Ieškoti šiame dienoraštyje

2011 m. birželio 15 d., trečiadienis

Kaip Seimas svarsto – nesvarsto alkoholio reklamos draudimo atšaukimą

Šiandien Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdyje buvo svarstomos – nesvarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama atšaukti 2012 metais turintį įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą.

Kadangi didžiajai daliai didžiosios žiniasklaidos nusispjauti į visuomenės informavimą šiuo klausimu (atsiprašau iš tiesų tai nenusispjauti, nes vieša diskusija slopinama sąmoningai), tai apie tai, kas vyksta Seime pasistengsiu informuoti taip, kaip sugebėsiu, neturėdamas žurnalistinio išsilavinimo.

Svarstomas – nesvarstomas parašiau sąmoningai, nes situaciją, kuomet komiteto nariai dar iki diskusijos žino kaip balsuos ir nekyla jokių klausimų, pavadinti svarstymu neapsiverčia liežuvis.

Pirmoji žinia susirinkusius į „svarstymą“ pasiekė dar iki paties posėdžio pradžios. Iš Kauno atvažiavusiems Lietuvos medicinos studentų asociacijos atstovams (organizacijos prezidentui ir nacionalinei mainų koordinatorei) buvo pareikšta, kad jiems per posėdį kalbėti neleis, jie esą galės tik paklausyti. Sutikit, puiki pradžia diskusijai...

Jau užėjus į komiteto posėdį ir prasidėjus klausimo svarstymui, dar taip neseniai buvęs „trečias asmuo valstybėje“ komiteto pirmininkas A.Valinskas pareiškė, kad „mitingų čia nebus“ ir iš karto parėškė, kad neleis pasisakyti Vilniaus Sąjūdžio tarybos nariui Leonui Kerosieriui. O toliau, kaip tikrame šou „kas laimės milijoną“. Žaidimo vedėjas (atsiprašau komiteto pirmininkas) pareiškia, kad reikia išrinkti vieną gerietį ir vieną blogietį, t.y. išrinkti po vieną pasisakantį už reklamos draudimą ir vieną prieš. Gerai, kad rato kaip „stebuklų lauke“ sukti nereikėjo. Ryžausi pasisakyti ir išdėstyti mokslinių tyrimų duomenis ir alkoholinių gėrimų reklamos padarytą žalą mūsų vaikams. Mano pasisakymas sukėlė tiek pat susidomėjimo, kiek kelios patalpoje stovinčios tuščios kėdės. Tiesa komiteto narė Rūta Rutkelytė patyliukais pastebėjo, kad „ne dėl to geria“. Matyt reikėjo suprasti, kad vaikai ne dėl to geria, kad reklamuojamas alkoholis. Gaila, kad Seimo narė nepaaiškino kodėl jie vis dėlto geria. Taip pat turiu pasakyti, kad man už pasisakymą buvo mandagiai padėkota.

A.Valinskas viename iš Seimo posėdžių labai taikliai pastebėjo, kad kai kurie Seimo nariai dirba taip, lyg už savo sprendimus būtų paėmę pinigus ir juos jau išleidę. Nuostabu, kaip šitas posakis ‚šį kartą tiko pačiam jo autoriui. O gal buvęs trečias asmuo valstybėje nusprendė „nusiplauti savo nuodėmes“ prieš žurnalistus ir žiniasklaidą, kurią su tokiu entuziazmu varė iš Seimo rūmų. Supratęs, kad be viešumo jis yra visiškas niekas, ėmėsi veiksmų, kurie bent iš dalies pagerintų jo reputaciją žiniasklaidos savininkų ir žurnalistų tarpe.

Sekantis pasisakęs („blogietis“) buvo „etatinis“ tabako kompanijų lobistas Andrius Romanovskis, kuris šį kartą jau apsimetė ne lobistu, bet medijų atstovu. Tiek to. Romanovskis pabėrė tradicinę melagysčių virtinę apie tai, kad alkoholio reklama Lietuvoje labai griežtai prižiūrima, kad dėl draudimo suklestės rusiška žiniasklaida ir t.t. ir pan. Gerai, kad skirtingai nei Seimo nariams neapsivertė liežuvis pameluoti, kad tokio draudimo niekur nėra. Norvegija vis tik buvo įvardinta. Bet tas žinoma niekam įspūdžio nepadarė.

Po šios kalbos žodžio paprašė Nacionalinės sveikatos tarybos (Seimo patariamosios institucijos) sekretoriato vadovas Romualdas Žekas, tačiau A.Valinskas priminė, kad turgaus čia nebus. Suprask Seimo partariamoji institucija yra turgininkai, kurie trukdo A.Valinsko posėdžių rimtį. R.Žekui paminėjus lobisto terminą, A.Valinskas sureagavo kaip bulius į raudoną skudurą. Matyt tokią reakciją sukėlė visiškai neseniai Seime skaitytas LR Prezidentės metinis pranešimas, kuriame ji būtent ir minėjo alkoholio lobistus.

Po trumpo A.Valinsko „pirmininkavimo“ intarpo pasigirdo pasiūlymas iš posėdyje dalyvavusio kito „blogiečio“, kurio pavardės deja nepamenu, bet jis pareiškė, kad jei bus leista pasisakyti jam, tai gal bus galima pasisakyti ir R.Žekui. Ši idėja A.Valinsko buvo maloniai priimta. Na tiesiog pastebėjimas, kad idėjos iš sveikatos specialistų vadinamos turgumi, o kitos pusės siūlymai – tiek racionalūs, kad jų neįmanoma atsisakyti. Taigi buvo pareikšta, kad teisiškai nėra jokių galimybių kontroliuoti reklamos ne Lietuvos televizijos kanaluose. Buvo prisidengta konvencija, kurioje esą nėra įrašyta alkoholio reklamos draudimo. Ta konvencija nedraudžia drausti reklamos, bet tai niekam nebuvo įdomu. Nieko nesužavėjo ir ta mintis, kad vis tik reklama skirtingose valstybėse reguliuojama skirtingai ir tam netrukdo jokios konvencijos, direktyvos ir tinginiai valstybės tarnautojai, kuriems tokie draudimai Lietuvoje reikštų tiesiog papildomą darbą. O kas gi tą darbą mėgsta. O juo labiau jei tas darbas susijęs su žiniasklaidos kontrole.

Po visų kalbų A.Valinskas dar paklausė ar yra klausimų pasisakiusiems. Nė vienam komiteto nariui jokių klausimų nekilo. Nors pasisakymai buvo kardinaliai priešingi, Seimo nariams viskas buvo aišku. Buvo aišku dar prieš posėdį.

Po to sekė „balsavimas“, kuris tebuvo formalus rankų kilstelėjimas ir sprendimas pritarti alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimui buvo priimtas bendru sutarimu. Už jį posėdyje balsavo Seimo nariai: Arūnas Valinskas, Ligitas Kernagis, Antanas Nedzinskas, Rūta Rutkelytė ir Irena Šiaulienė.

2011 m. birželio 13 d., pirmadienis

Seimo narių - "gerų darbų sąrašas“

Seimo narys E.Tamašauskas buvo vienas iš tų Seimo narių, kurie viešai išreiškė pasipiktinimą vyskupų ketinimams viešinti už alkoholio prekybos liberalizaciją balsavusių Seimo narių pavardes.

Kodėl ketinimai viešinti nuveiktus darbus sukėlė pasipiktinimą? Ko gero į tai atsako darbų sąrašas, kuris tikrai vertas paviešinimo. Seimo narys Erikas Tamašauskas buvo vienu pagrindinių iniciatorių teikiant įstatymų pataisas, kuriomis siekta atpiginti alkoholinius gėrimus, prailginti naktinės prekybos alkoholiu laiką, įteisinti naminės degtinės gamybą, panaikinti turintį įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą ir pan.

Šis Seimo narys, ne tik nuolat teikia pataisas, kurios prieštarauja Seimo priimtiems valstybės alkoholio kontrolės principams, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijoms, moksliniams tyrimams, tačiau savo tikslui pasiekti nuolat naudoja melagingą informaciją, kuria klaidina Lietuvos žmones ir savo rinkėjus. Todėl kiekvienas potencialus rinkėjas turėtų žinoti šią informaciją, kad galėtų apsispręsti ar rinkti sekančiai Seimo kadencijai profesionalius melagius.

Alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimas. E. Tamašauskas teigė, kad reklamos draudimą numatanti įstatymo pataisa buvo priimta nes Seimo nariai nesusiorientavo. Pasak Seimo nario tuo metu teko spręsti užgriuvusias krizės problemas, buvo priiminėjami „naktiniai“ įstatymai. Jo manymu pasinaudojant tokia suirute ir Seimo narių nesusigaudymu ir buvo „prakištos“ tokios įstatymo pataisos. Faktas: minimos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo priimtos jokiu būdu ne skubos tvarka, jos buvo pasiūlytos Seimo vadybos sudarytos darbo grupės, kurioje buvo atstovaujami ir alkoholio gamintojai, bei kitos suinteresuotos pusės. Būtent alkoholio gamintojai, o ne radikalūs veikėjai pasiūlė įtraukti visišką alkoholio reklamos draudimą nuo 2012 metų, su sąlyga, kad nebus ribojama alkoholinių gėrimų reklama dienos metu (http://www.balsas.lt/naujiena/188799/siulymas-seimui-po-2012-uju-jokios-alkoholio-reklamos/rubrika:naujienos-lietuva ). Atsitiko taip, kad Seimui pakako drąsos priimti reklamos alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą ir neišbraukti siūlymo dėl visiško reklamos draudimo. Diskusijos vyko labai ilgai ir kalbėti apie kokį nors skubotumą manau yra nekorektiška . Seimo narys klaidino visuomenę kalbėdamas apie krizę ir naktinius įstatymus. Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo priimtos 2008 metų balandžio mėnesį, tuo metu Lietuvoje apie krizę dar net nebuvo užsimenama. O ir sprendimą priėmė praeitos kadencijos Seimas, kuris neturėjo nieko bendro su „naktine įstatymų leidyba“. Nauji Seimo rinkimai įvyko 2008 metų spalio mėnesį, o „naktinė įstatymų leidyba“ vyko tų pačių metų gruodžio mėnesį.

Pasisakymas dėl LR Prezidentės kalbos. E.Tamašauskas pareiškė: „Prezidentė turėtų vienodai vertinti visą mūsų pramonę, neišskirdama nė vienos šakos, nes kiekviena jų, kaip ir alkoholio gamintojai, siekia pelno. Stebiuosi, kad buvo išskirti alkoholio pramonės lobistai. Lobizmo įstatymas Lietuvoje galioja, užsiregistravę lobistai turi teisę veikti, nesvarbu, kokiai verslo šakai jie atstovauja“. Faktai: Seimo nariui derėtų žinoti, kad Seimo priimtuose dokumentuose įtvirtintas siekis ne didinti alkoholio bendrovių pelną, bet mažinti alkoholio vartojimą. Tokią nuostatą yrą patvirtinęs ir LR Konstitucinis teismas. Kitas netikslumas tas, kad tiek aludariams, tiek kitiems alkoholio gamintojams atstovaujantys veikėjai nėra registruoti kaip lobistai ir jokios lobistinės veiklos nedeklaruoja. Tą Seimo narys būtų pastebėjęs, jei atidžiau sektų Seimo komitetų posėdžius, kur kiekvienas lobistas privalo prisistatyti.

Alkoholinių gėrimų akcizo mažinimas, prekybos alkoholiu laiko prailginimas: Seimo liberalai Erikas Tamašauskas ir Audrius Endzinas savo veikla ir kalbomis panašūs ne į atsakingus Seimo narius, o į sugedusią plokštelę. 2010 metais paskelbta informacija, kad Lietuvoje per vienerius metus 30 proc. (nuo 1475 iki 1019) sumažėjo mirusių dėl alkoholio vartojimo, 40 proc. sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių skaičius, 7,5 proc. sumažėjo socialinės rizikos šeimų apskaitoje įrašytų girtaujančių šeimų skaičius, per pastaruosius dvejus metus 31 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių skaičius ir 27 proc. sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu ir jo surogatais skaičius. Erikas Tamašauskas kaip užsuktas kartojo, kad vartojimas nemažėja ir kaip ant mielių auga nelegali prekyba, kontrabanda ir pan. Tačiau tuo pat metu nepateikdamas jokių konkrečių duomenų. Keisčiausia, kad tą patį apie nelegalią prekybą kalbėjo ir Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, kurio pareiga yra užtikrinti šių reiškinių kontrolę. Jo teigimu nelegali prekyba auga dėl išaugusių akcizų ir apribotos naktinės prekybos alkoholio, nes taip ministrui sakė alkoholio gamintojai. Keista, kad Vidaus reikalus prižiūrintis ministras, savo rankose turintis visą informaciją apie policijos ir kitų tarnybų darbą, svarbesne informacija laiko tuos pačius alkoholio gamintojus. Erikui Tamašauskui buvo visiškai nusispjauti į Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos komisijos ir kitų institucijų mokslinius tyrimus, kad prekybos alkoholiu laiko prailginimas padidina smurtinių nusikaltimų skaičių, padidina bendrą (kartu ir nelegalaus) alkoholio vartojimą. Pasak Eriko Tamašausko, „alkoholio prekybos laiko ribojimas gali skatinti ir nepilnamečių alkoholinių gėrimų vartojimą. Šešėlinės prekybos vietose nėra jokių saugiklių, todėl prekeiviai dažniausiai net neprašo jaunuolių asmens dokumentų.“ Turbūt būtų sudėtinga sugalvoti kvailesnį teiginį. Matyt E.Tamašausko manymu dabar paaugliai negavę nusipirkti alkoholio parduotuvėje, nelegalios prekybos vietų surasti nesugeba, o laiko apribojimas nakties metu, kai vaikai ir paaugliai jau privalo būti namie, padidins nelegalią prekybą.

Siūlymai legalizuoti naminės degtinės gamybą: 2010 metais Seimas po pateikimo buvo pritaręs parlamentarų Petro Auštrevičiaus, Vaidoto Bacevičiaus, Audriaus Endzino ir Eriko Tamašausko pasiūlytam Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui, numatančiam galimybę gaminti ir parduoti ribotą kiekį - iki 1000 litrų per metus - ne stipresnės nei 65 laipsnių naminės degtinės kaimo turizmo sodybose kaip tradicinio kulinarinio paveldo produktą. Teigiama, kad naminės degtinės gamyba yra paveldas, kurį būtina saugoti ir puoselėti. Tik įdomu kaip ji tapo paveldu, jei visada buvo nelegali? Labai panašu į savotišką kriminalinį paveldą, kurį vargu ar verta saugoti ir puoselėti, nes tai suteikia kitų nusikalstamų veikų atstovams, kad vieną dieną ir jų „verslas“ taps paveldu ir bus legalizuotas. O gal geriau paveldu pripažinkim savižudybes, juk būtent jos yra mūsų nacionalinis skiriamasis bruožas, išskiriantis Lietuvius iš viso pasaulio.

Ir t.t.

Visus Seimo narių balsavimus galima rasti Seimo internetinėje svetainėje www.lrs.lt

Domėkitės, ką veikia jūsų rinkti Seimo nariai.

2011 m. birželio 7 d., antradienis

LR Prezidentė atvėrė akis

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė metinį pranešimą, kuriame paminėjo: „Privalėjau užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti šimtu milijonų litų. Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė.“ Prezidentė taip pat žadėjo: „Kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos.“

Jos ekscelencija kalboje teigė: „Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. O baisiausia - žmonių pasitikėjimu valstybe.

Savo kalba Lietuvos Respublikos Prezidentė garsiai išsakė tai, ką žinojo ar nujautė didžioji dalis Lietuvos gyventojų, tačiau politiniu lygmeniu tai būdavo diplomatiškai nutylima. Pasak Lietuvos politikų, „jiems patinka diplomatiškai kalbantys, o ne rėksniai“. Ta diplomatinė kalba truko daugiau kaip 10 metų ir pasitarnavo nežabojamam alkoholio siautėjimui visose valstybės struktūrose. Todėl nenuostabu, kad tokia Prezidentės kalba iš karto susilaukė kritikos iš alkoholio pramonės ir kai kurių Seimo narių.

Visgi ar reikia piktintis Prezidentės pasisakymais? Vargu... Jais piktintis gali tik Seime nuolat sėdintys, Lietuvoje įkurtų alkoholio gamintojus vienijančių asociacijų, veikiančių kaip nevyriausybinės organizacijos ir nedeklaruojančių lobistinių verslo interesų, atstovai. Parama partijoms per rinkimus, alkoholio pramonės interesų atstovavimas per kitas organizacijas (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pramoninkus vienijančios organizacijos ir kt.), tiesiog nusiperkant nuomonę kurios reikia (tai ypač pasakytina apie LLRI), visiškas ignoravimas paties Seimo priimtų valstybės alkoholio kontrolės principų – tai keli būdai, kuriais naudodamasi jau daugiau kaip dešimtmetį privatizuota alkoholio pramonė sugebėjo suleisti šaknis į Lietuvos politikų smegenis, o gal ir į kišenes.

Prezidentę kritikavęs Seimo narys E. Tamašauskas eilinį kartą pademonstravo savo neišmanymą. Pirmiausia vienoje iš radijo stočių jis viešai apsimelavo, kad sprendimas uždrausti alkoholio reklamą buvo priimtas krizės metu ir tuo sumaišęs net Seimo, priėmusio sprendimą, kadencijas. Šį kartą parlamentaras pareiškė: „Prezidentė turėtų vienodai vertinti visą mūsų pramonę, neišskirdama nė vienos šakos, nes kiekviena jų, kaip ir alkoholio gamintojai, siekia pelno. Stebiuosi, kad buvo išskirti alkoholio pramonės lobistai. Lobizmo įstatymas Lietuvoje galioja, užsiregistravę lobistai turi teisę veikti, nesvarbu, kokiai verslo šakai jie atstovauja“, – komentavo E.Tamašauskas.

Pirmiausia Seimo nariui derėtų žinoti, kad Seimo priimtuose dokumentuose įtvirtintas siekis ne didinti alkoholio bendrovių pelną, bet mažinti alkoholio vartojimą. Bet, matyt, tokia „detali teisės aktų analizė“ šiam politikui neįkandama. Kitas netikslumas tas, kad tiek aludariams, tiek kitiems alkoholio gamintojams atstovaujantys veikėjai nėra registruoti kaip lobistai ir jokios lobistinės veiklos nedeklaruoja. Tą Seimo narys būtų pastebėjęs, jei atidžiau sektų Seimo komitetų posėdžius, kur kiekvienas lobistas privalo prisistatyti. Bet, kaip pasakytų vienas Seimo narių (K. Masiulis), tai tėra tik nereikšmingas kabinėjimasis prie detalių...

Alkoholio gamintojai sugebėjo įtikinti daugumą politikų, kad jie yra vieni didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje. Tačiau, jų pačių teigimu, didžiausią dalį sumokamų mokesčių sudaro alkoholinių gėrimų akcizai. Būtina kaskart akcentuoti, kad akcizą sumoka ne gamintojas, o vartotojas, perkantis alkoholinius gėrimus. Vadinasi, skirtingai nei teigia alkoholio gamintojai, vieni didžiausių mokesčių mokėtojų šiuo atveju yra ne jie, o Lietuvos žmonės.

Alkoholio pramonė ilgai ir kruopščiai kūrė ryšius su visomis įmanomomis interesų grupėmis: žiniasklaida – užsakinėjant alkoholio reklamą ir mokant už užsakomuosius straipsnius, be to, ne paslaptis, kad dalis žiniasklaidos savininkų yra ir alkoholio pramonės savininkai; nacionaliniais ir regioniniais politikais – remiant rinkimų kampanijas, remiant regioninius renginius ir t.t.; sportininkais – numetant centų sportui, mainais gaunant šimtų milijonų litų vertės reklamą ir t.t.. Buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento kadencijos metu alkoholio gamintojai prezidentūroje atsiiminėjo apdovanojimus. Tas pats šou vykdavo ir Vyriausybėje. Juos visada pamatysit „ateinančius su taikos vėliava“, kaip sako K. Masiulis.

LR Prezidentės pranešimas buvo nemalonus ir netikėtas akibrokštas daugelio politikų liaupsinamai „vargingai“ alkoholio pramonei. Ši pramonė buvo įpratusi naudodamasi savo ryšiais ir įtaka reguliuoti alkoholio politiką taip, kaip buvo patogiau pačiai pramonei. Tą akivaizdžiai iliustruoja nuolatiniai Seimo narių bandymai švelninti alkoholio kontrolės politiką, registruojant vis naujas, pramonei palankias įstatymų pataisas. Maža to, tokioms pataisoms, skirtingai nei alkoholio vartojimo mažinimo iniciatyvoms, visuomet atsiranda laiko perkrautose Seimo sesijose. Turbūt joks kitas klausimas Seime nesusilaukia tokio didelio Seimo narių dėmesio.

Prezidentė, turėdama didžiulę darbo patirtį Europos Komisijoje, perėmė geriausias (gerąja prasme) Europos biurokratų darbo tradicijas, kai nepaisant didžiulio lobistų spaudimo yra realiai, o ne formaliai įsiklausoma į visuomenės sveikatos argumentus, kai analizuojami nepriklausomų, o ne pramonės nupirktų tyrimų duomenys ir pan.

Prisimenant pastarųjų mėnesių alkoholio pramonės ir žiniasklaidos bendrąją veiklos strategiją, siekiant išsaugoti alkoholinių gėrimų reklamą, galima tikėtis, kad Prezidentė bus intensyviai puolama ir kritikuojama, vaizduojant alkoholio pramonę kaip nepelnytai nuskriaustą ir išskirtą iš kitų korumpuotų verslo šakų. Tai, kad didelė dalis Lietuvos žiniasklaidos gali padaryti viską dėl savo pajamų, rodo ir ką tik paviešinta „WikiLeaks“ informacija apie Lietuvos žiniasklaidą. Nenuostabu, kad vos tik žiniasklaidai pagrūmojus, Lietuvos politikai puolė „taisyti klaidas“ dėl alkoholio reklamos.

Prezidentę kritikavęs Alkoholiniais gėrimai prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas teigė: „Girdėti kaltinimus verslui, kuris šiuo metu netgi nėra pelningas, o moka didelius mokesčius, kuris gina savo interesus, nežinau, ar tai sąžininga.“ Matyt, tik Lietuvoje „nepelningas verslas“ gali leisti sau išmokėti 100 milijonų litų dividendų, samdyti nuolatinius „skalikus“ Seime, apstatyti didžiulius miestus savo palapinėmis ir skėčiais ir t.t.

Kaskart prakalbus apie tabako ar alkoholio kontrolę Seime pasigirsta darnus Seimo narių choras, kad visos legalų verslą ribojančios priemonės skatins nelegalią prekybą, kontrabandą ir pan. Tačiau pats Seimas jau ne kartą pademonstravo visišką nenorą spręsti kontrabandos, nelegalios prekybos ir korupcijos problemas. Tie patys dėl kontrabandos nuogąstaujantys Seimo nariai nepritaria visuotiniam turto ir pajamų deklaravimui, tie patys Seimo nariai balsuoja prieš Prezidentės siūlymus maksimaliai didinti baudas už kontrabandą, argumentuodami, kad kontrabandininkas neturės už ką susimokėti tokios didelės baudos.

Praėjusioje Vyriausybėje alkoholio bendrovių ir jas vienijančių koncernų atstovai duris atidarinėdavo koja ir teigdavo, kad bus taip, kaip nori jie.

Pastarųjų savaičių skandalas, kai dalis TS-LKD frakcijos narių, ėjusių į rinkimus su nuostata, kad reikia uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, staiga stojo pramonės pusėn, parodė, jog alkoholio gamintojai turi puikių svertų, kuriais gali paveikti politikų nuomonę ir veiksmus.

Pramonė, jau būdama privati, bandė įtikinti politikus mažinti akcizą alkoholiniams gėrimams, tokiu būdu smarkiai sumažinant biudžeto pajamas, bet išsaugant privačių alkoholio gamybos ir prekybos bendrovių pelną. Viena iš tokių gelbėjamųjų turėjo būti AB „Alita“. Tokių pavyzdžių Lietuvos politikoje yra ne vienas. Agresyviai Lietuvoje elgiasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bendrovės. Norvegijos bendrovė „Statoil“ bandė spausti Seimą ir Vyriausybę, teigdama, kad, priėmus alkoholio prekybos apribojimus, bus priversta atleisti darbuotojus. Pastarasis atvejis sukėlė tikrą skandalą Norvegijoje, kur minėta bendrovė viešai atsiprašė, tačiau apie tai lietuviai praktiškai neišgirdo, nes žiniasklaida mieliau linkusi nušviesti pramonės lobistinius interesus nei pastarųjų juodus darbelius. Dabar jau „Carlsberg“ vadovai važinėja į Lietuvą ir nurodinėja, kokia turėtų būti valstybės alkoholio kontrolės politika.

Tokia situacija negalėjo tęstis amžinai. Tokie alkoholio pramonės veiksmai jau sukėlė didžiulį visuomenės nepasitenkinimą. Apklausose didesnė dalis gyventojų palaiko tiek alkoholio, tiek tabako kontrolės priemones. Tačiau tai nedaro įspūdžio daugumai Seimo narių. Prezidentė, atstovaudama visuomenės sveikatos ir bendrai visuomenės, o ne siauros verslo grupės interesams, elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas politikas.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ir jos vienijamos organizacijos palaikys tokią principingą ir į visuomenės sveikatos interesus orientuotą valstybės vadovės poziciją.

Reiškiame solidarumą j.e. LR Prezidentės išsakytoms mintims dėl alkoholio kontrolės ir išreiškiame viltį, kad Prezidentė bus sistemingos, mokslu pagrįstos tabako ir alkoholio kontrolės politikos garantas mūsų šalyje.