Ieškoti šiame dienoraštyje

2011 m. gegužės 15 d., sekmadienis

Elektroninių cigarečių platintojai įsijautė į nuskriaustų teisuolių vaidmenį


„Drąsūs zuikiai“, matyt taip būtų galima pavadinti pastarosiomis dienomis spaudoje pradėjusius reikšti elektroninių cigarečių pardavėjus ir jų advokatus. Ko verti vien jau pareiškimai, kad „valstybė neturi kištis į privatų vartotojo gyvenimą“. Šitas posakis tikrai vertas kokio nors „Oskaro“. Ypač jei tai pareiškia advokatas. Neverta daug postringauti, užtektų pasakyti, kad valstybė nuolat kišasi į privatų gyvenimą, pirmiausia leisdama ar neleisdama prekiauti vienais ir kitais produktais. Tiksliau to kišimosi tikslas yra labai savotiškas, juo siekiama apsaugoti savo piliečius nuo vertelgų, kurie pardavinėdami toksiškus ar kitaip pavojingus produktus siekia pasipelnyti žmogaus priklausomybių ar silpnybių sąskaita. Blogai tik tai, kad su kai kuriais itin pinigingais veikėjais susitvarkyti sekasi labai sunkiai, nes jie papirkinėja politikus, mokslininkus, šantažuoja, meluoja, užsiiminėja nelegaliu lobizmu , perka žiniasklaidą ir t.t. Turiu galvoje didžiąją tabako ir alkoholio pramonę. Tačiau valstybė turėtų padaryti viską, kad „nauji verslininkai“, gaminantys, tegul ir legalias psichoaktyvias medžiagas, neįsitvirtintų visuomenėje ir negautų galimybės pelnytis iš žmonių ligų.

Grįžtant prie žiniasklaidoje paminėtų faktų, derėtų juos paanalizuoti išsamiau. Delfi.lt portale išspausdintame straipsnyje elektroninių cigarečių platintojus atstovaujantis advokato teigimu, jo atstovaujami klientai pirmiausia pardavė dalį cigarečių, o po to kreipėsi į valstybines institucijas klausdami ar gali jas pardavinėti. Ir atsitik tu man taip, kad tos institucijos ėmė ir nubaudė vargšelius už pažeidimą užuot paaiškinusios, kad taip daryti negalima. Švelniai tariant keistokas advokato komentaras, vadinasi jis pripažįsta, kad jos atstovaujami „verslininkai“ pirmiausia užsiėmė veika, dėl kurios abejojo ir tik ją padarę kreipėsi dėl išaiškinimo. O ar neturėtų būti taip, kad jei jau sugalvojama ką nors pardavinėti, pasidomėti reikėtų prieš tai. Ir kas čia per teisiniai „viražai“? kai pradedama teigti, kad tos elektroninės cigaretės ne imituoja tabako gaminius, bet yra tabako gaminių pakaitalas. Vadinasi daroma aliuzija į tai, kad jei tai ne imitacija, bet pakaitalas tai verslininkai jas pirmiausia ir turėjo vertinti kaip prekes, kurių prekyba gali būti licencijuojama ir iš karto pasidomėti ar jas galima pardavinėti. Bet buvo pasielgta „lietuviškai“ – pirma pradedam versliuką, o po to reikalaujam nuostolių atlyginimo. Čia panašiai kaip su ūkininku, kuris dar Lietuvai neleidus auginti kanapių jau jų prisipirko ir pasėjo, o vėliau jas sunaikinus pradėjo reikalauti kompensacijų už žalą.

Komentarų nėra: