Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. gruodžio 22 d., antradienis

Galų gale, tai tik fizika...

Galų gale, tai tik fizika... Kuo didesnis greitis, tuo didesnis pasipriešinimas ir kuro sąnaudos. Ir dar... Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta...
Banalios tiesos, kai kam gal kainavusios gyvenimus, kad būtų įrodytos. Galų gale savo gyvenimais mes jas tik dar kartą įrodome.
Jau tampa tradicija, kad metams pasiekus savo naujos atskaitos ribą vis dažniau save pagaunam, kad tai, kas už mūsų, yra didelio ir vis didėjančio greičio paliktas oro sūkurys, kuris kartais, kaip pro šalį važiuojančio automobilio sukeltas srautas net trūkteli link savęs. Vėl fizika...
Ar mes kažkuo nesam panašūs į tuos automobilius, į kurių keliamas srautas vis dažniau blaško mūsų artimuosius ir draugus, kurių per didelį lėkimą, kaip pralekiančių kelio ženklų net nebeįžiūrim. Ir iš to greičio turim laimėtas keletą minučių ir baisias kurio sąnaudas, kurios šiuo atveju jau tik metafora, tam ką skubėdami prarandam.
Kasmet duodam sau pažadus, kad kiti metai bus kitokie. Ir jie yra kitokie... Ir vėl ta fizika... Juk nuolatinė trintis ir didelės apkrovos pribaigia ir kiečiausią metalą. O mes tik žmonės...
Bet, kad ir kaip ten būtų, kartais tik didelės apsukos ir greitis leidžia atsiplėšti nuo žemės... , bet ir ten reikia nepamiršti, kad turi užtekti kuro nusileidimui...
Taigi, nuo fizikos, prie prozos. Viskas keičiasi. Nebeturim sniego, bet gal greitai auginsim apelsinus ir bananus. Juk viskas reliatyvu. Vėl fizika...
Noriu palinkėti visiems, kuriuos šiemet, kad ir trumpam teko sutikti, ir žinoma tiems, su kuriais „sukorėme“ ne vieną šimta valandų ar kilometrų dabar jau atleisti koją nuo „greičio pedalo“ ir pasigrožėti vaizdu pro langą... Net neabejoju, kad kuri nors radijo stotis transliuoja jūsų mėgstamą muzikos kūrinį. Tiesiog įsitaisykit, leiskit sau mėgautis nedideliais dalykais, juk galų gale jie ir yra tikrasis gyvenimas. Juk ir kelyje šimtai kilometrų prabėga nepamatyti ir galų gale sustojam pasigrožėti mažoje stotelėje.
Ačiū visiems, su kuriais šiemet kartu tiek visko nuveikėm. Linkiu, mums visiems kitais metais daugiau stotelių su gražiu vaizdu ir gerais muzikos intarpais. Mažiau greičio ir aplinkinius į pakelę bloškiančio mūsų keliamo oro srauto.
Gero pabuvimo su artimaisiais ir mielo susitikimo po švenčių!


2015 m. gruodžio 9 d., trečiadienis

Kodėl 0 promilių vairuotojams nebūtų daugumos interesų pažeidimas?

Vos tik Vidaus reikalų ministerija informavo, jog užregistruoti pasiūlymai dėl 0 promilių visiems vairuotojams, o Premjeras interviu pasakė, kad iš principo pritaria šiam siūlymui, bet reikėtų atsiklausti gydytojų. Ir iš karto atsirado „paslaugių gydytojų“, kurių nuomonės ilgai laukti nereikėjo.
Spaudoje atsirado štai toks pareiškimas: „Įteisinus nulio promilių ribą vairuotojams, gali būti pažeisti teisėti didžiosios visuomenės dalies, vartojančios alkoholį atsakingai, interesai, sako gydytojas psichiatras, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.“ (http://auto.lrytas.lt/naujienos/gydytojas-pasake-ka-reiskia-nulio-promiliu-istatymas.htm ) Išdėstyta ir daugiau „argumentų“: „Jis teigė, jog daugumoje Europos Sąjungos valstybių leistina alkoholio riba kraujyje vairuotojams yra 0,5 promilės. Aiškių argumentų dėl reikšmingai sumažėjusios reakcijos pavartojus nedidelį kiekį alkoholio esą nėra. „Tai yra daugiau spekuliacinis klausimas – jei tai minimalūs kiekiai, jie netrikdo atsakingo vartojimo.“
Kadangi, taip pat, kaip ir gerbiamas Emilis Subata esu gydytojas psichiatras, ir taip pat kaip ir jis dirbu su priklausomais nuo alkoholio pacientais, manau, kad turiu teisę išsakyti savo nuomonę.
Pirmiausia straipsnis grįstas išskirtinai spekuliatyvia nuomone. Teigiama, kad reikia atlikti sociologinius tyrimus, kad nežinoma kiek Lietuvoje gali būti priklausomų nuo alkoholio. Tai, deja, nėra tiesa, nes tyrimų yra atliktas ne vienas. Rizikingai ir žalingai alkoholį vartojančių vyrų 20-64 metų amžiaus grupėje yra apie 48 proc., o moterų grupėje apie 16 proc[i]. Tyrimų duomenimis apie 80 proc. Tokių rizikingai vartojančių yra priklausomi nuo alkoholio. O tai gerokai daugiau, nei bando preziumuoti gerbiamas gydytojas.
Dabar dėl didžiosios visuomenės dalies interesų. Drįsčiau nesutikti, nes didžioji dalis visuomenės nesėda už vairo išgėrę. Ir didžiosios dalies visuomenės interesas yra grįžti namo sveikiems ir gyviems ir saugiai jaustis išleidus vaikus į gatvę. Manau, kad tai gerokai persveria savo gyvenimo be gėrimo neįsivaizduojančios visuomenės interesus.
Dar daugiau, gerbiamas gydytojas daro prielaidas, kad esą nėra aiškių įrodymų apie tai, kad nedidelės alkoholio dozės blogintų vairavimo kokybę ir vairavimas išgėrus nedaug esąs atsakingas elgesys.
Tai turiu kiek nuliūdinti savo kolegą. JAV atliktas tyrimas, kuriame išanalizuota beveik 600 tūkst. 1994-2011 m. mirčių registro duomenų, parodė, kad net ir oficialiai leistina JAV 0,8 promilės alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje nėra saugi vairuojant. Rezultatai parodė, kad net ir minimaliai apsvaigę vairuotojai vidutiniškai 46 proc. dažniau pripažįstami vieninteliais avarijos kaltininkais, lyginant su visiškai blaiviais vairuotojais.  Pripažinimas vieninteliu avarijos kaltininku statistiškai patikimai ir nuosekliai dažnėja didėjant vairuotojui nustatytam AKK. Taigimokslo įrodymai  yra priešingi šio Lietuvos kolegos nuomonei. Tyrimo metu nustatyta, kad nėra jokio saugaus alkoholio kiekio, ir kad net minimalus alkoholio kiekis kraujyje yra reikšmingai susijęs su padidėjusia rizika vairuotojui ir aplinkiniams[ii].
Todėl manau, kad visas gerbiamo gydytojo pasisakymas yra nieko daugiau, kaip jokiais tyrimais, įrodymais ar studijomis nepagrįsta nuomonė, kuri žinoma turi teisę egzistuoti, bet neturėtų klaidinti politikų ir sprendimų priėmėjų.  





[i] http://www.vitaelitera.lt/ojs/index.php/bedrosios-praktikos-gydytojas/article/view/857/768
[ii] http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24397929

2015 m. gruodžio 7 d., pirmadienis

Šiuolaikiniai degalinių feodalai

Dabar jau net smalsu, kas ir kiek sugebėjo sumokėti ar ką pažadėti politikams, kad alkoholio klausimas degalinėse susilaukė beveik didesnio susidomėjimo nei kitų metų biudžeto svarstymas, ir svarbiausia viskas skubos tvarka.
Viskas pasiekė tokį lygį, kad Seimo nariai suorganizavo degalinių atstovams leidimą piketuoti šalia Seimo plenarinių posėdžių salės, kai tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų atstovams net su teminiais marškinėliais pasėdėti balkone neleidžiama.
Ačiū žurnalistams, kurie vis tik neleidžia šiam klausimui pasidengti užmaršties dulkėmis ir visi, kurie turi bent kruopelę blaivaus proto, gali suprasti, kad tiek degalinių atstovai, tiek jų interesus atstovaujantys Seimo nariai blefuoja kas antras žodis. Štai neseniai LRT laidoje D.Mikutienė teigė, kad trečdalis degalinių jau išnuomojo patalpas prekybai alkoholiu degalinėse kitoms įmonėms, o toje pat laidoje Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė D. Jokšienė teigė, kad jų asociacijoje tokių degalinių nėra. Toje pat laidoje D.Mikutienė piktinosi, kad būdamas užimtas Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra priverstas svarstyti visokius niekinius pasiūlymus. Jau nespėjau paklausti kodėl piktinasi, nes patys Seimo nariai tuos siūlymus ir pateikė, o tas pyktis panašus į video įrašų portaluose plitusį video vaizdelį apie šunį, kuris kandau sau į koją ir pyksta. Taip pat buvo piktinamasi tuo, kad nepalaikomos kompleksinės priemonės.
O dabar labai rimtas klausimas. Be jokio humoro. Seimo nariams. O kur jūs buvote visus tuos keturis šios Seimo kadencijos metus? Kodėl nebuvo patektos jokios kompleksinės priemonės ir jos skubiai imamos siūlyti dabar, kai susimokoma atšaukti prekybos alkoholiu draudimą degalinėse? Kas jei ne Seimo nariai turėjo tas priemones siūlyti?
Taigi, šiek tiek naujos informacijos apie degalines iš esmės. Kadangi nemažai teko pakeliauti po Lietuvą. Tai paklausinėjau degalinių darbuotojų apie tai, ar jie tikrai neišgyventų be alkoholio. Tai ne vienoje degalinėje darbuotojai nematė jokios problemos, jei alkoholis būtų pašalintas. Atvirkščiai, buvo patvirtinta, kad prekyba alkoholiu daugiausia vyksta vakare ir klientai atvažiuoja toli gražu ne degalų ir vienai ar vienam likusiam darbuotojui „aptarnauti tokius klientus“ nėra saugu. Tai viena. Antra. Pasidomėjus ir paklausinėjus ne tiesiogiai degalinėse paaiškėjo ir tokių pikantiškų detalių, kad kai kurie degalinių vadovai aiškiomis užuominomis ragino darbuotojus rašyti Seimo nariams laiškus ir davė suprasti, kad su darbu gali tekti atsisveikinti, jei darbuotojai aktyviai nesudalyvaus protestuose.
Trečia ir tikriausiai svarbiausia. Pabendravus su jau nebedirbančiais degalinių darbuotojais, taksistais ir net policijos pareigūnais, nusipiešė labai pikantiškas degalinių verslo vaizdelis. Klausiantiems, kodėl degalinės yra kuo nors išskirtinės lyginant jas su kitais prekybos centrais ar pardavimo vietomis, dabar jau galima pasakyti labai aiškiai. Degalinė yra vieta, kur naktį realiai būna darbuotojas ir norintiems pažįstamiems klientams parduoda alkoholį. To neįmanoma padaryti prekybos centre, kuris naktį yra realiai uždarytas. Naktį degalinėje parduotas alkoholis nemušamas į kasą, tuo tarpu ryte, kai alkoholį parduoti jau legalu, gėrimai įmušami į kasą. Tai toks tat lietuviško verslo modeliukas.
Jau net neverta priminti apie tai, kad eksperimento metu paaiškėjo, jog degalinės masiškai pardavinėja gėrimus nepilnamečiams.

Taigi visi verksmai apie atleistus darbuotojus ir panašios istorijos yra vertos ne daugiau, nei nusikalstamų grupuočių verkšlenimai apie tai, kad teisėsauga palieka juos ir jų vaikus be darbo. Ir nebėra iš ko jų maitinti.