, kurie, veikiant alkoholiui, atsipalaiduoja lėčiau nei skersaruožiai. Paprastai kalbant, norint, kad dėl alkoholio atsipalaiduotų gimda reikia didelių kiekių alkoholio ir šiuo atveju alkoholio poveikis yra labiau psichologinis nei fiziologinis. Tuo tarpu net nedidelis kiekis alkoholio per placentą patenka į vaiko kraujotaką ir ten gali sukelti įvairius pažeidimus. O teigiantiems, kad alkoholis senovėje buvo naudojamas gydymui, belieka priminti, kad ir operacijos tais laikais būdavo atliekamos be narkozės, o sutrikus psichikai, žmogaus galvoje velnio išvarymui būdavo gręžiama skylė. Medicina labai patobulėjo ir nebėra reikalo gydymui naudoti preparatų, kurie žalos sukelia daugiau nei duoda naudos. O dėl įvairių žolelių gėrimų, balzamų ir kitų medicininės paskirties produktų pasakytina tai, kad alkoholis ten nėra veiklioji medžiaga, jis naudojamas tik kaip tirpiklis ar konservantas, o ne kaip vaistinis produktas.