Ieškoti šiame dienoraštyje

2007 m. birželio 26 d., antradienis


Ar atsispirsime alkoholio gamintojų šantažui? 2007-06-27

Seimui tik spėjus apriboti alkoholinių gėrimų reklamą radijuje ir televizijoje spaudoje ir televizijoje pasipylė alkoholio gamintojų užsakyta šmeižto ir gąsdinimų kruša. Kiekviena su alkoholio gamintojais susijusi televizija ar spaudos priemonė laikė savo garbės reikalu suniekinti priimtą sprendimą. Esminis motyvas – apribojus reklamą aludariai sumažins paramą sportui ir kultūrai, be to toks sprendimas apribos tarptautinių sporto varžybų transliacijas. Į šią šantažo kampaniją nepatingėta įtraukti žymius sporto veikėjus (Krepšinio federacijos vadovą, Lietuvos olimpinio komiteto vadovą ir kitus svarbius asmenis.
Dar iki priimant reklamos paribojimą, aludariai pradėjo sausti Seimą teigdami, kad jie skiria sporto rėmimui 8 milijonus litų kasmet ir, kad tai yra labai reikšminga suma sportui. Dabar norėtųsi paklausti aludarių, kiek kainuoja ši viešųjų ryšių kampanija, kuria siekiama sumenkinti vieną pirmųjų reikšmingų alkoholio kontrolės priemonių? Ar tik šita viešųjų ryšių kampanija nėra brangesnė už pačią paramą? Aludariams norisi priminti ir faktą, kad alkoholio bendrovių rėmimas nėra uždraustas, ir jos gali remti renginiu savo nuožiūra, bet iš kilusio triukšmo paaiškėjo, kad alkoholio gamybos bendrovėms rūpi ne sportas ir kultūra, o jų metu gaunama reklama, nuo kurios neįmanoma apsaugoti vaikų. Norisi paklausti, kodėl turėtų išnykti krepšinio ar futbolo transliacijos. Jei taip ir įvyks, tai kalti dėl to bus tik aludariai, kurių logotipai ir toliau bus ant sportininkų aprangos ir sporto aikštelių grindų. O jei kalbėti apie futbolo transliacijas, tai norisi paklausti ar reikia leisti užsienio bendrovėms, tokioms kaip Carlsberg, pelnytis mūsų jaunimo sąskaita?
Taip pat norisi priminti ir faktą, kad už visišką reklamos draudimą vienareikšmiškai pasisako dauguma nevyriausybinių organizacijų, Nacionalinė sveikatos taryba, Sveikatos apsaugos ministerija. Bet sveikatos apsaugos specialistų ir visuomenininkų nuomonė liberalių pažiūrų politikams neįdomi. Ji neįdomi ir Laisvosios rinkos institutui, kurio pagrindiniai rėmėjai yra tabako ir alkoholio pramonė.
Norime išdėstyti savo argumentus ir tikimės, kad jie bus išgirsti ne mažiau nei „tiesą“ perkančių ir paduodančių alkoholio gamintojų. Pirmiausia kyla klausimas, kodėl alkoholio gamybos bendrovės nepuola remti nepopuliarių sporto šakų, kurių netransliuoja televizijos. Turbūt todėl, kad tokių sporto šakų rėmimas neatneš jiems pelno per gaunamą reklamą. Ir kodėl taip norisi remti sportą. Juk viena iš Lietuvos alus gamybos bendrovių, būdama ties bankroto riba rėmė vieną iš žymiausių krepšinio klubų. Kaip paaiškinti tokį „altruizmą“? Nebent tuo, kad tokia parama yra efektyviausia reklama, net efektyvesnė už tiesioginę užsakomąją reklamą.
Labai įdomiai atrodo mūsų premjero G. Kirkilo reveransai Tarptautinės futbolo federacijos atstovams iš Prancūzijos, kurie neneigdami, kad alkoholio reklama Prancūzijoje draudžiama, kritikuoja tokią pačią, ir net silpnesnę priemonę Lietuvoje, o premjeras paskuba užtikrinti, kad tai tebuvusi klaida.
Daugiau nei juokingai atrodo argumentas, kad dieną apribojus alkoholinių gėrimų reklamą lietuviai vietoje alaus pradės gerti degtinę. Tokius teiginius galima vadinti niekuo nepagrįsta liguista fantazija, kuri turėtų išgąsdinti politikus, nors medicininių požiūriu tiek alus, tiek degtinė sukelia tą pačią priklausomybę ir ligas.
Tai, kad aludariai pradėjo masiškai kritikuoti Seimo sprendimą, ir prie tos kritikos prisideda akivaizdžiai aludarių papirkti Seimo nariai, rodo, kad šis sprendimas mažins jų pelnus, o jų pelnai mažėja tik žmonėms mažiau geriant. O juk būtent to mes ir siekiame, tokie siekiniai įrašyti ir Lietuvos sveikatos programoje, LR Alkoholio kontrolės įstatyme, Alkoholio kontrolės programoje.
O jei valstybėje tikrai nėra tų 8 milijonų sportui ir kultūrai remti, siūlome net keletą išeičių. Viena iš jų galėtų būti pasiūlymas iš laisvadienių išbraukti aludarių įsiūlytas Jonines. Seimo nario K.Glavecko teigimu Lietuva per praėjusius metus buvusias 5 papildomas laisvas dienas prarado apie 380 milijonų litų. Vienai dienai tenka apie 76 milijonus litų. O tai net 9,5 karto daugiau nei sportui skiria aludariai. Jei ir to maža, siūlome įgyvendinti priemonę, kurią Lietuva buvo įsipareigojusi vykdyti, bet taip ir neįvykdė – t.y. didinti alkoholinių gėrimų mokesčius. Juos padidinus bent tiek, kiek vidutiniškai išauga gyventojų pajamos, bus išvengta nuolat eskaluojamos kontrabandos augimo, nes perkamoji galia nesumažės, o surinktos lėšos galės būti panaudotos sportui, kultūrai ir net sveikatos apsaugai remti.
Norisi tik priminti kitą pavyzdį. Tabako gaminių reklama buvo ne tik visiškai uždrausta, bet ir buvo apribotos galimybės šiai pramonei remti įvairius renginius. Tas buvo padaryta sąmoningai, tam, kad vėliau gamintojai negalėtų tos paramos naudoti šantažui, ką dabar ir daro Lietuvos aludariai. Be to neetiška paramai naudoti pinigus, kurie yra uždirbami iš žmonių ligų ir nelaimių. Taigi logiškiausia būtų ne tik visiškai uždrausti alkoholio reklamą, kuri išlaisvintų žiniasklaidą ir apriboti rėmimą, kas leistų ateityje išvengti alkoholio gamintojų šantažo.
O visus sąmoningus Lietuvos gyventojus, kuriems rūpi jų vaikų ateitis, kviečiame boikotuoti renginius, kuriuos remia alkoholio gamintojai. Gal tai taps stimulu kultūros organizatoriams atsisakyti žmonių ašaromis ir skausmu pramirkusių pinigų.