Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Sutikime šventes blaivaus proto ir atvira širdimi


Turbūt sunku būtų prisiminti metus, kad švenčių laukimo netemdytų įvairūs sunkumai ir rūpesčiai. Ne išimtis ir šie metai. Kaip sunku susikaupti ir laukti Kalėdinio stebuklo nuolatiniame šurmulyje, kuriame labiausiai girdimos kalbos apie ekonominius nepriteklius ir sunkmetį. Kiekvieną bent kiek sąmoningesnį žmogų kamuoja klausimai apie žmogaus išniekintą gamtą ir apie tai, kokį pasaulį paliksim savo vaikams.

Natūralu, kad bet kokį skausmingesnį sąmonės blyksnį ar sąžinės balsą stengiamės užgesinti, kad jis nekeltų mums diskomforto, neverstų jaustis kaltais dėl to kas vyksta aplinkui. Laikmetį, kuris skirtas susikaupimui ir stebuklo laukimui paverčiam visuotiniu chaosu. Mūsų vidine sumaištimi naudojasi visi kurie netingi. Televizijos pilnos blizgučių be turinio, parduotuvės skelbia akcijas ir išpardavimus ir net ekonominis sunkmetis nesumažina prekybos centrų lankytojų srauto, nes nenupirkę materialios dovanos savo draugams ir artimiesiems jaučiamės kalti ir nepilnaverčiai. O ar ne tokį jausmą mums ir siekia įpiršti Kalėdinės „karštinės“ režisieriai , su tokia išmone užpildami visą aplinką mažavertėmis materialinėmis smulkmenomis. Jau nebūna švenčių, kurioms atėjus negalėtumėte gauti didelių nuolaidų alkoholiui, be kurio Lietuvoje jau nebeįsivaizduojamos ir Kūčios.

Kai bėgimas baigiasi ir pagaliau susėdame prie Kūčių stalo, tampa aišku, kad geriau žinome kurioje didelio prekybos centro parduotuvėje pigiausios pirštinės, kur didžiausias vyno ar degtinės išpardavimas, kur skaniausia silkė ir pan. Bet nieko nebežinom apie tuos kurie susėda prie to paties stalo. Tą suvokus darosi taip sunku, kad norisi kuo greičiau užgesinti savo sąmonę ir virsti kažkuo, kam svarbu „atsipalaiduoti“ ir atjungti savo sąmonę nuo sunkių minčių. Su dideliu uolumu puolame pilstyti sąmonės konservantą savo draugams ir artimiesiems, kurie taip pat džiaugiasi galėdami išjungti savo sąmonės triukšmą. Alkoholis paverčia žmogų gyvuliu, atjungia sąžinę ir protą. Kaip jau tapo populiaru sakyti: reikia nusigerti, kad atsipalaiduotum ir užsimirštum. Tik klausimas nuo ko reikia užsimiršti, ar ne laikas būtų kaip tik atsipeikėti ir pabandyti būti žmonėmis, nes gyvuliais mes sėkmingai sugebame būti ir neišgėrę. Pasižiūrėkite kas vyksta gatvėse, tuose pačiuose perkybos centruose. Kaip mes elgiamės su savo vaikais ir artimaisiais.

Jau nemaža dalis žmonių šventes sutinka bent kelis kartus persivalgydami, apsvaigę nuo alkoholio ir pigių Kalėdinių šou, paaukoję kelis litus vargstantiems nusiųsdami SMS žinutę ir tokiu būdu pasijautę tikrais krikščionimis. Sakom, kad kažką reikia daryti su mūsų vaikais, kad jie nevirstų nauja alkoholikų karta, tuo tarpu patys nebesuvokiame savo gyvenimo be svaiginimosi. Mes tapom nuolatinių išpardavimų vergais. Neabejoju, kad lietuviai šiemet vaikams pirks pigesnius žaislus, bet sąmonės konservantams pinigų nepritrūks.

Norisi palinkėti visiems, dideliu greičiu bėgantiems pasitikti švenčių, bent keletui minučių sustoti ir pagalvoti ar tikrai negalim nieko pakeisti? Ar tikrai nebemokame bendrauti su artimiausias žmonėmis neapsvaigę ir neužgesinę savo žmogiškumo? Ar bebėgiodami po parduotuves nepamiršom draugo, kuriam šiandien tikrai sunku ir kuris labai apsidžiaugtų išgirdęs jūsų balsą telefono ragelyje?

Kodėl bijom sutikti šventes blaivūs ir atvira širdimi? Jau ne kartą istorijoje išsiblaiviusios tautos nuveikė didelius darbus. Gal jau laikas ir mums?

O pabaigai Motinos Teresės palinkėjimai, kurie labai tinka mums, gyvenantiems šiame žmogui priešiškame laikmetyje.

“…Žmonės būna neprotingi, nelogiški ir egoistiški.

- Vis dėlto mylėkite juos!

Jeigu darote gera, žmonės Jums priskiria egoistinius ir

savanaudiškus motyvus.

- Vis dėlto darykite gera!

Jeigu Jums pasisekė, įsigysite netikrų draugų ir tikrų priešų.

- Tegul Jums vis dėlto sekasi!

Gerieji Jūsų darbai bus užmiršti rytoj.

- Vis dėlto darykite gerus darbus!

Sąžiningumas ir nuoširdumas daro Jus pažeidžiamą.

- Vis dėlto būkite sąžiningi ir nuoširdūs!

Tai ką Jūs kūrėte metais, gali būti sugriauta per trumpą laiką.

- Vis dėlto kurkite!

Vargšams tikrai reikia pagalbos, bet kai kurie žmonės gali Jus

be perstojo atakuoti, jei šiems padedate.

- Vis dėlto padėkite!

Atiduodami pasauliui, ką turite geriausio, rizikuojate likti nuogi.

- Vis dėlto duokite tai, ką turite geriausio!”

Linkiu visiems sveikų, blaivių ir žmogiškų švenčių!

3 komentarai:

Inga rašė...

Su prėjusiosmis ir ateinančiomis šventėmis Jus. Spaudžiu Jums ranką už tą darbą, kurį darote dėl tautos blaivinimo. Visa siela ir protu esu už tai, ką parašėte straipsnyje. Skambės gal gana keistai, bet ieškau atsakymo, kaip Jūsų manymu galima padėti žmogui, kuris velniui sielą parduotų dėl dozės alkoholio ar nikotino, neiššaukiant jo pykčio priepuolio ir dar stipresnės atvirkštinės reakcijos, kad jis pasakytų sau "NE" ir visa to atsisakytų?

Kempiniux rašė...

Labai zaviuosi jusu neissenkancia drasa stoti i kova su "vejo malunais".

Arminas rašė...

Ačiū už linkėjimus, o Jums palinkėsiu stiprybės ir sėkmės dirbant Lietuvai būtinus darbus, taip pat, kad kitais metais pasiektumėt visus savo tikslus.

Gražių švenčių

Nuoširdžiai Arminas