Ieškoti šiame dienoraštyje

Puslapiai

2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis

Lietuvos krepšinio federacija neįsivaizduojama be alkoholio reklamos

Sunku patikėti, tačiau šį raštą pasirašė žmogus, kurį visuomet labai gerbiau, tai Vladas Garastas.
Pasak šio rašto Lietuvos krepšinis neįmanomas be alkoholio propagavimo jame.
Raštas, kaip ir kiti, rašytas ne federacijos, jame apstu alkoholio gamintojų rašytų konstrukciją.

Rašte taip pat pilna alkoholio gamintojų melo. Pvz. teigiama, kad pataiso priimtos skubotai, kad alkoholio reklamos apribojimai jau padarė didelę žalą krepšinio mylėtojams ir t.t.

Paskaitykit:

Lietuvos Respublikos Seimo nariams
DĖL 2012 METAIS ĮSIGALIOSIANČIO VISUOTINIO ALKOHOLIO REKLAMOS DRAUDIMO

Gerbiami Seimo nariai,

Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl visiško alkoholio reklamos draudimo, Lietuvos krepšinio federacija negali likti nuošalyje.
Lietuvos krepšinio bendruomenė visada propagavo sveiką ir sportišką gyvenimo būdą bei netoleravo žalingų įpročių – tarp jų ir besaikio alkoholio vartojimo. Tačiau mus neramina 2008 metais priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, uždraudžiančios bet kokią alkoholinių gėrimų reklamą nuo 2012 metų pradžios.
Pirmiausia, labai gaila, kad šio įstatymo pataisos buvo priimtos skubotai, neįsiklausius į visų suinteresuotų grupių pastabas ir pasiūlymus. Lietuvos krepšinio federacija taip pat neturėjo galimybių išsakyti savo poziciją dėl visiško alkoholio reklamos draudimo.
Neseniai Seimo narių grupė ryžosi imtis veiksmų atšaukti visišką alkoholio reklamos draudimą. Todėl manome, kad dabar yra tinkamas laikas pareikšti Lietuvos krepšinio bendruomenės poziciją dėl reklamos draudimo klausimo.
Dėl skubotų ir racionaliai nepasvertų Seimo sprendimų, Lietuvos krepšinis rizikuoja patirti didelę žalą. Valstybė negali skirti sportui pakankamo finansavimo, taigi privačių rėmėjų indėlis tampa ypač svarbus. Alaus daryklos, stipriųjų alkoholinių gėrimų bendrovės tradiciškai skiria didelę paramą Lietuvos krepšiniui – vyrų krepšinio rinktinei, šalies krepšinio klubams, pagrindiniams čempionatams ir turnyrams organizuoti.
Be finansinės rėmėjų paramos vargu ar Lietuvos rinktinės nuolat būtų pasaulio krepšinio olimpe, vargu ar Lietuvos krepšinio sirgaliai galėtų džiaugtis Lietuvos elitinių krepšinio klubų rungtynėmis prestižiniame Eurolygos turnyre.
Lietuvos ekonomika dar neatsigavusi nuo ekonomikos sunkmečio smūgių, privatus verslas neturi daug galimybių remti sportą. Tad 2012 m. alkoholio gamybos bendrovėms nutraukus sporto rėmimą, krepšinio bendruomenė patirs milžinišką žalą.
rastas0376/R Puslapis 2 iš 2
Daugelio Europos šalių valdžios institucijos stengiasi sudaryti, kaip įmanoma palankesnę aplinką sporto rėmimui – juk sveiko gyvenimo ir sporto propagavimas padeda spręsti socialines jaunimo užimtumo, kovos su nusikalstamumu problemas. Tenka pripažinti, kad Lietuva bando pasukti priešingu keliu.
Alkoholio reklamos ribojimai jau padarė didelę žalą krepšinio mylėtojams – prieš keletą metų uždraudus reklamą televizijoje, didelė dalis Lietuvos gyventojų prarado galimybę matyti aukščiausio lygio Eurolygos krepšinio varžybas per nemokamus TV kanalus. Nesant reklamos galimybių, TV transliuotojui nėra finansinės naudos brangias krepšinio transliacijas rodyti per nemokamą kanalą.
Lietuvos krepšinio federacija įsitikinusi, kad alkoholio reklamos draudimas nepadės išspręsti socialinių nesaikingo alkoholio vartojimo problemų. Šias problemas spręsti reikia ugdant jaunimą, inicijuojant įvairias edukacines-šviečiamąsias programas, skatinant aktyvų gyvenimo būdą ir sportą.
Lietuvos krepšininkų pasiekimai garsina mūsų šalį visame pasaulyje, skatina lietuvių patriotizmą ir vienybę. Jei norime, kad Lietuvos krepšinis ir toliau būtų šalies vizitinė kortelė, prašome nekurti nepalankių sąlygų krepšinio plėtrai. Kviečiame dar kartą persvarstyti Alkoholio reklamos draudimo pataisas ir rasti geriausią sprendimą.
Pagarbiai,
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas
Vladas Garastas

2011 m. gegužės 19 d., ketvirtadienis

Labai korektiškas laiškas Seimo nariams K.Masiuliui ir E.Tamašauskui



Jau net nežinau, kodėl bet vis tik sureaguosiu į vakar (gegužės 18 dieną) „Žinių radijo“ laidoje „raktas“ (http://www.ziniur.lt/player.php?show_id=8&date=2011-05-19&mp3=253106 ) išdėstytas mintis apie alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Labai tendencinga, kad ir į šią laidą, nebuvo kviečiami kitos nuomonės atstovai, o susirinkusieji pasimėgavo galimybe ne „skleisti įžūlų melą“, bet dėstyti su realybe prasilenkiančius teiginius. Turbūt pajutote lingvistinį reveransą. Šioje laidoje dalyvavę Seimo nariai kaltino mane, ir Nacionalinę tabako ir alkoholio kontrolės koaliciją nekorektiška, kalba, radikalizmu ir t.t. Pabandysiu korektiškai į tai atsakyti.

Prieš pradėdamas analizuoti laidoje išdėstytus teiginius, noriu priminti geriamiems Seimo nariams E.Tamašauskui ir K.Masiuliu, kad mes labai ilgai ir kantriai bendravome diplomatiškai, kalbėjome tik mokslo kalba. Jei pastebėjote savo raštuose nuolat citavome mokslinius tyrimus, vadovavomės Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone ir ją perteikdavome jums. Pagaliau pamatėme, kad diplomatinė kalba jums labai patinka, nes kaip buvo paminėta laidoje ji „nesukelia Seimo nariams streso ir įtampos“, kurią tektų malšinti alkoholiu. Bet taip pat pastebėjome, kad jūs (šiuo atveju kalbu apie mano paminėtus Seimo narius) nekreipiate dėmesio į mūsų diplomatiškas ir moksliniais tyrimai grindžiamas kalbas. Moksliniams teiginiams nuneigti visuomet pakakdavo pasakyti, kad „mes kalbame lozungais“, daugiau nieko nežinome „tik drausti“ . Dabar aš asmeniškai pavargau nuo diplomatinės kalbos, kuri jums daro įspūdį dėl kalbos tono, bet ne dėl turinio.

Noriu tik pasakyti, kad jūs, kurie kaltinate Nacionalinę tabako ir alkoholio kontrolės koaliciją radikalizmu, iš tiesų nežinote, kas yra radikalizmas. Jis Lietuvoje kaip tik kelia sparnus ir manau, kad jam ko gero reikėtų leisti pasireikšti, gal tuomet pradėtumėt kalbėtis su visuomenės sveikatos mokslininkais, pradėtumėte klausytis mokslinių argumentų, nes suprastumėte, kad mūsų išsakomos rekomendacijos tėra viso labo pasaulyje plačiai naudojamos ir įvertintos kaip efektyvios kontrolės priemonės, o ne radikalizmas.

Pavargom nuo nuolatinio nesiskaitymo ir demagogijos, kai kruopščiai surinkta mokslinė informacija, apibendrinus daugybę mokslinių šaltinių, yra nuneigiama vieninteliu Seimo nario sakiniu: man atrodo kitaip, arba aš savo kieme mačiau kitokį vaizdą ir pan. Ponas K.Masiulis, būdams išeiviu iš akademinės bendruomenės turėtų būti susipažinęs su mokslinės literatūros analize, išmanyti būdus kaip ją susirasti ar mokėti patikrinti pateikiamos informacijos autentiškumą. Tačiau dar nė karto neteko gauti iš pono K.Masiulio nė vienos reakcijos, kuri būtų grindžiama mokslu.

O dabar grįžkim prie laidos. Kaip jau minėjau laidoje buvome nuolat kaltinami nekorektiškomis formuluotėmis, lozungų sklaida ir pan. Noriu tik pacituoti Seimo narį E. Tamašauską, kuris teigė, kad reklamos draudimą numatanti įstatymo pataisa buvo priimta nes Seimo nariai nesusiorientavo. Pasak Seimo nario tuo metu teko spręsti užgriuvusias krizės problemas, buvo priiminėjami „naktiniai“ įstatymai. Jo manymu pasinaudojant tokia suirute ir Seimo narių nesusigaudymu ir buvo „prakištos“ tokios įstatymo pataisos. O dabar drįsiu pataisyti Seimo narį. Minimos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo priimtos jokiu būdu ne skubos tvarka, jos buvo pasiūlytos Seimo vadybos sudarytos darbo grupės, kurioje buvo atstovaujami ir alkoholio gamintojai, bei kitos suinteresuotos pusės. Būtent alkoholio gamintojai, o ne radikalūs NTAKK atstovai su A. Veryga priešakyje ir pasiūlė įtraukti visišką alkoholio reklamos draudimą nuo 2012 metų, su sąlyga, kad nebus ribojama alkoholinių gėrimų reklama dienos metu (http://www.balsas.lt/naujiena/188799/siulymas-seimui-po-2012-uju-jokios-alkoholio-reklamos/rubrika:naujienos-lietuva ). Atsitiko taip, kad Seimui pakako drąsos priimti reklamos alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą ir neišbraukti siūlymo dėl visiško reklamos draudimo. Kaip sakoma vienoje garsioje slaviškoje patarlėje „gobšumas pražudė „frajerį“. Belieka priminti, kad diskusijos vyko labai ilgai ir kalbėti apie kokį nors skubotumą manau yra nekorektiška . Be to gerbiamas Seimo narys truputį suklydo kalbėdamas apie krizę ir naktinius įstatymus. Matote gerbiamas Seimo nary E. Tamašauskai, alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo priimtos 2008 metų balandžio mėnesį, tuo metu Lietuvoje apie krizę dar net nebuvo užsimenama. O ir sprendimą priėmė praeitos kadencijos Seimas, kuris neturėjo nieko bendro su „naktine įstatymų leidyba“. Nauji Seimo rinkimai įvyko 2008 metų spalio mėnesį, o „naktinė įstatymų leidyba“ vyko jei neklystu tų pačių metų gruodžio mėnesį. Todėl drįstu teigti, kad jūsų kalboje įsivėlė nedidelis, bet mano manymu reikšmingas netikslumas.

Laidoje buvo nuolat minima, kad NTAKK skleidžia nekorektišką informaciją ir paminima citata iš mūsų rašto Seimo nariams. Citatoje minima, kad 2008 metais priimti alkoholio reklamos apribojimai pasiteisino ir davė rezultatų. Iš tiesų, 2008 metai buvo priimtas reklamos apribojimas, kuris uždraudė dienos metu transliuoti alkoholinių gėrimų reklamą televizijoje ir radijuje. Būtent šių apribojimų efektyvumą ir turėjome galvoje rašydami Seimo nariams ir savo pamąstymus pagrindėme. Tuo tarpu laidoje buvo pasišaipyta iš citatos ir pasakyta, kad apribojimai ar draudimai buvo priimti 2008 metais, o įsigalios tik 2012 metais. Manome, kad tai yra tam tikras loginis netikslumas, nes laidoje paminėti faktai nesutampa su realybe, kadangi pokalbio dalyvis susipainiojo tarp įstatymo pataisų ir formuluočių, tuo galimai suklaidindamas ir radijo klausytojus. Klausant šiuos teiginius nebuvo galima išgirsti prieštaravimo iš dalyvavusių Seimo narių, tai leidžia daryti atsargią prielaidą, kad jie sutiko su išdėstytais klaidingais teiginiais ar net juos palaikė.

Laidoje Seimo narys K.Masiulis kelis kartus pakartojo, kad reklamos draudimas nelogiškas, nes kalbama tik apie tik apie naktinę reklamą. Drįsčiau pataisyti gerbiamą Seimo narį, nes pataisos reglamentuotų ne tik naktinę reklamą televizijoje, bet ir reklamą spaudoje ir išorinę reklamą, kurią nepriklausomai nuo tėvų apsileidimo ar stropumo mato kiekvienas vaikas, kuris eidamas į darželį ar mokyklą, sėdėdamas su tėvais kavinėje būtų priversta susipažinti su lietuviško alaus asortimentu ir sužinotų, kad alus „yra geriausia ką turime“ bet to tai kas geriausi „yra pagaminta su sąžine“.

Nuolat buvo primenama, kad su tokiomis organizacijomis, kaip NTAKK diskutuoti neįmanoma, nes mes kalbame lozungais. Iš tiesų reikia pagirti laidos vedėją ir dalyvius už išties konstruktyvų laidos toną ir išsakytas konstruktyvias mintis. Konstruktyvumo jokiu būdu negalėjo sumenkinti išdėstytos tokios mintys, kad reikia uždrausti mašinas, reikia uždrausti mylėti moteris, kad draudimai (šiuo atveju kalbama apie reklamos draudimą), privestų prie situacijos, kuri buvo sovietinėje kariuomenėje, kuomet kariai valgydavo ant duonos užteptą batų tepalą ir gerdavo odekoloną. Manome, kad gana konstruktyvia ir korektiškai nuskambėjo laidos dalyvių mintis, jog reikia uždrausti lietuvių keliones į užsienį, kad jie nematytų alkoholio reklamos.

Pabaigai norėčiau gerbiamus Seimo narius supažindinti su vienu paskiausių Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentų, kuriuose aptariamos efektyviausios, labiausiai mokslu pagrįstos ir ekonomiškai efektyvios alkoholio kontrolės priemonės. Taupydamas jūsų brangų laiką, kurį jūs galėsite sėkmingai išnaudoti dalyvaudami kitose konstruktyviose diskusijose pateikiu jums mano paminėtų priemonių vertimą iš anglų kalbos. Tos PSO įvardintos priemonės yra :

-akcizo alkoholiniams gėrimams didinimas

- alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas

- visapusis alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.

Taip pat pateikiu jums ir nuorodą, kurią galite pasitikrinti mano gal kiek radikalokai pateikiamus Pasaulio sveikatos organizacijos teiginius (http://www.who.int/nmh/events/moscow_ncds_2011/conference_documents/moscow_ncds_roundtable_3_harmful_use_of_alcohol.pdf).

Minėtoje laidoje Seimo narys K.Masiulis paminėjo, kad nustojo gerbti blaivybės judėjimo žmones, kuriuos iki tol gerbė. Su visa pagarba galiu atsakyti gerbiamam Seimo nariui, kad šis jausmas yra abipusis ir labai gilus. Manau, kad šis jausmas paskatins labai konstruktyvius sprendimus rinkimų metu, kurie tikriausiai transformuosis į mano vizitus Žemaitijoje į jūsų susitikimus su rinkėjais mano gimtame krašte, kur jūs ir buvote išrinktas.

O dabar jau visai pabaigai gerbiami Seimo nariai noriu pasakyti, kad jau bloga nuo jūsų melavimo, veidmainiavimo, nekompetencijos, tendencingumo, nesugebėjimo įsiklausyti į argumentus, pataikavimo pramonei ir .t.t. Jūs galite ir toliau bendrauti korektiška kalba, kurios išmokstate Seime ir kurios nebesupranta nė vienas normalus Lietuvos pilietis. Mes pasistengsime jūsų melą ir korektiškas kalbas išversti į žmonių kalbą. Kalbate apie „juodąjį paštą“, kuris pasiekia jus šiomis dienomis. Tai jūs Lietuvos moksleivių parlamentą, akademinio jaunimo organizacijas, Nacionalinę sveikatos tarybą ir kitas organizacijas vadinate „juodaisiais paštininkais“. O gal galvojate, kad ten esantys žmonės visi yra tokie buki ir kvaili kaip (leiskite nebepratęsti sakinio...), kad juos gali apmulkinti vienas A.Veryga. O gal paklauskite jų nuomonės. Nuo jūsų nekompetencijos yra tik vienas vaistas, daugiau jūsų neberinkti. Aš tą konstitucijos sutektą teisę tikrai realizuosiu, o kiekvienas kitas rinkėjas, gavęs informaciją apie jūsų nuveiktus darbus, tegul sprendžia pagal savo įsitikinimus ir sąžinę.

2011 m. gegužės 17 d., antradienis

Diskusija su Seimo nariu Mantu Varaška dėl alkoholio reklamos draudimo

2011/5/17 Mantas Varaska Mantas.Varaska@lrs.lt
Laba diena.
Gal daugiau ne A.Verygai, tačiau A.Kubiliui paminėsiu, jog vien per šiuos metus už vairo buvo sulaikyta 15 policininku, vienas iš siu atveju baigėsi ne ką mažesne tragedija (Kauno mediku žūtis), nei plačiai linksniuota 2007 m. Skuodo nelaime.
Kitaip tariant, įvairiuose visuomenes sluoksniuose girtuoklyste niekur nedingo, tiesiog įsitaisė šešėlyje ir toliau plinta. Kuo veliau tai suprasime, tuo naiviau atrodysime paprastų žmonių akyse.


Laba diena,

O kas neigia policininkų ir politikų girtuoklystes?
Ką tai bendro turi su reklama?

Kodėl kiekvieną kartą dramblys kryžminamas su karve? Visada akcentuojam, kad reklama pirmiausia siejama su vaikais, kurie dar nevartoja, arba tik pradėjo vartoti. Jei nebus imtasi tinkamų priemonių, iš jų vėl išaugs geriantys policininkai ir politikai.

Tuomet noriu paklausti jei jau kalbam apie girtus prie vairo, tai ar jūs pritarėte 0 promilių alkoholio kraujyje vairuotojams? Ar tai irgi perteklinė priemonė ir nepamatuotas draudimas?

Kodėl kas kartą kai kalbam apie kurią nors alkoholio kontrolės priemonę atskirai, yra prikišama kuri nors kita problema? Ar tai daroma sąmoningai, kad nukreipti dėmesį, ar tiesiog iš neišmanymo?

Žinau, kad pergyvenate dėl kontrabandos, o ar pritariate visuotinei turto ir pajamų deklaracijai? Ar pritarėte Prezidentės siūlymui didinti bausmes už kontrabandą?

Kokius pateikėte siūlymus, kad sąžiningai dirbantiems pareigūnams būtų suteiktos valstybės legvatos jų vaikų studijoms, jų pačių sveikatos priežiūrai ir pan., t.y. būtų kuriama motyvacinė sistema, kaip yra kitose šalyse?

Jie neprisidėjote nė prie vienos iš paminėtų iniciatyvų ir nepateikėte nė vienos savos, tai kritika dėl kritikos painiojant tikslines priemones nedaro Jums garbės.

Pagarbiai
Aurelijus Veryga

Gerbiamas daktare,
Siūlau pirmiausiai Jums nusiraminti, o nusiraminus prisiminti, jog visais žemiau Jūsų nurodytais atvejais į šiandieninę situacija patekome dėl Permainų koalicijos sprendimu - įskaitant ir pareigūnų atlyginimo, socialines apsaugos ir motyvacijos klausimus.
Bausmių politikos atžvilgiu aš kaip teisininkas žinau, jog bausmes efektyvumas yra ne jos dydyje, tačiau jos neišvengiamume. Jų didinimas nebent padidins pareigūnų kyšininkavimo grėsmę.

Mantas Varaška



Nežinau, kodėl Jums atrodo, kad esu neramus. Taip pat nesuprantu kuo čia dėta permainų koalicija. Ar ji kaip nors keitė promilių skaičių? Ar ji priėmė reklamos draudimą?

Dėl pareigūnų tai prie ko čia aš, jei neklystu tai ne aš o, Jūs esat Seimo narys. Todėl jūsų ir klausiu ką pasiūlėt asmeniškai, kad ir tai pačiai permainų koalicijai? Kurį savo pasiūlymą apgynėt?

Nebandykit savo atsakomybės permesti man.

O dėl bausmių tai iš atsakymo darau prielaidą, kad didesnėms bausmėm nepritarėt. Tai ką pasiūlėt į tų bausmių vietą. Kokie jūsų siūlymai kaip sumažinti korupciją? Koks atlyginimas muitininkui būtų pakankamas, kad neimtų 20 tūkstančių litų kyšio?

Jei nieko nepasiūlėt, o tik kritikuojat kiekvieną priemonę, tai tik pasikartosiu, kad tai neatrodo nei rimta nei profesionalu.

Aurelijus Veryga


Permainų koalicija nuginklavo teisėsauga ir mokesčių sprendimais padare kontrabandos veika ypač pelninga, nepriklausomai nuo jos masto. Mano siūlymus dėl alkoholio akcizo mažinimo gelbstint situacija šešėliniame vartojime ir kontrabandos ribojime turėtumėte žinoti. Kadangi jam nebuvo pritarta, nelegaliame alkoholyje ir kontrabandos liūne maudomės toliau.

Mantas Varaška

Vis tik negaunu atsakymo, ką jūs pasiūlėte, kad teisėsauga būtų "apginkluota".
Jūsų pasisakymus dėl alkoholio akcizo mažinimo puikiai žinau. Apgailestauju, kad jūs manote jog tai vienintelė veiksminga priemonė mažinti kontrabandą. Galėsiu paieškoti duomenų apie alkoholį, bet apie tabaką žinau labai tikslai: didžiausia kontrabanda ir nelegali prekyba klęsti tose pasaulio šalyse, kur cigaretės kainuoja mažiausiai. Kontrabanda ten klesti dėl didžiulės korupcijos (tai pasakytina ir apie Lietuvą), o dėl didelės politinės korupcijos tabako gamintojai sugeba įtikinti politikus išlaikyti mažus akcizus, nes reikia išlaikyti rūkorius, kuriuos didėjančios kainos priverčia mesti rūkyti. Su alkoholiu yra lygiai tas pats.
Tik dar norėčiau paklausti ar pasidomėjot studija, kuri parodė, kad alkoholio akcizų sumažinimas 40 proc. 1999 metais, mirčių nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų skaičių padidino 12,5 proc.
Ar jūsų manymu tai yra tinkama kaina ir priemonė mažinti kontrabandą?

Kad ir kiek mažintumėt kainą pilstukas ir kontrabanda visada kainuos mažiau ir kaip jūs priversit alkoholiką pirkti degtinę parduotuvėje brangiau jei pas kaimynę galima gauti pigiau.

Gaila, kad diskusijos vyksta tik dabar ir tik tokia forma. Gaila, kad kai kurie Seimo nariai mano išmanantys visas sritis ir nesivargina klausyti mokslininkų. O dar labiau gaila, kad už neatsakingus sprendimus negresia ir jokia atsakomybė.

Aurelijus Veryga

2011 m. gegužės 16 d., pirmadienis

Dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo

Šis raštas šiandien išsiųstas LR Seimo Pirmininkei ir Seimo nariams

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija gavo dokumentą, kuris buvo siųstas LR Seimo pirmininkei dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimo.

Šį dokumentą pasirašė:

Laura Blaževičiūtė – Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė

Edmundas Jakilaitis – Lietuvos skaitmeninės televizijos asociacijos atstovas

Aistė Žilinskienė – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė

Ramutė Šimukauskaitė – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė

Dainius Radzevičius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Rimantas Šukys – Periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas

Gintaras Šeputis – Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas

Žaneta Fomova – Lauko reklamos asociacijos valdybos pirmininkė Marius Giržadas – Lietuvos reklamos biuro valdybos pirmininkas

Saulius Galadauskas – Lietuvos aludarių gildijos prezidentas

Laurynas Vilimas – Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas

Rūta Skyrienė – Investuotojų forumo vykdančioji direktorė

Valdas Sutkus – Verslo konfederacijos ICC Lietuva prezidentas

Danas Arlauskas – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys – Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius

Šis raštas yra oficiali Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos reakcija į šį raštą ir mūsų nuomonė dėl Seimo narių iniciatyvos atšaukti 2012 metų sausio 1 dieną turintį įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą.

Manome, kad jums siųstas raštas raštas yra tipiškas įžūlaus melo, siekiant asmeninių pasipelnymo tikslų pavyzdys. Labai gaila, kad kaip ne kartą esame minėję už sąmoningą Seimo narių klaidinimą nėra baudžiama.

Pirmasis šio rašto sakinys yra įžūlus melas. Jame teigiama: Tai beprecedentis įstatymas – tokio griežto draudimo nėra nei vienoje Europos šalyje, net ir itin griežtu alkoholio rinkos reguliavimu garsėjančiose Skandinavijos regiono šalyse alkoholio reklama reglamentuojama daug liberaliau.“ Visa alkoholio reklama draudžiama Norvegijoje nuo 1976 metų.

Šaltinis: http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/documents/alcohol_progress.pdf )

Rašte teigiama: „Visiškas alkoholio reklamos draudimas yra perteklinis ir reikia daugiau laiko diskusijoms su visuomene ir socialiniais partneriais apie galimas jo pasekmes.“ Faktas: nė viena rašte minima suinteresuota pusė net nebandė diskutuoti su nevyriausybinėmis organizacijomis ar Nacionaline sveikatos taryba. Atvirkščiai, į reklamos transliuotojų ir alkoholio pramonės diskusiją sveikatos specialistai net nebuvo kviesti, o į studentų organizuotą diskusiją apie reklamos draudimą aludarių atstovas S.Galadauskas atsisakė atvykti. Maža to, iš žiniasklaidos buvo liepta pašalinti informaciją apie renginį (Alfa.lt). Šiuo metu didžiosiose žiniasklaidos priemonėse yra blokuojama bet kokia informacija apie šią problemą. Neišleidžiama nė viena žinutė, nepritarianti reklamos atšaukimui. Ir tai vyksta laisvoje, nepriklausomoje valstybėje, kurioje žiniasklaida neseniai šventė žiniasklaidos laisvės atgavimo dieną.

Rašte teigiama: „Tokias nuostatas pabrėžė kovo 21 dieną vykusio apskrito stalo diskusijos „Alkoholio reklama – draudimas ar savireguliacija?“ dalyviai – reklamos, žiniasklaidos, verslo, valdžios atstovai, kurie diskutavo apie alkoholio reklamos draudimo pasekmes žiniasklaidos ir reklamos bendrovėms, gėrimų pramonei, bendrai šalies ekonomikai.“ Kaip matome visuomenės sveikatos išsaugojimu suinteresuoti asmenys neminimi, nes nebuvo kviesti. Dar daugiau, pateikiu citatą, iš koalicijai siųstų laiškų apie vieną iš raštą pasirašiusiųjų asmenų: Šiandien išsiunčiau klausimus poniai Aistei Žilinskienei, kuri Internetinių leidinių asociacijos vardu yra pasirašiusi po kreipimusi į Seimo narius. Prieš porą metų, regis, tapome tokios asociacijos vieni iš steigėjų, tačiau apie jos tolesnę veiklą nesame girdėję nieko pozityvaus. Dabar gi pasirodo, kad asociacija gina savo interesą gauti pinigų už tautos girdymą. Visada buvome, esame ir, bent kol nesubankrutuosime. būsime žiniasklaidos priemonė, kategoriškai atsisakanti skelbti alkoholio reklamą. Labai džiaugtumėmės, jei ir kiti internetiniai portalai taip elgtųsi, todėl visiškai nepritariame A. Žilinskienės pozicijai ir pabrėžiame, kad apie ją nebuvome informuoti, ji su mumis nebuvo nei kiek derinta. Andrius Navickas, Interneto dienraščio Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius“.

Kad ne visa žiniasklaida nemato savo gyvenimo be alkoholio reklamos iliustruoja šis laiškas koalicijai: „Aš kaip tos žiniasklaidos atstovė – žurnalo Green’as redaktorė (save išlaikome patys, žurnalas laikosi griežtos reklamos politikos – nereklamuojame nieko kas nėra ekologiška – nekalbant jau apie alkoholį, kreditus ir vaistus – kurie be abejo siūlėsi) atsakingai pareiškiu, kad ne taip turi būti sprendžiama ši problema. Yra daug alternatyvių priemonių, sprendžiant žiniasklaidos kokybės ir susijusius klausimus (pvz. Britanijoje ir kitose senu tradicijų šalyse žiniasklaidai netaikomas PVM mokestis). Tad nereikia pridenginėti šiais argumentais nesąžiningų ketinimų. Alkoholio reklama Lietuvos žiniasklaidos neišgelbės.“

Tai, kad raštą pasirašė tik su alkoholio prekyba ir iš alkoholio reklamos paslaugų gaunamomis pajamomis susiję asmenys ir organizacijos, rodo, kad šie asmenys neturi kompetencijos ir moralinės teisės spręsti apie alkoholio reklamos įtaką gyventojų sveikatai. Dar daugiau, šie veikėjai atvirai tyčiojasi iš visuomenės sveikatos specialistų: „Prašome Jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, nepasiduoti antialkoholio aktyvistų spaudimui, kurie skelbia „šventąjį karą“ legaliems Lietuvos gamintojams ir transliuotojams“. Kadangi savo poziciją dėl reklamos ne kartą išsakė Seimui patarianti Nacionalinė sveikatos taryba, Lietuvos moksleivių parlamentas ir kitos organizacijos, manome, kad pasirašiusieji siekia sumenkinti ir suniekinti bet kokį sveikatos mokslą, o savo pinigų siekį iškelti aukščiau bet kokių sveikatos ir valstybės interesų.

Manome, kad valstybes įstatymai neprivalo užtikrinti pajamų nedideliam skaičiui įmonių, kurios yra priklausomos nuo alkoholio reklamos, kai sukeliamos žalos kaštai yra perkeliami ant kitu įmonių ir mokesčiu mokėtoju. Manome, kad išblaivėjusi Lietuva turi daugiau šansu sulaukti investuotoju, nei tokia, kurią visi pažįsta, kaip girtų politikų, policininkų, mokytojų ir vaikų kraštą.

Rašte akcentuojama, kad Lietuvoje alkoholio kontrolė (taip pat ir reklamos) yra itin griežta, ir kad „Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą akcentuoja, kad „kovoti reikia ne prieš vartojimą apskritai, bet prieš žalingą ir pavojingą alkoholio vartojimą“. Tačiau tame pačiame rašte vengiama minėti tos pačios Europos Alkoholio ir sveikatos forumo išvadą: „Nėra jokių abejonių, kad alkoholio reklama didina alkoholinių gėrimų vartojimą. Tą jau ne kartą patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija. Praėjusių metų kovo mėnesį tą patvirtino ir „Europos alkoholio ir sveikatos forumo“, kuriame dalyvauja ir alkoholio gamintojai, mokslo grupė. Ši mokslininkų grupė patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. (http://www.eurocare.org/library/latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum.)“

Vadinasi pasirašiusieji asmenys informaciją rinko ir jums pateikė selektyviai, sąmoningai vengdami jiems nepalankių naujienų ar mokslinių tyrimų. Pretenduodami į mokslinius argumentus pateikia vieno JAV atlikto tyrimo rezultatus, tačiau ignoruoja Europos mokslininkų atliktos metaanalizės dėl alkoholio reklamos poveikio vaikams rezultatus. Nesivarginama net pateikti šaltinio į minimą tyrimą, kas verčia apskritai abejoti jo egzistavimu.

Rašte neteisingai interpretuojami reklamos draudimo motyvai. Daroma aliuzija, kad tai skirta kovoti su nesaikingu alkoholio vartojimu, tuo tarpu alkoholio reklamos draudimo tikslas yra maksimaliai apsaugoti nuo alkoholio reklamos vaikus, o ne girtuoklius.

Rašte bandoma įpinti geopolitinius motyvus, teigiant „Lietuvos Valstybė rems Rusijos transliuotojus.“ Pirmiausia drausdama reklamą Lietuvos Valstybė nieko nerems, jei kas nors ir rems Rusijos transliuotojus, tai tie patys raštą pasirašę aludariai ir degtindariai, kurie šiame rašte dedasi dideliais Lietuvos patriotais ir „gelbėja Lietuvos žiniasklaidą“. Keista, kai ypač aludariai būdami net ne Lietuvos kapitalo įmonės, taip rūpinasi Lietuviškos žiniasklaidos išsaugojimu. O ir ta žiniasklaida ne visa labai lietuviška (Švedijos kompanijos "Kinnevik" tarptautinis žiniasklaidos padalinys "Modern Times Group" (MTG) įsigijo pirmojo Lietuvoje komercinio televizijos kanalo "Tele - 3" akcijų ir kanalas tradiciškai buvo pervadintas TV3.).

Netiesa, kad nėra jokių juridinių galimybių reguliuoti reklamos draudimus iš kitų šalių transliuojamose televizijose. Jei tai būtų neįmanoma, šalyse nebūtų įmanoma įgyvendinti visiško tabako reklamos draudimo. Be to ir patys rašto autoriai neneigia, kad alkoholio reklamos (kaip beja ir kiti reikalavimai žiniasklaidai) visose ES ir kitose šalyse yra skirtingi ir dėl to nekyla problemų. Problemos kažkodėl turėtų kilti tik dėl alkoholio reklamos.

Rašto autorių minima savireguliacija kiekvienoje mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės politikos studijoje minima, kaip visiškai neefektyvi priemonė, nes verslas nėra suinteresuotas save riboti ir mažinti savo pelną, nes tai iš esmės prieštarauja ekonominei logikai. Savireguliacija egzistuoja ir dabar, bet jai esant Lietuvos vaikų apsinuodijimas alkoholio per 6 metus išaugo 17 kartų. Tai yra geriausias „sėkmingai veikiančios“ savireguliacijos pavyzdys.

Minimi rusiški kanalai nėra ir negali būti pretekstą išlaikyti reklamą, nes Lietuvoje tik labai nedidelis procentas vaikų žiūri rusišką televiziją, nes jau seniai nebemoka rusų kalbos.

Teiginiai, kad ne visur būtų galima užtikrinti reklamos draudimą ir todėl negalim jos drausti, yra tolygūs teiginiams, kad jei negalima visame pasaulyje užtikrinti, kad nebūtų žudomi žmonės, tai nereiki žudymo drausti ir Lietuvoje.

Šiuo metu yra siūloma mažinti PVM žiniasklaidos priemonėms. Manome, kad pritarus tokiai priemonei būtų galima amortizuoti laikiną (pabrėžiame – laikiną) dalies pajamų iš reklamos transliacijos ar kitokios skelbimo praradimą. Tam taip pat galėtų pasitarnauti siūlomas kurti fondas, į kurį būtų pervedami 2 proc. tabako ir alkoholio akcizų, o dalis to fondo lėšų būtų skirta socialinės reklamos kūrimui, t.y. tai pačiai žiniasklaidai.

Rašte teigiama, „ES audiovizualinės direktyvos 22 str. nustato kokie ribojimai gali būti taikomi alkoholio reklamai. Bendrosios rinkos požiūriu griežtesnis reguliavimas turi būti pagrindžiamas stipriais argumentais ir teoriškai atsiranda pagrindas tokį reguliavimą skųsti ES institucijoms (teismui). „ Pagrindinis argumentas yra tas, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal alkoholio vartojimą, vaikų girtavimą ir alkoholio sukeltas ligas ir mirtis. Kokia dar papildoma motyvacija reikalinga? Savo nuostatą, kad verslo reguliavimas yra pateisinamas jei siekiama visuomenės sveikatos išsaugojimo yra prisakęs ir LR Konstitucinis teismas. Be to direktyvos numato tik minimalius reikalavimus, tuo tarpu griežtesnis reguliavimas yra kiekvienos šalies reikalas. Lietuva nuolat linksniuojama Europoje dėl aukšto su alkoholio vartojimu susijusio mirtingumo, todėl labai logiška, kad viena problemiškiausių šalių Europoje imasi griežtų kontrolės priemonių.

Rašte teigiama: „Modernios valstybės linkusios atsisakyti draudimo, kaip problemos sprendimo įrankio, nes dešimtmečiais besitęsiantys eksperimentai riboti įvairių rinkų veikimą įrodė tik vieną teiginį – draudimai nesprendžia problemos iš esmės, nes nepanaikina jos atsiradimo priežasties.“. Tai yra įžūlus melas, nes moksliniai tyrimai parodė, kad būtent pasiūlos ir prieinamumo apribojimai davė didžiausią efektą ir yra pripažinti efektyviausiomis priemonėmis mažinant alkoholinių gėrimų vartojimą (http://www.euro.who.int/document/E92823.pdf , http://www.euro.who.int/Document/E92820.pdf ).

Teigiama, kad „Šiuo draudimu bus pakenkta visam reklamos verslui – jos kūrėjams ir transliuotojams.“ Tragiškais reklamos draudimo padariniais buvo gąsdinama ir prieš įsigaliojant visiškam tabako gaminių reklamos draudimui. Nors tuo metu ekonominė situacija buvo dar sudėtingesnė, nė viena televizija neišsikėlė iš Lietuvos ir nesužlugo Lietuvos spauda. Grasinimai išsikelti iš Lietuvos skambėjo ir prieš tris metus svarstant alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą, tačiau nė vienas grasinimas nebuvo įgyvendintas, o tai įrodo, kad visos šitos kalbos tebuvo grasinimai, siekiant išsaugoti didžiulius pramonės pelnus.

Rašte sutinkamos ir jau nuvalkiotos motyvacinės klišės „Uždraudus alkoholio reklamą, drastiškai sumažėtų sporto rėmimas, transliuotojams taptų dar sudėtingiau užtikrinti svarbių sporto renginių transliacijas, dėl milžiniškų kaštų. „ Tokiu atveju norėtųsi paklausti, ar sportas remiamas, nes jis yra svarbus, ar skandinavų aludariai pasinaudodami Lietuvos sportu tiesiog darosi sau reklamą už ypač žemą kainą, nes jei už visą logotipų transliaciją reikėtų susimokėti kaip už reklamą, to nesugebėtų padaryti nė vienas aludaris. Tuo tarpu dabar susiejus alų su krepšiniu, alus tapo kiekvieno Lietuvos berniuko paauglio svajone, nes alų reklamuoja jų sporto herojai, ir visa tai vyksta žinant nuostatą, kad sieti alkoholio reklamą su sportu yra draudžiama.

Pabaigai nedidelė dalis informacijos apie alkoholio reklamos poveikį, kuri skirtingai nei jums siųstame rašte yra su informacijos šaltiniais, todėl nėra mūsų sugalvota.

1) JAV mokslininkai H.Saferis (Saffer)ir D.Deivas (Dave) pirmieji pagal mokslinę metodiką 2001 m. ėmėsi spręsti ginčą, kilusį tarp visuomenės sveikatos gynėjų, teigusių, kad reklamos įtaka jaunimo nusiteikimui yra didelė ir alkoholio pramonės, kurios atstovai tvirtino, kad jų reklama turi reikšmės tik suaugusiems ir, kad jos paskirtis - suteikti galimybę vartotojui pasirinkti gėrimo rūšį (firmą), o ne sprendimą gerti ar negerti. Mokslininkai, remdamiesi 63000 mokinių apklausomis, padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo reklamuotojų tikrųjų ketinimų, alkoholio reklama turi įtakos nepilnamečių gėrimo įpročiams. Advertising and Price Effects on Adolescent Drinking. Paper presented at the Biennial Conference of the Society for Research in Child Development, Minneapolis, MN, April 19-22, 2001).

2) Kitame šių mokslininkų skelbtame darbe teigiama, kad, remiantis jų tyrimais, visiškai uždraudus alkoholio reklamą paauglių dalyvavimas išgeruvėse sumažėtų 24 proc., o gausių išgėrimų („binge drinking”, kai geriama po 5 ir daugiau kartus) paauglių tarpe sumažėtų net 42 proc. Henry Saffer, Dhaval Dave, NBER Working Paper No. 9676 Issued in May, 2003, NBER Program(s).

3) Ištyrus namų ūkio statistiką 24 svarbiausiose JAV žiniasklaidos rinkose, buvo nustatyta, kad 15-26 metų amžiaus jaunuoliai, kurie matė daugiau alkoholio reklamos, gėrė daugiau (kiekviena papildoma reklama didino išgėrimų skaičių 1 proc.). Žiniasklaidos rinkose, kuriose išlaidos alkoholio reklamai yra didesnės, jaunimas gėrė daugiau (kiekvienas papildomas doleris alkoholio reklamai, skaičiuojant vienam jaunuoliui, didino išgėrimų skaičių 3 proc.). Snyder LB, Milici FF, Slater M, Sun H, Strizhakova Y. Effects of alcohol advertising exposure on drinking among youth, Department of Communications Sciences and Center for Health Communication and Marketing, University of Connecticut, Storrs, CT 06269-1085, USA, 2006.

4) Grupė JAV mokslininkų, tyrusių alaus reklamos įtaką 7-12 klasės paauglių žinioms apie alaus logotipus (prekių ženklus), nusistatymą gerti ir gėrimo įpročius, nustatė, kad reklamos poveikį mokiniams sudaro būtent tai, ko siekia alaus pramonė – (a) paskleisti žinias apie logotipą, kad jis būtų atpažįstamas, (b) pasiekti, kad šiam logotipui būtų teikiama pirmenybė, (c) pasiekti, kad produktas būtų pardavinėjamas ir vartojamas ir (d) formuoti vartotojo ištikimybę logotipui. Nustatyta, kad šių šių tikslų alaus pramonė paauglių tarpe pasiekia pagal visus 4 punktus ir, kad reklamos sėkmė priklauso nuo tam skirtų lėšų. Buvo taip pat ištirta nusistatymas gerti ir išgėrimų dažnis priklausomai nuo kitų veiksnių, lemiančių esamus gėrimo įpročius. Nustatyta, kad didžiausią reikšmę turi žiniasklaidos (21%) ir bendraamžių įtaka (30%). Autoriai daro išvadą, kad žiniasklaida ir reklama yra svarbūs, bene svarbiausi veiksniai, lemiantys paauglių gėrimo įpročius. Frogs Sell Beer: The Effects of Beer Advertisements on Adolescent Drinking Knowledge, Attitudes, and Behavior. Douglas A. Gentile at al. Paper presented at the Biennial Conference of the Society for Research in Child Development (April, 2001), Minneapolis, Minnesota.

5) Dešimtį metų (1990-1999) trukusiais Naujosios Zelandijos mokslininkų tyrimais buvo nustatyta, kad tipiškų išgertuvių tarp 14-17 m. amžiaus paauglių atveju 1990 m. buvo geriama 2-3 kartus, o 1999 m. tokiu pat atveju jau buvo geriama 5-6 kartus. Ir kad tai sutampa su alkoholio reklamos per televiziją pradžia. Casswell, S., and Bhatta, K., A Decade of Drinking. APHRU 2001.

6) Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos sukurta metodika, apskaičiuota, kad įvedus Europoje alkoholio reklamos draudimą, būtų įmanoma išvengti 202 tūkst. neįgalumo ir ankstyvos mirties atvejų. Alcohol in Europe: A public health perspective. A report for the European Commission. Peter Anderson and Ben Baumberg Institute of Alcohol Studies, UK June 2006.

Vadinasi, alkoholio reklamos įtaka paauglių ir jaunimo ketinimams ir sprendimui gerti iš tikrųjų yra nenuginčijama ir labai didelė.

Prašome jūsų nepasiduoti suinteresuotų verslo grupių spaudimui ir nepriimti sprendimo, kuris ir toliau leistų alkoholio gamintojams ir Lietuvos žiniasklaidai pelnytis iš vaikų alkoholizacijos. Valstybė turi pasirinkti savo prioritetus, viliamės, kad sveikata yra vienas pagrindinių prioritetų. Raginame likti nuosekliais ir tęsti 2008 metais pradėtą mokslu pagrįstą alkoholio kontrolės politiką, kuri jau davė teigiamų rezultatų.

2011 m. gegužės 15 d., sekmadienis

Elektroninių cigarečių platintojai įsijautė į nuskriaustų teisuolių vaidmenį


„Drąsūs zuikiai“, matyt taip būtų galima pavadinti pastarosiomis dienomis spaudoje pradėjusius reikšti elektroninių cigarečių pardavėjus ir jų advokatus. Ko verti vien jau pareiškimai, kad „valstybė neturi kištis į privatų vartotojo gyvenimą“. Šitas posakis tikrai vertas kokio nors „Oskaro“. Ypač jei tai pareiškia advokatas. Neverta daug postringauti, užtektų pasakyti, kad valstybė nuolat kišasi į privatų gyvenimą, pirmiausia leisdama ar neleisdama prekiauti vienais ir kitais produktais. Tiksliau to kišimosi tikslas yra labai savotiškas, juo siekiama apsaugoti savo piliečius nuo vertelgų, kurie pardavinėdami toksiškus ar kitaip pavojingus produktus siekia pasipelnyti žmogaus priklausomybių ar silpnybių sąskaita. Blogai tik tai, kad su kai kuriais itin pinigingais veikėjais susitvarkyti sekasi labai sunkiai, nes jie papirkinėja politikus, mokslininkus, šantažuoja, meluoja, užsiiminėja nelegaliu lobizmu , perka žiniasklaidą ir t.t. Turiu galvoje didžiąją tabako ir alkoholio pramonę. Tačiau valstybė turėtų padaryti viską, kad „nauji verslininkai“, gaminantys, tegul ir legalias psichoaktyvias medžiagas, neįsitvirtintų visuomenėje ir negautų galimybės pelnytis iš žmonių ligų.

Grįžtant prie žiniasklaidoje paminėtų faktų, derėtų juos paanalizuoti išsamiau. Delfi.lt portale išspausdintame straipsnyje elektroninių cigarečių platintojus atstovaujantis advokato teigimu, jo atstovaujami klientai pirmiausia pardavė dalį cigarečių, o po to kreipėsi į valstybines institucijas klausdami ar gali jas pardavinėti. Ir atsitik tu man taip, kad tos institucijos ėmė ir nubaudė vargšelius už pažeidimą užuot paaiškinusios, kad taip daryti negalima. Švelniai tariant keistokas advokato komentaras, vadinasi jis pripažįsta, kad jos atstovaujami „verslininkai“ pirmiausia užsiėmė veika, dėl kurios abejojo ir tik ją padarę kreipėsi dėl išaiškinimo. O ar neturėtų būti taip, kad jei jau sugalvojama ką nors pardavinėti, pasidomėti reikėtų prieš tai. Ir kas čia per teisiniai „viražai“? kai pradedama teigti, kad tos elektroninės cigaretės ne imituoja tabako gaminius, bet yra tabako gaminių pakaitalas. Vadinasi daroma aliuzija į tai, kad jei tai ne imitacija, bet pakaitalas tai verslininkai jas pirmiausia ir turėjo vertinti kaip prekes, kurių prekyba gali būti licencijuojama ir iš karto pasidomėti ar jas galima pardavinėti. Bet buvo pasielgta „lietuviškai“ – pirma pradedam versliuką, o po to reikalaujam nuostolių atlyginimo. Čia panašiai kaip su ūkininku, kuris dar Lietuvai neleidus auginti kanapių jau jų prisipirko ir pasėjo, o vėliau jas sunaikinus pradėjo reikalauti kompensacijų už žalą.