Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2013 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Lietuvos žiniasklaidos metamorfozės

Šiandien perskaičiau žinutę apie tai, kad nebebus leidžiamas popierinis „15 minučių“ laikraščio formatas. Ir kilo kelios mintys apie tai kaip pokyčius žiniasklaidoje matau iš savo varpinės.
Ir žinote kas juokingiausia, ogi tai, kad kai buvo diskutuojama apie alkoholio reklamos draudimą, buvo paišomas apokaliptinis vaizdas apie tai, kad draudimas privers bankrutuoti spaudą ir jei „15 minučių“ sprendimas nutraukti leidybą būtų priimtas vis tik įsigaliojus draudimui, tai būtų parodyta kaip pražūtingas reklamos draudimo poveikis. Tuo tarpu visi šitie procesai nuo alkoholio reklamos visai nepriklauso. Kai kuriuos pokyčius matau ir kitoje žiniasklaidoje.
Pirmiausia pamasčiau kas pasikeitė mano paties elgesyje. Po itin neprofesionalių ir sakyčiau įžeidžių Delfi redaktorės parengtų ir publikuotų komentarų su pagrindiniu DELFI valdančios „Ekspress Group“ akcininku Hansu Luikasu apie alkoholio reklamos draudimą, bei po to kai šitas portalas maksimaliai šališkai nušvietinėjo alkoholio reklamos draudimo procesą, nusprendžiau, kad šio portalo nebeskaitysiu, išskyrus gerus straipsnius, kuriais pasidalins draugai. Ir jau daugiau kaip metai savo kompiuteryje ieškodamas naujienų nebeatsidarinėju šio portalo. Juo labiau, kad mano akimis žiūrint šis portalas nusigyveno. Ko vertos vien sveikatos žinutės apvainikuotos degtinės ar alaus reklamomis. Tai rodo, kad savininkams visiškai vienodai ar jų straipsnių turinys kaip nors dera su reklama ar ne. Be to paskaičius šio portalo straipsnių komentarus, pasidaro aišku, kad su jo skaitytojais ko gero visai ne pakeliui ir galima tik konstatuoti, kad Delfi su savo išprotėjusiais komentatoriais puiki terpė alkoholio reklamomis apkabinėtiems sveikatos straipsniams.
Yra ir kitų įdomių pastebėjimų. Pvz. žurnalas „Iliustruotasis mokslas“, kuris kaip teigia jo leidėjai atsakymuose į alkoholio reklama pasipiktinusių skaitytojų laiškus,  yra skirtas ne vaikams, yra prifarširuotas alkoholio reklamos. Paklausta apie tokią praktiką redakcija teigia, kad žurnalas ne vaikams, nors tuo pat metu teikia žurnalus kaip prizą laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dalyviams. Tiesa po skaitytojų laiškų žurnale esantis alkoholio reklamos kiekis kiek sumažėja,  tačiau alkoholio reklamos neatsisakoma. Todėl dabar, nors žurnalą užprenumeravau tikėdamasis, kad iliustruotos mokslo žinutės sudomins vaikus, esu priverstas išplėšyti žurnalą su dalimi joje pateikiamos informacijos ir manau, kad jei situacija nesikeis, žurnalo prenumeratos atsisakysiu, ir paraginsiu kitus padaryti tą patį, nes tokio žurnalo vaikams duoti negalima. Turėjau mintį siųsti išplėšytus puslapius leidėjams ir pareikalauti gražinti pinigus už dalykus kurių neplanavau prenumeruoti, bet pagailėjau pinigų pašto ženklui, nes atsakymą galiu nuspėti iš anksto: nepatinka – neskaityk. Turbūt taip ir padarysiu. Manau tas pats likimas laukia ir prenumeruojamo žurnalo "Valstybė", kur jau radau ne tik tabako gamintojų pakištas ir net aprėmintas žinutes, gudriai įpintas į straipsnį apie kontrabandą. Svarbiausia ne žinutė, o tai, kad ji visiškai neturi jokio pagrindimo ir yra žodid žodin nurašyta nuo tabako gamintojų skleidžiamų kliedesių. Maža to, žurnalas taip pat prifarširuotas alkoholio reklamos. Taigi, pasibaigus prenumeratai nepadės ir A.Čekuolio reklama. 
Kitas pavyzdys, tik jau visiškai priešingas yra savaitraštis „Veidas“. Po ypatingai konstruktyvaus bendravimo su šio leidinio žurnaliste Giedre Bolzane šiame žurnale pasirodė net trys numerio temos nusipelnę analitiniai straipsniai apie svarbiausius gyvensenos veiksnius: rūkymą, alkoholio vartojimą ir fizinį aktyvumą. Nusipirkau visus žurnalus, nors retai taip darau ir perverčiau. Ir ką jūs manot, apie alkoholio reklamą nėra nė užuominos ir sekantis mano žingsnis buvo žurnalo prenumerata sekančiam pusmečiui. Jau nekalbu apie drąsų straipsnį apie tai kaip tabako kompanijos pralaimėjo bylas dėl žalos sveikatai ir kaip dabar JAV bylinėjamasi su savo vartotojus apgaudinėjančia maisto pramone. Galit sakyti, kad tai nieko nereiškia ir tokių „prietrankų“ kaip aš yra vienetai. Bet stebint viešąją erdvę ir diskusijas matau, kad žmonių nuostatos į sveikatą keičiasi į gerąją pusę ir žmonės darosi  sąmoningesni. Taigi ir anksčiau ar vėliau skaitytojai pareikalaus jų poreikius atitinkančio turinio.
Be to Giedrės Bolzanės darbą vertinu ne tik dėl to, kad jos straipsniai yra apie visuomenės sveikatos problemas, bet ir dėl to, kad tai viena iš nedaugelio žurnalisčių, kuri surinko ir perskaitė tiek mokslinės informacijos ir ją apibendrino. Sutikite, tai labiau įprasta mokslininkams, o žurnalistų tarpe tokia praktika yra labiau išimtis, o ne taisyklė. Ir čia prisimenu Dainiaus Radzevičiaus nuogąstavimus, kad alkoholio reklamos draudimas pablogins žurnalistų darbo sąlygas ir pan. Tuo tarpu šitas pavyzdys rodo visiškai priešingus dalykus ir pasirodo alkoholio reklama nėra būtina, kad leidinys dirbtų profesionaliai.
Iš to, kad patys tėvai pradėjo pastebėti rūkymą ir gėrimą propaguojančias vaikų knygas, pradėjo apie tai informuoti atsakingas tarnybas ir prašyti spręsti tas problemas, rodo, kad visuomenė nors ir iš lėto, bet vis tik  bręsta ir darosi sąmoningesnė. O tokiai visuomenei bus nereikalingi portalai, kuriuose kiekvienas straipsnis apkabinėtas iššokančias buteliais ir kur net tragiškų,  su alkoholio vartojimu susijusių įvykių reportažai, prasideda alkoholio reklama, bus nebereikalingi. Ir tada portalams reikės nuspręsti ar jų tikslinė auditorija yra girti, nepilnavertiškumo kompleksų kamuojami ir gyvenimu nepatenkinti infantilai, ar šiek tiek kita auditorija.

Turbūt teigiama prasme informaciniais flagmanai galima laikyti Lietuvos radiją ir televiziją, „Žinių radiją“. Sveikatai palankesnė buvo ir BTV, tačiau po to kai ją nusipirko MG Baltic, valdantys alkoholio gamybos ir importo bendroves, didesnių vilčių pamatyti naujienas apie sveikatos klausimus matyt nebereikėtų puoselėti. Internetinėje erdvėje vis dar galima pailsinti akis skaitant www.bernardinai.lt, ten ir auditorija švelniai tariant kita. Matyt galima rasti nemažai ir kitų pozityvių ir profesionaliai dirbančių žiniasklaidos priemonių, tačiau neturiu tikslo daryti jų apžvalgą. Galiu tik paraginti, galvokim ką skaitom, žiūrim ir klausom. 

2013 m. birželio 7 d., penktadienis

Tabako gamintojai nesuinteresuoti sumažinti kontrabandą


         Tenka tik apgailestauti, kad savo interesų gynimui viešojoje erdvėje neatsisakoma jau tradicija tampančių melo, niekuo nepagrįstų argumentų dėstymo ir šmeižto kampanijų. Kalbu apie jau keliose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusias tabako gamintojų užsakytas (nors nė vienoje jų nerasite užsakymo numerio) publikacijas.
Tabako gamintojai turėtų būti tikroje desperacijoje, kad naudoti tokius viešosios nuomonės formavimo būdus. Kalbu apie portale balsas.lt paskelbtą publikaciją: „V.Andriukaitis ruošia dovaną kontrabandininkams“ (http://www.balsas.lt/naujiena/736629/v-andriukaitis-ruosia-dovana-kontrabandininkams). Bendrai tokią publikaciją būtų galima apibūdinti keturiais žodžiais: lėkšta, neprofesionalu, pigu ir neetiška. Viskas prasideda nuo to, kad straipsnis net nepasirašytas. Iš braižo labai panašu, kad tikrieji autoriai yra ne žurnalistai, kokie nors Philip Morris ar JTI lobistai, kurie nuolat trinasi Seime ir ten drumsčia vandenį.
Straipsnyje, įspūdžiui sustiprinti pasitelkiami kažkokie mistiniai (neįvardinami) su kontrabanda kovojantys pareigūnai, kurie su ta kontrabanda matyt kovoja prie rašomojo stalo ir jų pavardžių paminėjimas jau sukeltų juoką tą iš tikrųjų darantiems pareigūnams. O gal tai tie pareigūnai, kurie skirtingai nei dauguma sąžiningai dirbančių, sudarė sąlygas iš Muitinės sandėlių išsivežti jau konfiskuotas cigaretes, nes tas veiksmas niekaip negali būti siejamas su sąžiningumu, o tik su cigarečių kaina ar pakelių dizainu. Bet dabar ne apie tai.
Viso straipsnio esmė pabandyti apkvailinti Lietuvos gyventojus ir politikus, teigiant, kad naujoji ES Tabako produktų direktyva padidins tabako gaminių kontrabandą. Tačiau straipsnyje net neužsimenama apie priemones, kurios toje direktyvoje specifiškai numatytos tabako gaminių kontrabandos mažinimui. O neužsimenama neatsitiktinai, nes tabako gamintojai yra visiškai nesuinteresuoti mažinti kontrabandą. Dar daugiau, tabako gamintojai patys tą kontrabandą ir organizuoja. Tik skirtingai nei net pasirašyti nesiteikęs autorius, pateiksiu mano teiginius patvirtinančius šaltinius, kuriuos kiekvienas galėsite patikrinti.
Pradėti norėčiau nuo to, kuo tas aiškiai tabako gamintojų parašytas ir prastumtas straipsnis baigiamas, TIK FAKTAIS:
-          Nuo 2004 metų keturios didžiausios tabako gamybos kompanijos susimokėjo milijardus dolerių baudų už tai, kad pačios prisidėjo prie tabako gaminių kontrabandos ES ir Kanadoje, o Japan Tobacco International ir šiuo metu tiriama ES dėl įtarimų panašia veikla[i].
-          Skirtingai nei teigiama straipsnyje, nepateikiant jokių nuorodų į šaltinius, UK įdiegus vaizdinius įspėjimus apie žalą sveikatai, nuo 2008 metų nelegalios rinkos dalis ne augo, o mažėjo nuo 14 iki 9 proc.[ii].  
     Reikia pastebėti, kad dėl tabako akcizų didinimo nuostolius patiria ne valstybė, kuri neva nesurenka mokesčių (nes ji juos surenka didesnius), o tabako gamintojai, kurie neparduoda cigarečių ir būtent užsienio tabako gamybos kompanijos yra suinteresuotos žemomis tabako gaminių kainomis, kad išlaikytų tabako pardavimus bent jau tame pačiame lygyje.
           Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos politikai, tarp jų ir Vidaus reikalų ministras, užuot kalbėjęs apie tai, kaip Lietuvai kuo greičiau ratifikuoti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos kovos su Nelegalia tabako gaminių prekyba protokolą, virkauja apie tai, kad kontrabandos kiekis priklauso nuo tabako gaminių kainos skirtumų, kai tuo tarpu toks ryšys nustatytas tik išimtiniais atvejais. Matyt už išorinės Šengeno sienos apsaugą atsakingos institucijos ministras nori pasakyti, kad viskas, ką Lietuva pasižadėjo įstodama į šią bendriją yra melas, nes valstybė nepajėgi atlikti savo įsipareigojimų. Tai gal jau laikas būtų mus iš ten išmesti. Grįžtant prie gaminių kainos ir kontrabandos, ministras matyt labai nustebtų sužinojęs, kad tabako gamintojų skleidžiamose pasakose tiesos yra tiek pat, kiek nuoširdžiame tabako gamintojų nore patenkinti jų produktų pirkėjų norus. Ir pasakysiu kodėl. Mat šalyse, kur tabako gaminiai kainuoja brangiausiai, kontrabanda yra mažiausia, o šalyse, kur cigaretės kainuoja pigiai (o tai paprastai būna tose šalyse, kur tabako gamintojai sugeba nusipirkti politikus arba tiesiog rasti pakankamai kvailų, kad patikėtų jų pasakomis) kontrabanda yra aukščiausia[iii]. Geriausia koreliacija randama ne tarp tabako gaminių kainos ir kontrabandos, o tarp korupcijos lygio ir kontrabandos. O tabako gamintojai ir yra tas šaltinis, kuris korupcijos lygiui palaikyti skiria ypatingą dėmesį.
            Grįžtant prie tabako gamintojų sekamos pasakos, kad jie gamina produktą suaugusiam ir apsisprendusiam vartotojui, galima tik pasijuokti, nes tokių vartotojų iš dabar esančių rūkorių jie turi daugiausiai 20 procentų. Ir taip yra pirmiausia dėl to, kad absoliuti dauguma (apie 70-80 proc.) rūkančiųjų tą pradeda daryti iki pilnametystės, t.y. tuomet kai jiems cigaretės yra taip pat nelegalios, kaip ir kokainas. Dar daugiau, apie 80 proc. rūkančiųjų nori mesti rūkyti ir yra ne kartą bandę tą padaryti, vadinasi to „išganingo šlamšto“ vartoti visai nenori. Taigi, atmetus vaikus, kuriems tabako gamintojai „lenda į užpakalį ir smegenis“ su savo mėtinėmis, gėlėtomis, plonomis ir kitomis cigaretėmis, ir suaugusiuosius, kurie nori mesti rūkyti, tabako gamintojai liktų geriausiu atveju su penktadaliu šiandieninės rinkos. Tai dabar jau aš galiu retoriškai paklausti: ar reikia turėti ekonominį išsilavinimą, kad pasakyti, kas atsitiktų su verslu, kuris prarastų 80 proc. vartotojų?
            Straipsnyje grėsmingai pateikiami apokaliptiniai tokios direktyvos įgyvendinimo padariniai ES ir šalių ekonomikoms. Ir tuos padarinius neva apskaičiavo kokia tai „pirmaujanti strategijos konsultavimo įmonė „Roland Berger Strategy Consultants“, kurią šiandien jau matyt drąsiai bus galima pradėti vadinti „šaraškino kontora“, nes reikia turėti ypatingų gebėjimų, kad sugebėti apskaičiuoti, jog dėl direktyvos įvedimo Lietuvoje bus prarasta apie 3000 darbo vietų, kai tuo tarpu šioje pramonėje dirba tik 500. Panašu, kad tuo pačiu metu Philip Morris atleis visus logistikos įmonių vairuotojus ir valytojas, nes šie nesutiks vežti jokių kitų prekių, išskyrus jų gaminamas cigaretes, o valytojos atsisakys valyti patalpas, kur bus nesandėliuojami tabako produktai. Tiesa nepagalvojau, kad parduotuvės nepardavusios tabako gaminių nebepardavinės ir kitų prekių, tiesiog iš principo ir solidarumo su tabako gamintojais. O kadangi kitų prekių pelno marža gerokai didesnė nei tabako gaminių, tai parduotuvės atsisakiusios vaikams parduoti sausainius vietoje cigarečių, taip pat bus priverstos užsidaryti. O gal Philip Morris ir kitos tabako gamybos bendrovės atleis politikų nesugebėjusius paveikti lobistus ir parsidavusius žurnalistus, tada tas skaičius būtų kiek realistiškenis.
            Beje būtų įdomu paklausti, kiek pats Philip Morris dėl gamybos procesų automatizavimo atleido darbuotojų savo gamykloje Klaipėdoje ir ar tai kaip nors siejosi su kokia nors direktyva. Pvz. 2005 metais British American Tobacco iškėlė dalį savo gamybos iš ES, tokiu būdu atleisdama apie 500 darbuotojų JK ir Airijoje, tačiau pati pareiškė, kad tą padarė siekdama mažinti gamybos kaštus, o ne dėl direktyvos[iv]. Be to tabako pramonė yra linkusi labai susireikšminti, nes šiuo metu visose 27 ES šalyse tabako pramonėje dirba  34 000 darbuotojų, kurie sudaro 0,015 proc. visų ES dirbančiųjų. Europos komisijos užsakymu atlikti nešališki vertinimai rodo, kad dėl direktyvos per ateinančius 5 metus galima tikėtis maždaug 2 proc. dydžio tabako gaminių vartojimo sumažėjimo. Net jei jis visas transformuotųsi į analogišką darbo vietų skaičiaus  mažėjimą ES, tai reikštų, kad tabako pramonė atleistų apie 700 darbuotojų ES, o tai sutikite toli net nuo „šaraškino kontoros“ prognozių Lietuvai. Be to, ES užsakymu atliktas poveiki vertinimas parodė, kad sumažėjus išlaidoms tabakui, lėšos persiskirstytų į kitus sektorius, kurie yra gerokai imlesni darbo jėgos poreikiui ir per tuos pačius 5 metus ES  būtų sukurtos papildomos 2234 darbo vietos[v].
            Lietuvoje kylant tabako gaminių akcizui jo surinkimas išaugo daugiau negu tris kartus nuo 59 iki 186  milijonų eurų per metus. Tuo pat metu, tų pačių KPMG vertintojų teigimu[vi] bendras (legalių ir nelegalių tabako gaminių) vartojimas sumažėjo net 44 proc. nuo 6,23 milijardo cigarečių 2007 metais, iki 3,52 milijardo cigarečių 2011 metais. Vienintelis nelaimingas žaidėjas šitoje situacijoje buvo tabako gamintojai, kurie mažiau uždirbo, kai tuo tarpu metusieji rūkyti laimėjo sveikatą ir įgyvendino seną savo norą mesti rūkyti, o valstybė tris kartus padidino biudžeto įplaukas.  
            Maža to, tabako gamintojai apgaudinėja visuomenę teigdami, kad jie yra vieni didžiausių mokesčių mokėtojų, kuomet iš tikrųjų pagrindinę dalį tų mokesčių sudaro akcizas ir PVM, o jos sumoka ne gamintojai, bet cigarečių pirkėjai.
            Duomenis apie nelegalios tabako rinkos dalį užsakinėja ir pristatinėja tabako gamintojai, kurie yra suinteresuoti parodyti kuo galima didesnę problemą, nuolat reikalaudami nedidinti akcizo. Todėl labai abejoju, kad visuose tuose tabako gamintojų skelbiamuose skaičiuose yra bent lašas tiesos.
            Visą kitą straipsnyje pateikiamą lyrinę – literatūrinę informaciją apie kontrabandininkų trinamas rankas, apie tai, kaip ir kuo džiaugiasi nuteisti kontrabandininkai, galima laikyti lėkštais svaipatojimais. Nebent tie, kad rašė straipsnį labai gerai asmeniškai pažįsta už kontrabandą nuteistą V.Karalių ir jam patys tiekdavo cigaretes kontrabandai, todėl dabar gerai žino, ką pastarasis galvoja sėdėdamas kameroje.
            Straipsnyje su tokiu entuziazmu išvardintos tabako produktų direktyvai nepritariančios šalys, tačiau nepaminėta nė viena jai pritarianti šalis, tarp kurių ir mūsų kaimynai Latviai, bei Estai ir daugelis kitų, matyt mažiau nei išvardintos šalys korumpuotų ES narių.  
            Taigi tenka tik dar kartą apgailestauti, kad Lietuvos žiniasklaidoje vis dar atsiranda panašaus pobūdžio nepasirašyti ir tikrovės neatitinkantys straipsniai, kurie ne tik klaidina visuomenę ir politikus, bet tokiu atveju jei jais vis tik būtų patikėta ir tabako kontrolės priemonės užstrigtų, tai ir vėl kainuotų tūkstančius be reikalo prarastų gyvybių, tiek Lietuvoje, tiek visoje ES, bet tai matyt yra smulkmena, nes nuo rūkymo ES kasmet miršta tik kažkokie niekingi 700 000[vii] žmonių ir čia ne JAV, todėl nebus galima iš gamintojų prisiteisti padarytos žalos. Galbūt todėl tabako gamintojai ir jaučiais tokie saugūs ir nevaržomi.  




[i] House of Commons, Committee of public accounts. twenty-first report: tobacco smuggling, hC143. London, houses of parliament, 2003.  http://www.publications. parliament.uk/pa/cm200203/cmselect/cmpubacc/398/398.pdf

Health select Committee second report, 2000. section iV, expanding into new markets http://www.parliament.the-stationery-office.co.uk/pa/cm199900/cmselect/cmhealth/27/2717.htm#a18
Beelman ms, birnbauer b, Campbell D, marsden W, schelzig e, sisti L. tobacco Companies Linked to Criminal organizations in Cigarette smuggling. Washington DC, Center for public integrity, 3 march  2000 http://www.icij.org/node/460/tobacco-companies-linked-criminal-organizations-lucrative-cigarette-smuggling accessed 15 march 2013.
Legresley, e., et al., “british american tobacco and the ‘insidious impact of illicit trade’ in cigarettes across africa”, tobacco Control, 2008, 17(5): p 339-34 http://tobaccocontrol.bmj.com/content/17/5/339.full accessed 15 march 2013

Smuggling, the tobacco industry and plain packs. a report by Luk Joossens for Cancer research Uk, november 2012 http://www.cancerresearchuk.org/prod_consump/groups/cr_common/@nre/@pol/documents/generalcontent/smuggling_fullreport.pdf accessed 15 march 2013

Heyward, m, Legal analysis of the agreements between european Union, member states and multinational tobacco companies, new York, september 2010. http://www.fctc.org/images/stories/Legal%20analysis%20of%20eU%20agreements%20anD%20eXeCUtiVe%20sUmmarY.pdf

Holland J, Jovanovic b, and Dojcinovic s. big trouble at big tobacco, organized Crime and Corruption reporting project (oCCrp), 2011. Washington, 2011. http://www.reportingproject.net/troubles_with_big_tobacco/


[iv] Bat press release 13th July 2005. Uk and ireland announce factory closure proposals. http://www.bat.com/group/sites/uk__3mnfen.nsf/vwpagesWebLive/Do6p3Dsb?opendocument&skn=1
[v] Matrix insignt, economic analysis of the eU market of tobacco, nicotine and related products, brussels, 2012 (see p.124 and onwards) http://ec.europa.eu/health/tobacco/docs/tobacco_matrix_report_eu_market_en.pdf
[vii] Impact assessment accompanying the proposal for a Directive of the european parliament and of the Council on the approximation of the laws, regulations and administrative provisions of the member states concerning the manufacture, presentation and sale of tobacco and related products. european Commission December 2012. http://ec.europa.eu/health/tobacco/docs/com_2012_788_ia_en.pdf