Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Sutikime šventes blaivaus proto ir atvira širdimi


Turbūt sunku būtų prisiminti metus, kad švenčių laukimo netemdytų įvairūs sunkumai ir rūpesčiai. Ne išimtis ir šie metai. Kaip sunku susikaupti ir laukti Kalėdinio stebuklo nuolatiniame šurmulyje, kuriame labiausiai girdimos kalbos apie ekonominius nepriteklius ir sunkmetį. Kiekvieną bent kiek sąmoningesnį žmogų kamuoja klausimai apie žmogaus išniekintą gamtą ir apie tai, kokį pasaulį paliksim savo vaikams.

Natūralu, kad bet kokį skausmingesnį sąmonės blyksnį ar sąžinės balsą stengiamės užgesinti, kad jis nekeltų mums diskomforto, neverstų jaustis kaltais dėl to kas vyksta aplinkui. Laikmetį, kuris skirtas susikaupimui ir stebuklo laukimui paverčiam visuotiniu chaosu. Mūsų vidine sumaištimi naudojasi visi kurie netingi. Televizijos pilnos blizgučių be turinio, parduotuvės skelbia akcijas ir išpardavimus ir net ekonominis sunkmetis nesumažina prekybos centrų lankytojų srauto, nes nenupirkę materialios dovanos savo draugams ir artimiesiems jaučiamės kalti ir nepilnaverčiai. O ar ne tokį jausmą mums ir siekia įpiršti Kalėdinės „karštinės“ režisieriai , su tokia išmone užpildami visą aplinką mažavertėmis materialinėmis smulkmenomis. Jau nebūna švenčių, kurioms atėjus negalėtumėte gauti didelių nuolaidų alkoholiui, be kurio Lietuvoje jau nebeįsivaizduojamos ir Kūčios.

Kai bėgimas baigiasi ir pagaliau susėdame prie Kūčių stalo, tampa aišku, kad geriau žinome kurioje didelio prekybos centro parduotuvėje pigiausios pirštinės, kur didžiausias vyno ar degtinės išpardavimas, kur skaniausia silkė ir pan. Bet nieko nebežinom apie tuos kurie susėda prie to paties stalo. Tą suvokus darosi taip sunku, kad norisi kuo greičiau užgesinti savo sąmonę ir virsti kažkuo, kam svarbu „atsipalaiduoti“ ir atjungti savo sąmonę nuo sunkių minčių. Su dideliu uolumu puolame pilstyti sąmonės konservantą savo draugams ir artimiesiems, kurie taip pat džiaugiasi galėdami išjungti savo sąmonės triukšmą. Alkoholis paverčia žmogų gyvuliu, atjungia sąžinę ir protą. Kaip jau tapo populiaru sakyti: reikia nusigerti, kad atsipalaiduotum ir užsimirštum. Tik klausimas nuo ko reikia užsimiršti, ar ne laikas būtų kaip tik atsipeikėti ir pabandyti būti žmonėmis, nes gyvuliais mes sėkmingai sugebame būti ir neišgėrę. Pasižiūrėkite kas vyksta gatvėse, tuose pačiuose perkybos centruose. Kaip mes elgiamės su savo vaikais ir artimaisiais.

Jau nemaža dalis žmonių šventes sutinka bent kelis kartus persivalgydami, apsvaigę nuo alkoholio ir pigių Kalėdinių šou, paaukoję kelis litus vargstantiems nusiųsdami SMS žinutę ir tokiu būdu pasijautę tikrais krikščionimis. Sakom, kad kažką reikia daryti su mūsų vaikais, kad jie nevirstų nauja alkoholikų karta, tuo tarpu patys nebesuvokiame savo gyvenimo be svaiginimosi. Mes tapom nuolatinių išpardavimų vergais. Neabejoju, kad lietuviai šiemet vaikams pirks pigesnius žaislus, bet sąmonės konservantams pinigų nepritrūks.

Norisi palinkėti visiems, dideliu greičiu bėgantiems pasitikti švenčių, bent keletui minučių sustoti ir pagalvoti ar tikrai negalim nieko pakeisti? Ar tikrai nebemokame bendrauti su artimiausias žmonėmis neapsvaigę ir neužgesinę savo žmogiškumo? Ar bebėgiodami po parduotuves nepamiršom draugo, kuriam šiandien tikrai sunku ir kuris labai apsidžiaugtų išgirdęs jūsų balsą telefono ragelyje?

Kodėl bijom sutikti šventes blaivūs ir atvira širdimi? Jau ne kartą istorijoje išsiblaiviusios tautos nuveikė didelius darbus. Gal jau laikas ir mums?

O pabaigai Motinos Teresės palinkėjimai, kurie labai tinka mums, gyvenantiems šiame žmogui priešiškame laikmetyje.

“…Žmonės būna neprotingi, nelogiški ir egoistiški.

- Vis dėlto mylėkite juos!

Jeigu darote gera, žmonės Jums priskiria egoistinius ir

savanaudiškus motyvus.

- Vis dėlto darykite gera!

Jeigu Jums pasisekė, įsigysite netikrų draugų ir tikrų priešų.

- Tegul Jums vis dėlto sekasi!

Gerieji Jūsų darbai bus užmiršti rytoj.

- Vis dėlto darykite gerus darbus!

Sąžiningumas ir nuoširdumas daro Jus pažeidžiamą.

- Vis dėlto būkite sąžiningi ir nuoširdūs!

Tai ką Jūs kūrėte metais, gali būti sugriauta per trumpą laiką.

- Vis dėlto kurkite!

Vargšams tikrai reikia pagalbos, bet kai kurie žmonės gali Jus

be perstojo atakuoti, jei šiems padedate.

- Vis dėlto padėkite!

Atiduodami pasauliui, ką turite geriausio, rizikuojate likti nuogi.

- Vis dėlto duokite tai, ką turite geriausio!”

Linkiu visiems sveikų, blaivių ir žmogiškų švenčių!

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Dėmesio! Pasiruoškite! Mes jus kontroliuosime …

Kaip ir reikėjo tikėtis, laisvosios rinkos lopšyje išsūpuoti ekspertai patekę į valdžios viršūnes, netruko pademonstruoti savo tikrųjų norų. Šiuo atveju kalbama apie Teisingumo ministerijos parengtas LR Viešojo administravimo įstatymo pataisas. Laisvosios rinkos instituto ekspertų taip mėgstamas posakis „ad absurdum“ matyt geriausiai apibūdina buvusio Laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos ministerijos pateikiamas idėjas.

Labai nesileidžiant į detales pateikiami siūlymai reikštų, kad Lietuvoje verslo subjektų kontrolė taptų tik formalumu, o kitaip išsireiškus – tiesiog prarastų prasmę. Įsivaizduokite situaciją, kuomet tabako arba alkoholio kontrolę vykdanti institucija rašo raštą įmonės vadovui: „Gerbiamas įmonės vadove, prašome jus pasiruošti, nes sausio 12 d. 15 valandą mes numatome atvykti į jūsų įmonę ir tikrinti ar jūs nepaduodate tabako ir alkoholio gaminių nepilnamečiams, ar jūs neturite gaminių be įsigijimo dokumentų ir t.t.“. Net neabejoju, kad nepraėjus nė keliems mėnesiams Lietuvoje „sumažėtų su tabako ir alkoholio prekyba, laikymu ir įsigijimu susijusių pažeidimų“. Tik klausimas ar sumažėtų pažeidimų, ar sumažėtų jų išaiškinamumas, nes sunku įsivaizduoti įmonę, kurios savininkas nesugebėtų susitvarkyti taip, kad kontroliuotojams beliktų konstatuoti faktą, kad tikrinimo metu pažeidimų nerasta. Tuo tarpu vos išėjus kontrolieriams pro duris, įstatymus būtų galima pažeidinėti toliau, nes nėra jokios rizikos būti užkluptiems netikėtai. Kažin kaip policijos pareigūnai sutiktų idėją, kad nuo kitų metų sausio pirmosios dienos, jie privalės informuoti visas nusikalstamas grupuotes apie planuojamas kratas jų butuose ir tai, kad juose bus ieškoma narkotikų ir nelegalių ginklų?

Kaip visada siekiai labai kilnūs: sumažinti naštą verslui ir netrikdyti jų darbo. Tik jei jau tas verslas sąžiningas, tai jam nėra ko jaudintis, nes nesant pažeidimo, nenumatomos ir sankcijos. Tačiau Teisingumo ministerija tuo neapsiriboja. Naujosiose Viešojo administravimo įstatymo pataisose numatyta, kad įmonės nebūtų galima tikrinti pirmus 6 mėnesius po įsteigimo. Toks ūkio subjektų tikrinimo negalimumas sudarytų palankias sąlygas galimai vykdyti neteisėtą veiklą ir pažeisti teisės aktų reikalavimus, taip pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principus. Dar daugiau, Įstatymo projektas pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi ta pati „6 mėnesių taisyklė” galios tiek ūkio subjektui, valdančiam visą mažmeninės prekybos tinklą su 200 parduotuvių, tiek ūkio subjektui, kuriam priklauso viena parduotuvė. Tai reiškia, kad, atidarius vieną naują mažmeninės prekybos tinklo parduotuvę, ateinančius 6 mėnesius nebus tikrinama nė viena iš likusių 199 parduotuvių, nes jos visos priklauso tai pačiai įmonei.

Panašu, kad teisės specialistams neužkliuvo ir teisinė kolizija, kuria jie paneigia Lietuvoje egzistuojančius teisės aktų taikymo principus. Šiuo metu esant specialiųjų įstatymų ir Viešojo administravimo įstatymo normų konkurencijai, viršenybė būtų suteikiama Viešojo administravimo įstatymui Tuo tarpu naujajame projekte įtvirtinama Viešojo administravimo įstatymo viršenybė, o tai pažeidžia bendrąjį teisės principą – specialiosios normos pirmumo taisyklę arba, kitaip tariant, specialiojo teisės akto normos pirmenybę bendrojo teisės akto normų atžvilgiu. Ūkio subjektų veiklos priežiūra bei kontrolė dažniausiai yra skirtinga, priklausomai nuo kontrolės dalyko (pvz., tabako gaminių nepilnamečiams pardavimo kontrolės veiksmai skiriasi nuo įmonės mokestinių dokumentų patikrinimo), todėl Viešojo administravimo įstatymu galima nustatyti tik bendruosius principus, o ne mėginti standartizuoti bei unifikuoti kontrolės bei priežiūros veiksmus, nes tai padarytų pačią kontrolę neįmanoma.

Nesunku įsivaizduoti ko būtent siekiama tokiomis įstatymo pataisomis. Labai teisingai panaudotas terminas „verslo dereguliavimas“. Juk būtent to šiandien ir trūksta mūsų tabako ir alkoholio prekyboje... Tai labai logiška, nes būtent Laisvosios rinkos instituto „ekspertai“ yra vieni pagrindinių Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos naikinimo idėjos architektų, o panaikinus tarnybą ir atėmus realios kontrolės galimybes kitoms institucijoms, pagaliau būtų su kaupu atidirbta tabako ir alkoholio gamybos bendrovėms už jų, taip dosniai, institutui skiriamą paramą. O mieli tėveliai gali pradėti ruoštis naujai vaikų alkoholio vartojimo ir rūkymo plitimo bangai, nes įsigaliojus tokioms Viešojo administravimo įstatymo pataisoms, galimybė nustatyti prekybos alkoholio ar tabako gaminiais nepilnamečiams faktą, bus nebeįmanoma.

2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Kur rasti neišgalvotos informacijos apie alkoholio kontrolę?

Pastaruoju metu politikai, žurnalistai ir kai kurie visuomenės atstovai viešai pradėjo abejoti daugelio alkoholio kontrolės priemonių pagrįstumu ir tikslingumu. Ne mažiau abejojama ir alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumu. Todėl surinkau naujausias nuorodas į sisteminius alkoholio kontrolės politikos dokumentus, kurie manau pravers daugeliui, besidominčių mokslu pagrįsta alkohlio kontrole.
Šiame dokumente yra apžvelgiama alkoholio prieinamumo situacija Europoje (man labai informatyvus yra 27 psl. pateikiamas paveikslas).
http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/documents/alcohol_rand_en.pdf

Šiame dokumente pateikiama pirmoji Europos alkoholio kontrolės strategijos įgyvendinimo ataskaita.
http://ec.europa.eu/health/ph_determinants/life_style/alcohol/documents/alcohol_progress.pdf

Šiame dokumente pateikiamos paskutinės Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų rekomendacijos dėl alkoholio kontrolės.
http://www.who.int/substance_abuse/expert_committee_alcohol_trs944.pdf

Šioje nuorodoje rasite pilną studijos "Alkoholis Europoje Visuomenės sveikatos požiūriu" dokumentą
http://ec.europa.eu/health-eu/news_alcoholineurope_en.htm

Čia yra du naujausi dokumentai, paruošti PSO Švedijos prezidentavimo EC metu (apie ekonominį alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą ir rekomendacijas)
http://www.euro.who.int/document/E92823.pdf
http://www.euro.who.int/Document/E92820.pdf

Gero skaitymo

2009 m. lapkričio 24 d., antradienis

Ar Lietuvoje gresia atsakomybė už melą pasipelnymo tikslais?

Panašu, kad negresia, nes priešingu atveju alkoholio gamintojams ir jų pagalbininkams tokia atsakomybė turėjo būti pritaikyta keliolika kartų per praėjusius tris metus.

Šiuo metu spauda mirga straipsniais, kad alkoholio gamintojai rado užtarėjų Seime, ir kad po ilgų „vaikščiojimų“ pas Seimo narius, alkoholio gamintojams pavyko dalį jų įtikinti, kad alkoholio vartojimas šalyje nesumažėjo, o tik persimetė į šešėlinę rinką. Alkoholio gamintojų teigimu todėl valstybė prarado milijonus litų ir alkoholio gamybos įmonių darbuotojai papildė bedarbių gretas.

Norėtųsi pateikti kiek kitokią situacijos versiją ir pakomentuoti kai kurios alkoholio gamintojų ir jiems prijaučiančių politikų teiginius.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas L.Vilimas teigia: „per devynis 2009 metų mėnesius, jeigu sulyginsime su 2007 – aisiais akcizo surinkimas krito 55 proc.“. Melas. O gal ponui Vilimui su matematika negerai? Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos duomenimis per pirmuosius devynis 2008 metų mėnesius lyginant su 2007 metais stiprių gėrimų pardavimai sumažėjo 16,7 proc. , o 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu lyginant su 2008 metais – 26 proc. Suskaičiavus bendrą sumažėjimą gauname, kad 2009 metais lyginant su 2007 metais stipriųjų gėrimų pardavimai sumažėjo 35 proc. Jei pabrangusių gėrimų pardavimas sumažėjo 35 proc., tai kokiu būdu valstybės įplaukos sumažėjo 55 proc. ?

Seimo nario M.Varaškos teigimu stipraus alkoholio pardavimai per 2008 metus krito 20 proc.( lyginant su 2007 metais), o 2009 m. per 6 mėn. dar 35 proc. (lyginant su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu). Iš viso per du metus pardavimai nukrito 55 proc. Paskaičius tokius skaičius pono Varaškos matematikos mokytoją gali ištikti infarktas, nes tokie skaičiavimai nedarytų garbės ir 4 klasės vaikui. Pirmiausia tai Seimo narys lygina skirtingus laikotarpius. Vienų metų paima visus duomenis, o kitų jau duomenis tik 6 mėnesių. Dar daugiau, Seimo narys tiesiog aritmetiškai sudeda procentus (20+35=55). Pirmiausia reikia pasakyti, kad paminėti pirminiai skaičiai yra tiesiog paimti iš lubų, nes tokių mažėjimų nepateikia nė viena valstybės institucija (pirmiausia VMI). O antra, tai procentai aritmetiškai nesudedami, juo labiau skirtingų laikotarpių.

Jeigu lyginti 2009 metus su 2007 metais, tai bendri visų alkoholinių gėrimų pardavimai per pirmus 9 mėnesius sumažėjo tik 19 procentų. O kiek per tą patį laiką sumažėjo kitų produktų rinkos? Panašu, kad alkoholio gamintojai alkoholio vartojimą laiko konstanta, nepavaldžia kainoms, ekonominei padėčiai ir kt.

Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo V.Račkausko teigimu policija vykdo alkoholio, kaip akcizinės prekės, kontrolę šalies viduje, nes alkoholio gamyba – valstybės monopolija... Be komentarų.

Alkoholio gamintojų teigimu: naminės degtinės gamybos ir nelegalios prekybos taškų nustatyta daugiau, nes sumažėjo legalaus alkoholio prieinamumas. Melas. Policijos atstovų teigimu nelegalios alkoholio gamybos ir prekybos vietų nustatyta daugiau, nes pati policija suaktyvino savo darbą ir suaktyvėjo piliečiai, kurie pranešė apie nusikalstamas veikas.

Seimo nario M.Varaškos teigimu „alkoholio vartojimas nė kiek nesumažėjo“. Įžūlus melas. 2007 metų pirmą ketvirtį buvo nustatyti 704 apsinuodijimo alkoholiu atvejai, o 2009 metų pirmą ketvirtį – 474 (t.y. sumažėjo 33 proc.). 2007 metų pirmą ketvirtį diagnozuotos 1133 alkoholinės psichozės, tuo tarpu 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu tik 877, t.y. 23 proc. mažiau. Šie skaičiai labai panašūs į oficialių institucijų pateikiamą alkoholio pardavimų pokytį. Apsinuodijimų ir alkoholinių psichozių skaičius negali mažėti, nemažėjant alkoholio vartojimui. O girtų asmenų viešose vietose daugiau galima pastebėti jau vien dėl to, kad dalis žmonių prarado darbą, ir anksčiau įvairius darbus dirbę girtuoklėliai užsiėmė sena veikla – girtavimu viešose vietose. Kai kuriuose dienraščiuose pateikiama „ekspertų“ nuomonė, kad nemažėja su alkoholio vartojimu susijusių pasekmių yra niekuo nepagrįsta, nes tokių teiginių autorius dr. Raimundas Purvaneckas pats prisipažino, kad jo duomenys yra trijų metų senumo, o jis pats jau nedirba skyriuje ir negali pasakyti kokia šiuo metu yra apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais situacija.

V.Račkausko teigimu sumažėjo eismo įvykių, kuriuos padarė neblaivūs asmenys. Pagaliau tiesa. 2008 metais lyginant su 2007 metais girtų vairuotojų padarytų autoįvykių sumažėjo 38 proc., o pirmaisiais 2009 metų mėnesiais dar 25 proc.

L.Vilimo teigimu „Labai panaši situacija buvo prieš 10-11 metų. Kilus Rusijos krizei alkoholio akcizas buvo pakeltas beveik tiek pat, kiek dabar, veikė ir panašūs draudimai prekiauti alkoholiniais gėrimais. Mokesčių inspekcijos duomenimis, etilo alkoholio akcizo surinkimas per keletą metų taip smarkiai nukrito, kad vėliau jį teko mažinti iki pradinio etapo. Tačiau mokesčio surinkimas sugrįžo į tą lygį, kuris buvo, tik po septynerių metų.“ Visiškai teisingai, tik tuomet dėl rublio devalvacijos labai nukrito gyventojų perkamoji galia ir drastiškai sumažėjo alkoholio vartojimas. Sumažėjus alkoholio vartojimui ženkliai sumažėjo su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir mirčių, prailgėjo Rusijos gyventojų gyvenimo trukmė. O po tų L.Vilimo minimų septynių metų Rusijos gyventojų mirtingumas taip išaugo, kad pralenkė beveik visus besivystančius kraštus, o 68 procentai Rusijos vyrų net nesulaukia pensijinio amžiaus. Matyt to turėtum siekti ir mes.

„Lietuvos žiniose“ pateikiami „faktai“, kad uždraudus prekybą alumi ir sidru kioskuose, darbo neteks mažiausiai 10 tūkst. žmonių. Labai įdomūs faktai turint galvoje, kad tokiuose kioskuose dirba iki 3000 darbuotojų. Tokių „faktų“ pilna žiniasklaida.

Gerbiamiems Seimo nariams jau reikėtų pagalvoti, ar nereikėtų numatyti teisinės atsakomybės už sąmoningą Seimo narių klaidinimą, siekiant asmeninės naudos, o ypač jei tai atsiliepia gyventojų sveikatai ir gyvybei. Taip pat reikėtų pagalvoti kaip koreguoti LR Asociacijų įstatymą, kad tokios organizacijos, kaip alkoholio gamintojų ar tabako gamintojų asociacijos nebebūtų vienodame statuse su nevyriausybinėmis organizacijomis ir nedeklaruodamos lobistinių interesų dedasi visuomeninėmis organizacijomis, nors iš esmės vykdo lobistinę veiklą, kuria siekiama naudos siaurai verslo grupei.

2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Ar tikrai nemažėja alkoholio vartojimo sukeltų psichozių ir apsinuodijimų?

Pastaruoju metu spaudoje vis dažniau spausdinami teiginiai, kad alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu nemažėja. Taip teigiančiu specialistu yra įvardinamas toksikologas dr. Raimundas Purvaneckas. Jo mintys buvo spausdintos DELFI portale, o prieš keletą dienų ir „Lietuvos ryto“ dienraštyje. Spaudoje paminėta, kad į toksikologą kreipėsi ir Seimo Sveikatos komiteto narė Dangutė Mikutienė ir paprašė pakomentuoti su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos sutrikimų situaciją. Dr. Purvanecko mintimis itin dažnai manipuliuoja alkoholio gamintojai, teigdami, kad alkoholio vartojimas nemažėja, todėl, kad auga nelegalių gėrimų vartojimas ir su tuo susijusių mirčių skaičius.

Aš taip pat nusprendžiau pabendrauti su dr. Raimundu Purvanecku ir manau, kad mūsų pokalbio detalės bus įdomios ir Seimo nariams bei visuomenei.

Dr. Raimundas Purvaneckas spaudai ir Seimo narei Dangutei Mikutienei minėjo, kad alkoholinių psichozių statistika yra netiksli dėl diagnozių kodavimo netikslumų. Paprašius patikslinti, ką būtent gerb. daktaras turi galvoje kalbėdamas apie diagnostinius netikslumus, dr. Purvaneckas pateikė tokį pavyzdį: pavyzdžiui pacientas, sergantis alkoholine psichoze pabėga iš ligoninės ir patekęs po automobiliu žūva ar yra rimtai sužalojamas. Tokiu atveju alkoholinės psichozės diagnozė jau nebefigūruoja. Toks dr. Purvanecko argumentas mažai įtikinantis, nes to, kad pacientai bėga iš ligoninių ir žūva po automobilių ratais, negalima pavadinti masiniu reiškiniu. Bet net jei taip ir yra, paklausus dr. Purvanecko ar ligų kodavimo sistema per pastarąjį dešimtmetį keitėsi, dr. Purvaneckas sutiko, kad ligų kodavimo sistema nesikeitė ne tik per pastaruosius du metus, bet ir pastarąjį dešimtmetį, kai įsigaliojo TLK – 10 (tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtoji redakcija). Taigi jei sisteminės klaidos ir egzistuoja, jos nekito daugiau kaip dešimtmetį. Vadinasi galima abejoti labai dideliu duomenų tikslumu, bet abejoti susirgimų pokyčių tendencijomis (t.y. spręsti iš sveikatos statistinių duomenų susirgimų daugėja ar mažėja)nėra pagrindo.

Paprašius daktaro pasidalinti jo turimais duomenimis apie alkoholines psichozes ir intoksikacijas alkoholiniais gėrimais Lietuvoje, dr. Purvaneckas paaiškino, kad jo turimi duomenys yra trijų metų senumo. O naujų duomenų jis neturi. Vadinasi spaudoje teigdamas, kad alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu nemažėja, dr. R. Purvaneckas vadovavosi 2006-2007 metų statistika, kuomet iš tikrųjų alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniais gėrimais skaičius augo gana sparčiai. Dr. Purvaneckas spaudoje ir Dangutei Mikutienei teigė, kad Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys nerodo psichozių ir apsinuodijimo skaičiaus mažėjimo. Tačiau daktaras patvirtino, kad jo turimi Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys taip pat yra 2006-2007 metų senumo, o ta reiškia, kad vertinant pastarųjų dviejų metų tendencijas yra visiškai netinkami.

Tuomet paprašiau daktaro Purvanecko pasidalinti jo pastebėjimais iš įstaigos, kurioje jis pats dirba. Paklausiau galbūt daktaras pastebėjo asocialių asmenų, apsinuodijusių alkoholiu ar jo surogatais padidėjimą. Daktaro atsakymas buvo toks: „aš nebedirbu toksikolgijos klinikoje ir negaliu pasakyti kokia šiuo metu padėtis su apsinuodijimais“.

Taip pat pasitikslinau ar toksikologai apsinuodijimams alkoholiu ir jo surogatais koduoti naudoja ligos šifrą T-51. Dr. Purvaneckas tai patvirtino.

Apibendrinant reikia pažymėti, kad dr. Raimundas Purvaneckas, žiniasklaidoje komentuodamas šių dienų alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių situaciją, vadovavosi 3 metų senumo duomenimis. Kadangi pastaruoju metu nebedirba ir toksikologu, tai savo teiginių negali patvirtinti ir pastarojo meto klinikiniais stebėjimais.

Taigi Seimo nariams ir visuomenei derėtų pagalvoti kiek tiesos yra alkoholio gamintojų apmokėtuose straipsniuose spaudoje eksploatuojamuose teiginiuose, kad specialistų nuomone alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiu nemažėja.

To paties dr. Purvanecko minimo, Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholiniai gėrimais mažėjimas prasidėjo 2008 metais ir tęsiasi iki šiol (žr. pridedamą lentelę).

Asmenų, kuriems bent vieną kartą užregistruota diagnozė, skaičius 2007 I ketv., 2008 I ketv. ir 2009 m. I ketv. (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys, paskaičiuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenų bazės )


2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

Mokslininkų Seimo nariams reikia tik tada kai reikia persodinti pragertas kepenis


Lapkričio 17 dienos Seimo plenariniame posėdyje vyko diskusijos dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kioskuose draudimo atidėjimo iki 2012 metų. Po balsavimo Seimo nariai po pateikimo pritarė Broniaus Paužos pateiktai įstatymo pataisai.

Ko gero diskusijos, kurias galėjo stebėti kiekvienas turintis internetą Lietuvos pilietis bent iš dalies paaiškina, kodėl tik 5 procentai Lietuvos gyventojų pasitiki Seimu. Jau ne kartą esu minėjęs, kad suvokiant kokios nesąmonės daromos srityje, kurią suprantu, darosi baisu kas vyksta srityse, kurių neišmanai. Diskusijose Seimo nariai „sublizgėjo“ savo išmone, sąmoju ir intelektu.

Kas pirmiausia turėjo užkliūti kiekvienam, bent kiek turinčiam ryšio su mokslu, tai įstatymo pataisų teikėjo Broniaus Paužos atsakymas į Antano Matulo pastabą, kad vaikų apklausos rodo jog vaikai alkoholį dažniausiai įsigyja kioskuose ir mažose parduotuvėse. Bronius Pauža į tokį argumentą atsakė: „kokį užduosi klausimą, tokį gausi ir atsakymą“. Tai įdomu kokį galima gauti atsakymą paklausus vaikų, kur tu dažniausia perki alkoholį? To paties parlamentaro teigimu reikia žiūrėti į klausimą plačiau. Tai norėtųsi palinkėti gerbiamam parlamentarui, kad jei jam neduok Dieve sušlubuotų sveikata, kad jis neitų pas Lietuvos gydytojus, nes jie vadovaujasi mokslu patvirtintais gydymo metodais, o pažiūrėtų į savo sveikatos sutrikimą „plačiau“ ir paprašytų pagalbos pas savo kolegą Petrą Gražulį, kuris, ko gero, pasiūlytų nesikreipti gydymo į visą sistemą monopolizavusius medikus, bet patartų kreiptis pagalbos į šamanus. Gal mano sarkazmas perdėtas, bet jau atsibodo nuolatinis, netašytų Seimo narių skleidžiamas mokslo niekinimas.

Ne mažiau įdomūs buvo ir kiti argumentai. Broniaus Paužos aiškinamajame rašte teigiama, kad uždraudus prekybą alkoholiu kioskuose be darbo liktų 10 ar 15 tūkstančių žmonių. Bet jau Seimo plenariniame posėdyje B.Pauža šitą skaičių sumažino 10 ir daugiau kartų (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=355507 ), jau bekalbėdamas tik apie 1000 galimų bedarbių. Ir vėl su matematika negerai, ar besikreipusieji kioskininkai per riebiai prisimelavo, kad buvo gėda sakyti iš Seimo tribūnos? Dar įdomesnis B.Paužos atsakymas į argumentą, kad kioskai galėtų prekiauti kitu asortimentu, o ne alkoholiu. B.Paužos teigimu tokį pasiūlymą išsakęs K.Kuzminskas kaip medikas turėtų žinoti, kad kioskuose nėra sąlygų (matyt higieninių ir kitų), kad prekiauti kitu asortimentu. Ar tai reiškia, kad Lietuvos valstybė turi pro pirštus žiūrėti į antisanitarinėmis sąlygomis dirbančius 1000 darbuotojų ir pažeidžiant higienos reikalavimus vykdomą ūkinę veiklą? Be to ar tai reiškia, kad po 2012 metų, po tai kai vis tik įsigalios draudimas prekiauti alkoholiu, tos sąlygos kioskuose pagerės? Ir kur tada dėsis tie 1000 darbuotojų? Bronius Pauža net sugebėjo suvesti paraleles, tarp kioskų darbo ir Sveikatos sistemos finansavimo.

„Labai šauniai“ pasirodė ir Petras Gražulis, apkaltinęs draudimo prekiauti alkoholiu kioskuose iniciatorius prekybos alkoholiu monopolio kūrimu. Tik gerokai nepataikė su tema. Dėl monopolijų tai jis gal ir teisus, bet kalbant apie alkoholį reikėtų turėti galvoje, kad viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų rekomendacijų ir yra sukurti ar atkurti prekybos alkoholiu monopolį (tik ne privatų o valstybinį). Taigi monopolija šiuo atveju ne visada yra blogai. O Petro Gražulio pažadą po balsavimo nedelsiant registruoti pataisą, kad būtų draudžiama prekiauti alkoholiu visuose prekybos centruose reikia tik pasveikinti, tik vargu ar Gražulis įgyvendins šį, kaip ir daugelį kitų pažadų.

Broniaus Paužos pastaba apie Konstitucijos 46 straipsnį, draudžiantį monopolijų kūrimą yra švelniai tariant ne į temą. Nes jokios monopolijos šiuo atveju, deja, nėra kuriamos. O Paužai derėtų pavartyti 1997 metų Konstitucinio teismo sprendimą dėl tabako ir alkoholio kontrolės politikos, kuriame dauguma su tabako ir alkoholiu susijusių klausimų jau yra atsakyti.